Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

V. M. (V. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, pensininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2019 m. birželio 24 d. apie 10.24 val. Vilniaus r., Nemenčinės k., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,42 promilės alkoholio koncentracija,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jo buvusios žmonos N. M. vardu ir priklauso jai. Šis automobilis po jų skyrybų teismo sprendimu liko jai. Šiuo metu į Lietuvą iš Anglijos yra sugrįžę jų vaikai (dukra su vyru), ir Nina paskolino jiems savo automobilį, dukra su vyru gyvena pas vyro mamą adresu - Ciotkos g. 4, Vilniuje. Jis juos ten lankydavo ir žinojo, kad automobilį jie palieka prie namo. Dukra su vyru buvo išvažiavę į Baltarusiją, 2019 m. birželio 21 d. prireikus nuvežti sunkius daiktus iš Vilniaus į Nemenčinę, jis nuvažiavo prie namo, kur gyvena dukra su vyru. Automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė stovintį prie namo, žinojo, kad raktą vaikai paliko pas kaimyną. Nuėjo pas kaimyną, paaiškino, kad jam reikia pervežti daiktus į kaimą ir jis atidavė jam vaikų paliktą automobilio raktą. Jis buvusios žmonos automobiliu, jos neinformavęs, nuvažiavo į Nemenčinę. Sekmadienį, t. y. 2019 m. birželio 23 d. pas jį atvažiavo jo sūnus Roman. Kartu su juo jie vartojo alkoholį, gėrė degtinę iki 2-3 val. nakties. Kitą dieną (pirmadienį) jis neplanavo niekur važiuoti, tačiau sūnui iš ryto paskambino iš darbo ir pasakė, kad jam reikės dirbti. 2019 m. birželio 24 d. apie 09.00 val. jis sėdo prie automobilio Audi 80 vairo, sūnus sėdėjo šalia ir jie išvažiavo į Vilnių. Alkoholio ryte prabudęs nevartojo. Privažiavus Nemenčinės tiltą, pamatė, kad vyksta policijos reidas ir visus vairuotojus tikrina. Policijos pareigūnas įtarė, kad jis yra neblaivus, todėl patikrino jį alkotesteriu, pūtė du kartus, alkotesteris abu kartus parodė virš 2 promilių etilo alkoholio. Savo kaltę pripažįsta pilnai, gailisi (b. l. 28).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- liudytojo V. Š. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019 m. birželio 24 d. nuo 10.00 val. jis su kolegomis vykdė pagal iš anksto nustatytą planą vairuotojų patikrinimą Vilniaus r. Nemenčinės k. Patikrinimui sustabdė automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjęs prie vairuotojo patikrino bekontakčiu alkoholio matuokliu blaivumą ir šis parodė, kad vairuotojas V. M. yra neblaivus. Vėliau patikrino V. M. girtumą dar kartą alkotesteriu Alcotest 7510 ir jam nustatė 2,42 prom. girtumą. V. M. paaiškino, kad vakar vartojo alkoholinius gėrimus ir dabar vežė sūnų į miestą (b. l. 19);

- liudytojos N. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jos vardu ir priklauso jai. Su V. M. jie išsiskyrė 2012 metais ir teismo sprendimu automobilis liko jai. Ji juo važinėja, kai būna Lietuvoje, o kai išvažiuoja dirbti į Angliją, juo važinėja jos švogeris. Labai retai automobilį pasiima jos buvęs vyras, bet tik atsiklausęs jos leidimo. Į Lietuvą iš Anglijos grįžo atostogauti dukra su vyru. Jie gyvena atskirai nuo jos, pas žento mamą adresu - (duomenys neskelbtini). Grįžę į Lietuvą jie paprašė jos paskolinti jiems automobilį Audi 80, nes reikėjo daug kur važinėti. Automobilį vaikai laikė prie žento mamos namų, kur jie ir gyvena, 2019 m. birželio 23 d. vakare ji nuėjo kur gyvena ne tik jos dukra su vyru, bet ir jos sūnėnas, su kuriuo jie turėjo susitikti. Pamatė, kad jos automobilio Audi 80, prie namo nėra. Labai nustebo, nes dukra su vyru tądien buvo išvažiavę į Minską ir automobilis turėjo stovėti prie namo. Tada paskambino sūnui Romanui. Paklausė ar jis žino, kur automobilis? Sūnus tuo metu buvo nuvažiavęs pas tėvą, t. y. pas V. M.. Jis pasakė, kad tėvui reikėjo kažką sunkaus pervežti ir jis paėmė jos automobilį. Atsarginį raktų komplektą jis turėjo nuo senų laikų, kai jie dar buvo vedę. Sūnus taip pat sakė, kad kitą dieną, t. y. 24 d. jie grįš ir grąžins automobilį (b. l. 22);

- 2012 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu, iš kurio matyti, kad santuokos metu N. M. vardu įgytas automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise pasilieka N. M. (b. l. 23);

- neblaivumo nustatymo aktu, kuriuo užfiksuota, kad 2019 m. birželio 24 d. V. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. V. M. nurodžius, kad alkoholį vartojo vakar, buvo atliktas blaivumo patikrinimas. Alkoholio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0006 (patikros sertifikatas 0964861) 2019 m. birželio 24 d. 10.24 val. pirmo patikrinimo rezultatu buvo nustatytas 2,42 promilės girtumas, 10.48 val. antro patikrinimo rezultatas buvo 2,42 promilės girtumo (b. l. 34);

- Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso N. M. (b. l. 17);

- Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio Audi 80 TDI, kategorija M1-AA, pasirinkti metai 1992, kaina Lietuvoje su PVM 660 eurų (be PVM – 545 eur) (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamasis V. M. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,42 promilių girtumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo parodymai, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Įrodymų visuma yra pakankama V. M. atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes V. M. veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį skirti kaltinamajam baudą. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 39-40).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytas BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris neteistas (b. l. 37), administracine tvarka baustas (b. l. 38). Taip pat atsižvelgtina, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką vairuodamas transporto priemonę, pažeidžiant KET reikalavimus, sukėlus kitiems eismo dalyviams pavojų, jo padaryta nusikalstama veika kėsinamasi į įstatymo saugomus viešuosius interesus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo sutikimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skirtina prokurorės pareiškime teismui siūloma ir sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – bauda. Pritaikius LR BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, kai jam nustatytas vidutinis apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis – 2,42 promilės. Toks kaltinamojo elgesys naudojantis specialiąja teise vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik paties kaltinamojo, jo artimųjų, bet ir visuomenės saugumui. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis Audi, v/n (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui, t. y. N. M., kuri paaiškino jog vyrui tik retkarčiais leidžia naudotis automobiliu, kad jis šį kart pasiėmė automobilį, ji nežinojo (b. l. 17). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą paimti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą iš kaltinamojo išieškoti transporto priemonės Audi, v/n (duomenys neskelbtini), vertę, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ yra 545 Eur be PVM ir 660 Eur – su PVM (b. l. 15).

Apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau ir – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas. Prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. Akivaizdu, kad turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų būti apmokestintos PVM. Įstatymo 14 straipsnis numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. Konfiskavimo atveju nėra išrašoma sąskaita faktūra. Įstatymo 71 straipsnis yra skirtas reglamentuoti prievolės skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomo registravimosi PVM mokėtoju tvarkai nustatyti. Jo 1 dalyje nustatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. Šio straipsnio reglamentavimas yra platesnis, tačiau jame nėra nuostatų, kad nagrinėjamu atveju reikėtų mokėti PVM.

Teismų praktikoje gausu atvejų, kai konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-271-628/2018 ir kt.).

Šiuo atveju kaltinamasis nėra PVM mokesčio mokėtojas, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra PVM mokesčio objektas. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui teismas daro išvadą, kad skaičiuojant konfiskuotino turto vertę, turi būti nustatoma automobilio Audi, v/n (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina be PVM, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis yra 545 eurai. Tokia suma ir išieškotina iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

V. M. (V. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. M. (V. M.) skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 40 MGL (2000 eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. M. (V. M.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (du) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 25 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. M. (V. M.) konfiskuotino automobilio Audi, v/n (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 545 (penkis šimtus keturiasdešimt penkis) Eur.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti V. M. (V. M.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.