- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-25
- Bylos Nr.
- 2A-1621-590/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05665-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius (pran.), Natalja Cikoto
- Ieškovas
- R. N.
- Atsakovas
- UADB „ERGO Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- AB „Saguva“
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus, teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovui UADB „ERGO Lietuva“ dėl be teisėto pagrindo įgytų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo AB „Saguva“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ ieškovo naudai be teisinio pagrindo įgytą pinigų sumą – 3 352,23 Lt, 101 Lt teismo išlaidų, 400 Lt už ikiteisminį ginčo sprendimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-04-07 vairuodamas AB „Saguva“ priklausantį automobilį Honda Stresam, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į stovėjusį automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Autoįvykį sukėlusio automobilio Honda Stresam valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pas atsakovą. 2009-04-17 Kėdainių rajono apylinkės teismas nutarimu pripažino ieškovą padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje ir skyrė jam nuobaudą – 3 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Minėtas nutarimas buvo apskųstas apeliacine tvarka. 2010-05-27, remdamasis minėtu nutarimu, atsakovas kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą su ieškiniu AB „Saguva“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Ieškovas R. N. ieškinyje buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu. 2010-06-16, vengdamas galimų papildomų išlaidų, ieškovas sumokėjo ieškinyje nurodytą sumą – 3 352,23 Lt bei 101 Lt teismo išlaidų, todėl atsakovas savo ieškinį atsiėmė ir jo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2010-07-02 nutarimu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-04-17 nutarimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teismui. 2010-11-04 nutarimu Kėdainių rajono apylinkės teismas ieškovo atžvilgiu administracinę bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukė. Remiantis 2010-11-04 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimu, 2011-02-08 atsakovui buvo pateiktas reikalavimas atlyginti patirtus nuostolius – 3 352,23 Lt nepagrįstai sumokėto žalos atlyginimo bei 101 Lt teismo išlaidų, tačiau atsakovas reikalavimo nevykdė. Atsakovas, reikšdamas ieškinį AB „Saguva“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, padarė procesinį pažeidimą – rėmėsi neįsiteisėjusiu Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimu. Ieškinio pateikimo metu nebuvo aišku, ar buvo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio AB „Saguva“ turėtų atlyginti žalą. Vėlesni teismų procesiniai dokumentai, priimti administracinėje byloje, patvirtino, kad žalos atlyginimo ir teismo išlaidų reikalavimo teisės atsakovas neturėjo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB „Saguva“ su ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad AB ,,Saguva“ buvo patraukta atsakovu civilinėje byloje pagal draudimo bendrovės ieškinį Kėdainių rajono apylinkės teisme ir iš jos buvo reikalaujama 3 352,23 Lt žalos atlyginimo, žyminio mokesčio ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jeigu ieškovas nebūtų atlyginęs reikalaujamos sumos, po to kai Vyriausiasis administracinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo spendimą ir apylinkės teismas iš naujo išnagrinėjo bylą, tai įvyko 2010-11-04, atsakovas būtų privalėjęs sumokėti pakankamai dideles palūkanas, lyginant su pačiu pateiktu ieškiniu. Kadangi ieškovas nebuvo pripažintas kaltu pagal ATPK 130 str., t. y. nebuvo nustatyta, ar jis pasišalino, ar nepasišalino iš eismo įvykio vietos, tai bendrovė neprieštaravo, kad už ją būtų atlyginta suma ir manė, jog paaiškėjus administracinės bylos baigčiai, jeigu ieškovas būtų pripažintas kaltu pagal ATPK 130 str., tuomet bendrovė jokių pretenzijų nekeltų, o jeigu būtų pripažintas nekaltu – tuomet bendrovė laikė, kad ieškovas turi teisę reikalauti tos sumos, kurią sumokėjo. Draudimo bendrovė, būdama juridinis asmuo, turėdamas visą komandą teisininkų, kurios vienas iš pagrindinių darbų – bylinėjimasis su klientais, ieškinį pateikė nepagrįstai, nes neturėjo teisės pateikti ieškinį, kol ieškovas nebuvo pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir pažeidė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, t. y. kad draudikas, sumokėjęs išmoką turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiuo pagrindu buvo pateiktas ieškinys. Ieškovas nenurodė įsiteisėjusio teismo sprendimo.
Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai civilinę atsakomybę, draudiko teisę regreso tvarka atgauti išmoką bei ieškovo ir atsakovo susitarimą dėl žalos kompensavimo sieja su administracine tvarka išspręsta byla. Įstatymas draudiko reikalavimo teisę ir transporto priemonę vairavusio asmens pareigą grąžinti nukentėjusiesiems asmenims išmokėtas draudimo išmokas su administracine ar baudžiamąja atsakomybe nesieja. Ieškovas, siekdamas išvengti civilinės teisinės atsakomybės pagrindu atsiradusios prievolės, šias aplinkybes turėjo įrodinėti civilinio proceso tvarka. Tai, kad 2010-11-04 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovas buvo atleistas nuo administracinės atsakomybės dėl būtinojo reikalingumo dar nereiškia, kad būtinasis reikalingumas yra ir civilinėje byloje. Pastarąją ir kitas civilinę atsakomybę šalinančias sąlygas ieškovas turi įrodinėti nepaisant, ar yra teismo sprendimas administracinėje byloje. Civilinėje byloje ieškovas atsakomybę šalinančių aplinkybių neįrodinėja. Ieškovas motyvuoja, kad draudikas neturėjo reikalavimo teisės į išmokos grąžinimą, nes jis nepažeidė kelių eismo taisyklių, nepasišalino iš įvykio vietos. Ieškovas tos pačios nuomonės buvo dar iki teismo nutarimo administracinėje byloje priėmimo. Todėl spręstina, kad prieš sumokėdamas išmokos dydžio pinigų sumą laikė, kad jis neprivalo to daryti, tačiau vis tiek sumokėjo. Ieškovas klaidingai supranta neteisėtų veiksmų ir administracinio teisės pažeidimo sąvokas. Nepriklausomai nuo to, ar būtų nustatyta ieškovo administracinė atsakomybė, ar ne, reikšmingas yra tik pats pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktas, tačiau ne ATPK pažeidimo sudėties buvimas. Sprendžiant civilinį ginčą 2010-11-04 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimas yra reikšmingas tik nustatant patį pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktą, tačiau ne civilinę atsakomybę. Todėl šis teismo sprendimas neturi prejudicinės galios. Nors už įvykio vietos palikimą ieškovas nebuvo baudžiamas administracine tvarka, tačiau jis neginčija, kad šią veiką atliko. Už žalos padarymą atsakingam asmeniui pasišalinus iš įvykio vietos, atsakingas draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas atsakingas asmuo grąžintų. Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką atsakingas draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-11-08 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 2 057 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad ieškovas žinodamas, kad neprivalo mokėti atsakovui žalos, kuri atsirado dėl jo kaltės sukėlus eismo įvykį, prievolę įvykdė ir toks prievolės įvykdymas atitinka geros moralės nuostatas, bei vadovaudamasis CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškovo R. N. ieškinį atsakovui UADB „ERGO Lietuva“ dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų priteisimo atmetė, kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. N. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo ieškovo naudai be teisinio pagrindo įgytą pinigų sumą – 3 352,23 Lt, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Teismas, taikydamas CK 6.241 str. 1 d. 3 ?., t. y. kad ieškovas sumokėjo ieškiniu reikalaujamą sumą, ir vertindamas tai kaip geros moralės žestą (nuostatą), neįsigilino nei į bylos medžiagą, nei į ginčo esmę, ieškinio argumentus, ieškovo poziciją bylos nagrinėjimo metu ir padarė klaidingas išvadas. Ieškovo veiksmai, kai jis sumokėjo ieškiniu reikalaujamą sumą, siekdamas išvengti dar didesnių galimų neigiamų turtinių pasekmių, negali būti laikomi geranoriškais. Atsakovui teismas neturėjo suteikti pagrindo pasipelnyti iš to, kas pagal įstatymą nepriklauso. Pažymi, jog teismas, taikydamas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. lR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintas Rekomendacijas Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, priteisdamas atstovavimo išlaidas beveik tolygias ieškinio sumai, nepakankamai atsižvelgė į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teismo ir advokato (tas pats miestas) buveinių vietą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas žinojo, kad jis neprivalo vykdyti savo darbdavio (trečiojo asmens UAB „Saguva“) prievolių, tačiau tai atliko. Būtina atsižvelgti į tokio konkliudentiniais veiksmais sudaryto sandorio šalių valią – ieškovas siekė, kad atsakovas atsisakytų savo reikalavimų trečiojo asmens atžvilgiu. Atsakovas šį susitarimą įvykdė – ieškinį atsiėmė. Apeliantas nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neįrodinėja jo civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių. Tai, kad 2010-11-04 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi apeliantas buvo atleistas nuo administracinės atsakomybės dėl būtinojo reikalingumo (ATPK 17 str.) dar nereiškia, kad būtinasis reikalingumas yra ir civilėje byloje (CK 6.253 str. 5 d.). Apeliantas 3 352,23 Lt pinigų sumą kompensavo atsakovui pastarajam pareiškus ieškinį trečiajam asmeniui AB „Saguva“ dėl žalos atlyginimo. CK 6.241 str. 1 d. 3 p. nustato, kad negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas. Šiuo atveju apeliantas žinojo, kad jis neprivalo vykdyti draudikui darbdavio prievolės. Be to, apeliantas laiko, kad draudikas neturėjo reikalavimo teisės į išmokos grąžinimą, nes ieškovas (jo vertinimu) nepažeidė kelių eismo taisyklių, nepasišalino. Apeliantas tos pačios nuomonės buvo dar iki teismo nutarimo administracinėje byloje priėmimo. Taigi jis dar prieš sumokėdamas išmokos dydžio pinigų sumą laikė, kad jis neprivalo to daryti, tačiau vis tiek sumokėjo. Todėl ieškovo laisva valia perduotos lėšos negali būti išreikalautos iš atsakovo. Pažymi, jog atsakovas nesutinka su apelianto argumentu, kad teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės. Atsakovui priteistas išlaidų už advokato paslaugas atlyginimas atitinka advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, ir neviršija 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų dydžių. Atsakovo atstovas šioje byloje konsultavo atsakovą, parengė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose. Ieškovas dar prieš pradėdamas civilinį procesą privalėjo įvertinti savo finansines galimybes ir kitos šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo riziką. Be to, apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio yra nenagrinėtina, nes apeliantas nekėlė šio klausimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Kolegija atmeta apelianto argumentus, kad ieškovo reikalaujamą priteisti 3352,23 Lt pinigų sumą atsakovas įgijo be teisinio pagrindo. CK 6.237 str. 1 d. nustato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Kaip matyti iš teisės normos turinio, reglamentuojamu atveju turtas grąžinamas tik esant kelioms sąlygoms: 1) turtas buvo įgytas be teisinio pagrindo; 2) turtą įgijęs asmuo jo negalėjo ir neturėjo gauti; 3) turtas buvo įgytas dėl jį įgijusio asmens kaltės. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų reikalavimas dėl turto grąžinimo CK 6.237 str. 1 d. pagrindu negali būti tenkinamas.
Apeliantas R. N. 2008-04-07 vairuodamas AB „Saguva“ priklausantį automobilį Honda Stresam, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į stovėjusį automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Autoįvykį sukėlusio automobilio Honda Stresam valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pas atsakovą UADB „ERGO Lietuva“, kuris žalą patyrusiam asmeniui išmokėjo 3352,23 Lt draudimo išmoką. UADB „ERGO Lietuva“ Kėdainių rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1734-736/2010 pareiškė ieškinį atsakovui AB „Saguva“ dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo. Draudimo bendrovė savo reikalavimus grindė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d.. 4 p. pagrindu, kuris numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 105). UADB „ERGO Lietuva“ atsiėmė ieškinį atsakovui AB „Saguva“, nes trečiuoju asmeniu patrauktas eismo įvykio kaltininkas R. N. sumokėjo ieškinyje nurodytą sumą - 3352,23 Lt bei 101 Lt teismo išlaidas. Kolegija nesutinka, kad UADB „ERGO Lietuva“ pinigus iš R. N. gavo be teisinio pagrindo. Pats ieškovas nurodo, kad pinigus sumokėjo vengdamas papildomų bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad teisinius pagrindus numato ne tik materialinės, bet ir procesinės teisės normos. Šiuo atveju R. N. pinigus sumokėjo procesinių teisės normų pagrindu, kad ieškovas CPK 139 str. nustatyta tvarka atsiimtų ieškinį ir teismas ieškinį paliktų nenagrinėtą (b. l. 6). Kadangi ieškovas R. N. 3352,23 Lt sumokėjo, o atsakovas šią pinigų sumą gavo esant teisiniam pagrindui, ieškovo reikalavimas juos grąžinti negali būti tenkinamas (CK 6.237 str. 1 d.).
Byloje nagrinėjamu atveju nėra ir aukščiau paminėtos 6.237 str. 1 d. reikalaujamos sąlygos, kad turtą įgijęs asmuo jo negalėjo ir neturėjo gauti, nes UADB „ERGO Lietuva“ išmokėjusi draudimo išmoką, turėjo teisę regreso tvarka reikšti ieškinį bei priimti žalos atlyginimą iš eismo įvykį sukėlusio asmens R. N. (CPK 5 str. 1 d.).
Taip pat nėra jokios atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ kaltės tame, kad pareiškus ieškinį, R. N. sumokėjo ieškiniu reikalaujamą sumą.
Kolegija pažymi, kad civilinių santykių bei civilinio proceso dalyviai, savo teisėmis privalo naudotis sąžiningai (CK 1.5 str. 1 d., CPK 42 str., 5 d.). Todėl ieškovo reikalavimas grąžinti pinigines lėšas, kurios buvo sumokėtos civilinėje byloje tam, kad ieškinys būtų atsiimtas (CPK 139 str.) arba jo atsisakyta (CPK 140 str. 1 d.) ir tokiu būdu išvengta bylinėjimosi, prieštarauja ne tik CK 6.237 str. 1 d. bet ir vienam pagrindinių teisės principų - sąžiningumo principui.
Atmetami ir apelianto argumentai, kad ieškinys turi būti tenkinamas CK 6.238 str. pagrindu, nes R. N. pinigus UADB „ERGO Lietuva“ sumokėjo, kad išvengtų papildomų bylinėjimosi išlaidų, bet ne todėl, kad klaidingai laikė save skolininku.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.