Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-15 · Byla Nr. ATP-429-317/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-15
Bylos Nr.
ATP-429-317/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-429-317/2015
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01269-2015-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.5; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nubausta už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” (toliau – KET), 9, 127, 222 punktų reikalavimus, t. y. už tai, kad 2015 m. vasario 5 d., apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 80, vairuodama transporto priemonę „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, pradėdama važiuoti atbula neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę „Mazda Premacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Padariusi turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiajam asmeniui, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) pripažino, kad J. P. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Už šių pažeidimų padarymą teismas jai paskyrė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, – 68 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, J. P. paskyrė galutinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde J. P. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimo dalį dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo ir šioje dalyje jos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nenustačius jos veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliantė teigia, kad apylinkės teismas vertino išskirtinai tik jos atsakomybę pagrindžiančius įrodymus, tačiau šališkai vertino kaltę šalinančius įrodymus ir padarė neteisingą išvadą, jog neva ji iš įvykio vietos tyčia sąmoningai pasišalino. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi subjektyviais liudytojo A. K. parodymais, esą jis girdėjęs plastmasinių detalių lūžimo garsą ir suprato, kad buvo atsitrenkta automobilio į kitą automobilį, todėl manąs, jog ji, būdama automobilio viduje, turėjo tai išgirsti. Apeliantės nuomone, teismas neatkreipė dėmesio į jo vairavimo stažą bei tai, kad pastarasis yra vyras ir, galbūt, turintis sugebėjimų tiksliai įvertinti išgirstų garsų kilmę bei priežastį. Be to, jis buvo lauke ir, kaip pats tvirtina, labai arti, todėl apeliantei kyla klausimas kodėl jis jos nesustabdė, juolab, kad pats aiškino, jog ji, neva, pavažiavusi porą metrų, stabtelėjo keletą minučių ir nuvažiavo. J. P. teigimu, teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir prieštaravimų su jos duotais parodymais nepašalino.

Kita vertus, apeliantės nuomone, teismas netinkamai įvertino ir vyr. specialisto Ž. Muliuolio tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes apie tai, kad kai jis ją kvietė atvykti į policiją, nurodydamas kvietimo priežastį, ji visai nenustebo ir norėjo pati susitarti dėl žalos atlyginimo. J. P. mano, kad ši aplinkybė kaip tik patvirtina jos versiją, jog ji kitą dieną pamačiusi savo automobilio apgadinimus, suprato, kad gal ir galėjo į ką nors atsitrenkti. Todėl ji ir norėjo kuo skubiau atsiprašyti bei atlyginti padarytą žalą. Apeliantė skunde taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamąją praktiką šios kategorijos bylose, t. y., kad, jeigu byloje nustatyta, jog eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo J. P. skundo netenkinti, paliekant Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. Mano, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nutarimą priėmė teisėtai ir pagrįstai, todėl panaikinti jį nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

J. P. apeliacinis skundas netenkintinas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-10-2014).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nepritaria apeliacinio skundo argumentams bei konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl J. P. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, yra motyvuotos, pagrįstos duomenimis, atitinkančiais faktines aplinkybes, todėl teisingos. Kauno apylinkės teismas nepažeidė ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, o išvadas padarė remdamasis išsamia bylos duomenų analize. Šis teismas, nagrinėdamas bylą, ištyrė visus įrodymus t.y. apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bei eismo įvykio metu eismo įvykio vietoje buvusį liudytoją, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus, savo išvadas dėl kaltės pagrindė nutarime aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad aptartais priimtame nutarime bylos duomenimis yra pilnai įrodyta, jog J. P. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį ir apgadino svetimą automobilį, tačiau iš eismo įvykio vietos ji pasitraukė tyčia, nesutarusi dėl padarytos žalos atlyginimo ir nepranešusi apie eismo įvykį policijai.

Nepaisant to, kad administracinėn atsakomybėn traukiama J. P. savo kaltę dėl šio pažeidimo neigia, tvirtindama, kad nepajutusi, kaip savo vairuojamu automobiliu atsitrenkė į kitą automobilį, ir apie tai, kad padarė eismo įvykį, suprato tik kitą dieną t.y. tik pastebėjusi apgadintą savo automobilį, tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, ši jos versija vertintina kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tai, kad apeliantė sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, patvirtina tiesiogiai ir betarpiškai įvykį mačiusio ir bylos duomenimis visiškai nesuinteresuoto liudytojo A. K. paaiškinimai. Jis patvirtino, jog būdamas toliau nuo įvykio vietos, girdėjo akivaizdų, pakankamai stiprų lūžtančios plastmasės garsą, matė, kaip J. P. automobilis atbuline dalimi atsitrenkė į kitą transporto priemonę, o pavažiavęs sustojo ir, tik kiek pastovėjęs, toliau išvažiavo. Pastebėtina, kad šie liudytojo parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, duoti net ir įspėjus jį dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti apeliantę. Tai, kad šis liudytojas J. P. nesustabdė eismo įvykio vietoje ir leido jai išvažiuoti, nesudaro pagrindo šio liudytojo parodymus vertinti kitaip.

Apeliantės kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taip pat patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys – automobilių nuotraukos, kuriose matomas apgadinimų mastas, eismo įvykio schemoje užfiksuotas įvykusio eismo įvykio mechanizmas. Šių įrodymų pagrindu konstatuotina, kad padaryti sužalojimai automobiliams nėra akivaizdžiai nežymūs, dėl kurių galima būtų daryti išvadą, jog J. P. galėjo smūgio apskritai nejausti. Tai, jog automobilių kontaktą minėtas liudytojas girdėjo net ir toliau (apie 10 m) nuo automobilių, tik patvirtina apylinkės teismo išvadas. O tai, kad pareiškėja žinojo apie įvykusį eismo įvykį, patvirtina ir Ž. Muliuolio tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės apie tai, kad kai jis ją kvietė atvykti į policiją, nurodydamas kvietimo priežastį, ji visai nenustebo ir norėjo pati susitarti dėl žalos atlyginimo. Ir, nors apeliantė skunde teigia, jog tai, kad ji padarė eismo įvykį, jai tapo žinoma tik kitą dieną pastebėjus apgadintą jos automobilį, tačiau tokie jos argumentai visiškai nelogiški. Pirmiausia, asmuo pastebėjęs apgadintą savo automobilį nebūtinai mano, kad tai būtent jis sukėlė eismo įvykį, nes gali būti ir priešingai – į jo automobilį galėjo atsitrenkti kitas automobilis. Kita vertus, net ir darant prielaidą, kad apeliantė tik kitą dieną sužinojo apie tai, jog ji sukėlė eismo įvykį, byloje nėra jokių įrodymų, kad ji pati ėmėsi kokių nors priemonių, siekdama išsiaiškinti nukentėjusįjį asmenį ar pranešė apie įvykį policijai. Pažymėtina ir tai, kad automobilių kontaktas įvyko apeliantei važiuojant atbuline eiga, dėl ko ji neabejotinai stebėjo jos automobilio gale esantį vaizdą. Tad nepastebėti už jos automobilio buvusio kito automobilio, kurį ir apgadino, tiesiog negalėjo. Ta aplinkybė, kad po automobilių kontakto, eismo įvykyje dalyvavusi vairuotoja trumpam buvo sustojusi, tačiau neišlipo, neįsitikino ar įvyko eismo įvykis, o tiesiog pastovėjusi nuvažiavo, patvirtina tai, jog pažeidėja iš eismo įvykio vietos tyčia pasišalino, žinodama, kad sukėlė eismo įvykį ir siekdama išvengti pasekmių. Esant tokioms aplinkybėms, pasišalinimas vertinamas kaip tyčinis veikimas pažeidžiant KET reikalavimus.

Taigi, atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. P., apgadinusi svetimą turtą, sąmoningai, tai yra tyčia, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, todėl tinkamai taikė ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas. Skundžiamą nutarimą naikinti ir bylą nutraukti, remiantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas