Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-50-175/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-01-19
Bylos Nr.: 1-50-175/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-65-1-01174-2009-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Algerdas Urbšys
Kaltinamasis: A. W. K.

Baudžiamoji byla Nr. 1-50-175/2018Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01174-2009-7 Procesinio sprendimo kategorija:

(S)1.2.14.6.2.1;1.2.14.9.1.;1.2.18.11.;2.3.6.4.4;2.3.6.4.5.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, kaltinamajam A. W. K. (A. W. K.), jo gynėjui advokatui J. V., vertėjai Ritai Čičinskaitei teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. W. K. (A. W. K.), gimęs (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis, vokietis, vedęs, Lietuvoje nedirbantis, turintis specialų vidurinį išsilavinimą, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 186 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. W. K. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2008-01-01 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini) (fermos adresas (duomenys neskelbtini)), direktoriaus pareigose ir pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr.IX-1889) 37 str. „Bendrovės vadovas“ 12 d. 1 p., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, turėdamas teisę veikti bendrovės vardu, 2008-06-16 pasirašė su „(duomenys neskelbtini) ‘‘, adresas (duomenys neskelbtini), veršelių pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo parengti veršelių 690-720 vnt. siuntą eksportui su visais reikiamais dokumentais ir siuntą išsiųsti į (duomenys neskelbtini), o „(duomenys neskelbtini)‘‘ įsipareigojo apmokėti už veršelių siuntą pagal pardavėjo pareikalavimą, po ko „(duomenys neskelbtini)‘‘ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą 2008-09-18 išankstinio mokėjimo sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2008-09-18, 2008-09-23, 2008-10-02, 2008-10-09, 2008-10-20 prašymus apmokėti, 2008-09-18, 2008-09-25, 2008-10-02, 2008-10-13, 2008-10-20 tarptautiniais mokėjimo pavedimais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė viso 552448,00 Lt (160000,00 EUR) už būsimas veršelių siuntas, tačiau UAB ,, (duomenys neskelbtini)” 2008-10-28 į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)‘‘ išsiuntė tik 581 vnt. veršelių siuntą, kurios vertė yra 426420,81 Lt (123500,00 EUR) ir permokėtos 126027,19 Lt (36500,00 EUR) sumos ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ negrąžino, o 2009-02-20 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą su prašymu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), bandos Nr. (duomenys neskelbtini), fermos adresas (duomenys neskelbtini), veiklos suteiktų veterinarinio patvirtinimo numerių panaikinimo, tokiu būdu apgaule išvengė privalomų įmokų atlikimo ir padarė ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ 126027,19 Lt (36500,00 EUR) vertės turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 186 str. 1 d.

Taip pat A. W. K. būdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingas asmuo, iki 2008 m. spalio 21 d. savo žinioje turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 158 644,04 Lt sumą, šių piniginių lėšų jis nepanaudojo ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ar įmonės banko sąskaitas negrąžino, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės svetimą turtą – 158 644,04 Lt ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 158 644,04 Lt (45 946,48 Eur) turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. W. K. pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 2 d. reikalavimus būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą:

nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio ,,Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka” 1 dalimi „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą” ir 2 dalyje ,,patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka” numatytais reikalavimais ir įsakymu nenustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos;

nesivadovavo 1997 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymu Nr. 38 ,,Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų” (Nr. 78-2006, 1997 m. rugpjūčio 22 d. Žin.) patvirtintų ,,Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ reikalavimais, neišsaugojo ir tyrimui nepateikė šių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų: 1) kasos dokumentų laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 21 d.; 2) kasos knygos laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d; 3) atskaitingų asmenų avanso apyskaitų laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.; 4) 315 vnt. veršelių įsigijimo dokumentų; 5) veršelių apskaitos buhalterinės apskaitos registro pagal jų veterinarinius numerius laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.;

nesivadovavo Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX- 1889) 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 10 dalyje „bendrovės vadovas atsako už metinės finansines atskaitomybės sudarymą“ numatytais reikalavimais ir nesudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Metinės finansinės ataskaitos dokumentų už 2008 metus, dėl to laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžių ir struktūros, tokiu būdu aplaidžiai tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. W. K. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 186 str. 1 d. neprisipažino. Paaiškino, kad su S. Z. susitiko 2008 m. gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini). 2008 m. birželio mėnesį sudarė sutartį dėl veršelių tiekimo, tačiau sutartis pradėta įgyvendinti tik 2008 m. rugsėjo mėnesį. Rašytinė sutartis buvo sudaryta dėl 700 vnt. veršelių pirkimo. S. Z. pervedė per kelis kartus 160 000 eurų. Veršelius pradėjo pirkti tik 2008 m. rugsėjo mėnesį, todėl kainos pakilo ir susidarė veršelių kiekių skirtumas, bet buvo susitarta su S. Z., kad jis turės truputį padidinti kainas. Dėl padidėjusių kainų susitarė tik žodžiu. Kadangi susidarė kainų skirtumas, veršeliai buvo pabrangę, jis dalinai sutiko kainą pakelti, tačiau skirtumas buvo didelis, todėl su juo susitarė, kad naujų sandorių metu bendrą sumą išlygins. S. Z. žinojo, kad tokios sumos nepakaks. Veršeliai buvo perkami brangiau, kadangi pakilo supirkimo kainos ir paklausa buvo tuo metu didelė. Todėl jo įmonė išsiuntė veršelių mažiau, nei buvo sutarta, nes sumos, kurią jo įmonei pervedė S. Z. dėl pakilusių veršelių kainų neužteko. Tai buvo normali verslo praktika, o ne apgaulė. Su pareikštu S. Z. civiliniu ieškiniu nesutinka.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 str. 1 d. kaltinamasis kaltu prisipažino. Paaiškino, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigoję vieną įmonę rūpintis buhalterinių dokumentų tvarkymu. Dokumentų saugojimo tvarka nustatyta nebuvo. Jis galvojo, kad dokumentai buvo paruošti ir atiduoti minėtai įmonei, o toliau jie būdavo perduodami mokesčių inspekcijai. Įsakymu paskirto asmens už dokumentų saugojimą nebuvo. Su teisės aktų reikalavimais, kurie nustato, kaip tvarkyti buhalterinę apskaitą jis susipažinęs nebuvo. Kad dalis dokumentų dėl veršelių pirkimo nebuvo pristatyti buhalterijai, jis nežinojo. Dokumentai turėjo būti saugomi biure, kuris buvo Kaune. Nežino, kodėl dingo dalis dokumentų, kurie nebuvo pateikti buhalterijai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 2 d. kaltinamasis kaltu prisipažino. Nurodė, kad yra kaltas dėl pasekmių, tačiau turi savo paaiškinimą dėl priežasčių kodėl taip atsitiko. Paaiškino, kad pinigai buvo naudojami tik veršelių pirkimui. Jokių pinigų jis nepasisavino. Piniginės lėšos buhalterinėje apskaitoje turėjo būti apskaitytos. Kai jis nuimdavo pinigus nuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, juos paduodavo už pirkimus atsakingiems darbuotojams. Į kasos knygą dokumentus suvesdavo kitas asmuo, jis tik pasirašydavo. Įmonės pinigų savoms reikmėms nenaudojo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, siekdamas užtikrinti civilinio ieškovo S. Z. procesines teises siuntė šaukimus jam paštu bei visais žinomais elektroninio pašto adresais, pranešimą interneto tinklalapyje apie posėdžio laiką ir vietą, tačiau išnaudojus visas galimybes pranešti jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant ir pasinaudojant LR BPK 276 str. 4 d. nuostatomis.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. teisėjas perskaito liudytojo S. Z. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. Z. parodė, kad 2005 m. jis įkūrė ,,(duomenys neskelbtini)‘‘, kurios direktoriumi jis ir yra. 2008-06-16 buvo sudaryta veršelių pirkimo sutartis su UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ direktoriumi. Pagal minimą sutartį UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ jo bendrovei turėjo išsiųsti 700 vienetų veršelių. Pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ pateiktą 2008-09-18 išankstinio mokėjimo sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) jo įmonė tarptautiniais mokėjimo pavedimais 2008-09-18, 2008-09-25, 2008-10-02, 2008-10-13, 2008-10-20 iš viso sumokėjo 160000.00 EUR (552448,00 litų), tačiau iš Lietuvos UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ į (duomenys neskelbtini) pristatė tik 581 vieną vienetą veršelių, kurių bendra vertė 123500 EUR. Po to, UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ daugiau veršelių neatsiuntė ir liko jo įmonei skolinga 36500 eurų. Po to, jis vis skambindavo bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ direktoriui, kuris jam atsakydavo, kad viskas tvarkoje, kad supirkinėja veršelius, siųsdavo jam išankstinio apmokėjimo sąskaitas, vis žadėdavo atsiskaityti, bet veršelių neatsiuntė, pinigų negrąžino (t.1., b. l. 149-150).

Kaip matyti iš pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jame užfiksuota, kad į policiją kreipėsi (duomenys neskelbtini) bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ atstovas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t.1., b. l. 50-52).

Iš 2009-09-07 UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ rašto matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo buvo sudariusi iki 2007-12-31, dokumentus dažniausiai pristatydavo direktorius A. W. K. UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ liko skolinga už paslaugas 1416 litų (t.1., b. l. 124).

Iš VĮ Registrų centro pateiktų dokumentų kopijų matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ direktoriumi buvo A. W. K. (t. 5., b. l. 3-76).

Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ pateiktų dokumentų kopijų matyti ūkiniai finansiniai santykiai su UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ (t.9., b. l. 2-28).

Iš F. K. pateiktų dokumentų kopijų matyti ūkiniai finansiniai santykiai su UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ (t.9., b. l. 32-36).

Iš A. P. S. pateiktų dokumentų kopijų matyti ūkiniai finansiniai santykiai su UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ (t.9., b. l. 54-61).

Iš R. R. pateiktų dokumentų kopijų matyti ūkiniai finansiniai santykiai su UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ (t.9., b. l. 64-74).

Iš P. E. pateiktų dokumentų kopijų matyti ūkiniai finansiniai santykiai su UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ (t.9., b. l. 78-84).

Iš V. S., E. B., R. M., D. A., H. S., J. L., A. P., Ž. J., B. G. ir kitų pateiktų dokumentų kopijų, matyti ūkiniai finansiniai santykiai su UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ (t.9., b. l. 88-90, 92-94, 95-102, 104-105, 107-110, 111-115, 117-120, 122, 126-150, t.10., b.l.7-107).

Iš VšĮ Lietuvos Veterinarijos akademijos praktinio mokymo ir bandymų centro rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ vertėsi veršelių prekyba (t.10., b.l. 2-6).

Dėl kaltinamojo A. W. K. padarytos nusikalstamos veikos,

numatytos LR BK 186 str. 1 d.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 186 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Turtinės žalos padarymas apgaule vengiant privalomų įmokų padaromas esant kaltininko tyčiai. Privalomų įmokų vengimas suprantamas kaip kaltininko neteisėti veiksmai, kai kaltininkas nevykdo įstatymo ar kito norminio akto arba juridinio fakto pagrindu atsiradusios prievolės sumokėti tam tikrą pinigų sumą. Šios veikos esmė yra apgaulės panaudojimas prievolei nevykdyti. Paprastas privalomų įmokų vengimas be apgaulės elementų, t. y. nesant nukentėjusiojo suklaidinimo, apsunkinančio nukentėjusiojo interesų gynybą civilinio proceso tvarka, yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla. Vengimas atsiskaityti turi būti besąlygiškas, t. y. dėl kaltininko nevykdomos piniginės prievolės nukentėjusiojo reikalavimas lieka be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti įvykdytas. Tais atvejais, kai kaltininkas nevykdo savo piniginės prievolės, tačiau nukentėjusiojo piniginis reikalavimas turi ekonominį padengimą turtu ar kitais įsipareigojimais ir toks reikalavimas objektyviai gali būti įgyvendintas, baudžiamoji atsakomybė nekyla. Jei piniginio reikalavimo padengimas išnyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, ir todėl nukentėjusiojo reikalavimas lieka nepatenkintas, tai nurodo civilinį deliktą, o tokiais atvejais baudžiamoji atsakomybė taip pat negalima.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamasis A.W. K. nurodė, jog sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ pilnai neįvykdė ir liko skolingas dalį pinigų ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ dėl rinkos pokyčių, t. y. dėl pradėjusių kilti veršelių kainos. Taip pat nurodė, jog su ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ vadovu S. Z. ne kartą bendravo telefonu, jį informavo dėl pakilusių kainų, buvo sutarę, jog įsiskolinimas bus padengtas su sekančiomis veršelių siuntomis. Teismas tokiais kaltinamojo parodymais netikėti neturi pagrindo, nes priešingų įrodymų byloje nesurinkta, išskyrus civilinio ieškovo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos teismas negalėjo betarpiškai patikrinti teisiamajame posėdyje. Be to, teismas pažymi, jog įmonė ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ bei jos vadovas S. Z. savo, kaip kreditoriaus pažeistų teisių negynė, t. y. dėl netinkamos sutarties sąlygų vykdymo bei įsiskolinimo išieškojimo civilinio proceso tvarka į atitinkamas institucijas nesikreipė. Kaltinamasis A. W. K. nevykdydamas įsipareigojimų grąžinti pinigus už nepateiktus veršelius, nesudarė situacijos, kad pirkėjas t. y. ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ negalėjo civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises.

Tokiu būdu teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad A. W. K. veikoje nėra tyčios, taip pat jo veiksmuose nėra jokios apgaulės netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus sudarytus tarp šalių, todėl jo veiksmuose nėra BK 186 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Tokiu būdu, kaltinamasis A.W. K. pagal LR BK 186 str. 1 d. išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR BPK 303 str. 5 d.1 p).

Dėl kaltinamojo A. W. K. padarytos nusikalstamos veikos,

numatytos LR BK 183 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Pagal galiojančią teismų praktiką, BK 183 str. numatyto nusikaltimo subjektu gali būti asmuo, turintis ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius, t. y. kai kaltininkas turto atžvilgiu turi specialius įgaliojimus. Svetimo turto pasisavinimo subjektais gali būti asmenys, kuriems tas turtas yra patikėtas arba esantis jo žinioje. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą.

2011-02-22 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. W. K. kaip atskaitingam asmeniui laikotarpiu nuo 2008-09-19 iki 2008-10-24 iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų buvo nuimta ir atskaitingo asmens apyvartos žiniaraštyje apskaityta 102095,43 Lt suma. Atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos su jose nurodytu piniginių lėšų panaudojimu nuo 2008-09-01 iki 2008-12-31 tyrimui nebuvo pateiktos. Taip pat specialisto išvadoje nurodoma, kad įvertinant piniginių lėšų judėjimą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų nustatyta, kad į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesto avanso 550293,31 Lt (160000 EUR) lėšos buvo pervedamos ir į kitas bendrovės banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), o iš jų nuimti grynieji pinigai. Likusios piniginių lėšų sumos buvo pervedamos atgal į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktų dokumentų pagrindu specialistė padarė išvadą, kad iš (duomenys neskelbtini) bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ pervesto avanso 160000 EUR į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (LT) 550293,31 Lt, laikotarpiu nuo 2008-09-19 iki 2008-10-24 , piniginės lėšos buvo panaudotos :

189425,43 Lt buvo apskaityta kaip nuimti grynieji pinigai apmokėjimui tiekėjams už prekes per atskaitingus asmenis (tame skaičiuje direktoriaus A. W. K. vardu nuimti grynieji pinigai 102095,43 Lt), kas sudarė 34 % pervesto avanso;

299376,66 Lt banko pavedimais buvo atsiskaityta su įmonėmis už gyvulius, kas darė 54% pervesto avanso (išv.4 psl.,);

Apyvartos žiniaraščio duomenimis (buh. sąsk. NR. (duomenys neskelbtini)) direktorius veršelių pirkimui lėšų nenaudojo, dalį jų kartu su kitomis iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, grąžino į bendrovės kasą ir banką (80355,35 Lt), atsiskaitymui su tiekėjais panaudojo 7559 Lt, o nepanaudota piniginių lėšų suma padidėjo jam išduoto avanso likutis 89419,41 Lt. Kiti atskaitingi asmenys veršelių pirkimui, kurie buvo eksportuoti į (duomenys neskelbtini) bendrovę, panaudojo 78093,35 Lt piniginių lėšų, kurios buvo gautos iš (duomenys neskelbtini) bendrovės.

63559,20 Lt buvo panaudota atsiskaitant pavedimais už įvairias paslaugas, išmokėtas darbuotojams darbo užmokestis, kas sudarė 12 % pervesto avanso.

Už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-08-31 tyrimui pateiktų atskaitingų asmenų -avansinių apyskaitų, nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 papildomam tyrimui pateiktų atskaitingų asmenų apyvartos žiniaraščių pagrindu nustatyta, kad grynieji pinigai atskaitingiems asmenims buvo išimami iš banko grynaisiais pinigais, taip pat ir išmokami iš bendrovės kasos (13 priedas).

Pateiktų dokumentų pagrindu daroma išvada, kad už 2008 metus bendrovės kasa buvo vedama, tačiau kasos dokumentai, kasos knyga tyrimui nebuvo pateikti. Iš įrašų, padarytų atskaitingų asmenų avanso apyskaitose (pateiktos iki 2008-08-31) ir kasos registre iki 2008-08-31 nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos buvo išduodamos piniginės lėšos. Nuo 2008-09-01 atskaitingų asmenų avanso apyskaitos tyrimui nebuvo pateiktos.

Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 (redakcija 2008-07-03 įst. Nr.X-1679) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalyje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus, šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Žemesnės instancijos teismas

Įformintai 2008-10-28 ūkinei operacijai - veršelių išvežimui į (duomenys neskelbtini) bendrovę ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ , atskaitingi asmenys už veršelius atsiskaitė 78093,25 Lt sumoje (už 124 vnt.) (3 priedas, 2 lentelė), o iš (duomenys neskelbtini) bendrovės gauto atskaitingiems asmenims buvo išduota ir apskaityta 189425,43 Lt suma.

Atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos nuo 2008-09-01 iki 2008-12-31 tyrimui nebuvo pateiktos, nepateikti kasos dokumentai ir kasos knyga už 2008 metus, dėl ko nebuvo galimybės nustatyti buhalterinių atskaitingų asmenų apyvartos žiniaraštyje įrašų teisingumą.

Dėl nesilaikymo aukščiau nurodytų Buhalterinės apskaitos įstatymo straipsnių, kasos taisyklių reikalavimų, dėl išvardintų buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikimo, tyrimo metu nebuvo galimybės iš dalies nustatyti 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2008-09-19 iki 2008-10-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A.W. K. vardu apskaitytos piniginės lėšos 177333,85 Lt, tame skaičiuje 102095,43 Lt iš gauto avanso už veršelius, atskaitingo asmens apyvartos žiniaraštyje nurašyta: 74355,35 Lt į kasą (buh. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini)) 6000 Lt į banką (buh. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini)); 7559,09 Lt atsiskaitymui su tiekėjais (buh. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš viso 87914,44 Lt. Vadinasi per šį laikotarpį nepanaudotų piniginių lėšų suma 89419,41 Lt (177333,85-87914,44) didėja atskaitingo asmens avanso likutis 2008-10-21 iki 158644,04 Lt (69224,63+89419,41) (t. 4., b. l.11-32).

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2005-12-21 direktoriaus pareigose dirbo A.W. K., kuris buvo vienintelis įmonės akcininkas ir vienintelis realiai disponavo įmonei priklausančiu turtu, tarp jų ir grynaisiais pinigais esančiais kasoje. Taip pat nustatyta, kad A.W. K. atliko įmonėje ir kasininko pareigas. Teismų praktikoje, ne vieną kartą pažymėta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą. Akcinės bendrovės turtas, akcininkų teisėtai gali būti įgyjamas tik įstatymuose ir sutartyse nurodytais pagrindais. Todėl įmonės veikloje gautos lėšos ir turtas negali būti laikomas įmonės vadovo ar pagrindinio, ir net vienintelio akcininko turtu, kol įmonė nustatyta tvarka nelikviduojama ir neįvykdomi turimi įsipareigojimai. Kadangi piniginė suma 158 644,04 Lt (45 946,48 Eur) buvusi įmonės vadovo žinioje buvo nepanaudota įmonės tikslams ir į įmonės kasą ar banko sąskaitą negrąžinta, todėl teismas sprendžia, jog ji buvo pasisavinta A. W. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens.

Tokiu būdu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis A. W. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 d. Veika kvalifikuota teisingai.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl kaltinamojo A. W. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 str. 1 d.

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos netvarkymą arba aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą.

BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė.

Už aplaidų apskaitos tvarkymą, pasireiškusį apskaitos dokumentų neišsaugojimu, baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei atsiranda BK 223 straipsnyje numatyti padariniai, t. y. dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11/2008).

Žemesnės instancijos teismas

2010-07-19 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ direktorius pažeidė LR 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 12 str.,1 d., 2 d., 16 str. 1 d., 17 str., 4 str., reikalavimus, todėl iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 m. mokestinį laikotarpį (t.2., b. l. 8-31). Specialistė savo išvadoje taip pat nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 buvo tvarkoma iš dalies nesivadovaujant Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 (redakcija 2008-07-03 įst. Nr.X-1679), bei vėlesnių pakeitimų ir papildymų reikalavimais:

Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 (redakcija 2008-07-03 įst. Nr.X-1679) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus, šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“;

Iš tyrimui pateiktų veršelių įsigijimo dokumentų, įvykusiai eksporto procedūrai 2008-10-28 (veršelių pirkėjas ,,(duomenys neskelbtini)‘‘, (duomenys neskelbtini)), palyginus veršelių įsigijimo duomenis, su duomenimis, kurie buvo gauti iš (duomenys neskelbtini) apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pagal veršelių individualius numerius, nustatyta, kad 315 vnt. veršelių įsigijimo dokumentai tyrimui nebuvo pateikti.

Žemesnės instancijos teismas

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knyga ir kasos dokumentai už 2008 metus tyrimui nebuvo pateikti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr.179 ir 2007-12-19 nutarimo Nr.1360 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 9 punkte nurodyta, kad „Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta tvarka ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka bei terminais. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“, 10 punkte nurodyta, kad „Pinigų sumokėjimo tvarką ir terminus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) atskaitingam asmeniui nustato finansininkas ir patvirtina įmonės vadovas“.

Tyrimui nepateikta atskaitingo asmens atsiskaitymo su buhalterija tvarka.

Už laikotarpį nuo 2008-09-01 iki 2008-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingų asmenų avanso apyskaitos tyrimui pateiktos nebuvo. Todėl nebuvo galimybės nustatyti atskaitingų asmenų apyvartos žiniaraštyje įrašų teisingumo.

Dėl to tyrimo metu nebuvo galimybės iš dalies nustatyti 2008 m. įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 (redakcija 2008-07-03 įst. Nr.X-1679) 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“.

Už laikotarpį nuo 2008-09-01 iki 2008-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veršelių apskaitos buhalterinės apskaitos registras (žurnalas), registruojant pagal jų veterinarinius numerius, tyrimui nebuvo pateiktas. Dėl šios priežasties, nustatyti, ar visi faktiškai įsigyti veršeliai buvo apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tyrimo metu nebuvo galimybės.

Papildomam UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nebuvo pateikti veršelių įsigijimo dokumentai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina tai, kad gauta informacija iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina turėtus sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pagal turimus dokumentus ir informaciją nustatyti, ar iš turėto ūkinio sandorio veršeliai buvo išvežti į (duomenys neskelbtini) bendrovę, tyrimo metu nebuvo galimybės.

Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 (redakcija 2008-07-03 įst. Nr.1679) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.

Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 (redakcija 2008-07-03 įst. Nr.X-1679) 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“.

Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 (redakcija 2008-07-03 įst. Nr.X-1679) 17 straipsniu „Finansinės ataskaitos“, kuriame nurodyta, kad „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“.

Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr.IX-575 (redakcija 2008-06-26 įst. Nr.X-1633) 15 straipsniu „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 dalyje nurodyta, kad „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ Metinės Finansinės ataskaitos dokumentai už 2008 metus tyrimui nebuvo pateikti. VĮ „Registrų centras“ duomenimis (internetiniame tinklalapyje), kad būtų pateikti Metinės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2008 metus, nėra įregistruota.

Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 (redakcija 2008-07-03 įst. Nr.X-1679) 4 straipsnyje „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“.

Dėl nesilaikymo aukščiau nurodytų Buhalterinės apskaitos įstatymo straipsnių, kasos taisyklių reikalavimų, dėl išvados tiriamojoje dalyje išvardintų buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų nepateikimo, už 2008 m. Metinės finansinės ataskaitos dokumentų nepateikimo, tyrimo metu nebuvo galimybės iš dalies nustatyti 2008 m. įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, todėl iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB "(duomenys neskelbtini)" turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 m. mokestinį laikotarpį (t. 4., b. l. 11-32).

Teismas konstatuoja, kad nežiūrint į tai, jog buvo sudaryta sutartis tarp buhalterinių paslaugų kompanijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl buhalterinės apskaitos priežiūros ir konsultacijų, kuri galiojo iki 2007-12-31 bei buhalterinę apskaitą tvarkė įmonės buhalterės, įmonės vadovas netinkamai organizavo įmonės buhalterinę apskaitą, nes įmonės vadovo įsakymu įmonėje nebuvo nustatyta buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarka, įsakymu dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo paskirtas atsakingas asmuo, kas buvo tiesioginė įmonės vadovo A. W. K. pareiga, kurios jis nevykdė. Taigi teismas sprendžia, kad ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis A. W. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d. Veika kvalifikuota teisingai.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ pareikštas 36500 eurų civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, kadangi dėl veikos numatytos LR BK 186 str. 1 d. kaltinamasis A. W. K. išteisintinas, kaip nepadaręs veikios, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Vadovaujantis LR BPK 103 str. 6 p. pinigai – 103,02 eurų, susiję su ekstradicijos išlaidomis, pripažįstami proceso išlaidomis ir jie priteistini iš kaltinamojo A.W. K.

Bausmės skyrimas

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Taigi, skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai reglamentuoja BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatos.

Spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau jos neturi būti kažkokios ekstraordinarinės, tiktai kurioms esant būtų galima taikyti šią teisės normą.

Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje A.W. K. atžvilgiu nėra pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų, taip pat BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų bei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Nors kaltinamojo A.W. K. padaryta nusikalstama veika numatyta LR BK 183 str. 2 d. pagal BK 11 str. nuostatas yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika padaryta nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, tačiau ji yra mažiau pavojinga, nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan. Taigi, pagal jos padarymo pobūdį veika negali būti vertinama kaip itin pavojinga, už kurią kaltinamajam šioje byloje turėtų būti paskirtas realus laisvės atėmimas, izoliuojant jį nuo visuomenės.

Iš kaltinamojo A.W. K. asmenybę apibūdinančių duomenų matyti, kad jis teisiamas pirmą kartą. Jis turi šeimą, o tai leidžia manyti, kad socialiniai ryšiai tvirti. Nenustatyta, jog nuo aptariamos nusikalstamos veikos padarymo iki šiol kaltinamasis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų. Dėl to darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nebuvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė, tačiau jo padarytas nusikaltimas yra tyčinis, baigtas, savanaudiškas.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, jog kaltinamasis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas, gailisi.

Teismo vertinimu, paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 183 str. 2 d. ji būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Aukščiau nurodyti duomenys apie kaltinamąjį, jo asmenybę, teisiamas pirmą kartą, turi šeimą, dirba, todėl teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, ir paskirtosios bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant įpareigojimus. Teismo nuomone ir taikius bausmės vykdymo atidėjimą, bausmės tikslai numatyti BK 41 str., bus įgyvendinti.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303, 308 straipsniais,

nusprendžia:

A. W. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d., 223 str. 1 d ir nuteisti:

-pagal LR BK 183 str. 2 d. 1 ( vieneriems) metams laisvės atėmimo;

-pagal LR BK 223 str. 1 d. 6 ( šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Pritaikyti LR BK 63 str. 5 d. 2 p. ir paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu bei paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 ( vienerius) metus laisvės atėmimo.

Pritaikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 1 ( vieneriems ) metams vykdymą atidėti 2 ( dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

A. W. K. dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 186 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017-02-08 iki 2017-04-20.

Byloje pareikštą ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ 36500 eurų civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš A. W. K. 103,02 euro proceso išlaidų Policijos departamento prie LR VRM naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę - 20000 eurų piniginį užstatą, įmokėtą į Kauno apygardos teismo sąskaitą, panaikinti ir grąžinti užstato davėjui L. K., gyv. (duomenys neskelbtini).

Daiktinius įrodymus - Ž. V. pateiktas dokumentų kopijas, Z. N. pateiktus UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinius dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Daiktinius įrodymus - UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ buhalterinius dokumentus, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti (duomenys neskelbtini) regioniniam valstybės archyvui.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.

Teisėjas Algerdas Urbšys