Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

išnagrinėjusi T. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Š. nevykdė valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūno nurodymų, t.y. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyr. specialistė T. Š. 2014-07-28 pakartotinai surašė ir pasirašytinai įteikė mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (4.65)-FR0698-203, kuriuo nurodė per 10 dienų nuo šio nurodymo gavimo mokestiniam tyrimui pateikti šiame nurodyme išvardintą informaciją. T. Š. mokesčių administratoriaus nurodymo neįvykdė ir nepranešė neįvykdymo priežasčių, tuo trukdė mokesčių administratoriui tinkamai atlikti savo pareigas. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 40 straipsnio 2 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172³ straipsnio 1 dalyje.

T. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta. Jo interesams atstovauja advokatas, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikta, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ATPK 272 str.).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2014-07-28 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių administratorius surašė T. Š. Mokesčių administratoriaus nurodymą asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti (toliau – ir Nurodymas), kuris patvirtina, kad T. Š. buvo nurodyta pateikti paaiškinimus šio nurodymo pridėtuose prieduose apie laikotarpius nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 įsigytą turtą ir (ar) pajamų gavimo šaltinius bei gautas ir perleistas lėšas ir juos pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais, bei gyventojo (šeimos) apytiksles vartojimo išlaidas. Išaiškinta, kad prie nurodymo pridėtas priedas turi būti užpildytas ir per 10 dienų nuo nurodymo įteikimo pateikiamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento II gyventojų patikrinimų skyriuje; taip pat nurodyta atsakomybė už Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūno nurodymų nevykdymą. Su šiuo nurodymu T. Š. pasirašytinai supažindintas 2014-07-28.

Teismo posėdžio metu T. Š. atstovas paaiškino, kad T. Š. turi automobilių verslą, kaip fizinis asmuo su Valstybine mokesčių inspekcija susiduria pirmą kartą. Anksčiau buvo susidūręs su Finansinių nusikaltimų tarnyba. Inspekcija pareikalavo užpildyti pateiktą anketą apie išlaidas, tačiau T. Š. tokios informacijos nekaupia ir negali pateikti. Visa informacija disponuoja valstybinė mokesčių inspekcija ir gali ja pasinaudoti. Be to, T. Š. nesupranta, kodėl turi pateikti šią informaciją. Valstybinė mokesčių inspekcija gali reikalauti duomenų, o mokesčių mokėtojas gali nevykdyti reikalavimo. Jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija pateiks įstatymą, kad mokesčių mokėtojas privalo kaupti tokius duomenis, reikalavimas bus teisėtas. T. Š. yra psichologiškai atsakingas ir nerašo bet ko, jis neatsimena, kiek ir kam išleido 2011 metais. Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė nurodymą pateikti tokią informaciją. Nežino, kokias pretenzijas Valstybinei mokesčių inspekcijai pareiškė T. Š.. Jis prašė skirti daugiau laiko surinkti šią informaciją, atstovo žiniomis, laiko nebuvo suteikta. Anksčiau T. Š. jau buvo nubaustas už reikalavimo nevykdymą, sumokėjo baudą, jis nėra teisininkas, todėl atstovas nemano, kad atstovaujamasis suprato, už ką buvo nubaustas. Buvo skirta neesminė bauda, todėl sumokėjo nesigilindamas. Buvo nubaustas už privalomų reikalavimų nevykdymą. Nutarimo neskundė, baudą sumokėjo, bet nesuprato už ką, kokį pažeidimą. T. Š. nepripažįsta pažeidimo, kad turi pareigą kaupti šią informaciją, o Valstybinė mokesčių inspekcija gali reikalauti šių duomenų. Tuo labiau, jei žmogus pateiks neteisingus duomenis, jam už tai nustatyta atsakomybė. Mokesčių mokėtojas neprivalo teikti informacijos, jei pagal galiojančius teisės aktus neprivalo jos kaupti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo pateikti informaciją apie turto įsigijimo ir pajamų šaltinius. Ši informacija turėjo būti pateikta apytikslė. Mokesčių inspekcijos pareiga patikrinti, ar gaunamos pajamos buvo tinkamai apmokestintos. T. Š. pirmą kartą buvo administracinis nurodymas, jis sumokėjo pusę baudos – 25 litus. Teisės aktai nedraudžia vėl surašyti administracinio teisės pažeidimą ir inspekcija surašė. Negali būti, kad T. Š. neturi tokios informacijos, ją galima surinkti. Tam buvo skirta 10 dienų. Dar nebuvo atvejo, kad šio termino inspekcija nepratęstų, jeigu asmuo kreipiasi. Šiuo atveju T. Š. nenori teikti informacijos, ir tiek. Gali būti tikrinamas bet kuris mokesčių mokėtojas, šiuo metu vyksta mokesčių mokėtojo T. Š. patikrinimas. Kai vyko tikrinimas, paaiškinimas nebuvo pateiktas. Asmuo gali pamiršti pajamų šaltinius ar pateikti duomenis po patikrinimo. Formos, kurias prašoma užpildyti, yra patvirtintos įsakymu, priede prašoma pateikti apytikslius duomenis. T. Š. turi pateikti duomenis apie įsigytą turtą ir įsigijimo šaltinius, priede nurodyti apytikslius duomenis. Gyventojų mokesčių ir turto deklaravimas vyksta nuo 1993 metų, visi deklaruoja ir nėra jokių problemų. Esant reikalui, deklaraciją galima tikslinti.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (čia ir toliau pažeidimo fiksavimo metu galiojusi 2012-10-02 įstatymo Nr. XI-2251 redakcija) 40 straipsnio 2 punktas nustato, kad mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių. Byloje neginčijama, kad T. Š. nepateikė mokesčių administratoriui reikalaujamų duomenų ir kad mokesčių administratoriaus reikalavimas yra teisėtas, tačiau atstovas teigia, kad asmuo neprivalo saugoti dokumentų, patvirtinančių jo išlaidas, turimą turtą ir pan., vadovaujasi Lietuvos Respublikos MAĮ 36 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata, kad mokesčių mokėtojas turi teisę nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų, įskaitant teisę atsisakyti pateikti informaciją, jei nurodymas pateikiamas dėl duomenų, kuriais mokesčių mokėtojas nedisponuoja ir pagal galiojančius teisės aktus kaupti neprivalo. Tačiau pažymėtina, kad mokesčių administratorius turi teisę duoti nurodymus mokesčių mokėtojui mokesčių sumokėjimo klausimais (MAĮ 2 str. 8 p., 16 p., 13 str., 33 str.), o nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad mokesčių administratorius reikalavo iš T. Š. pateikti mokesčių įstatymuose nenurodytą informaciją. Be to, byloje nėra duomenų, kad mokesčių administratorius reikalavo kaupti kokius nors duomenis. Kita vertus, Mokesčių administratoriaus nurodyme asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti (b.l. 5) yra išaiškinta, kad šis Nurodymas gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl manydamas, jog reikalavimas yra neteisėtas, T. Š. galėjo jį skųsti Mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsnio ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šia teise T. Š. nepasinaudojo, todėl privalėjo Nurodymą vykdyti. Teismas pažymi, kad asmeniui nėra nustatyta pareiga teikti skundą, tačiau tai yra įstatyme įtvirtinta teisė, kuria asmuo gali apginti savo teisėtus interesus, o jei jis nesinaudoja apskundimo teise, vadinasi, reikalavimas laikomas teisėtu. Tai, kad T. Š. pasirinko pasyvų elgesio variantą (nesutinka, tačiau neskundžia), sukėlė įstatymo numatytas pasekmes – administracinio teisės pažeidimo bylos jam inicijavimą. Įvertinus Nurodymo turinį nenustatyta pagrindo abejoti jo teisėtumu. Taip pat pažymėtina, kad T. Š. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad dokumentų nepateikė, kadangi turėjo mažai laiko po advokato pakeitimo, tačiau byloje nustatyta, kad jis net nesikreipė į mokesčių administratorių dėl termino pratęsimo ar su teismui išsakytais argumentais, paaiškinimais apie tai, jog nekaupia prašomos pateikti informacijos, su klausimais dėl Nurodymo pildymo, vykdymo ar pan., be to šis Nurodymas buvo pakartotinis (b.l. 13-14), todėl nėra pagrindo manyti, jog T. Š. nesuprato Nurodymo reikalavimų. Taipogi pažymėtina, kad asmens subjektyvus požiūris (supranta ar nesupranta savo veikos neteisėtumą) atsakomybės nešalina. Taigi, T. Š. buvo supažindintas su Nurodymu, jo neapskundė, tačiau ignoravo, todėl jo veika (neveikimas) kvalifikuojama kaip mokesčių administratoriaus teisėto nurodymo nevykdymas.

T. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį bei padarymo aplinkybes, į T. Š. asmenybę, t.y. tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, yra dirbantis, auginantis du mažamečius vaikus, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl jai skirtina bauda, artima įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijos minimumui (ATPK 24 str., 30 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 172³ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) litų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6020. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.