Kauno apygardos teismo sprendimas

2007-12-21 · Civilinė byla Nr. 2-494-324/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-12-21
Bylos Nr.
2-494-324/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Trečiasis asmuo
Irenai Embrektienei, I. J.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla nr.2-494-324/2007Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1; 44.5.2.17; 116.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Editai Jakučionytei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. E.P.Staniukaičiui, trečiųjų asmenų atstovams advokatų padėjėjams M.Embrektui, J.Ramoškienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios J.V. ir Č.K. L. firmos ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Irenai Embrektienei, I. J. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 55933 Lt žalai atlyginti. Nurodo, kad 2002 m. spalio 18 d. I. J. pareiškė ieškinį atsakovei J. V. L. dėl 57433 Lt skolos grąžinimo. Byla buvo iškelta Palangos miesto apylinkės teisme. Šis teismas 2002 m. spalio 21 d. nutartimi pavedė teismo antstolių kontorai prie Palangos miesto apylinkės teismo surasti ir areštuoti 60000 Lt vertės J.V. L. turtą. Vykdydama šią nutartį, antstolė Irena Embrektienė 2002 m. spalio 28 d. sudarė areštuoto turto apyrašą, kuriuo areštavo 265/1018 dalis 0,1018 ha žemės sklypo, kurio registro nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje nr. 2-3522/2003 priteisė ieškovei I. J. iš atsakovės J. V. L. 55933 Lt skolai grąžinti. Pradėjus vykdyti šį sprendimą paaiškėjo, kad antstolė I.Embrektienė nepateikė areštuoto turto apyrašo turto arešto aktų registrui. Dėl to, kad ji netinkamai atliko savo veiksmus (nepateikė turto arešto faktus registruojančioms institucijoms duomenų apie skolininko turto areštą), skolos išieškojimas negalėjo būti nukreiptas į ieškinio užtikrinimui areštuotą turtą – pasinaudojus arešto akto neįregistravimu, pastarasis buvo perleistas, o I. J. patyrė žalą. 2003 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teismas iškėlė J.V. ir Č.K. L. firmai bankroto bylą. Joje yra patvirtintas kreditorės I. J. 55933 Lt finansinis reikalavimas, kurio pagrindas - 2003 m. kovo 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas. Dėl neteisėtų antstolės veiksmų buvo sumažinta turto, iš kurio gali būti patenkinti ieškovo įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, apimtis. Tuo būdu įmonei padaryta žala, kurią bankrutuojančios įmonės administratorius privalo prašyti atlyginti, gindamas visų jos kreditorių interesus ( Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnis). Apie neįvykdytą Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. spalio 21 d. nutartį ieškovo įmonės administratorius sužinojęs 2006 m. vasario mėnesį, įsiteisėjus Palangos miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 7 d. nutarčiai, kuria buvo atsisakyta patvirtinti 2003 m. gruodžio 30 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą nr. 74-4047.

Trečiojo asmens I. J. atstovė ieškinius reikalavimus palaikė.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Rengimosi bylos nagrinėjimui metu su ieškininiais reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad pagal 1964 m. Civilinio proceso kodekso 156-1 straipsnio trečiosios dalies nuostatas dėl turto arešto priimta teismo nutartis turi būti nedelsiant išsiųsta jos vykdytojui ir turto arešto aktų registro tvarkytojui. Sudariusi turto apyrašą, antstolė savo pareigas atliko. Lydraštis vykdomojoje byloje rodo, kad apie šį apyrašą ji pranešė turto arešto aktų registro tvarkytojui. CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustato sutrumpintą trijų metų senaties terminą. Ieškiniu teigiama, kad antstolės neveikimas paaiškėjo pradėjus priverstinį Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. kovo 17 d. sprendimo vykdymą, todėl prašo taikyti ieškininės senaties termino pasibaigimo pasekmes.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens antstolės I.Embrektienės atstovas prašo ieškinį atmesti. Motyvuoja tuo, kad turto apyraše nurodyto turto neįregistravimas turto arešto aktų registre savaime nepatvirtina fakto, jog teismo antstolė šio apyrašo registrui neišsiuntė. Aplinkybę, jog turto apyrašą ji išsiuntė registrui faksu, patvirtina vykdomojoje byloje esantis lydraštis (Turto arešto registrų nuostatų 32 punktas), todėl antstolės veikloje nėra neteisėtų veiksmų. Sisteminė Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 5 dalies ir 6 dalies analizė leidžia teigti, kad turto areštas atsiranda turto arešto akto (šiuo atveju - teismo nutarties) pagrindu, o turto apyraše yra tik aprašomas areštuotas turtas. Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. kovo 17 d. sprendimui įvykdyti buvo areštuotas J.V. ir Č.L. L. firmos kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas (žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio užteko sprendimui įvykdyti (vykdomoji byla Nr.0074/03/0047). Nurodytas vėliau areštuotas turtas buvo parduotas iš varžytinių už 42000 Lt, tačiau ieškovė I. J. 2004 m. sausio 8 d. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą ir prašė netvirtinti pardavimo iš varžytinių akto. Jį patvirtinus, 42000 Lt skolos būtų grąžinta. Bankroto administratorius neturi teisės ginti įmonės kreditorių, nesusijusių su bankroto byla, teisių ar jų interesų. Prašoma priteisti žala kilusi iš I. J. materialinių teisinių santykių su valstybe, kurios pavestas funkcijas įgyvendindavo teismo antstolių kontoros. Ieškinyje nurodoma, kad apie teisių pažeidimą I. J. sužinojo vėliausiai 2003 m. balandžio 17 d., pateikus vykdomąjį dokumentą vykdymui, todėl CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas terminas pasibaigė 2006 m. balandžio 17 d.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2002 m. spalio 18 d. I. J. pareiškė ieškinį atsakovei J. V. L. dėl 57433 Lt skolos grąžinimo. Byla buvo iškelta Palangos miesto apylinkės teisme. Šis teismas 2002 m. spalio 21 d. nutartimi pavedė teismo antstolių kontorai prie Palangos miesto apylinkės teismo surasti ir areštuoti 60000 Lt vertės J.V. L. turtą. Nutartį teismas išsiuntė jos vykdytojui, centrinei hipotekos įstaigai ir atsakovei. 2002 m. spalio 22 d. turto arešto aktų registre įregistruotas areštas ( disponavimo apribojimas) nekonkrečiam 60000 Lt vertės J. V. L. turtui. Vykdydama minimą nutartį, antstolė Irena Embrektienė 2002 m. spalio 28 d. sudarė areštuoto turto apyrašą, kuriuo areštavo 265/1018 dalis 0,1018 ha žemės sklypo, kurio registro nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės konkrečiam turtui apribojimų įregistravimo atitinkamuose registruose nebuvimas sudarė sąlygas areštuotuoju turtu disponuoti. Nors atsakovė J.V. L. apie turto areštą žinojo ( tai įrodo Kauno m. apylinkės teismo civilinėje byloje nr. 2-3522/2003 esantis 2002 m. spalio 29 d. jos pareiškimas ir vėlesni domėjimąsi bylos eiga patvirtinantys duomenys), 2003 m. spalio 15 d. antstolės aprašytąjį turtą pardavė kitam asmeniui ( b.l. 14). Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje nr. 2-3522/2003 priteisė ieškovei I. J. iš atsakovės J. V. L. 55933 Lt skolai grąžinti. Šis sprendimas įsiteisėjo 2003 m. spalio 24 d., tačiau skolos išieškojimas iš antstolės I.Embrektienės 2002 m. spalio 28 d. aprašytojo turto nebebuvo įmanomas.

2003 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teismas iškelta J.V. ir Č.K. L. firmos bankroto byla, kurioje minėtojo sprendimo pagrindu yra patvirtintas kreditorės I. J. 55933 Lt finansinis reikalavimas. Anot ieškovo, dėl neteisėtų antstolės veiksmų buvo sumažinta turto, iš kurio gali būti patenkinti ieškovo įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, apimtis, ir tai sudaro jam pagrindą reikšti valstybei ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Teismas sprendžia, kad šis ieškinys nepagrįstas.

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnis). Ieškovo įmonė įsteigta, galiojant 1990 m. gegužės 8 d. Įmonių įstatymui nr. I-196. Septintasis pastarojo įstatymo straipsnis nustato, jog individualios įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko turto. Pagal įmonės prievoles J.V.ir Č.K.L. firma turi atsakyti visu savo turtu.

Tiesiogine priežastimi to, kad areštuotasis turtas nepateko į įmonės administratoriui perduotino turto sąrašą, iškėlus jo savininkės įmonei bankroto bylą, yra ne ieškinyje nurodomas antstolės neveikimas, o turto perleidimas kitam asmeniui. Konkretaus turto arešto registracijos specialiajame registre nebuvimas tam sudarė sąlygas, tačiau turto pardavimo veiksmus atliko pati ieškovo įmonės savininkė.

Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. aštuntasis punktas įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių pareikšti teisme ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, tačiau šia tvarka administratorius nenuginčijo areštuotojo turto pardavimo R. L.

Nagrinėjamas ieškinys yra pareikštas dėl įmonės turto apimties sumažėjimu pasireiškiančios žalos, kurią savo veiksmais padarė pati įmonės savininkė. Nors dėl įmonės bankroto jos vadovas pasikeitė, faktiškai pagal pareikštąjį ieškinį turėtų atsakyti šį reikalavimą pateikęs asmuo.

Reikalavimas, kad valstybė ieškovui kompensuotų dalį vertės areštuoto turto, kurį, žinodamas apie areštą, pardavė pats ieškovas, nėra pagrįstas materialinės teisės normomis. CK 6.246 straipsnio pirmoji dalis nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos ( neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus ( neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Ieškinyje nurodomi nuostoliai yra ne antstolės veikimo ar neveikimo, o ieškovo įmonės savininkės veiksmų rezultatas. Jokie įstatymai nesieja šių veiksmų su civilinėmis teisinėmis pasekmėmis, kurių pageidauja ieškovas ( CK 1.136 straipsnio antrosios dalies šeštasis punktas). Dėl šios priežasties neanalizuotini ieškinio pagrindai, susiję su antstolės neveikimu, priežastiniu ryšiu ir kalte dėl reikiamų veiksmų neatlikimo. Nepagrįstas ieškinys atmestinas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio pirmąja dalimi, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Virginija Gudynienė