- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-15
- Bylos Nr.
- 2YT-7580-433/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02479-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Pareiškėjas
- T. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Ž. M., VĮ „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos T. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Ž. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja T. M. pareiškime nurodo, kad jos močiutė T. J. 1974 m. kovo 1 d. sudarė santuoką su M. A. J.. M. A. J. ir T. J., būdami santuokoje 1992 m. balandžio 16 d. bendrąja jungtine nuosavybės teise įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 1997 m. lapkričio 20 d. M. A. J. mirė. T. J. neišmanė visų teisinių dalykų, manė, kad visas mirusiajam sutuoktiniui priklausęs turtas pereina jai ir dėl palikimo priėmimo nereikia kreiptis į notarus ar kitas institucijas. Tačiau liko gyventi bute, naudojosi mirusiajam priklausiusia buto dalimi bei kitu turtu, rūpinosi, prižiūrėjo ir tvarkė namų buitį, mokėjo mokesčius. 2018 m. balandžio 25 d. T. J. mirė. Prieš mirtį T. J. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą paliko jai. Ji, močiutei mirus, įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į notarų kontorą dėl po mirusiosios T. J. palikimo priėmimo. 2018 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto 38-jame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo pagal testamentą byla. Notarų biure jai buvo paaiškinta, kad paveldimas butas yra bendroji mirusiųjų sutuoktinių jungtinė nuosavybė, kad po M. A. J. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, nustatytas pagal įstatymą terminas palikimui priimti yra praleistas. Negalėdama kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, kad po M. A. J. mirties palikimas buvo priimtas, priversta kreiptis į teismą, kad toks juridinę reikšmę turintis faktas būtų nustatytas teisminiu keliu. Pagal LR CPK įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti trimis būdais: paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą arba kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Tuo atveju, kai įpėdinis faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas turi būti nustatytas teismo tvarka. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešame registre. Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą. Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. LR CK 5.51 str. 1 d. nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Norint tinkamai įforminti paveldėjimą, pareiškėjas turi kreiptis į notarų biurą, jeigu įstatymo nustatytas terminas priimti palikimą yra praleistas, turi kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, nes pagal LR CPK 526 str. 3 d. valdymo faktą teismas gali patvirtinti pagal suinteresuoto asmens pareikšimą. Pareiškimas dėl valdymo fakto patvirtinimo gali paduoti tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Prašo nustatyti juridinį faktą, kad T. J., mirusi 2018 m. balandžio 25 d., po sutuoktinio M. A. J. mirties 1997 m. lapkričio 20 d. priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kaip paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo M. A. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. A. J. palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad T. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus šio pareiškimo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodo, kad iki 2019 m. vasario 6 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo M. A. J. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. Nuo 2015 m. kovo 20 d. mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas).
Suinteresuotas asmuo Ž. M. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad sutinka su pareiškimu ir neprieštarauja, kad prašomas juridinę reikšmę turintis faktas būtų nustatytas.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas pilnai palaikė pareiškimą. Iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo Ž. M. neprieštaravo, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens Ž. M. paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką 1974 m. kovo 1 d. (b. l. 20). M. A. J. mirė 1997 m. lapkričio 20 d. (b. l. 27). T. J. mirė 2018-04-25 (b. l. 20). Valstybės įmonėje „Registrų centras“ T. J. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į tokį nekilnojamąjį turtą: Butą/patalpą – Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Aukščiau minėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso T. J. nuo 1992-04-16 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4-191 pagrindu. Aukščiau minėtas butas įgytas T. J. ir M. A. J. santuokos metu. Po M. A. J. mirties 1997 m. lapkričio 20 d. į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo sutuoktinė T. J. nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta (b. l. 10-11). Vilniaus miesto 38-ojo notarų biuro notarės G. P. 2018 gegužės 9 d. liudijimas patvirtina, kad T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2018 m. balandžio 25 d, kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), testamentinė įpėdinė yra jos vaikaitė T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto 38-ame notarų biure užvesta Paveldėjimo byla Nr. 46/2018 (b. l. 7).
LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad T. J. po sutuoktinio M. A. J. mirties per nustatytą šešių mėnesių terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo (Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d. 587 str. 3 d.). Kadangi T. J. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turi būti įrodyta, kad ji per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad T. J. vardu nekilnojamojo turto registre yra registruotos nuosavybės teisės į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis registruotinas turtas buvo įgytas 1992 metais. Aukščiau minėto nekilnojamojo registruotino turto įgijimo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iš esmės ir SŠK, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 str. 1 d., CK 3.87 str. 1 d.). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Tai patvirtina, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nepaisant jo registravimo nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė T. J. ir jo sutuoktinio M. A. J. nuosavybė.
Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008 pažymėjo, kad priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad iki sutuoktinio M. A. J. mirties ir po to, T. J. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš 2018-12-27 Valstybės įmonės „Registrų centras“ gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. 19584406 matyti, kad T. J. nuo 1974-04-19 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos V. Š. ir V. M., kurios gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir pažinojo T. J. ir M. A. J., patvirtino aplinkybes, kad T. J. po sutuoktinio M. A. J. mirties ir toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir gyveno jame iki pat mirties. Nuosavybės teisė į butą yra išviešinta nekilnojamojo turto registre, iki šiol ginčo dėl šio turto priklausomybės niekas nekėlė, nėra duomenų, jog valstybė priėmė palikimą po T. J. mirties. Suinteresuotas asmuo Ž. M., kuri yra T. J. ir M. A. J. dukra, nurodė, kad sutinka, kad būtų patenkintas pareiškėjos T. M. pareiškimas. Teismo vertinimu, visuma šių byloje surinktų įrodymų liudija, kad T. J. palikimą kaip savo pradėjo valdyti per šešis mėnesius po M. A. J. mirties, tuo priimdama jo palikimą (CPK 185 str.).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad T. J. priėmė palikimą po sutuoktinio M. A. J. mirties, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, todėl pareikšimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Pareiškėja įrodė, kad juridinio fakto nustatymas sukels jiems teisines pasekmes, nes šio teismo sprendimo pagrindu jam turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CPK 444 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2018 m. balandžio 25 d., priėmė palikimą po sutuoktinio M. A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1997 m. lapkričio 20 d., mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.