- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- 2YT-25871-905/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. C., V. G., I. G., akcinė bendrovė DNB bankas
- Kreditorius
- AB DNB banko
- Kategorijos
- 3.4.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.1.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. (J. B.) skundus dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuoti asmenys V. C., V. G. (V. G.), I. G., akcinė bendrovė DNB bankas.
Pareiškėjas 2017 m. gegužės 3 d. skundu pašė panaikinti antstolio 2017 m. balandžio 14 d. patvarkymą Nr. S1-25778, paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti, eksperte paskirti Irmantą Krikščiūnienę. Pareiškėjas nurodė, kad vykdomojoje byloje ekspertizė atlikta be teisinio pagrindo esant sustabdytai vykdomajai bylai, todėl ji yra neteisėta ir ja negali būti vadovaujamasi. Kadangi atlikta ekspertizė yra neteisėta, tai būtina atlikti naują ekspertizę ir paskirti naują ekspertą, kuris ekspertizę atliktų pigiau. Anot pareiškėjo, eksperto Vitalijaus Stackevičiaus turto vertės nustatymo ekspertizė atlikta netinkamai, neįvertinus visų vertintino turto požymių, objektyviai lemiančių turto vertę, apžiūrėtos ne visos pastato patalpos.
Pareiškėjas 2017 m. gegužės 4 d. skundu prašė panaikinti antstolio 2017 m. balandžio 28 d. patvarkymą Nr. S-26515. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis nepagrįstai pakeitė turto saugotoją, nenurodė teisiškai ir objektyviai pagrįstų faktų, leidžiančių teigti, jog yra grėsmė areštuoto turto išsaugojimui, kad turto saugotojai netinkamai saugoja turtą ir mažina jo vertę ir kad naudojimasis šiuo turtu pažeidžia išieškotojo AB DNB banko interesus.
Suinteresuotas asmuo antstolis I. Gaidelis 2017 m. gegužės 11 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundus (Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 3 dalis). Patvarkyme nurodyta, kad vykdymo procese jau atliktos dvi ekspertizės turto vertei nustatyti. Anot antstolio, be deklaratyvių teiginių ir samprotavimų, kad turtas įkainotas netinkamai, skolininkas nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir argumentų dėl ekspertizės akte nustatytos turto vertės neatitikimo faktinei vertei. Antstolio nuomone, ekspertizės aktas yra išsamus, atliktas atsižvelgiant į turto apžiūros metu užfiksuotus duomenis. Antstolio teigimu, pareiškėjas nesudarė sąlygų patekti į užrakintas patalpas. Dėl turto saugotojo pakeitimo antstolis nurodė, kad areštuotu turtu nuomos ir panaudos sutarčių pagrindu naudojasi tretieji asmenys, sutartys registre neįregistruotos, hipotekos kreditoriaus sutikimas naudoti areštuotą turtą negautas, todėl tokie veiksmai pažeidžia 2010 m. gruodžio 22 d. nutartį Nr. I-683-2010, draudžiančią areštuoto turto nuomą ir apsunkinimą kitomis teisėmis. Anot antstolio, teikiamais skundais pareiškėjas siekia vilkinti turto realizavimo procesą, o ne apginti savo neva pažeistas teises.
Dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo ir eksperto pakeitimo
Iš vykdomosios bylos Nr. 0008/12/00798 duomenų matyti, kad antstolio kontoroje gautas antrąja eile realizuotino areštuoto turto (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. VS-2016/11-7, atliktas pagal antstolio 2016 m. vasario 29 d. patvarkymą Nr. S1-10524; turto vertė 2016 m. spalio 18 d. sudarė 704 000 Eur. 2017 m. balandžio 14 d. patvarkymu Nr. S1-25778 antstolis nutarė neskirti pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti, informavo, kad areštuoto turto (duomenys neskelbtini), vertė yra 704 000 Eur (v. b. 5 T., l. 5-7). Iš vykdomojoje byloje esančio ekspertizės akto Nr. VS-2016/11-7 matyti, kad įkeisto turto apžiūros ir vertės nustatymo data 2016 m. spalio 18 d.; ekspertas tyrimą atliko laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. (ekspertizės akto 3 l.), t. y. įkeisto turto vertė nustatyta iki 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria sustabdytas antstolio 2016 m. vasario 29 d. patvarkymo Nr. S1-10524 vykdymas, priėmimo. Atsižvelgus į šią aplinkybę, darytina išvada, kad įkeisto turto rinkos vertės nustatymo dieną nebuvo tokių aplinkybių, dėl kurių antstolio 2016 m. vasario 29 d. patvarkymas negalėtų būti vykdomas. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo argumentai, kuriais apeliuojama į tai, kad turto vertės nustatymo ekspertizė atlikta esant sustabdytai vykdomajai bylai. Nustačius, kad vykdomojoje byloje paskirta ekspertizė atlikta teisėtai, atmetami ir pareiškėjo argumentai, susiję su kito eksperto paskyrimu. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pareiškėjas savo reikalavimą paskirti kitą ekspertą grindė ekspertizės atlikimo kainomis, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-14888-599/2016, išnagrinėjęs pareiškėjo argumentus, susijusius su ekspertizės atlikimo kaina, atmetė juos kaip nepagrįstus, konstatavęs, kad diskrecija paskirti turto vertintoją suteikiama antstoliui.
Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su neva neteisinga turto verte, pažymėtina, kad vykdymo procese atliktos dvi areštuoto turto ekspertizės – 2013 m. gruodžio 19 d. UAB „Matininkai“ atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė, pagal kurią turto vertė sudarė iš viso 638 032 Eur, ir teismo eksperto V. S. ekspertizė, kuria nustatyta turto vertė iš viso sudarė 704 000 Eur, t. y. 65 968 Eur didesnė. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas prieštaravo dėl abiejų ekspertizių rezultatų, tačiau pareiškėjas nurodydamas, kad nustatyta vertė yra neteisinga, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat pažymėtina, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, nes nepriklausomai nuo pradinio įvertinimo potencialūs turto pirkėjai papildomai vertins parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Taip pat atmestini pareiškėjo argumentai, kad ekspertas neįvertino dalies patalpų – vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas pats nevykdė antstolio reikalavimų sudaryti sąlygas patekti į užrakintas patalpas, neįgaliojo atstovo, nors pareiškėjo atstovas dalyvavo apžiūroje, nesitarė dėl kito skolininkui patogesnio turto apžiūros laiko. Susipažinus su ekspertizės aktu nėra pagrindo teigti, kad jis neišsamus. Be to, kaip matyti iš turto apžiūros metu nustatytų duomenų, negyvenamosios patalpos teismo eksperto buvo apžiūrėtos jau po skolininko nurodyto gaisro, todėl vien ta aplinkybė, kad ekspertas nepateko į rūsio patalpas, neturėtų esminės įtakos ekspertizės rezultatams. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios turėtų esminės reikšmės abejoti ekspertizės akte nustatyta turto verte ir kurios teiktų pagrindą konstatuoti, jog 2016 m. spalio 18 d. nustatyta turto vertė šiuo metu neatitinka rinkos vertės ir turėtų būti pakeista. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kuriais apeliuojama į neteisingai nustatytą turto vertę.
Dėl turto saugotojo pakeitimo
Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Vilniaus misto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjas 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi Nr. I-1683-2010 nutarė areštuoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus, tarp jų ir turtą (duomenys neskelbtini), ir išaiškino daiktų savininkams, kad areštavus įkeistus daiktus jie netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitais būdais suvaržyti teises į daiktus, sumažinti jų vertę. Vykdymo procese antstolis nustatė, kad areštuotas turtas (duomenys neskelbtini), yra naudojamas trečiųjų asmenų, nors areštuoto turto apsunkinimą draudžia 2010 m. gruodžio 22 d. nutartis; hipotekos kreditorius (išieškotojas) nėra davęs sutikimo naudoto areštuotą turtą. Antstolis nustatė, kad areštuotu turtu naudojasi UAB „Budruva“, UAB „Viskita“ ir UAB „Tavo Kryptis“. Antstolis taip pat konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotų nuomos ar panaudos sutarčių, o turto perdavimas naudotis tretiesiems asmenims gali turėti įtakos areštuoto turto nusidėvėjimui. Pažymėtina, kad CPK 683 straipsnis suteikia teisę antstoliui bet kokioje proceso stadijoje areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, įskaitant išieškotoją. Teismo vertimu, vien ta aplinkybė, kad vykdomojoje byloje konstatuoti 2010 m. gruodžio 22 d. nutarties pažeidimai, yra pakankamas pagrindas antstoliui realizuoti CPK 683 straipsnyje įtvirtintą teisę pakeisti turto saugotoją. Atsižvelgiant į tai, netenkintina ir ši pareiškėjo skundo dalis. Remdamasis nurodytų motyvų visuma, teismas skundą atmeta kaip nepagrįstą.
Skundą atmesti.
Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.