Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „M.“ dėl žalos regreso tvarka atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-11-03 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 01 9297189, kuria buvo apdrausta sunkvežimio SCANIA R440, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė.

2014-1014 Jungtinėje didžiosios Britanijos ir Š. A. karalystėje eismo įvykio metu dėl SCANIA R500 vairuotojo kaltės buvo apgadintas automobilis „(duomenys neskelbtini) valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovė išmokėjo 1407 Eur dydžio draudimo išmoką ir 237,50 Eur draudimo išmoką.

2014 12-11 R., kito eismo įvykio metu, sunkvežimio SCANIA R440 vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į modulinę transformatorinę ir ją apgadino. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovė išmokėjo 2143,97 Eur dydžio draudimo išmoką

Pagal pirmąją su atsakove sudaryta draudimo sutartį 194,05 Eur dydžio draudimo įmoką atsakovas turėjo įmokėti draudimo sutarties 1.5.2. nustatyta tvarka ir terminais, t.y. iki 2014-09-24. Pagal antrąją draudimo sutartį 194,05 Eur dydžio draudimo išmoką atsakovė turėjo įmokėti pagal sutarties sąlygas iki 2014-11-24. Atsakovė minėtų draudimo įmokų sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo. Laiku nesumokėdama draudimo įmokų atsakovė pažeidė CK 6.38 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.158 str., 6.987 str. reikalavimus.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 6 d. nurodyta, kad draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo išmokos, jei draudžiamasis laikotarpis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo. Atsakovei nesumokėjus laiku nustatyto dydžio įmokos draudimo apsauga jos apdraustai transporto priemonei vis tiek turėjo būti taikoma. Ieškovė įvykdė savo pareigą išmokėti draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu padarytos žalos. Nėra duomenų, kad draudėjas būtų nutraukęs draudimo sutartis.

Ieškovė remiasi TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. įtvirtinta teisės norma, numatančia savarankišką regresinę prievolę, kurios taikymo ir vykdymo sąlygos visiškai nėra susijusios su sutartinės atsakomybės pagrindu atsiradusia prievole. Ji skirta draudimo apsaugos pašalinimu draudėjo atžvilgiu dėl draudimo sutarties nevykdymo ar nesąžiningo elgesio. Remiantis šia nuostata ir LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 64 p., ieškovė turi į draudėją regreso teisę, nes eismo įvykio metu atsakovei galiojo draudiminė apsauga pagal draudimo sutartis, tačiau atsakovė pagal šias draudimo sutartis laiku nebuvo sumokėjusi nustatyto dydžio draudimo įmokų.

Atsiradus TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. numatytoms aplinkybėms, draudikui įstatymas suteikia galimybę pasielgti dvejopai, t. y. arba priimti draudėjo pavėluotai sumokėtą draudimo įmoką ir tokiu atveju nereikšti atgręžtinio reikalavimo draudėjui, arba grąžinti pavėluotai sumokėtas draudimo įmokas ir tokiu atveju reikšti atgręžtinį reikalavimą, nes priešingai negu tikina ieškovė, faktiškai pavėlavus sumokėti draudimo išmoką draudikas arba suteikia draudimo apsaugą arba ne. Akivaizdu, kad ieškovė pasirinko antrąjį variantą, t. y. reikalauti visų išmokėtų draudimo išmokų iš atsakovės kaip draudėjos. Tačiau tokiu atveju ieškovė negali teigti, kad draudimo apsauga galiojo, bet nepaisant to, jis vis tiek reikalauja grąžinti išmokas vien tik TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. pagrindu. Pažymėtina, kad šioje normoje nėra nurodyta, kad draudimo apsauga galioja. Asmuo kaip tik ir draudžiasi siekdamas draudiminės apsaugos, t. y. draudimo įmoka skirta ne kam kitam, o draudimo apsaugai ir mokama ne dėl draudimo sutarties galiojimo, o už draudiminę apsaugą. Toks draudimo įmokos paskirties aiškinimas visiškai atitinka CK 6.1004 str. 1 d. nuostatas, kur aiškiai įtvirtinta, kad draudimo įmoka mokama už draudiminę apsaugą. Kitaip tariant, negalima TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. aiškinti atsiribojant nuo draudiminės įmokos paskirties, o susieti išskirtinai su jos mokėjimo terminais, nes toks aiškinimas neatitinka draudimo teisės normų instituto esmės

Tokiu būdu, atsakovei pavėlavus sumokėti draudimo išmoką, ieškovė pagal TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. įgijo teisę, bet ne pareigą reikalauti regreso teise sumokėtų draudimo išmokų iš atsakovės, tačiau neįgijo teisės reikalauti išmokėtų išmokų ir kartu sumokėti įmoką, nes tokiu atveju atsakovei iš esmės yra naudingiau apskritai nedrausti automobilių, nes jis patirtų mažiau žalos, tik sumokėdama žalos atlyginimą, bet nemokėdama draudimo įmokų. Šiuo atveju sumokėtos, nors ir pavėluotai, draudimo įmokos turi būti įskaitomos į reikalaujamų išmokėtų draudimo išmokų dydį, t. y. reikalaujama suma turi būti sumažinta sumokėtų draudimo įmokų suma- 388,10 Eur pagal CK 6.1004 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės ir bylos esmė.

2014-09-02 tarp šalių sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta sunkvežimio SCANIA R500 valdytojų civilinė atsakomybė, o 2014-11-03- civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta SCANIA R440 valdytojų civilinė atsakomybė. Dėl 2014-10-14 eismo įvykio, kurio kaltininku buvo pripažintas sunkvežimio SCANIA R500 vairuotojas, padarytos žalos draudimo bendrovė sumokėjo 1407 Eur ir 237 Eur dydžio draudimo išmokas, o dėl 2014-12-11 eismo įvykio, kurio kaltininkas yra SCANIA R440 vairuotojas, išmokėta 2143 Eur dydžio draudimo išmoka.

Ieškovė (draudikas) prašo iš atsakovės (draudėjo) priteisti regreso tvarka draudimo išmokas, išmokėtas nukentėjusiems tretiesiems asmenims, remiantis TPVCAPDĮ 11 str. 7 d., nes atsakovė draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, o eismo įvykis įvyko tuo metu, kai draudimo įmoka nebuvo sumokėta. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 194,05 Eur draudiminė įmoka pagal 2014-11-03 draudimo sutartį Nr. AYAS01 9297189 sumokėta 2014-12-12, turėjo būti sumokėta iki 2014-11-24, eismo įvykis įvyko 2014-12-11, pagal 2014-09-02 draudimo sutartį atsakovė 194,05 Eur draudimo įmoką sumokėjo 2014-10-14, turėjo būti sumokėta iki 2014-09-24, eismo įvykis įvyko 2014-10-14.

Ginčas yra kilęs dėl TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. normos taikymo ir dėl pavėluotai sumokėtos draudimo įmokos įskaitymo į draudimo išmoką.

Dėl TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. taikymo.

TPVCAPDĮ tikslas- nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Šios rūšies draudimo sutarčių tikslas yra garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų interesus, naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę.

Kadangi draudimo sutartis priklauso rizikos sutarčių grupei, tai šia sutartimi draudikas prisiima atsakomybę už draudiminio įvykio metu padarytų nuostolių atlyginimą. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos ir tuo atveju, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDĮ (toliau- Įstatymas) 11 str. 6 d.). Įstatymo 11 str. 7 d. taip pat įtvirtinta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal įstatymo 9 str. 3 d., draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tokiu būdu, įstatymas nustato teisinę kompensuojamo pobūdžio sankciją, kuri taikoma įstatymo ir sutarties sąlygas pažeidusiam draudėjui.

Draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą ir kad tai yra viena iš draudėjo pareigų (CK 6.1004 str.). Jeigu draudimo įmoka mokama ne laiku, tai kvalifikuojama kaip draudėjo pareigų nevykdymas (sutarties pažeidimas), o tai sudaro pagrindą draudikui, išmokėjusiam išmoką, reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. pagrindu.

Tokiu būdu, draudiko reikalavimas priteisti iš draudėjo draudimo išmokas, išmokėtas tretiesiems asmenims dėl draudimo sutarties sąlygų nevykdymo, yra pagristas. Tokia yra ir teismų praktika.

Dėl priteistinos žalos dydžio.

Atsakovė žalos dydį ginčija tik apimtyje dėl ne laiku nesumokėtų draudimo įmokų įskaitymo į draudimo išmoką pagal CK 6.1004 str. 3 d., kuris numato, kad jeigu draudiminis įvykis įvyksta iki sumokant draudimo įmoką, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs, draudikas turi teisę įskaityti nesumokėtą sumą į draudimo išmoką. Tokiu būdu, šiuo atveju įskaitymas yra draudiko diskrecijos teisė. Be to, įstatymas (CK 6.130 – 6.131 str.) yra nustatęs įskaitymo sąlygas:

Prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y.

-skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius- ir savo skolininko skolininkas;

-šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui;

-šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat;

-abu reikalavimai turi galioti ir turi būti vykdytini bei apibrėžti.

Atsakovė neįrodinėjo, kad buvo įstatyme nustatytos sąlygos, būtinos atliekant įskaitymą, o taip pat neginčijo žalos dydžio kitais pagrindais.

Dėl procesinių palūkanų.

Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų procesinės palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio.

Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos dokumentais yra 85 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, 37,24 Eur vertimo išlaidos, išlaidos advokato pagalbai apmokėti- 203,26 Eur už ieškinio parengimą, 140,18 Eur už dubliko parengimą ir 665,50 Eur už pasirengimą bylai ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme.

Ieškinį patenkinus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.).

Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tai išlaidos už ieškinio ir procesinio dokumento (dubliko) parengimą yra pagrįstos, nes neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių. Prašymas priteisti 665,50 Eur už pasirengimą bylai ir atstovavimą teisme yra nepagrįstas, nes Rekomendacijose nenumatyta pozicija- pasirengimas bylai, o už vieną atstovavimo valandą teisme Rekomendacijose nustatytas maksimalus dydis yra 48,75 Eur, kuris mažintinas, kadangi teisme ieškovę atstovavo adv. padėjėja (už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas, skaičiuojama 80 procentų rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio). Šiuo atveju, už advokato padėjėjos atstovavimo teisme 1 val. atlygintinos 39 Eur išlaidos.

Iš atsakovo taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš UAB „M.“ UAB DK „PZU Lietuva“ 3788,47 Eur žalai regreso tvarka atlyginti, 85 Eur žyminį mokestį, 37,24 Eur vertimo išlaidų ir 382,44 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso: 4293,15 Eur.

Priteisti iš UAB „M.“ UAB DK „PZU Lietuva“ 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 3788,47 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015-06-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš UAB „M.“ 5,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.