Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolės B. Č. veiksmų, suinteresuotas asmuo – išieškotoja akcinė bendrovė DNB bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas prašė pripažinti antstolės veiksmus (neveikimą) dėl trijų žemės sklypų kainos nustatymo neteisėtais ir panaikinti 2016 m. birželio 17 d. antstolės patvarkymą „Dėl turto vertės nustatymo ir varžytynių paskelbimo“. Nurodė, kad sklypų pardavimo kaina nustatyta skundžiamame patvarkyme neatitinka dabartinės jų rinkos kainos. Pareiškėjas ne kartą prašė antstolės pavesti ekspertizę atlikti ekspertui, įrašytam į teismo ekspertų sąrašą, o ne turto vertinimo agentūrai. Turto vertinimo agentūros yra saistomos techninių vertinimo taisyklių - t.y. turto vertinimo agentūros turto vertinimą atlieka tik pagal pritaikytas formules, vadovaudamosios lyginamuoju vertinimo metodu. Tuo tarpu ekspertas, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, yra profesionalas, turintis specialių žinių, kurias pritaiko atlikdamas konkretaus turto vertinimą. Pareiškėjas net siūlėsi įmokėti į antstolės depozitinę sąskaitą ekspertizės atlikimo išlaidas, tačiau antstolė atsisakė tenkinti prašymą paskirti nepriklausomą teismo ekspertą, o skyrė tik išimtinai kreditorės - DNB banko - pasiūlytas uždarąsias akcines bendroves. Sklypams būtinas ekspertinis vertinimas, atliktas teismo eksperto, nes vienas iš sklypų yra pertvarkytinas jį padalinus, ir tokiu būdu ne tik ženkliai padidėtų jo vertė, bet ir paklausa rinkoje. Atidalinimo pareiškėjas negali atlikti, nes sklypas areštuotas. Būtinybę pavesti ekspertizę atlikti teismo ekspertui patvirtina tai, jog šiuo metu vykdomoje byloje yra atlikta eilė turto vertinimų, tačiau nuo 2014 m. tikrosios sklypų rinkos vertės antstolei taip ir nepavyksta nustatyti.

Antstolė nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ekspertizės nėra nuginčytos ar pripažintos negaliojančiomis. Ekspertizės buvo atliktos individualiai apžiūrėjus turtą, o ne masiniu vertinimu, kaip atliekama VĮ „Registrų centre“. 2014 m. sausio 24 d. turto ekspertizę atliko ekspertizės įstaigos UAB „Resolution valuations“ ekspertas T. M., kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau šio eksperto nustatytomis vertėmis žemės sklypų nepavyko parduoti nei pirmosiose, nei antrose varžytynėse, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Skolininkas taip pat gali ieškoti ir siūlyti savo pirkėjus įkeistam turtui, taip realizuodamas turtą už kuo aukštesnę kainą. Šiuo atveju ir viešose varžytynėse nebuvo jokių dalyvių, ir skolininkas nesikreipė su potencialių pirkėjų pasiūlymais, kas parodo, jog kaina neatitinka rinkos sąlygų.

Suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atmestė pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio veiksmų.

Teismas nustatė, kad skolininko turto vertinimas buvo atliekamas penkis kartus, varžytynės buvo paskelbtos du kartus ir abu kartus neįvyko, dėl to, kad nedalyvavo nei vienas varžytinių dalyvis. Pirmos varžytynės vyko remiantis skolininko pateikto turto vertintojo UAB „Centrinė nekilnojamo turto birža“ atlikta sklypų vertinimo ataskaita, kurioje bendra sklypų kaina nustatyta 144 520 Eur. Antros varžytynės, kurios neįvyko dėl tų pačių priežasčių, paskelbtos remiantis UAB „Resolution valuations“ atlikta skolininko žemės sklypų vertinimo atskaita nustačius bendrą sklypų kainą - 73 853 Eur. Vertinant su visomis vykdomojoje byloje atliktomis skolininko sklypų ekspertizėmis UAB „Centrinė nekilnojamo turto birža“ ir UAB „Resolution valuations“ nustatytos sklypų kainos buvo didžiausios, tačiau remiantis jomis skirtos varžytynės neįvyko. 2014 m. sausio 24 d. turto ekspertizę atliko ekspertizės įstaigos UAB „Resolution valuations“ ekspertas T. M., kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau šio eksperto nustatytomis vertėmis žemės sklypų nepavyko parduoti nei pirmosiose, nei antrose varžytynėse. Skundžiamu patvarkymu antstolė, siekdama optimalaus varianto sutikdama su skolininko argumentais, kad nebūtina remtis vientisa ir tik viena pasirinktinai išvada vadovavosi dviem paskutinėmis ekspertizėmis, kurias atliko UAB „BUTAS TAU“ ir UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“, ir iš abiejų ekspertizių išskyrė didžiausias sklypų kainas, taip bendra sklypų kaina susidarė 37 600 Eur. Skundžiamu patvarkymu nustatyta bendra sklypų kaina yra didžiausia palyginus su tomis, kurios buvo nustatytos skelbiant varžytynes ir su pirmosiomis vykdomoje byloje atliktomis ekspertizėmis, kurias skolininkas apskundė. Teismas konstatavo, kad skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad parduodamo iš varžytynių turto vertė būtų mažesnė už toje vietovėje esančias nekilnojamojo turto rinkos kainas. Be to, parduodamo iš varžytynių turto statusas yra specifinis, todėl nustatoma jo vertė ir reali toje vietovėje esančio kito nekilnojamojo turto vertė gali nesutapti, nes turto pardavimas iš varžytynių – tai turto priverstinis pardavimas, todėl priverstinio pardavimo vertė yra lygi rinkos vertei su vienu skirtumu, kad priverstinio pardavimo laikas yra labai trumpas, viešumas ir rinkos rizika yra nepakankama lyginant su tuo laikotarpiu ir tomis reklamos priemonėmis, kurių reikia norint gauti geriausią kainą rinkoje. Teismas konstatavo, kad atlikdama vykdymo veiksmus, antstolė ėmėsi visų priemonių bendradarbiauti tiek su išieškotoja, tiek ir su skolininku bei atitinkamai reagavo į teikiamus prašymus, pastabas ir pasiūlymus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pats skolininkas būtų ėmęsis konkrečių veiksmų, siekdamas realizuoti turtą už jam priimtiną turto kainą ir taip užtikrinti operatyvų atsiskaitymą su išieškotoju. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti antstolės veiksmus dėl skolininko žemės sklypų kainų nustatymo neteisėtais ir panaikinti 2016 m. birželio 17 d. antstolės patvarkymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodo, jog sklypų nepardavimo iš varžytynių faktas negali būti pagrindas teigti, kad antstolis nustatė tinkamą sklypų kainą. Turtas iš varžytynių gali būti parduotas už mažesnę kainą arba neparduotas iš karto dėl trumpo pardavimo laiko, reklamos stokos, tačiau tai negali būti pagrindas preziumuoti, kad antstolio nustatyta kaina, užtrukus turto pardavimui iš varžytynių, yra teisinga. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio ir 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Teismas nepasisakė dėl eilės pareiškėjo skundo argumentų bei nurodomų aplinkybių: akivaizdžių vykdomojoje byloje atliktų vertinimų neatitikimo, antstolės nustatytų sklypų kainų prieštaravimų rinkos duomenims ir pan. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolė teisingai įvertino sklypus. Antstolė, nustatydamas sklypų kainą tokią, kokia yra nurodyta 2016 m. birželio 17 d. patvarkyme, ir kuri neatitinka dabartinės rinkos kainos, pažeidė CPK 681 straipsnio 1-2 dalis, 634 straisnio 2 dalį. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, todėl netinkamai įvertino antstolės veiksmus, nustatant sklypų vertę. Objektyvūs rinkos duomenys leidžia teigti, jog antstolės nustatyta sklypų vertė neatitinka jų tikrosios rinkos vertės. Pagal viešai skelbiamus statistinius duomenis žemės prekybos apimtys 2015 m. iš esmės nesiskiria nuo jos apimčių 2014 m. Tuo tarpu VĮ „Registrų centras“ skelbia, kad žemės sklypų pardavimo pokyčiai Lietuvoje 2016 m. balandžio 1 d. duomenimis patvirtina, kad sklypų kainos, lyginant su 2014-2015 m. yra išaugusios, o 2015 m. gruodį pagyvėjo nekilnojamojo turto rinka, taip pat 2016 m. gegužę žemės sklypų pardavimai, lyginant su 2016 m. balandžio mėnesio išaugo 9,3 procentais ir 26,3 procentais, lyginant su 2015 m. gėgužės mėnesiu. Sklypai vykdomojoje byloje buvo vertinti keletą kartų. Antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, nevertino ir nesiaiškino, dėl kokių priežasčių net 99 ar 83 procentais skiriasi atitinkamų sklypų vertės, remiantis skirtingais vykdomojoje byloje esančiais turto vertę nustatančiais dokumentais. Antstolė neanalizavo pateiktų ekspertizės aktų, nesiaiškino, ar ekspertai pagrindė tokį akivaizdų skirtumą tarp 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. vertinimų objektyviomis su konkrečiu turtu susijusiomis aplinkybėmis. Skirumai yra labai dideli, todėl antstolė netinkamai nustatė sklypų rinkos vertes ir nepašalino abejonių dėl jų verčių. Šių abejonių nepašalino ir teismas. Ekspertizės aktai neatleidžia antstolės nuo pareigos tinkamai įvertinti sklypus pagal CPK 681 straipsnį. Teismas nepasisakė dėl skundo argumentų, susijusių su antstolės atsisakymu ekspertizę pavesti atlikti ekspertui, įrašytam į teismo ekspertų sąrašą. Pareiškėjas net siūlėsi įmokėti į antstolės depozitinę sąskaitą ekspertizės atlikimo išlaidas, tačiau antstolė atsisako tenkinti prašymą paskirti nepriklausomą teismo ekspertą, o skiria tik išimtinai kreditorės pasiūlytus vertintojus. Sklypams būtinas ekspertinis vertinimas, atsliktas teismo eksperto, nes vienas iš sklypų yra pertvarkytinas, jį padalinus, ir tokiu būdu ne tik ženkliai padidėtų jo vertė, bet ir paklausa rinkoje. Atidalinimo pareiškėjas negali atlikti, nes sklypas areštuotas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo AB DNB bankas nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog vykdomojoje byloje buvo atliktos kelios turto vertės nustatymo ekspertizės. Vadovaujantis turto vertintojų įvertinimais turtas buvo įkainotas ir pardavinėjamas remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis. Turto nepavyko parduoti iš varžytynių, kada turtas buvo įvertintas didesnėmis kainomis. Tai suponuoja išvadą, kad turto kaina buvo nustatyta per aukšta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą. Jeigu varžytynės neįvyksta, turtas realizuojamas pardavimo būdu, bet už mažesnę kainą, kuri nustatoma kito įkainojimo metu. Turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2005, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Vadinasi, jeigu parduodamo iš varžytynių turto kaina būtų žemesnė nei reali rinkos vertė, neabejotinai būtų atsiradę suinteresuotų turto įsigijimu asmenų, t.y. turtas butų buvęs realizuotas varžytynėse. Visiškai nepagrįsti yra ir pareiškėjo argumentai, kad internetiniame tinklalapyje nurodyti statistiniai duomenys patvirtina aplinkybę, jog turto kaina nustatyta per žema. Vykdymo procesas yra griežtai reglamentuotas, visi šalių veiksmai, tame tarpe ir antstolio, turi būti atliekami vadovaujantis įstatymo nuostatomis, šalys negali laisvai ir nevaržomai atlikti ar neatlikti tam tikrus veiksmus. Tuo tarpu asmeniui savanoriškai parduodant savo turtą yra neribojama jo laisvė nustatyti parduodamo turto kainą.

Antstolė B. Č. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, tinkamai aiškino teisės normas, susijusias su iš varžytynių parduodamo turto vertės nustatymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolė vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 699V/2009 dėl 920 457,19 Lt (266 582,83 Eur) išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojui AB DNB bankui. Vykdymo metu antstolė 2011 m. birželio 10 d. areštavo ir įkainojo tris pareiškėjui priklausančius žemės sklypus. Antstolė turtą įvertino 176 000 Lt (50 973 Eur). Skolininkui apskundus turto vertę, 2012 m. spalio 22 d. antstolės patvarkymu buvo pavesta ekspertizės įstaigai UAB „Matininkai“, kuri žemės sklypus įvertino 166 000 Lt (48 077 Eur). Pareiškėjui apskundus ir šį turto vertinimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. priėmė nutartį Nr. 2-6412-566/2013, kuria įpareigojo antstolę skirti pakartotinę turto ekspertizę. Antstolės 2013 m. lapkričio 20 d. patvarkymu pakartotinę turto ekspertizę buvo pavesta atlikti ekspertizės įstaigos UAB „Resolution valuations“ ekspertui T. M., kuris 2014 m. sausio 24 d. turtą įvertino 73 853 Eur. Pareiškėjas 2014 m. balandžio 1 d. pateikė UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ atliktas žemės sklypų vertinimo ataskaitas bei pateikė prašymą sklypus vertinti vadovaujantis jo pateiktomis vertinimo ataskaitomis, o ne UAB „Resolution valuations“ atliktomis turto ekspertizėmis. Antstolė 2014 m. balandžio 11 d. žemės sklypus įkainojo vadovaujantis skolininko pateiktomis vertinimo ataskaitomis ir nustatė 144 520 Eur turto vertę. Šiam turtui buvo paskelbtos pirmosios ir antrosios varžytynės, kurios neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Išieškotojas neparduotą iš antrųjų varžytynių turtą paimti atsisakė. Antstolė 2014 m. rugsėjo 25 d. priėmė patvarkymą įkainoti pareiškėjui priklausančius žemės sklypus, vadovaujantis UAB „Resolution valuations“ 2014 m. sausio 24 d. atliktomis turto ekspertizėmis, t. y. 73 853 Eur, bei skelbti šio turto varžytynes. Nei pirmosios, nei antrosios varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Išieškotojas neparduotą iš antrųjų varžytynių paimti atsisakė. Antstolė 2015 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu turto ekspertizę pavedė atlikti ekspertizės įstaigai UAB „BUTAS TAU“, kuri 2015 m. gruodžio 8 d. nustatė, kad žemės sklypų vertė yra 30 200 Eur. Antstolė 2015 m. gruodžio 17 d. priėmė patvarkymą dėl turto vertės nustatymo ir varžytynių skelbimo. Tačiau pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2015 m. gruodžio 17 d. patvarkymą dėl turto vertės nustatymo ir varžytynių skelbimo, taip pat prašė skirti pakartotinę turto ekspertizę ir ją pavesti atlikti skolininko nurodytam teismo ekspertui. Antstolė 2016 m. kovo 9 d. priėmė patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės bei pavedė ją atlikti UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“. Skolininkas 2016 m. kovo 14 d. pateikė pareiškimą dėl eksperto nušalinimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi Nr. 2VP-18339-910/2016 pareiškimą dėl nušalinimo atmetė. 2016 m. gegužės 3 d. UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ pateikė išvadas, kad žemės sklypų vertė yra 22 900 Eur. Antstolė 2016 m. gegužės 24 d. priėmė patvarkymą įvertinti žemės sklypus, vadovaujantis UAB „BUTAS TAU“ nustatyta verte. Pareiškėjas 2016 m. birželio 6 d. pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti 2016 m. gegužės 24 d. patvarkymą dėl turto vertės nustatymo ir varžytynių skelbimo. Antstolė 2016 m. birželio 17 d. priėmė naują patvarkymą, kuriame, vadovaudamasi ir pirmine, ir pakartotine ekspertizėmis, nustatė 37 600 Eur žemės sklypų vertę.

Pagal CPK 681 straipsnio 1 ir 4 dalis, jeigu skolininkas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Šio straipsnio nustatyta tvarka turto vertę nustačius ekspertui, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta truto vertė. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Nagrinėjamoje byloje turtas specialistų buvo vertinamas penkis kartus. Taip pat turtas buvo vertintas ir UAB „Resolution valuations“ eksperto T. M., kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Taigi, pareiškėjo argumentas, jog žemės sklypai nebuvo įvertinti teismo eksperto, yra nepagrįstas.

Paskutinės dvi žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizės buvo atliktos 2015 m. lapkričio 23 d. (UAB “Butas tau”) ir 2016 m. gegužės 3 d. (UAB “Centro kubas – Nekilnojamasis turtas”), tai yra tuo metu, kai jau buvo įvykęs pareiškėjo skunde nurodomas pokytis nekilnojamojo turto rinkoje. Pareiškėjas nurodo, jog 2015-2016 m. išaugo žemės sklypų pardavimai, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, kad ir žemės sklypų kainos atitinkamai padidėjo. Paskutinėse dviejose ekspertizėse buvo atsižvelgta į egzistuojančią nekinojamojo turto pirkimo-pardavimo rinką, pažymėta, kad yra fiksuojamas rinkos atsigavimas, taip pat išskirti teigiami ir neigiami veiksniai, darantys įtaką pareiškėjo turto perkamumui. Ekspertai vadovavosi lyginamuoju metodu, atsižvelgė į galimus neigiamus veiksnius – gruntiniai privažiavimo keliai, ribotos susisiekimo visuomeniniu transportu su Trakų, Vilniaus miestais galimybės. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kodėl šie paskutiniai du turto vertinimai turėtų būti laikomi nepagrįstais ar klaidingais. Be to, pati antstolė skundžiamu patvarkymu nustatė kiek didesnę, negu abiejų paskutiniųjų turto vertintojų nustatytą, turto pardavimo iš varžytynių kainą.

Pagrindinis pareiškėjo motyvas dėl antstolės patvarkymo panaikinimo ir pakartotinio turto vertinimo atlikimo, pavedant jį teismo ekspertui, yra galimas vieno iš sklypų pertvarkymas, jį padalinus, taip galimai padinant jo vertę bei paklausą rinkoje. Tačiau šio veiksmo pareiškėjas atlikti negalintis, kadangi sklypas yra areštuotas. Taigi, pats pareiškėjas pripažįsta, jog sklypo atidalinimas šiuo metu nėra galimas dėl išieškojimo procese pritaikyto sklypo arešto. Kitų aplinkybių, kodėl parduodamų žemės sklypų vertė turėtų būti didesnė, pareiškėjas nenurodo. Todėl ir apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skirti dar vienos pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti nėra pagrindo, kadangi vykdymo procese nėra galimybės atidalinti ir formuoti naujus žemės sklypus, iš kurių vykdomas išieškojimas. Šiuo metu neegzistuojantis, o tik galimas sklypo pertvarkymas, jį atidalinant, negali būti pakankamu kriterijumi pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Suinteresuotasis asmuo AB DNB bankas pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 242 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Kadangi atskirasis skundas atmestas, suinteresuotajam asmeniui yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Išieškotojo nurodyta suma neviršija CPK 98 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16. punkte nustatytos 299 Eur sumos, mokėtinos už kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai. Tačiau nagrinėta byla nepripažintina teisės požiūriu itin sudėtinga, todėl suinteresuotajam asmeniui priteistina tik pusė rekomendacijose nurodytos maksimalios sumos, tai yra 150 Eur.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotajam asmeniui AB DNB bankas, j.a.k. 112029270, iš pareiškėjo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.