- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-21
- Bylos Nr.
- 1S-32-557/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Edita Lapinskienė, Remigijus Preikšaitis
- Kaltinamasis
- E. S.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Editos Lapinskienės ir Remigijaus Preikšaičio,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. S. gynėjo J. Špelverio skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarties, kuria palikta galioti dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. vasario 7 d. nutartis skirti kaltinamajam E. S. kardomąją priemonę suėmimą, ir nustatytas dviejų mėnesių suėmimo terminas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. kaltinamas pagal BK 284 str. tuo, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2017-09-23, apie 19 val., viešoje vietoje – Palangos m., (duomenys neskelbtini), prie automobilių stovėjimo aikštelės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, aplinkinių akivaizdoje, rodydamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodamas elementarias elgesio normas, be jokios priežasties, įžūliu elgesiu – spirdamas į nukentėjusiojo M. V. laikomą dviratį, išmušė jį iš rankų, po ko iš karto suduodamas M. V. ranka ne mažiau kaip šešis smūgius į galvos sritį ir spirdamas ne mažiau kaip du kartus į kairį šoną, padarė nukentėjusiajam M. V. krūtinės ląstos sumušimą su skausmingumu kairėje krūtinės pusėje ties krūtininiais 8-10 slanksteliais, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Byloje 2017-12-21 surašytas kaltinamasis aktas, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-01-19 nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjant bylą teisme, E. S. neatvyko į 2018-02-07 teismo posėdį, todėl teismui atsižvelgus į tai, jog teismo šaukimo pagal kaltinamojo gyvenamąją vietą įteikti nepavyksta, SODROS informacinėje sistemoje duomenų, kad E. S. būtų jų informacinėje sistemoje, nerasta, susisiekus telefonu su E. S. mama, nurodė, kad jau dvi savaites yra išvykęs, galimai į Vilnių, 2018-02-07 priimta nutartis, kuria kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pakeistos į suėmimą, nenustatant termino. 2018-03-05 E. S. sulaikytas.
Skundžiama Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartimi palikta galioti 2018 m. vasario 7 d. Plungės apylinkės teismo nutartis, kuria kaltinamajam E. S. skirta kardomoji priemonė suėmimas, ir nustatytas dviejų mėnesių suėmimo terminas. Teismo sprendimas palikti galioti suėmimą motyvuojamas tuo, kad E. S. teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, nevedęs, kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką neatlikęs kitos bausmės, E. S. buvo skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau, kaip pats nurodo, nepaisydamas jų išvyko į Vokietiją, tuo nesilaikydamas jam skirtų kardomųjų priemonių sąlygų. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas laikė, jog turi pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, slėpsis nuo teismo, darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d..
Šalies argumentai
Skundu kaltinamojo E. S. gynėjas prašo Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę. Nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nutartimi. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ (nauja redakcija) nurodyta, kad teismai privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgti į BPK 122 str. 7 d., nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Mano, jog teismas vadovaujantis BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu skiriant suėmimą, neatsižvelgė ir į visas BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. BPK 122 str. 2 d. yra nurodyta, kad suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad kaltinamasis turi nuolatinę ir pastovią gyvenamąją vietą, kur gyvena ir būna kartu su savo tėvais E. T. ir A. T. Palangoje, o taip pat šioje šeimoje dar gyvena kaltinamojo brolis dvynys S. ir 11 metų sesuo S.. Abu tėvai dirbantys, vaikai mokosi, taigi kaltinamasis gyvena normalioje ir socialiai sveikoje šeimoje, todėl tvirtina, kad kaltinamąjį saisto tvirti socialiniai ryšiai su savo šeima, nes nėra vedęs ir gyvena kartu su tėvais. Be to, kaltinamasis tik prieš keletą mėnesių sulaukė pilnametystės, o jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dar būdamas nepilnamečiu. E. S. nuo vaikystės serga bronchine astma ir labai dažnai buvo gydomas vaikų ligoninės stacionare. Tai rodo kaltinamojo pastovius socialinius ryšius su šeimos nariais ir savo artimaisiais, gydymosi būtinumu, todėl jam nėra pagrindo niekur bėgti ar slėptis. E. S. nuolatos registravosi darbo biržoje, tai patvirtina duomenys Darbo biržos duomenų bazėje. Kaip teisingai teismas nurodo nutartyje, teismo šaukimas atvykti į teisiamąjį posėdį E. S. nebuvo įteiktas, todėl apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam nebuvo žinoma.
Pabrėžia, kad šių aplinkybių buvimas formuoja teigiamą įtariamojo įvaizdį socialiniame, šeimyniniame ir visuomeniniame gyvenime. Vadovautis skundžiamojoje teismo nutartyje nurodyta aplinkybe, kad kaltinamasis gali ir ateityje slapstytis nuo teismo, galima tik tada, kai yra objektyvių duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes, o gynėjo vertinimu, iš pateiktų duomenų apie šeimyninę padėtį, darbo paieškas matyti, jog šios aplinkybės paneigia bėgimo (slėpimosi) faktinį realumą ir daro nepagrįstą teismo nutartyje nurodytą pagrindą. Byloje nėra nustatyta tokių pagrindų, kad kaltinamasis bėgs ir slėpsis, siekdamas išvengti jam gresiančios bausmės. Jis nuo policijos ar kitos ikiteisminio tyrimo institucijos nesislėpė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pas tyrėją atvykdavo visuomet, kai buvo kviečiamas. Kaltinamojo paieška nebuvo paskelbta. Jis keletui savaičių buvo išvykęs uždarbiauti į Vokietiją, tikėdamasis užsidirbti ir atlyginti dalį jam paskirtos baudos ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu. Teigia, kad jei būtų gavęs šaukimą į teismą atvykti pats asmeniškai ar per tėvus, būtų pats grįžęs arba niekur neišvykęs, žinodamas apie paskirtą teismo posėdį. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad E. S. pats grįžo į Lietuvą ir tą pačią dieną savo namuose buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Dėl tokių nustatytų aplinkybių daro išvadą, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo teigti, kad jis ateityje gali slėptis ir bėgti nuo šioje byloje vykdomo baudžiamojo persekiojimo proceso, o kardomosios priemonės suėmimo pagrindas pagal BPK 122 str. 1 d. 1 p. E. S. nurodytas nepagrįstai, nes šiam pagrindui patvirtinti pagrįstų ir tvirtų aplinkybių byloje nėra nustatyta. Pažymi, jog teismų praktikoje jau ne kartą yra akcentuota, kad kardomoji priemonė negali būti tapatinama su laisvės atėmimo bausmės paskyrimu ar jos atlikimu iki teismo nuosprendžio priėmimo ir jo paskelbimo. Tik teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismo nuosprendžiu gali nustatyti skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį, įvertinęs visas svarbias bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo požiūrį į padarytos nusikalstamos veikos įvertinimą, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, ankstesnius teistumus ar teisės pažeidimus. E. S. nuo vaikystės yra ligonis dėl įgimtos bronchinės astmos, ir šiuo metu jam nuolatos reikalingi gydytojų nurodyti gydomieji vaistai ir procedūros, kurių jis būdamas suimtas negali gauti.
Be to, teismo nutartyje nurodytas ir antras suėmimo skyrimo pagrindas, vadovaujantis BPK 122 str. 1 d. 3 p. ir 4 d., kuris reiškia, kad E. S., nors ir kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, būdamas laisvėje vėl gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BK 122 str. 4 d. Šis teismo nutartyje nurodytas kardomosios priemonės skyrimo pagrindas negali būti pripažintas pagrįstu ir lemiančiu suėmimo paskyrimą. Teigia, jog šiam suėmimo pagrindui atsirasti būtina sąlyga, kad kaltinamasis būtų kaltinamas labai sunkaus, sunkaus ar BK 122 str. 4 d. nurodytų apysunkių nusikaltimų padarymu. E. S. yra kaltinamas tik vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali daryti kitas nusikalstamas veikas, nurodytas teismo nutartyje, teikiant nuorodą į BPK 122 str. 4 d., nurodant suėmimo skyrimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 3 p. Tokiu būdu gynėjas daro išvadą, kad šis kardomosios priemonės suėmimo pagrindas E. S. nurodytas nepagrįstai, nes šiam pagrindui patvirtinti aplinkybių byloje nėra. Atkreipia dėmesį į tai, kad kardomoji priemonė suėmimas yra pati griežčiausia kardomosios priemonės rūšis. Tai ekstraordinarinis veiksmas, kuris turėtų būti taikomas tik ypatingais atvejais, kitu atveju tai iškreiptų kardomųjų priemonių rūšių taikymo esmei. Mano, jog iš teismo nutartyje nurodytų kardomosios priemonės skyrimo pagrindų ir motyvų sukuriama situacija, kad kaltinamasis E. S. turi iš dalies atlikti bausmę iki apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo, kai tuo tarpu jis šio nuosprendžio gali laukti šeimos ir artimųjų aplinkoje, kuri teigiamai gali veikti šį jauną žmogų, kas paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat jis turi gydytis, gauti tinkamus medikamentus ir sulaukti teismo nuosprendžio ar kito procesinio dokumento apie šios bylos galutinį procesinį sprendimą. Teigia, jog dėl šių aplinkybių akivaizdu, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, duodančių pagrindo manyti, jog kardomosios priemonės tikslai kaltinamojo E. S. atžvilgiu negali būti pasiekti švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis.
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Šioje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, davusių pagrindą prokurorui surašyti kaltinamąjį aktą ir perduoti bylą nagrinėti teismui. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.
Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.
Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog kaltinamajam yra nustatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas suėmimo pagrindas, t. y. pagrįstas manymas, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą šiuo nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. E. S. kaltinamas padaręs smurtinio pobūdžio tyčinį nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai ir asmens sveikatai, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, E. S. padarė būdamas teistas, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO, jis yra teistas už viešosios tvarkos pažeidimus, pasipriešinimą valstybės tarnautojams (t. 2, b. l. 13-18). Be to, jis ne kartą baustas administracine tvarka už svetimo turto sugadinimą, viešosios tvarkos pažeidimus, policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą (t. 2, b. l. 29-35). Nors skunde nurodoma, kad kaltinamasis yra siejamas tamprių socialinių ryšių su šeimos nariais, iš bylos medžiagos matyti, jog 2017-09-25 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu (t. 2, b. l. 40) nustatyta, jog E. S. mama nesugeba užtikrinti sūnaus auklėjimo ir priežiūros, jos pastangų nepakanka keisti E. S. elgesio. Šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai taikyta ATPK 181 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Aptartos aplinkybės atskleidžia, kad skirtingai nei teigiama gynėjo skunde, kaltinamasis negyvena socialinių problemų neturinčioje šeimoje, o šiuo metu jau pilnametystės sulaukusio E. S. stiprūs socialiai ryšiai su šeima nesaisto. Tai patvirtina ir pačio kaltinamojo nurodyta aplinkybė, jog jis nieko nesakęs savo tėvams išvyko į Vokietiją uždarbiauti. Kaltinamojo gynėjo deklaruojamas stiprus ryšys su šeima nebuvo pakankamas ne tik tam, jog sulaikytų E. S. nuo kardomosios priemonės nesilaikymo ir išvykimo į užsienį, tačiau ir tam, jog jis pasakytų savo mamai, kur jis apskritai vyksta – E. S. nurodo, kad išvykdamas į Vokietiją nurodė, kad važiuoja dirbti į Vilnių. Akivaizdu, jog jei šis šeimos ryšys nesutrukdė kaltinamajam išvykti į užsienio valstybę nieko nepranešus namiškiams, egzistuojantys socialiniai saitai negali būti laikomi pakankamai tvirtais ir nekeliančiais abejonės, jog dėl jų E. S., net bijodamas gresiančios bausmės už jo padarytą nusikalstamą veiką, nesislėps nuo teismo. Be to, paties kaltinamojo 2018-03-05 teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, jog jis vos tik atvykęs į Vokietiją gavo darbą, taip pat rodo, jog jis turi ryšių šioje užsienio valstybėje, ir gali nesunkiai joje pasislėpti. Pažymėtina ir tai, jog tuo atveju, jei kaltinamasis pasislėps užsienyje, o jam bus paskirta švelnesnė už BK 284 str. įtvirtintą sankcijos vidurkį nustatyta laisvės atėmimo bausmė, tokiam asmeniui dėl neproporcingai nedidelio paskirtos bausmės laiko gali būti atsisakyta išduoti Europos arešto orderį. Akivaizdu, jog tokiu atveju išvykęs į užsienį E. S. be ypatingų pastangų išvengtų jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės.
Proceso įstatymas numato, jog teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam E. S. pasislėpus nuo teismo ar piktybiškai vengiant į jį atvykti, užsitęstų baudžiamosios bylos nagrinėjimas, o bylą nagrinėjantis teismas privalo užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 str. 5 d., 242¹ str. 1 d.). Šiame kontekste pažymėtina, jog nors gynėjas pažymi, kad kaltinamojo paieška nebuvo paskelbta, tačiau kaip matyti iš policijos 2018-02-13 rašto (t. 2, b. l. 82), vadovaujantis 2018-02-07 Plungės apylinkės teismo nutartimi 2018-02-13 buvo paskelbta E. S. paieška, taigi dėl E. S. veiksmų jau buvo vilkinamas bylos nagrinėjimas, o teisėsaugos institucijos turėjo dėti papildomas pastangas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teismo posėdyje. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas be jokios abejonės suvaržo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau anksčiau paminėtų duomenų visuma pagrindžia, jog nagrinėjamu atveju E. S. taikomas suėmimas, esant pagrįstam manymui, jog jis gali slėptis nuo teismo, yra pateisinamas tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Nustačius BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo skyrimo pagrindą, siekiant užtikrinti BPK 119 str. numatytų tikslų įgyvendinimą bei atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, teismas pagrįstai skyrė kaltinamajam suėmimą dviem mėnesiams, nepažeisdamas BPK 11 str. 1 d. įtvirtinto proporcingumo principo taikant procesines prievartos priemones.
Kartu apygardos teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu yra nustatytas ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytas suėmimo pagrindas, t. y., kad jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. Pažymėtina, jog BPK 122 str. 4 d. nurodyta, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad E. S. yra kaltinamas vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, numatytu BK 284 str. ir nepatenkančiu į BPK 122 str. 4 d. pateiktą nusikalstamų veikų sąrašą, taip pat jis nėra įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą. Remiantis tuo, kas išvardyta, matyti, jog nagrinėjamu atveju nėra formalių pagrindų, kurie leistų kaltinamajam E. S. skirti suėmimą tuo pagrindu, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. Todėl šiuo pagrindu E. S. suėmimas skirtas nepagrįstai. Nežiūrint to, pripažinus nepagrįstu ikiteisminio tyrimo teisėjos nustatytą BPK 122 str. 1 p. 3 d. numatytą suėmimo pagrindą (įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.), tačiau nustačius, kad egzistuoja BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas suėmimo pagrindas (kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo), priimto sprendimo esmė nesikeičia, todėl naikinti nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Nors kaltinamojo gynėjas, skunde kvestionuodamas suėmimo skyrimą nurodo, kad kaltinamasis E. S. nuo vaikystės serga bronchine astma ir labai dažnai buvo gydomas vaikų ligoninės stacionare, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog toks gynybos pateikiamas ligoto ir silpnos sveikatos kaltinamojo portretas visiškai neatitinka byloje surinktų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, kurie rodo, kad E. S. nuo jauno amžiaus ne tik daro administracinius nusižengimus, girtauja, tačiau ir nusikalsta smurtaudamas, trikdydamas viešąją tvarką, pasipriešindamas valstybės tarnautojams. Gynėjo akcentuojama itin silpna sveikata nesutrukdė kaltinamajam išvykti į Vokietiją ir ten dirbti, ji taip pat leido nukentėjusiajam viešoje vietoje atlikti smurtinius veiksmus prieš M. V., t. y. padaryti nusikalstamą veiką, kuria jis yra kaltinamas, dėl to nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis negali būti suimtas dėl sveikatos būklės. Nors skunde nurodoma, kad E. S. nuolatos reikalingi gydytojų nurodyti gydomieji vaistai ir procedūros, kurių jis šiuo metu būdamas suimtas negali gauti, tačiau apygardos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl nurodomų sveikatos sutrikimų (kuriuos patvirtina pateikti medicininiai duomenys) E. S. negali būti laikomas izoliuotas ar kad jam esant suimtam neužtikrinama tinkama medicininė priežiūra, jų nepateikta ir skundą nagrinėjančiam teismui. Be to, pažymėtina, kad šią kardomąją priemonę vykdančiose institucijose nuolat teikiama kvalifikuota medicininė pagalba, o esant didesniems suimtųjų sveikatos sutrikimams, jie nukreipiami gydymui į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba yra konsultuojami bendrosios priežiūros gydymo įstaigose. Todėl darytina išvada, kad kaltinamojo E. S. sveikatos būklė suėmimo taikymo pagrindų taip pat nešalina. Apygardos teismas pažymi, jog visuomet skiriant pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, yra suvaržomos tam tikros asmens laisvės ir teisės, ir dėl to asmuo, be jokios abejonės, patiria tam tikrų nepatogumų, tačiau šie nepatogumai yra proporcingi kardomąja priemone siekiamiems tikslams – šiuo atveju užtikrinti, kad kaltinamasis nepasislėptų nuo teismo ir gręsiančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, nors ir nepagrįstai nustatė, jog egzistuoja prielaidos pagrįstam manymui, kad kaltinamasis darys naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 str. 1 d. 3 p.), tačiau iš esmės tinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo reikalingumo ir pagrįstai, atsižvelgdamas į siekį užtikrinti BPK 119 str. numatytų tikslų įgyvendinimą bei faktines bylos aplinkybes, kad stipriais socialiniais ryšiais nesaistomas kaltinamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios bausmės griežtumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.), skyrė kaltinamajam suėmimą 2 mėnesiams, nepažeisdamas BPK 11 str. 1 d. įtvirtinto proporcingumo principo taikant procesines prievartos priemones. Naikinti nutartį kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo E. S. gynėjo J. Špelverio skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.