Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) šeimos nario E. Š. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-04-13 nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis E. Š. pratęstas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-08-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi E. Š., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 127 str., buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė –stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Skundžiama 2015-04-13 nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismas, tenkindamas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą, E. Š. pratęsė priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

Teismo posėdyje pareiškėja prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, išklausęs šeimos nario K. Š. paaiškinimus, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2015-04-13 nutartimi nepagrįstai E. Š. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

Teismui pateiktoje medžiagoje esančios 2015-03-19 komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 139 ir 2015-03-26 teikime Nr.144 konstatuota, jog E. Š. diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Komisijos išvadoje nurodyta, kad E. Š. psichikos būsena lieka nestabili, išlieka religinio pobūdžio kliedesiai, kurie įtakojo jo elgesį (skyriuje surinko grupę pacientų, suorganizavo pamaldas, prašė leisti pritarti gitara). Gydymo metu konfliktų ar agresijos nebuvo.

Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos pobūdžio taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, o komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą.

E. Š. padaryta nusikalstama veika nesusijusi su agresija ar smurto kitų asmenų atžvilgiu naudojimu, ji priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pasak pirmosios instancijos teismo posėdžio metu dalyvavusio VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovo gydytojo J. Meškelės, ligoninėje E. Š. režimo nepažeidinėjo, su kitais ligoniais nekonfliktavo, jo smurto rizika žema. Tai rodo, kad tiek E. Š. kaip asmenybė, tiek jo padaryta veika nekelia visuomenei didelio pavojaus. Vis tik E. Š. gydymas yra reikalingas, nes bylos duomenimis jo psichikos būsena yra nestabili, mąstymas išlieka nenuoseklaus, paralogiškas. Tai, kad E. Š. reikalingas gydymas, pritaria ir skundą pateikusi šeimos narė E. Š. dukra – E. Š., bei šeimos narys K. Š., tačiau, jų manymu, tėvas gali būti gydomas taikant ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Gydytojas J. Meškelė posėdžio metu paaiškino, kad ligoniui taikomas tik palaikomasis gydymas: vieną kartą į dvi savaites suleidžiami vaistai, papildomai duodama migdomųjų tabletė. E. Š. turi du pilnamečius vaikus, kurie rūpinasi juo ir gali užtikrinti, kad jam reguliariai būtų leidžiami vaistai, todėl gydytojo nuomone, E. Š. sėkmingai galėtų būti gydomas ir ambulatorinėmis sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad E. Š. yra socialiai aktyvus, turi bendruomenės narių palaikymą. Byloje pateiktas Žaiginio bendruomenės „Bitupis“ narių parašais patvirtintas teismui adresuotas raštas, kuriame nurodoma, kad E. Š. yra miestelio meno mėgėjų kolektyvo narys, jis dainuoja ansamblyje, šoka liaudiškus šokius. Pagal kunigo R. J. raštą, E. Š. dvylika metų yra Žaiginio parapijos bažnyčios zakristijonas, tinkamai atliekantis savo pareigas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs E. Š. nedidelį pavojingumą bei galimybę tęsti gydymą ambulatorinėmis sąlygomis, daro išvadą, jog E. Š. taikytą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis tikslinga keisti į švelnesnę priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Tokiu būdu socialiai aktyvus žmogus nebūtų izoliuotas nuo visuomenės, iš jo nebūtų atimta galimybė dalyvauti įvairiuose renginiuose, tikinčiųjų bendruomenės gyvenime ir tai teigiamai veiktų jo psichinę sveikatą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-04-13 nutartį ir priimti naują sprendimą:

E. Š. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į švelnesnę priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis neskundžiama.