- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-09
- Bylos Nr.
- 2A-554/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- M. B., S. B., S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos investicijos“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos investicijos“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr.2-2088-259/2009 pagal ieškovo ieškinį atsakovėms M. B., S. B. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas „Baltijos investicijos“ 2009-06-03 su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovių M. B. ir S. B. 1 600 000 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad jis (pirkėjas) ir atsakovės (pardavėjos) 2007-10-10 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė M. B. pardavė ieškovui 31/880 dalį žemės sklypo, o atsakovė S. B. — 358/880 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0880 ha (unikalus Nr. 4400-1178-9145), esančio Islandijos pl. 21 A, Kaunas už 900 000 Lt. Atsakovė S. B. ta pačia Sutartimi taip pat pardavė 1611/4615 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,4615 ha (unikalus Nr. 4400-0820-2051) už 2 000 000 Lt. Pagal Sutarties 9 punktą pardavėjos iki 2007-12-31 įsipareigojo nugriauti savavališkai pastatytus pastatus 2A1m (unikalus Nr. 1995-6040-8015), 7I1 m (unikalus Nr. 1993-3026-1077), 16G1g (unikalus Nr. 1993-3026-1111) bei 17I1p (unikalus Nr. 1993-3026-1122), esančius parduodamoje žemės sklypo dalyje „A“.
Ieškovas teigė manęs, kad atsakovės tinkamai įvykdys sandorį, todėl 2007-10-17 sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Preliminari sutartis), pagal kurią iš atsakovių įsigytą turtą sutarė parduoti trečiajam asmeniui UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ už 3 000 000 Lt. Pagal Preliminarios sutarties 4.1.6 punktą ieškovas įsipareigojo gauti žemės sklypo detalaus rengimo sąlygų sąvadą iki 2007-12-20. Siekdamas įvykdyti šiuos įsipareigojimus, ieškovas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių, norėdamas sužinoti, kokius veiksmus jam reikia atlikti, kad būtų galima rengti žemės sklypo padalinimo į du atskirus sklypus detalųjį planą. Tačiau ieškovui buvo paaiškinta, kad būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog savavališkai pastatyti pastatai yra nugriauti. Ieškovas nuolat ragino atsakoves vykdyti sutartį, tačiau jos į reikalavimus nereagavo, savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, dėl ko ieškovas neįvykdė Preliminarios sutarties. Dėl šių priežasčių 2007-12-17 buvo pasirašytas Preliminarios sutarties priedas Nr. 1, nustatant, jog galutinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis pasirašoma pardavėjui (ieškovui) gavus žemės sklypo detalaus plano rengimo sąlygų sąvadą, bet ne vėliau kaip iki 2008-03-31. Šis Preliminarios sutarties pakeitimas buvo sudarytas įvertinant aplinkybę, kad atsakovės nelegaliai pastatytus statinius turėjo nugriauti iki 2007-12-31 bei numatant laiko ieškovui žemės sklypo detalaus rengimo sąlygų sąvadui gauti. Siekdamas išvengti nuostolių, ieškovas su UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ 2007-03-28 pasirašė susitarimą Nr. 2 (t.2, b.l.17-18), kuriuo žemės sklypo kaina buvo sumažinta nuo 3 000 000 Lt iki 2 400 000 Lt, galutinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo terminas nustatytas iki 2008-06-30, o taip pat duotas sutikimas, pirkėjui prašant, perleisti detalaus plano rengimo funkcijas. Tačiau UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ atstovams nepavykus gauti detalaus plano rengimo sąlygų sąvado dėl ant žemės sklypo esančių savavalinių pastatų, o ieškovams neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal Preliminarią sutartį, pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, dėl ko UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ 2008-07-18 ieškiniu kreipėsi į teismą dėl negrąžinto avanso, nuostolių ir palūkanų priteisimo. Šioje byloje buvo sudaryta taikos sutartis dėl 1 400 000 Lt nuostolių atlyginimo, kuriuos ieškovas turėjo sumokėti UAB „Sabonio klubas ir partneriai“. Tokiu būdu atsakovėms neįvykdžius savo įsipareigojimų dėl nelegalių statinių nugriovimo, ieškovas negalėjo įvykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų pagal 2007-10-17 Preliminarią sutartį bei patyrė 1 600 000 Lt nuostolių (1 500 000 Lt nuostolių ir negavo 100 000 Lt pelno, kadangi sutarta 3 000 000 Lt kaina buvo sumažinta iki 1 400 000 Lt).
Atsiliepimas
Atsakovės M. B. ir S. B. atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko. Teigė, kad pareigą nuvalyti sklypą buvo perėmęs pats ieškovas, tai patvirtina 2007-10-17 Preliminari sutartis, o taip pat Turto perdavimo aktas, kuriame užfiksuota, kad ieškovas perėmė žemės sklypus su juose esančiais sodiniais, želdiniais ir t. t. (pastatų likučiais), bei aiškiai nurodyta, kad ieškovas prisiima visas teises ir pareigas, kurios buvo nustatytos atsakovėms.
Atsakovės nurodė, jog beveik visi savavališkai pastatyti statinių likučiai buvo nuvalyti nuo sklypo tinkamai, likučius išvežant sutartu laiku, ką patvirtina 2009-04-28 VĮ Registrų centro pateiktas išrašas. Teigė, kad yrą likę 1956 m. statyto medinio statinio 2A1m nuo sklypo nenuvalyti likučiai, kurių nuvalymui nepritarė ir to daryti neleido tos sklypo dalies, ant kurios buvo šie likučiai, savininkas, t.y. tiek ieškovas, tiek būsimas savininkas UAB „Sabonio klubas ir partneriai“. Jie atsakovei nurodė, kad likusios statinio liekanos yra reikalingos ruošiantis statyboms, be to, savininkai planavo dalį statybinių medžiagų panaudoti būsimose statybose. Nei ieškovas, nei UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ niekada neprašė pašalinti sutarties įvykdymo trūkumų, neteikė jokių prašymų, pretenzijų ar raginimų, taip pat nenustatė papildomo termino sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 str.). Pažymėjo, kad S. B. yra senyvo amžiaus pensininkė, sunkiai judanti ir turinti daug kitų sveikatos sutrikimų, todėl ji visiškai pasitikėjo ieškovo ir būsimo sklypo savininko veiksmais, patikėjo prašymais nenuvalyti likusių medinio namo liekanų.
Atsakovės teigė, kad reikalavimą dėl neva pažeistos Sutarties reiškiantys teisių perėmėjai, nebuvę santykių ir susitarimų tiesioginiais dalyviais 2007 m., negali žinoti visų detalių ir susitarimų, buvusių tarp atsakovių ir vienintelio ieškovo akcininko, jau mirusio T. R. Ž. Atsakovių nuomone, net ir laikant, kad atsakovė S. B. laiku nenuvalė savavališkai pastatytų statinių liekanų, tai nereiškia, kad nuvalymo darbų negalėjo padaryti pats ieškovas ir tokiu būdu sumažinti galimus nuostolius. Pagal CK 6.61 straipsnio l dalį, skolininkui neatlikus tam tikro darbo, tai kreditorius pats jį gali atlikti skolininko sąskaita. Tačiau ieškovas nepateikė ir nenurodė jokių konkrečių veiksmų, kurių jis ėmėsi, kad būtų išvengta nuostolių. Ieškovas turėjo pareigą nuvalyti savavališkai pastatytų statinių likučius, todėl dėl savo veiksmų ir neveikimo ar netinkamo veikimo prisiimant konkrečius įsipareigojimus bei jų nevykdant, ieškovas prisiėmė visą susijusią riziką ir jos pasekmes.
Atsakovės teigė, jog sklypo nuvalymo darbų kaina gali sudaryti apie 5 000 Lt, todėl akivaizdu, kad joks protingas asmuo nebūtų galėjęs numatyti, kad dėl neesminio įsipareigojimo neįvykdymo (jei taip ir būtų nustatyta), kiltų tokie dideli nuostoliai.
Atsakovių manymu, ieškovas niekada neketino realiai įvykdyti Preliminarios sutarties ir nesąžiningai siekia pasipelnyti atsakovių sąskaita, piktnaudžiaudamas proceso teisėmis. Iš ieškovo Preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų matyti, kad jis nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, prievoles prisiėmė realiai neįvertindamas galimybių jas įvykdyti: iki 2007-12-20 įsipareigojo nuvalyti sklypą, nors atsakovės buvo įsipareigojusios tai padaryti 10 dienų vėliau, ieškovas iki 2007-12-20 įsipareigojo gauti žemės sklypo detalaus plano rengimo sąlygų sąvadą ir sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau pagal ieškovo pateiktą Kauno miesto savivaldybės atsakymą matyti, jog ieškovas kreipėsi tik dėl sąlygų, reikalingų gauti sąlygų sąvadą, sužinojimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendė, kad trys iš keturių savavališkai pastatytų statinių, minimų 2007-10-10 pirkimo-pardavimo sutartyje, buvo nugriauti atsakovių pagal sutarties 9 punktą. Tai įrodo byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas. Atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu liudytojo E. K. paaiškinimus, kad statinius parduotame atsakovių sklype jis nugriovė atsakovių paprašytas 2007 m. gruodžio pradžioje,teismas laikė, jog didesniąją dalį prievolės pagal Sutarties 9 punktą atsakovės įvykdė tinkamai ir laiku. Teismas nustatė, kad ketvirtojo statinio pašalinimo darbai užtruko 8 darbo valandas ir kainavo 2 000 Lt, šio statinio likučių pašalinimas yra užfiksuotas ir VĮ Registrų centro 2009-08-06 pažymėjime. Teismas sprendė, kad ieškovo pateiktas 2009-05-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, neįrodo, jog atsakovės laiku ir tinkamai nepašalino savavališkų statinių parduotame žemės sklype, nes antstolė aprašė statinius, jų liekanas ir statybines medžiagas, esančius visame sklype Islandijos pl. 19, 21, ne tik parduotoje jo dalyje. Konstatuojamoje dalyje pažymėta, kad sklype Islandijos plente yra du gyvenamieji namai, mediniai ūkio pastatai, garažas, šiltnamis, tačiau nenurodyti pastatų indeksai, unikalūs numeriai, nėra konstatuota, kokie pastatai turėjo būti nugriauti.
Teismas laikė neįrodytomis tas aplinkybes, kad ieškovui laiku ir tinkamai įvykdyti Preliminarią sutartį sutrukdė ta vienintelė aplinkybė, kad numatomame parduoti sklype atsakovės laiku nenugriovė statinio 2A1m. Teismo vertinimu, ieškovas byloje taip pat neįrodė tos aplinkybės, jog po Preliminarios sutarties sudarymo, būsimasis pirkėjas UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ ir ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakoves su reikalavimu nugriauti savavalinius statinius, likusius parduotame sklype, nes šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų, taip pat kitų įstatymo leistinų įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad jei atsakovės ir pavėlavo laiku nugriauti vieną iš savavališkai pastatytų pastatų parduotame žemės sklype, tai negali sukelti joms tokių pasekmių, kurias kaip žalą įrodinėja ieškovas, nes jis neinformavo atsakovių apie Preliminariosios sutarties sudarymą, neįspėjo dėl galimų nuostolių atsiradimo, neinformavo, jog gali mažėti kaina pagal Preliminarią sutartį, jei nebus laiku nugriautas statinys, neįtraukė jų į teisminį procesą, kuriame buvo patvirtinta taikos sutartis Klaipėdos apygardos teisme. Ieškovas niekada neprašė atsakovių pašalinti sutarties įvykdymo trūkumus, kaip tai nustato CK 6.209 straipsnis – nukentėjusi šalis gali raštu nustatyti protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir pranešti apie tai kitai šaliai, nenustatė papildomo termino sutarčiai įvykdyti, todėl teismo nuomone, tai neabejotinai įrodo, kad atsakovės nebuvo laikomos kaip pažeidusios sutartį. Teismas atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad ieškovas pagal 2007-10-10 pirkimo-pardavimo sutartį buvo sklypo, ant kurio buvo likę statinio likučiai, bendraturtis, todėl jis galėjo ir pats nugriauti minėtus statinius remdamasis CK 6.61 straipsnio nuostata. Tačiau ieškovas šia teisine galimybe nesinaudojo ir nebandė imtis kokių nors kitų priemonių, siekiant išvengti įrodinėjamos žalos ar nuostolių. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro patvirtinto statybos techninio reglamento Nr. STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (toliau Statybos reglamentas) 2.4 punktu pažymėjo, kad tokio veiksmo atlikimui nereikėjo statybos ar kitokio leidimo.
Teismas, remdamasis CK 6.258 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę, sprendė, kad atsakovės yra fiziniai asmenys, jų galimybės numatyti būsimus galimus ieškovo nuostolius yra neįmanomos, todėl byloje įrodinėjama atsakomybė joms negali kilti.
Šalies argumentai
Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, tai yra, jog ieškovas Kauno miesto savivaldybės administracijai nėra pateikęs prašymų dėl žemės sklypų Islandijos plente 19, 21, Kauno mieste detaliojo planavimo, statybos leidimo gavimo ir kitų su tuo susijusių veiksmų atlikimo, konstatavo, jog Preliminariosios sutarties pagrindinės sąlygos gauti žemės sklypo detalaus plano rengimo sąlygų sąvadą iki 2007-12-20, o šią sąlygą pakeitus sutarties priedais - iki 2008 06 30, neįvykdė pats ieškovas, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad galutinė sutartis su UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ nebuvo pasirašyta dėl vieno menkaverčio pastato nenugriovimo.
Ieškovas UAB „Baltijos investicijos“ apeliaciniu skundu prašo minėtą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą bei ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės negalėjo numatyti pasekmių, kilsiančių dėl sutarties nevykdymo. Atsakovė S. B., nors ir vyresnio amžiaus, turi aukštąjį išsilavinimą, todėl visiškai suvokė prisiimto įsipareigojimo esmę. Ieškovas, sudaręs Preliminarią sutartį, ją įregistravo viešame registre, todėl teismas nepagrįstai teigė, kad jis neinformavo atsakovių apie šią sutartį. Ieškovas kreipėsi į atsakoves, ragino įvykdyti savo įsipareigojimus.
2. Teismo išvada, kad minėtiems statiniams nugriauti nebuvo reikalingas statybos leidimas yra nepagrįsta. Teismas be pagrindo rėmėsi Statybos reglamentu, nes turėjo būti griaunamas gyvenamais namas, nepriskiriamas statiniams (nei laikiniems, nei nesudėtingiems), kuriems leidimas griauti nereikalingas. Ieškovas negalėjo pasinaudoti CK 6.61 straipsnyje įtvirtinta teise pačiam įvykdyti prievolę, nes atsakovės nesutiko išduoti įgaliojimą pastatų nugriovimui. Tai patvirtina pateikta notarės pažyma.
3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo nuostoliai negalėjo atsirasti dėl tokio menkaverčio Sutarties pažeidimo, be to, teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo pateiktų įrodymų, kuriais jis grindė nuostolių dydį, vertino tik atsakovių pateiktus įrodymus. Ieškovas žemės sklype planavo statyti komercinį gyvenamąjį kompleksą su SPA centru, automobilių stovėjimo aikštelę. Tai, kad Preliminari sutartis turėjo būti įgyvendinta, patvirtina UAB ,,Sabonio klubas ir partneriai“ atlikti avansiniai mokėjimai, jo įsipareigojimai gauti žemės sklypo detalaus plano rengimo sąlygų sąvadą ir kt.
4. Teismas nesirėmė įstatyme įtvirtintomis normomis, numatančiomis skolininko pareigą atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo, tai yra CK 6.260 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pagal kurias skolininkas atlygina kreditoriui nuostolius, kilusius dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo. Be to, atsakovės pažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
5. Teismas netinkamai ir šališkai vertino 2009-04-28 Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio matyti, kad paminėti statiniai kaip sunaikinti buvo įregistruoti 2009-02-20, tai yra akivaizdžiai praleidus sutartyje nustatyta terminą - 2007-12-31.
6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo pateiktas 2009-05-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, kad atsakovės nepašalino savavalinių statinių žemės sklype laiku ir tinkamai. Šią išvadą paneigia protokole užfiksuoti du gyvenamieji namai, taip pat 2009-04-28 Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys.
Atsiliepimas
Atsakovės M. B. ir S. B. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
1. Ieškovas niekada nelaikė atsakoves esant pažeidusias prievolę - niekada neprašė ir nereikalavo ją vykdyti, priešingai, ieškovas prašė nepašalinti vieno statinio likučių. Apelaintas nepagrįstai teigia, kad D. K. ragino atsakoves įvykdyti Sutartį, nes jis akcininku tapo tik nuo 2008-07-22, o tariamai neįvykdytos prievolės nugriauti statinį terminas buvo nustatytas iki 2007-12-31. Ieškovas, būdamas verslininkas, turėdamas pakankamai žinių ir išteklių, nesugebėjo raštu parengti nei vieno rašto, nei vieno įspėjimo ar prašymo atsakovėms dėl tariamo prievolės nevykdymo. Atsakovė paskutinį statinį nuvalė tik dėl to, kad tai buvo nebrangus, greitas, specialių žinių nereikalaujantis darbas, kurio atlikimui nereikėjo leidimų, todėl tai galėjo padaryti pats ieškovas kaip sklypo bendraturtis. Ieškovas, siekdamas įgyvendinti investicinius projektus, privalėjo pats nuvalyti statinio likučius, nes tokią pareigą jis buvo prisiėmęs pagal Preliminariąją sutartį, tačiau jis nesiėmė jokių priemonių.
2. Apeliantas nevykdė ir neketino įvykdyti Preliminarios sutarties, nesikreipė į savivaldybę dėl detalaus plano rengimo sąlygų sąvado gavimo, negavo savivaldybės atsisakymo jį išduoti. Teismui pateikti eskiziniai brėžiniai tėra projektuotojo vizija, bet ne realūs ir konkretūs įgyvendintini planai, be to, neaišku, kas šiuos planus užsakė, kas apmokėjo. Iš pateikto eskizo projekto matyti, kad adresu Islandijos pl. 25, Kaune buvo ketinama statyti vieną didžiausių pastatų Kaune, kuris neatitiko galiojančių reikalavimų, eskizas prieštaravo bendrajam miesto planui. Tai patvirtinta byloje esantys Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento urbanistikos skyriaus raštai su priedais, kuriuose nurodyta, kad žemės sklype, esančiame Islandijos pi. 19, 21, Kaune detalusis planas nebuvo parengtas ir nėra rengiamas, tokių prašymų nebuvo gauta. Pasikeitus nekilnojamo turto rinkai, ieškovas nepagrįstai siekia susigrąžinti 2007 metais mokėtas pinigų sumas. Ieškovas prisiimdamas pareigą anksčiau įvykdyti tą pačią prievolę, kurią turėjo atlikti viena iš atsakovių, pats prisiėmė riziką dėl žalos atsiradimo.
3. Teismas sprendime teisingai nustatė, kad nelegalaus statinio nuvalymui nereikia statybos leidimo, ir tai patvirtina ne tik Statybos reglamentas, bet ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-11-24 raštas Nr. 11-13-904-1756. Nuvalyti reikėjo ne gyvenamąjį namą, o 1956 m. statyto medinio statinio, kuris nebuvo pripažintas tinkamu naudoti, likučius.
Šalies argumentai
4. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai aiškino 2009-05-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris įrodo, kad atsakovės laiku neįvykdė prievolės dėl statinių nugriovimo ir nepašalino statinio 2Alm likučių. Tačiau atsakovė pripažįsta, kad šie likučiai buvo pašalinti 2009 m. liepos mėn., t.y. po to kai jau buvo padarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.
5. Apeliantas, remdamasis 2009-04-28 Nekilnojamo turto registro išrašu, nepagrįstai teigia, kad atsakovės statinių laiku nenugriovė, nes statinio nugriovimas ir šio fakto įforminimas yra visiškai skirtingi dalykai. Atsakovės manė, kad savo pareigą įvykdė, kai nuvalė beveik visus statinių likučius, todėl niekam neprašant ir nereikalaujant iš karto šio fakto ir neregistravo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str.). Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog laiku ir tinkamai įvykdyti Preliminarią sutartį, dėl kurios nevykdymo kilusius nuostolius jis prašo atlyginti, jam sutrukdė ta vienintelė aplinkybė, kad numatomame parduoti sklype atsakovės laiku nenugriovė statinio 2A1m. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas, jau būdamas sklypo, ant kurio buvo likę statinio likučiai, bendraturčiu, nepasinaudojo teisine galimybe pačiam nugriauti minėtus statinius ir nebandė imtis kokių nors kitų priemonių, siekiant išvengti įrodinėjamos žalos ar nuostolių.
Apeliantas UAB „Baltijos investicijos“, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, kad teismas neteisingai įvertino jo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamos aplinkybės, patvirtinančios, jog atsakovės M. B. ir S. B. laiku ir tinkamai neįvykdė Sutartyje prisiimto įsipareigojimo nugriauti statinius, dėl ko apeliantas patyrė ginčo nuostolių.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė proceso ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, o atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).
Teisėjų kolegija, sutikdama su teismo išvadomis, atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad jis kreipėsi į atsakoves, ragino jas įvykdyti savo įsipareigojimus. Kaip žinoma, pagal civiliniame procese taikomus šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi ar grindžia savo reikalavimus, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių pateiktus įrodymus (CPK 12, 17 str.). Pažymėtina, kad ieškovas yra įmonė, kuri Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2005-09-09. Taigi, tai - patirties turintis juridinis asmuo, kurio turtas, sutartys, finansinės operacijos vykdomos, apskaitomos, o dokumentai saugomi Buhalterinės apskaitos ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Kaip minėta, atsakovės šią aplinkybę neigia, o ieškovas, nurodęs, kad keletą kartų kreipėsi į atsakoves ir ragino jas įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytus argumentus, kaip teisingai nurodo atsakovės – nei vieno raštiško įspėjimo ar prašymo dėl prievolės įvykdymo (CPK 178 str.).
Apeliantas teigia, kad informavo atsakoves apie Preliminariąją sutartį, sudarytą su UAB ,,Sabonio klubas ir partneriai“, ir pasekmes, galinčias kilti dėl Sutarties nevykdymo, nes Preliminariosios sutarties sudarymo faktas buvo įregistruotas viešame registre, kurio duomenys visiems prieinami, todėl jos turėjo žinoti apie šios sutarties sudarymą ir gresiančius nuostolius (CK 175 str. 2 d., CPK 182 str. 4 d.). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog tokių viešai prieinamų faktų žinojimas yra preziumuojamas, tačiau laiko, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, ieškovas šia prezumpcija remiamasi nesąžiningai, nes, kaip buvo paminėta anksčiau, atsakovėms, priešingai nei ieškovui, nekilnojamas turtas nėra verslas, o jos siekė parduoti asmeninės nuosavybės teise valdomą žemę, todėl ieškovas, būdamas labiau informuotas klausimais, kurie yra susiję su šio verslo ypatybėmis (nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas, registravimas, bendrosios nuosavybės atidalinimas, statinių griovimas ir kt.) ir būdamas sąžininga teisinio santykio šalimi bei siekdamas išvengti galimų nuostolių, privalėjo apie faktines aplinkybes tinkamai informuoti tiek šios sutarties šalis (atsakoves), tiek kitos sutarties šalį - UAB „Sabonio klubas ir partneriai“. Beje, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas, siekdamas informuoti atsakoves apie jų pirmumo teisę pirkti žemės sklypus ir tinkamai formaliai įteikti šį pareikšimą, pasinaudojo notaro teikiamomis paslaugomis, taigi aiškiai suvokė esant galimybę tokiu būdu ar antstolio pagalba kreiptis į atsakoves ir informuoti apie sudarytą Preliminariąją sutartį, įspėti apie galimus nuostolius. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas taip pat neinformavo atsakovių apie Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamą bylą pagal ieškovo UAB ,,Sabonio klubas ir partneriai“ ieškinį atsakovui (šioje byloje ieškovas) dėl ginčo nekilnojamojo turto ir turto kainos dalies priteisimo, tai yra dėl Preliminarios sutarties neįvykdymo, neparašė atsakovių įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nors akivaizdu, kad ieškovas, nuostolių dydį įrodinėdamas jo neįvykdyta Preliminaria sutartimi, tokią pareigą turėjo (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys ieškovo pateikti įrodymai, kuriais jis grindžia Preliminarios sutarties realų įgyvendinimą ir planuojamą statyti komercinį gyvenamąjį kompleksą, automobilių stovėjimo aikštelę, tai yra UAB ,,Sabonio klubas ir partneriai“ atlikti avansiniai mokėjimai, ieškovo prisiimti įsipareigojimai gauti žemės sklypo detalaus plano rengimo sąlygų sąvadą, parengtas projektas, rodo, kad ieškovas siekė šiuos planus įgyvendinti. Kartu byloje nustatyta, kad ieškovas iš atsakovių M. B. ir S. B. pirko neatidalintą žemės sklypą, kurio nuosavybės teisės, kaip matyti iš byloje esančio 2007-10-10 turto perdavimo – priėmimo akto, nuo jo pasirašymo momento priklausė ieškovui (t. 1 b. l. 28). Tačiau, kaip minėta, būdamas apdairus verslininkas, kuris privalo veikti vadovaudamasis protingumo principu ir ypač rūpestingai, ieškovas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad Preliminari sutartis ir šie investiciniai projektai būtų įgyvendinti, nors pagal Preliminariąją sutartį buvo prisiėmęs prievolę nuvalyti statinio likučius, o CK 6.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininkui nevykdant prievolės atlikti tam tikrą darbą, kreditorius turi teisę atlikti tą darbą skolininko sąskaita per protingą terminą ir už protingą kainą. Beje, pažymėtina, kad minimas žemės sklypas yra iki šiol neatidalintas. Atsižvelgdama į išdėstytų aplinkybių visetą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra visiškai paneigti atsakovių samprotavimai, jog tikroji šio konflikto priežastis gali būti kritusios nekilnojamojo turto kainos ir dėl to išnykęs ieškovo komercinis interesas eksploatuoti žemės sklypą (CPK 185 str.).
Apelianto nuomone, teismas be pagrindo nurodė, kad ginčo sklype esantiems statiniams nugriauti nebuvo reikalingas leidimas, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovas galėjo pats šiuo statinius nugriauti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas, teigdamas, jog statinių nugriovimui buvo būtinas leidimas, šiems teiginiams pagrįsti nepateikė įrodymų. Priešingai, iš bylos medžiagoje esančio 2009-11-24 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašto Nr. 11-13-904-1756 ,,Dėl informacijos pateikimo“ matyti, jog savavališkų statinių nugriovimui leidimas neprivalomas (t. 2 b. l. 142). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė nėra esminė, dėl kurios galėtų kilti sutartinė atsakomybė, nes ieškovas nepateikė duomenų, kad ėmėsi priemonių dėl statinių nugriovimo, tai yra prašė leidimo juos nugriauti, kreipėsi į atsakoves. Ieškovas teigdamas, kad prašė atsakovių išduoti įgaliojimą dėl pastatų nugriovimo, tačiau jos atsisakė, pateikė notarės J. R., kurios kontoroje buvo sudaryta ir patvirtinta Sutartis, pažymą apie tai, jog nuo 2007-10-10 iki 2007-12-31 M. B. ir S. B. jokių įgaliojimų nesudarė (t. 2 b. l. 125). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad ši pažyma nepatvirtina faktų, kad ieškovas prašė suteikti įgaliojimus, o atsakovės nesutiko (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas privalėjo remtis įstatyme įtvirtintomis normomis, numatančiomis skolininko pareigą atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo, tai yra CK 6.260 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pagal kurias skolininkas atlygina kreditoriui nuostolius, kilusius dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad prašomi priteisti nuostoliai kilo dėl atsakovių Sutartyje numatyto įsipareigojimo įvykdymo termino praleidimo, todėl neturėjo pagrindo remtis apelianto nurodytomis CK normomis. Apeliantas, kaip minėta, Sutartį su atsakovėmis sudarė 2007-10-10, šios Sutarties 9 punkte buvo nustatyta, kad atsakovės iki 2007-12-31 įsipareigoja nugriauti savavališkai pastatytus statinius. Tuo tarpu Preliminari sutartis buvo sudaryta 2007-10-17, o šios sutarties 4.1.6 punktu ieškovas, neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovės privalo statinius nugriauti vėliau, įsipareigojo gauti parduodamo žemės sklypo detalaus plano rengimo sąlygų sąvadą iki 2007-12-20. Ieškovas, kuri yra profesionali pelno siekianti bendrovė, veikianti nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo srityje, neabejotinai suvokė arba turėjo suvokti, kad klausimų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, jo atidalinimu, sprendimas savivaldybėse ar jos institucijose užtrunka. Byloje esantys duomenys, tai yra Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, jog ieškovas UAB ,,Baltijos investicijos“ kreipėsi dėl žemės sklypo, esančio Islandijos pl. 25, Kaune, suplanavimo, patvirtina, kad ieškovas turėjo tokios praktikos ir negalėjo pagrįstai tikėtis, kad dviejų mėnesių terminas žemės sklypo detalaus plano rengimo sąlygų sąvadui gauti yra pakankamas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas, po 7 dienų nuo Sutarties sudarymo, kurioje nustatyti įsipareigojimai dar nėra įvykdyti ir terminai šiai prievolei įvykdyti yra vėlesni, prisiimdamas įsipareigojimus pagal Preliminarią sutartį veikė itin neapdairiai, kaip teisingai teigia atsakovės, rizikavo, todėl nepagrįstai reikalauja atlyginti nuostolius (CPK 178 str.). Taip pat atmestini apelianto argumentai, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo pateiktų įrodymų, kuriais jis grindė nuostolių dydį. Teismui konstatavus, kad atsakovės nėra atsakingos dėl ieškovui kilusių nuostolių, jų dydis tapo neaktualus ir teismas pagrįstai jo nenustatinėjo (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad atsakovės pažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad būtent ieškovas nesilaikė šios pareigos, o taip pat pažeidė CK 6.200 straipsnyje jam nustatytą pareigą sąžiningai vykdyti sutartį, bendradarbiauti ir kooperuotis, nes nesikreipė į atsakoves, nepranešė apie sudarytą Preliminariąją sutartį, nesistengė sumažinti galimų nuostolių, nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad minėti statiniai būtų nugriauti (CPK 185 str.).
Atmestini apelianto teiginiai, jog teismas netinkamai vertino 2009-04-28 Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio matyti, kad paminėti statiniai kaip sunaikinti buvo įregistruoti tik 2009-02-20. Pažymėtina, kad teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris yra pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes. Tokia įrodinėjimo standarto samprata suponuoja tai, kad įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010). Išanalizavusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad teismas nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes, nepažeidė minėtų įrodymų vertinimo taisyklių ir pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, jog atsakovės atsakingos už kilusius nuostolius. Be to, kaip teisingai atsiliepime nurodė atsakovės, statinio nugriovimas ir šio fakto įforminimas yra skirtingi dalykai, nes vėlesnis fakto įregistravimas nepaneigia statinio nugriovimą laiku. Atsižvelgdama į tai, kolegija atmeta apelianto teiginius, susijusių su netinkamu įrodymų vertinimu (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, 2009-05-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, priešingai nei teigia apeliantas, nepaneigia teismo išvadų, kad atsakovės nėra atsakingos dėl ieškovui kilusių nuostolių. Atsakovės neginčija, kad jos paskutinio statinio likučius, kuriuos, atsakovių teigimu, pats ieškovas prašė palikti, nuvalė tik 2009 m. liepos mėnesį, siekdamos įrodyti, kad jų pašalinimui nereikėjo leidimų ir tai galėjo atlikti pats ieškovas. Kartu pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė teismas, antstolė aprašė statinius, jų liekanas ir statybines medžiagas, esančius ne tik parduotoje dalyje, bet visame sklype Islandijos pl. 19, 21. Konstatuojamoje dalyje nenurodyti pastatų indeksai, unikalūs numeriai, nėra konstatuota, kokie pastatai turėjo būti nugriauti, be to, kaip matyti iš pateiktų fotonuotraukų, jose užfiksuotas ir atsakovės gyvenamasis namas, todėl svarstant šį klausimą minimas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti vertinamas, kaip didesnę reikšmę turintis įrodymas (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, kiti apelianto apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai taip pat neduoda pagrindo spręsti, kad teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, daro išvadą, kad nėra pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas skunde nurodytais motyvais, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Remdamasi CPK 88, 93, 96 straipsniais teisėjų kolegija priteisia iš ieškovo valstybei 19 000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio sumokėjimas pirmosios instancijos teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo (t. 2 b. l. 180).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos Investicijos“ (kodas 300143713) 19 000 Lt (devyniolika tūkstančių) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą