Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. liepos 30 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis 2021 m. balandžio 3 d. surašė M. L. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2021 m. balandžio 3 d., 15.00 val., nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ paskelbtų karantino sąlygų (toliau – Vyriausybės nutarimas), t. y. neturėdamas Vyriausybės nutarimo 2.1.7 papunktyje nurodyto pagrindo vyko iš Kauno miesto savivaldybės į Palangos miesto savivaldybę, tokiais savo veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sukėlė pavojų išplisti ligai COVID-19, taip nesilaikė Vyriausybės nutarimo 2.1.7 papunktyje nurodytų reikalavimų.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas 2021 m. birželio 2 d. nutarimu M. L. pripažino kaltu pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį ir nubaudė jį 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio bauda. Šį Institucijos nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. L. apskundė Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4.1. Pareiškėjo manymu, teisėjos nutartyje pateiktas pareiškėjo galimai padaryto administracinio nusižengimo (veikos kvalifikavimo) vertinimas yra tendencingas, subjektyvus ir objektyviai nepagrįstas nei teisiniu, nei loginiu požiūriu. Mano, jog teisėja, bandydama pagrįsti realiai sukeltą pareiškėjo M. L. pavojų išplisti pavojingai Covid-19 ligai, apsiribojo formaliais teiginiais, kurie objektyviai prieštarauja pačios teisėjos bandymams konstatuoti kvalifikuojančių administracinio nusižengimo požymių pareiškėjo veikoje buvimą. Nurodo, jog teismas skundžiamoje nutartyje teigia, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų sirgęs Covid-19 liga (kas akivaizdžiai patvirtina, jog jis realiai negalėjo kelti pavojaus ligos išplitimui, nebūdamas ligos šaltiniu, ,,ligos nešiotoju“), tačiau teoriškai samprotauja, jog tai nemažina pareiškėjo veiksmų pavojingumo ir savaime nešalina atsakomybės pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

4.2. Pareiškėjo nuomone, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnas, neatlikęs realaus administracinio nusižengimo tyrimo, tiek teisėja, remiasi teorine prielaida ir kalba apie neva galimai sukeltą pavojų, kurio realumo objektyviai niekaip nepagrindžia, bet teoriškai konstatuoja, nors byloje jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atvykdamas į kitą savivaldybę (pažeidimo padarymo metu) pareiškėjas sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai. Pažymi, jog pareiškėjas pateikė įrodymus, jog nėra ligos nešiotojas ir neserga Covid-19 liga (koronaviruso infekcija), tai patvirtina ir teisėja, kuri nurodė, jog duomenų, kad pareiškėjas serga Covid-19 liga nėra. Pareiškėjas nurodo, jog neginčija fakto, kad 2021 m. balandžio 3 d., 15.00 val. buvo nurodytoje vietoje, tačiau mano, jog byloje nėra jokių duomenų, kad jis sirgo Covid-19 liga ar turėjo sąlytį su sergančiuoju Covid-19 liga ar kitais asmenimis, išskyrus patikrinimą vykdžiusį, veido kaukę dėvėjusį policijos pareigūną, todėl jo, M. L., veiksmai niekaip negalėjo sukelti pavojaus išplisti Covid-19 ligai (koronaviruso infekcijai).

5. Atsiliepimų į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje M. L. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje sudėtis. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, požymių buvimą M. L. veikoje.

9. Administracinio nusižengimo protokole nurodyto administracinio nusižengimo laikotarpiu Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nurodoma, kad karantinas – specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, įvedamas atskiriems objektams ar apkrėstose teritorijose, kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, protrūkiai ar epidemijos. Karantino tikslas – nustatyti specialią asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, kelionių tvarką, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas ir tuo riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė karantiną, atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją.

10. Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį atsakomybė kyla už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Šio straipsnio 4 dalis numato, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

11. Apeliaciniame skunde M. L. nurodo, jog yra nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, nes jis nesukėlė jokio realaus pavojaus išplisti Covid-19 ligai, nes ja nesirgo ir neturėjo jokio sąlyčio su ja sergančiais asmenimis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi akivaizdu, jog M. L. savo neteisėtais veiksmais, t. y. neturėdamas tam pagrindo vyko iš Kauno miesto savivaldybės į Palangos miesto savivaldybę ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ 2.1.7 papunktyje nurodytus reikalavimus, o šiame teisės akte numatyti draudimai bei ribojimai jam kaip ir visiems šalies gyventojams buvo privalomi. Be to, apelianto manymu, jis, nesukėlė pavojaus išplisti pavojingoms ligoms, kadangi tuo metu nesirgo Covid-19 liga ir neturėjo sąlyčio su sergančiu asmeniu, tačiau ir šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi subjektyvus asmens manymas, jog jis pats ar kiti asmenys neserga, neatleidžia jo nuo įstatyme numatytos pareigos karantino metu nekirsti savivaldybių ribų.

12. Pažymėtina, jog veiką kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo padarė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo pažeidimą. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, jog M. L. nesilaikė vieno iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ 2.1.7 punkto reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar buvo nustatyta, kad tai realiai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užsikrėtė Covid-19 ar ne, kadangi pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką atsakomybei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kilti nebūtinas ligos požymių ar jos diagnozavimo nustatymas.

13. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo M. L. veikoje, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. liepos 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. liepos 30 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.