Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-11 · Administracinė byla Nr. I-1182-289/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-11
Bylos Nr.
I-1182-289/2016
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-03513-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
Raseinių rajono savivaldybės administracijos
Atsakovas
Č. K.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1182-289/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03513-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.8.2.; 3.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 11 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovui T. E.,dalyvaujant atsakovei Č. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei Č. K. dėl 408,57 Eur skolos už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2015-10-01 priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Raseinių rajono savivaldybės administracija (toliau tekste – ir pareiškėja) su prašymu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydama priteisti iš atsakovės Č. K. 408,57 Eur skolą už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2015-10-01.

Pareiškėja teismui pateiktame prašyme (2-5 b.l.) nurodė, kad savivaldybių tarybos turi teisę nustatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, tame tarpe ir vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas.

Norminiu aktu įvesta rinkliava už komunalinių atliekų išvežimą nėra susieta su faktiniu atliekų išvežimu konkrečiam gyventojui, ir Savivaldybei nustačius vietinę rinkliavą, sutartys su atliekų turėtojais nesudaromos. Mokestis buvo pakeistas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau tekste – ir rinkliava), kuri yra įskaitoma į savivaldybės biudžetą ir yra privaloma įmoka. Įvedant rinkliavą preziumuota, kad visi gyventojai ir veikiantys juridiniai asmenys turi komunalinių atliekų, kurias jie deda į vieną ar kitą konteinerį, todėl apmokestinant juos rinkliava šios aplinkybės nebenustatinėjamos, tačiau siekiama užtikrinti, kad rinkliavą mokėtų jie visi. Rinkliavos lėšomis tvarkomos komunalinės atliekos kur ir kiek jų bebūtų savivaldybės teritorijoje, jos turi būti mokamos ne vėliau kaip iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Rinkliavos dydis apskaičiuojamas, remiantis savivaldybės nustatytu rinkliavos dydžiu vienam gyventojui, dauginamu iš rinkliavos mokėtojui nuosavybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos teise priklausančio būsto gyventojų skaičiaus.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. nustato, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o 11 str. l d. 8 p. – kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; 3 str. – kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, o rinkliavos mokėjimo visuotinumo principo reikalavimas jiems nustatytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. „teršėjas moka“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtinto plano 79 p. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Pagal Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009-11 -30 nutartis, esanti administracinėje byloje Nr. 1-78-355/2010, išnagrinėtoje Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2010-03-20).

Tokiu būdu, Rinkliavų bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis bei Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., 16 str. 2 d. 37 p., 29 str. 8 d. 1 p., 5 p., 50 str. 1 d. 4 p., 54 str. 4 d. numatyta, kad savivaldybės tarybai suteikti įgaliojimai nustatyti vietinę rinkliavą, priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis.

Žemesnės instancijos teismas

Raseinių rajono savivaldybės taryba 2008-05-29 sprendimu Nr. (1.1)TS-224 „dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. (1.1)TS-29 „Dėl vietinės rinkliavos administravimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą“ dalinio pakeitimo“ nuo 2008 m. liepos 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2008-05-29 sprendimu Nr. (1.1)TS-199 ir 2013-01-17 sprendimu Nr. (1.1)TS-8 patvirtintais rinkliavų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų dydžiais. Šie sprendimai yra viešai paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka ir, kaip nustatyta Specialiosios teisėjų kolegijos 2010-04-14 nutartimi, esančia administracinėje byloje Nr. I-322-621/2010, taryba priėmė šiuos sprendimus „įgyvendindama savarankiškąsias savivaldybės funkcijas atliekų tvarkymo srityje“ bei, kad rinkliava „vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, taigi vietinė rinkliava ir jos dydis nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu; rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas“.

Pagal Rinkliavų įstatymo 16 str. 2 d. rinkliavos lėšos pervedamos į savivaldybės biudžetą.

Žemesnės instancijos teismas

Rinkliava skaičiuojama Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2008-05-29 sprendimu Nr. (1.1)TS-199 ir 2013-01-17 sprendimu Nr. (1.1)TS-8 nustatyta tvarka. Nesumokėta rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – ir LR CK) 6.1. str. rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė, kuri turi būti vykdoma tinkamai (LR CK 6.38 str.) ir kurią vienašališkai atsisakyti vykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.).

Atsakovė yra skolinga Raseinių rajono savivaldybės administracijai 408,57 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2008-07-01 iki 2015-10-01.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas T. E. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko teismui pateiktą prašymą dėl atliekų priteisimo iš atsakovės. Komunalinių atliekų tvarkymą administruoja UAB Komunalinės paslaugos - operatorius, kuris pranešė, kad pareiškėjai buvo atvežtas konteineris 2008 m. ir pakartotinai. Atsakovė nėra kreipusis su prašymų, kad jai būtų pastatytas konteineris. Tai patvirtina raštas. Šie įrodymai rodo, kad konteineris nebuvo pastatytas, nes pareiškėja jo atsisakė. Net ir tuo atveju mokestis yra skaičiuojamas, nes nustatytas Raseinių r. savivaldybės tarybos sprendimu ir nesiejamas su konteinerio pastatymu ir išvežimu iš konkretaus asmens. Kiekvienas žmogus yra atliekų turėtojas, todėl turi mokėti už teršimą. Tuo adresu registruoti keturi asmenys K. Atsakovei teikti mokėjimo pranešimai, apskaičiuotos sumos. Pareiškėja nė karto nėra mokėjusi už atliekų tvarkymą. Įsiskolinimo suma 408,57 Eur. Atsakovė skolinga už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2015 m. Ji deklaravusi gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini). Tuo adresu deklaruoti keturi asmenys, visi tie asmenys nėra atsiskaitę už komunalines paslaugas. Savivaldybės tarybos sprendimai pateikti kartu su pareiškimu, pranešimai ir peržiūros kortelės, kaip skaičiuota suma. Atsakovė buvo informuota apie atliekų tvarkymą. Ji pripažino, kad žinojo nuo 2008 m. Prašo priteisti skolą ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė Č. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad niekas jai konteinerio nevežė. Šiukšlės būna nevežamos, bet reikia mokėti. Visiem veža, jai tik neveža. Visiem atveža konteinerius, jai neatveža. Gaudavo sąskaitas, pranešimus. Žinojo nuo 2008 m., kad jai skaičiuojama skola. Nueidavo pas į savivaldybę pasiaiškinti dėl konteinerio. Savivaldybė žinojo, kad iš jos nevežamos šiukšlės. Dėl konteinerio ar kitais klausimais į savivaldybę ar į UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ raštu nei karto nesikreipė. Laukė, kad atveš konteinerį. Su pareiškėjos atliktais skolos skaičiavimais, paskaičiuotomis sumomis sutinka, mano, kad reikia skaičiavimu pasitikėti. Dėl skaičiavimo nesiginčija. Esmė tame, kad jeigu jai nevežė šiukšles, tai už ką reikia mokėti. Pripažįsta, kad sąskaitos dėl šiukšlių išvežimo jai buvo siunčiamos reguliariai, tačiau paslaugų niekas neatliko. Prašo nepriteisti jai tos sumos, nes neturi iš ko mokėti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

Raseinių rajono savivaldybės taryba 2008-05-29 sprendimu Nr. (1.1)TS-224 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. (1.1)TS-29 „Dėl vietinės rinkliavos administravimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą“ dalinio pakeitimo“ nuo 2008 m. liepos 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2008-05-29 sprendimu Nr. (1.1)TS-199 ir 2013-01-17 sprendimu Nr. (1.1)TS-8 patvirtintais rinkliavų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų dydžiais.

Atsakovė gyvena Raseinių rajono savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje ir yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš pažymos matyti, kad atsakovės įsiskolinimas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2008-07-01 iki 2015-10-01 yra 408,57 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 59 str.). Atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jos priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjai (LR CK 6.38 str.).

Tačiau pareiškėja teismui pateiktu prašymu prašo iš atsakovės priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2015-10-01. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 107 str. 1 d. nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, o pagal 107 str. 2 d., mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos.

Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi, arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.). Šis teisinis reguliavimas lemia, kad byloje nagrinėjamu atveju laikotarpiui nuo 2008-07-01 iki 2010-01-01 yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėja turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą, kadangi dėl skolos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2015 metais, todėl prašymas šioje dalyje atmetamas.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad reikalavimas priteisti iš atsakovės per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2015-10-31 susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinamas.

Pareiškėjas savo prašymu prašo priteisti jo naudai iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 503,96 Eur advokato pagalbai apmokėti.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas LR Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. LR CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Rekomendacijų 7 punkte yra numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis. Nagrinėjamoje byloje aktualus yra Lietuvos statistikos departamento paskelbtas 2015 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris 2015 m. IV ketvirčio bruto buvo 756,90 Eur.

Pareiškėjas prašo jo naudai priteisti 503,96 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, t. y. už skundo parengimą. Minėtas išlaidas pagrindžia išrašyta PVM sąskaita – faktūra NEP Nr. 16-18, darbo laiko ataskaita, lėšų pervedimo nurodymas (58-62 b.l.), kuriose nurodomas teisinių paslaugų valandinis įkainis už yra 59,50 Eur (be PVM). Pasirengimas teismo posėdžiui ir pareiškėjo atstovavimas teisme – 7 val.

Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.2 punktą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), maksimali priteistina suma už vieną pasirengimo teismo posėdžiui ar atstovavimo teisme valandą – 0,1 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, t. y. 756,90 Eur x 0,1 = 75,69 Eur. Pareiškėjo atstovas 2016 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje pareiškėją atstovavo 33 min. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, laikytina, kad pareiškėjo atstovui bylos nagrinėjimui pasirengti reikėjo 1 val. Taigi, pareiškėjo atstovas pasirengimui teismo posėdžiui ir atstovaudamas teisme realiai sugaišo iki 2 valandų (63-65 b.l.). Pareiškėją teisme atstovavo ne advokatas, o advokato įgaliotas teisininkas, todėl teismo manymu turėtų būti taikomas Rekomendacijų 5 punktas. Pareiškėjai iš atsakovės priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro: 75,69 Eur (maksimali priteistina suma už vieną pasirengimo teismo posėdžiui/ vieną atstovavimo teisme valandą) x 2 (valandos) x 80 % (advokato padėjėjo įkainis) x 80 % (patenkinta reikalavimo dalis, t.y. priteistina suma 330,37 Eur) = 96,88 Eur. Taigi iš viso pareiškėjai Raseinių rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės Č. K. priteistina 96,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 str., 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Č. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai Raseinių rajono savivaldybės administracijai 330,37 Eur (trys šimtai trisdešimt Eur 37 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2010-01-01 iki 2015-10-01.

Priteisti iš atsakovės Č. K. pareiškėjai Raseinių rajono savivaldybės administracijai 96,88 Eur (devyniasdešimt šeši Eur 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Virginijus Stankevičius