- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-13
- Bylos Nr.
- I-3130-244/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01247-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Eglei Kurtinaitytei, dalyvaujant pareiškėjui A. S., atsakovės atstovei Viktorijai Grigaliūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (b. l. 8–9) ir per teismo posėdį prašo priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos, kreiptis į Lietuvos respublikos Konstitucinį Teismą dėl galimo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 85 str. prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. ir įpareigoti Lietuvos valstybę pakeisti Lietuvos respublikos bausmių vykdymo kodekso 85 str. tokiu būdu, kad nebūtų pažeidžiamos jo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad šiuo metu atlieka bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir neturi teisės į ilgalaikį pasimatymą, kuris suteiktų galimybę gyventi iki 2 parų kartu su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais, nes Bausmių vykdymo kodeksas nenumato ilgalaikių pasimatymų nuteistiesiems, atliekantiems bausmę kalėjimuose. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta per stiklą, bendraujama telefonu, kai jokio fizinio kontakto tarp žmonių nėra, todėl taip yra atimama galimybė bendrauti su šeima ir palaikyti pilnaverčius santykius, o tai prieštarauja Konstitucijos 38 str. ir Civilinio kodekso Trečiosios knygos 1 d. 1 skyriaus 3.1–3.5 str.
Dėl to pareiškėjas patyrė didžiulę neturtinę žalą, t. y. psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, taip pat pablogėjo jo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – Lukiškių TI-K) atsiliepime į skundą (b. l. 21–23) nesutinka su skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą paaiškino, kad Bausmių vykdymo kodekso 94 str. reglamentuoja nuteistiesiems leidžiamus pasimatymus. Pasimatymų, kuriuos galima skirti nuteistajam, rūšis priklauso nuo pataisos įstaigos, kurioje nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, rūšies. A. S. turi teisę tik į trumpalaikius pasimatymus, o trumpalaikis pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. Lukiškių TI-K vadovaujamasi Lukiškių TI-K direktoriaus 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-145 patvirtintu „Asmenų, norinčių pasimatyti suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarkos aprašu“, kuris nustato asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarką. Pagal šiame apraše nurodytų Elgesio trumpalaikio pasimatymo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime taisyklių 1.6. punktą pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. Lukiškių TI-K neturi teisinio pagrindo keisti Bausmių vykdymo kodekso numatytų nuostatų arba Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Įstaigos darbuotojai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir jų nuostatomis, veikia tinkamai bei teisėtai. Sprendžiant A. S. skundo pagrįstumo klausimą nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Šiuo atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, nėra nustatytas žalos padarymo faktas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis patyrė kalinamas Lukiškių TI-K.
Pareiškėjas teigia, kad Bausmių vykdymo kodeksas nenumato ilgalaikių pasimatymų nuteistiesiems, atliekantiems bausmę kalėjimuose, dėl to jis patyrė žalą, nes taip yra atimama galimybė bendrauti su šeima ir palaikyti pilnaverčius santykius.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau – Institucija) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271). Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai (turtinė) žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas, atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6. 271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnį paprastajai grupei
1) įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;
2) per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą;
3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;
4) gauti kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai pagal gydytojų išvadą – dvi valandas;
5) vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu.
Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas trumpalaikis pasimatymas kalėjimo direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo. Vaikas turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Toks pasimatymas vyksta uždarose specialiai įrengtose patalpose.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnį nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato šio Kodekso 73, 74, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai.
Trumpalaikiai pasimatymai, išskyrus šio Kodekso 85 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, su sutuoktiniu, sugyventiniu bei artimaisiais giminaičiais ir kitais asmenimis vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma. Nuteistojo pageidavimu trumpalaikis pasimatymas gali būti pakeistas telefoniniu pokalbiu. Ilgalaikiai pasimatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais. Ilgalaikis pasimatymas taip pat leidžiamas su asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių. Vaikas turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba dviem telefoniniais pokalbiais.
Byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos darbuotojo neteisėtos veikos. Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės.
Ta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenumato ilgalaikių pasimatymų nuteistiesiems, atliekantiems bausmę kalėjimuose, nevertintina kaip pažeidžianti įstatymų numatytą nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis. Byloje nėra duomenų, kad trumpalaikio pasimatymo metu pareiškėjui kokiu nors būdu buvo trukdoma bendrauti su artimaisiais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės pasimatyti su artimaisiais nebuvo pažeistos, taip pat atsakovė nepažeidė ir kitokių įstatymo numatytų pareiškėjo teisių.
Byloje nėra duomenų apie tai, jog Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas laisvės atėmimo bausmę atliekančio pareiškėjo atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Akivaizdu, kad nuteistojo laisvės atėmimu teisinė padėtis savaime sukelia jam tam tikrus įstatymais numatytus teisių ir laisvių apribojimus.
Dėl išdėstytų argumentų teismas konstatuoja, jog pareiškėjo nurodytos institucijos neteisėtų veiksmų nagrinėjamos bylos kontekste nenustatyta, o nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybę pagal CK 6.271 straipsnį negalima.
Vadovaujantis ABTĮ 4 str. 2 d., jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Tačiau šioje byloje teismui nekilo abejonių dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl teismas atmeta pareiškėjo prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą.
Pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Lietuvos valstybę pakeisti Bausmių vykdymo kodekso 85 str. tokiu būdu, kad nebūtų pažeidžiamos jo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. teismas vertina kaip prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą sudedamąją dalį.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.