Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 59-172 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 232 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir jam skirta 8 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmę įskaičiuotos 528 dienos, praleistos kardomajame kalinime. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartimi nutarta pripažinti Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Be to, Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje numatyta bausme, nustatant suderintą bausmę – laisvės atėmimą 8 metams 3 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia: 2015 m. spalio 30 d.

Bausmės pabaiga: 2024 m. sausio 30 d.

1/2 bausmės atliks: 2019 m. gruodžio 15 d.

Neatliktos bausmės dalis 2019 m. liepos 25 d. – 4 metai 6 mėnesiai ir 5 dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. rugpjūčio 5 d. gautas nuteistojo R. M. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti minėtą Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodyta, kad R. M. neturi nuobaudų, tačiau turi paskatinimą. Nori padėti savo žmonai išlaikyti dukrą. Jis turi kur gyventi, turi darbą. Visas nusikalstamas veikas padarė kai buvo jaunas, o dabar jam yra dėl ko gyventi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos apsvarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

Spręsdamas dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo, teismas nustatė, kad jame įvertintos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigų. Teismas nustatė, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo įvertinta ir materialioji lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlyga, įtvirtinta BVK 157 straipsnio 1 dalyje, t. y., ar nuteistasis, būdamas paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals – dėl ko pagrįstai buvo atsižvelgta į nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe (duomenis apie asmenį iki nuteisimo) ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis (padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą), į likusios neatliktos bausmės dalį.

Komisija nutarė nuteistajam R. M. netaikyti lygtinio paleidimo, nes atsižvelgė į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 52 balus, vieningą komisijos sprendimą, didelę neatliktos bausmė dalį, pažeistas taikyto lygtinio paleidimo sąlygas, nusikaltimo minimizavimą, gyvenimo stilius ir draugai gali tapti nusikalstamą elgesį ateityje skatinančiu veiksniu, jei nuteistasis išėjęs į laisvę nustos kontroliuoti savo socialinius kontaktus, atsidurs rizikingose situacijose užsiimant įtartino pobūdžio veiklomis, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – bausmės atlikimo metu nuteistasis 1 kartą pažeidė režimo reikalavimus (vėliau nuobauda panaikinta paskatinant). Atsižvelgiant į tai, Komisija nustatė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: konsultuotis su įstaigos psichologu iki bausmės pabaigos; atlikti gerovės darbus iki bausmės pabaigos; dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki bausmės pabaigos.

R. M. Komisijai buvo pristatytas 1 kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. Anksčiau teistas 7 kartus. Nuteistajam 2 kartus buvo taikytas įstatymas dėl amnestijos, 1 kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas (1990 m.), lygtinio paleidimo sąlygas nuteistasis pažeidė. Paskutinis nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnius, kaltės nepripažįsta. Nuteistasis kritiškai vertina nusikalstamą gyvenimo stilių, kaltina savo nebrandumą, negebėjimą kitais būdais ir priemonėmis siekti materialinės gerovės. Atlikdamas bausmę nuteistasis stengiasi minimizuoti kontaktus su kitais nuteistaisiais, taip pat, labai apribojo socialinius kontaktus su laisvėje gyvenančiais draugais. Gyvenimo stilius ir draugai gali tapti nusikalstamą elgesį ateityje skatinančiu veiksniu, jei nuteistasis išėjęs į laisvę nustos kontroliuoti savo socialinius kontaktus, atsidurs rizikingose situacijose užsiimant įtartino pobūdžio veiklomis. Oficialiai fiksuotų duomenų apie tikėtinas narkotinių medžiagų vartojimo problemas įstaiga neturi. Nuteistojo byloje nėra duomenų apie žalingą alkoholio vartojimą. Pats nuteistasis teigia daugybę metų sportuojantis, todėl alkoholio nevartojantis, tačiau anksčiau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam (2001 m.).

Teisės pažeidėjo socialinio bendravimo įgūdžiai atitinka jo amžių, išsilavinimą, aplinkybes. Nuteistasis geba užmegzti ir palaikyti pokalbį, akių kontaktą, pokalbio metu elgiasi mandagiai, stengiasi kuo išsamiau atsakinėti į jam užduodamus klausimus. Dabartinį ir ankstesnius teistumus skiria 14 metų, asmuo nurodo per tuos metus dirbęs, sukūręs šeimą bei atsiribojęs nuo nusikalstamo pasaulio. Kalbėdamas apie ankstesnes padarytas nusikalstamas veikas, vertina jas kritiškai. Keičiasi veiksmų - pasekmių vertinimas: atsiranda gilesnis supratimas, kad jo veiksmai turi tiesioginį poveikį ne tik jam, bet ir jo artimiesiems, visuomenei. Atitinkamai didėja ir atsakomybės už savo veiksmus įsisąmoninimas. Geba išskirti kai kurias problemines savo gyvenimo sritis - šiuo metu susiduria su fizinės sveikatos ir finansiniais sunkumais, tačiau problemų, susijusių su jo paties nusikalstamu elgesiu, neišskiria. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių pasikartojančios agresijos panaudojimo pavyzdžių, bausmės atlikimo laikotarpiu impulsyvus elgesys ir savitvardos praradimo atvejai nėra fiksuoti. Teisės pažeidėjas turi realių ir įgyvendinamų tikslų, susijusių su darbu bei šeima. Detalus ateities planavimas ir įgyvendinimo strategijų numatymas, pozityvūs pokyčiai vertinant savo veiksmų pasekmes, savitvarda ir impulsų kontrolė mažina pakartotinio kriminalinio elgesio tikimybę. Kriminalinės ir diskriminacinės nuostatos nestebimos. Supranta poreikį laikytis įstatymų ir puoselėti visuomenėje pripažintas elgesio normas, deklaruoja, kad buvimas visuomenės nariu reiškia ne tik teises, bet ir pareigas. Nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Supranta įstatymų svarbą visuomenės saugumui, turi motyvaciją jų laikytis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 1 kartą pažeidė režimo reikalavimus (vėliau nuobauda panaikinta paskatinant): 2018 m. kovo 27 d. už dienotvarkės pažeidimą buvo skirtas draudimas 1 mėn. apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Vilniaus pataisos namuose skatintas 1 kartą: 2018 m. gruodžio 20 d. už gerą elgesį skirtas nuobaudos panaikinimas prieš terminą. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Nuteistasis stengiasi vykdyti nustatytus režimo reikalavimus. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis.

Nuteistasis dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pataisos, pozityvaus užimtumo programose. 2018 m. dalyvavo „Cross fit“ turnyre, keliuose stalo teniso turnyruose. 2019 m. vasario 26 d. – 2019 m. kovo 26 d. nuteistasis lankė ir baigė „Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo“ programą, 2019 m. kovo 13 d. jam buvo įteiktas pažymėjimas Nr. 65-101, už tai, kad jis 2019 m. sausio 23 d. – 2019 m. kovo 6 d. dalyvavo „Įžanginėje grupėje“, siekdamas įgauti žinių apie priklausomybės ligą, vartojimo žalą bei padarinius.

Nuteistasis turi 9 m. dukrą, su kuria palaiko glaudžius ryšius, pagal išgales rūpinasi ja, jaučia mergaitei labai stiprius tėviškus jausmus. Su pilnamete dukra iš pirmosios santuokos ryšių nepalaiko, nes nežino jos gyvenamosios vietos. Nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, teigia, kad turi vairuotojo profesionalo kvalifikaciją, apie 20 m. darbinę patirtį. Nuo 2000 m. iki 2014 m. nuteistasis su sugyventine gyveno Ispanijoje, ten oficialiai dirbo įvairaus pobūdžio darbus. Maždaug 2011 m., trumpam grįžo į Lietuvą, išsilaikė vairavimo egzaminus, keletą mėnesių padirbo įmonėje tolimųjų reisų vairuotoju, vėliau vėl išvyko į Ispaniją. Sugrįžęs į Lietuvą ieškojo darbo, norėjo įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju, darbo biržos buvo nusiųstas į ADR (pavojingų krovinių pervežimo) kursus. Atlikdamas šią laisvės atėmimo bausmę R. M. nedirbo. Nuteistasis nurodo, kad kreipėsi į įstaigos administraciją su prašymu įdarbinti, tačiau įdarbintas nebuvo. Yra motyvuotas darbui. R. M. pateikė 2018 m. lapkričio 10 d. pažymą (neregistruotą), kurioje nurodyta, jog jam bus suteikta darbo vieta MB „(duomenys neskelbtini)“ (automobilio vairuotoju). Nuteistasis adekvačiai suvokia darbo teikiamą naudą, yra motyvuotas dirbti ir užsidirbti tam, kad jis ir jo šeima galėtų stabiliai tenkinti poreikius.

Neturi vykdomųjų dokumentų dėl skolų išieškojimo. Nuteistojo teigimu, jokių finansinių įsiskolinimų jis neturi, finansines problemas neigia, nors ir pergyvena, kad jo šeimai, kol jis atlieka bausmę, yra sunkiau pragyventi iš turimų santaupų ir vieno atlyginimo, kurį gauna jo sugyventinė. Finansinių įsipareigojimų, išlaidų, kurių negalėtų padengti, nebuvimas, turimos šeimos santaupos, reikšmingai mažina pakartotinio kriminalinio elgesio riziką.

Nuteistasis išsituokęs, iš pirmos santuokos turi pilnametę dukrą, su kuria nepalaiko jokių socialinių ryšių. Anot nuteistojo, ryšiai yra nutrūkę dėl tos priežasties, kad jis nežino dukters buvimo vietos. Tai, kad nuteistasis turi šiltus, palaikančius santykius su artimais, jam svarbiais žmonėmis (sugyventine ir dukra), ir tai, kad jo planai ateičiai besąlygiškai siejami su atsakomybės prisiėmimu už dukros ir sugyventinės pilnavertį gyvenimą, yra svarbus indikatorius, suponuojantis pakartotinio kriminalinio elgesio rizikos mažinimą. Nuteistasis sutinka, jog lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, turi kur gyventi.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei – 52 balai, iš jų 35 balai yra statiniai (sumažinti nėra galimybės), 17 balų – dinaminiai (yra galimybė mažinti).

Įvertinus šias ir kitas, tarp jų ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojamas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad skundžiamas Komisijos nutarimas, kuriuo konstatuota, jog šiuo metu lygtinis R. M. paleidimas iš pataisos namų neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo – visiškai pagrįstas ir atitinka faktais pagrįstas išvadas. Tai, kad R. M. neturi galiojančių nuobaudų, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vertintina teigiamai, tačiau tai dar nereiškia, kad nuteistasis laikysi įstatymų, nebenusikals ir turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Teismų praktikoje ne kartą buvo nuosekliai pabrėžta, kad lygtinis paleidimas iš įkalinimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su Komisijos nuomone, kad R. M. paleidimas iš pataisos namų neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo.

Įvertinus nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 52 balai, iš kurių 17 balų yra dinaminiai (yra galimybė mažinti), o 35 statiniai, nusikaltimų pobūdį, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltės nepripažinimą, didelę neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, teistumų skaičių (anksčiau teistas 7 kartus), 2 kartus buvo taikytą amnestiją, 1 kartą taikytą lygtinį paleidimą (sąlygas pažeidė), bei tai, jog bausmės atlikimo metu buvo gavęs 1 nuobaudą (pažeidė režimo reikalavimus, panaikinta paskatinus), nuteistojo draugus, mąstymą ir elgesį, amžių pirmos nusikalstamos veikos padarymo metu bei kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog šiuo metu nuteistojo R. M. atžvilgiu pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebus pasiekti bausmės tikslai, tikėtina, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų ir vėl nusikals.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 31 d. nutarimas Nr. 59-172 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo R. M. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. M. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 59-172 atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.