Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Liudos Arlauskienės, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Vildai Vaičiūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Naujamiesčio būstas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2. 2 punkte (redakcija nuo 2010-03-19) nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi būti nurodytas daugiabučio namo (namų) adresas, jo naudingasis plotas, gyvenamųjų patalpų (butų) ir kitų patalpų skaičius, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka daugiabučiam namui ar keliems daugiabučiams namams priskirto žemės sklypo plotas ir patalpų savininkų teisės į jį ar jo dalį, informacija apie asmenį, kuris skiriamas administratoriumi (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas, jeigu juridinis asmuo yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas), mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą, nustatytas vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-05-28 įsakymu Nr. 30-1274 papildė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymu Nr. 30-41 „Dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ patvirtintą UAB „Naujamiesčio būstas“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašą 744–753 eilutėmis pagal priedą ir įpareigojo UAB „Naujamiesčio būstas“ valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre įregistruoti priede nurodytų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo juridinį faktą (b. l. 38). Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2011-10-20 teikimais Nr. 1T-36 ir Nr. 1T-39 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, siūlydamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui svarstyti teikimų prieduose nurodytų įsakymų pakeitimo klausimus ir nustatyti juose priskirtų administruoti daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčius (b. l. 9–10, 11–13). Apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turėjo būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, tačiau Vyriausybės atstovui nebuvo pranešta apie teikimų įvykdymą.

Dėl Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr.603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau - ir Pavyzdiniai nuostatai) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-248-916/2007 pažymėjo, kad šis Vyriausybės nutarimas priimtas, vykdant Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta: „Administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“. Iš tokios normos konstrukcijos bei iš Pavyzdinių nuostatų turinio galima spręsti, kad savivaldybės atitinkamos institucijos patvirtinti nuostatai gali nustatyti platesnį šių santykių reglamentavimą, tačiau šis reglamentavimas neturi prieštarauti Vyriausybės patvirtintiems pavyzdiniams nuostatams, ir pavyzdiniuose nuostatuose išdėstyti reikalavimai privalomi visoms savivaldybėms. Pavyzdinių nuostatų 1 punktas nustato, kad šie nuostatai taikomi butų ir kitų patalpų savininkų bendrajai dalinei nuosavybei administruoti, kai šią funkciją atlieka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnį savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu paskirtas administratorius, nenumato jokių išimčių administravimo paslaugas teikiantiems subjektams, priklausomai nuo jų steigėjo ar pavaldumo.

Atsakovė teigia, kad skundžiamas įsakymas priimtas įgyvendinant savarankišką savivaldybių funkciją. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktą savivaldybės savarankiškoms funkcijoms priskirta pagal įstatymų nustatytą kompetenciją gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat kai bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, veiklos priežiūra ir kontrolė.

Pagal Vietos savivaldos 29 straipsnio 8 dalies 1 punktą (redakcija nuo 2010-01-01) savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais, todėl teismas pripažįsta, kad Pavyzdinių nuostatų patvirtinimo 2.2 punktas, įpareigojantis savivaldybės administracijos direktorių sprendime skirti administratorių nurodyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, nustatytą vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika, yra privalomas atsakovui.

Atsižvelgiant į tai, atsakovės teiginys, kad Vyriausybės nutarimu patvirtinti pavyzdiniai nuostatai yra tik rekomendacinio pobūdžio, yra visiškai nepagrįstas. Atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį ir 8 dalies 1 punktą, savivaldybės administracijos direktorius yra pavaldus savivaldybės tarybai ir tiesiogiai atsakingas už savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti administracijos direktorių ginčijamame įsakyme nustatyti administravimo mokesčio tarifą.

Prašyme pareiškėjas teigia, jog atsakovė įsakymų skirdama daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių pažeidė Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 punktą, todėl reikalauja įpareigoti atsakovę nustatyti administravimo mokestį įsakyme.

Atsakovė teigia, kad įvykdžius tokio pobūdžio pareiškėjo reikalavimą įsakymo laikymasis daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų administratoriui būtų neįmanomas, nes jame ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 30-2050 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo" 8 p. būtų dvi prieštaringos teisės normos: viena - numatanti, jog administratorius turi neviršyti pagal patvirtintą metodiką nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, kita - nustatanti konkretų administravimo mokesčio dydį.

Šie atsakovės argumentai yra nepagrįsti, nes tiek savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytas administravimo mokestis administravimo akte, tiek ir administratoriaus apskaičiuotas mokestis neturėtų skirtis, nes abu turėjo būti nustatomi vadovaujantis savivaldybės tarybos nustatytais tarifais arba jų apskaičiavimo metodika. Pažymėtina, kad nuo 2011-10-19 iki šiol galiojanti Pavyzdinių nuostatų 8.1. punkto redakcija nustato, kad administratorius apskaičiuoja administravimo mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, kuris nurodytas savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių.

Atsižvelgiant į tai, priešingai, nei teigia atsakovė, jokio nuostatų konkuravimo ar neaiškumų administratoriui apskaičiuojant mokesčius už administravimą nėra.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių 2010-05-28 įsakyme Nr. 30-1274 „Dėl administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymo Nr. 30-41 „Dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“ nustatyti mokestį (-čius) už bendrosios nuosavybės administravimą yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo prašymas yra tenkintinas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įpareigotinas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 2.2 punkto reikalavimus bei nustatyti mokestį (-čius) už bendrosios nuosavybės administravimą.

Atsakovė prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 punktas neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktui, Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 ir 3 dalims, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 daliai, 120 straipsnio 2 daliai.

LR civilinio kodekso 4 knygos V skyriaus IV skirsnio ir XIV skyriaus nuostatos reglamentuoja su bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius teisinius santykius. Vyriausybės nutarimas detalizuoja su tokio turto administravimo vykdymu susijusias nuostatas. Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o 2 dalis nustato, kad administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Administratorius administruoja turtą remdamasis šio kodekso 4.240 straipsniu. Civilinio kodekso 4.237 straipsnio 1 dalis nustato asmenis, kurie gali būti turto administratoriais. Civilino kodekso 4.238 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto administratorius turi teisę į atlyginimą, nustatytą administravimą nustatančiame akte, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymą administravimas yra nemokamas.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Vyriausybės nutarimo 2.2 punkto nuostata, numatanti administracijos direktoriaus įsakymo dėl administratoriaus skyrimo turinį negali būti laikoma prieštaraujančia LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punkto nuostatai ir LR Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai įtvirtinančiai, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai.

Įstatymo leidėjas nustatė pakankamai detalų teisinį reguliavimą, susijusį su turto administravimu, todėl, sistemiškai aiškinant nurodytas teisės aktų nuostatas, matyti, kad įstatymo leidėjas Civilinio kodekso atitinkamose nuostatose nustatė ir administracinio akto turinį. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas matyti, kad Civilinis kodeksas, kai kuriais atvejais tiesiogiai, nustato administravimo akto turinį, turint omeny šiuos duomenis: asmuo, kuris yra skiriamas turto administratoriumi, administruotinas turtas, atlyginimas (mokestis) už turto administravimą. Visi minimi duomenys atsispindi ir Vyriausybės nutarimo 2.2 punkto nuostatoje, numatančioje, kad savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi būti nurodytas mokestis už administravimą.

Iš nurodytų nuostatų galima daryti išvadą, kad Vyriausybė ginčijamo nutarimo 2.2 punkte nenustatė jokio konkuruojančio ar prieštaraujančio teisinio reguliavimo, o tik atkartojo Civiliniame kodekse įstatymo leidėjo nustatytas nuostatas ir konkretizavo administruojamą turtą apibūdinančius bei turto administratorių identifikuojančius duomenis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 dalis nustato, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Teisėjų kolegijai abejonių dėl minėtų normų konstitucingumo nekyla, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 punktas neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktui, Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 ir 3 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 daliai, 120 straipsnio 2 daliai. Atsakovės prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,

nusprendė:

Patenkinti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 2.2 punkto reikalavimus bei nustatyti mokestį (-čius) už bendrosios nuosavybės administravimą.

Atmesti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.