Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Teismas, nustatęs, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-5426-281/2016 pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Ministerijos, dėl žalos atlyginimo ir priėmė 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė, šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, o minėta administracinė byla Nr. I-5426-281/2016 2016 m. spalio 23 d. išsiųsta į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 punktu, pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo A. J. skundą paliko nenagrinėtu, nustatęs, kad teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis tinkamai pritaikius aktualius teisės aktus pagal bylos faktines aplinkybes.

ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 103 straipsnio 4 punkte nustatyta, jog teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo.

Administracinių teismų praktikoje tapačiais skundais gali būti pripažinti, tik kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir faktinis skundo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-110/2012).

Pažymėtina, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo) pagrindą, o pareiškėjo materialinis-teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (prašymo) dalyką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-323/2009). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, teisingai nustatė, kad pagal pareiškėjo skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta byla Nr. Nr. I-5426-281/2016 (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo apeliacinis skundas).

Nurodytoje ir šioje byloje pareiškėjo skundo dalykas ir pagrindas yra iš esmės identiški, t. y. ankstesnėje byloje pareiškėjas skunde prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu jo naudai priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisingumo ministerija yra įgaliota atstovauti valstybę bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė. 2015 m. spalio 9 d. jis kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo, tačiau teismo sprendimu priteista neturtinė žala jam atlyginta nebuvo, nes antstolė I. B. 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymu Nr. S-2506/1 areštavo pareiškėjui priklausančią 2 000 Eur sumą, įpareigodama šias lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Dėl Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) – nepagrįsto teismo sprendimo nevykdymo, pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą: didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, depresiją, jam pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, socialiniai įgūdžiai.

Taigi, kaip matyti iš išdėstytų aplinkybių, pareiškėjo skundai yra praktiškai identiški, išskyrus prašomą priteisti neturtinės žalos sumą.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nauju skundo dalyku nelaikytinas kitokios nei anksčiau reikalauta pinigų sumos nurodymas, pavyzdžiui, skirtingas žalos įvertinimas, – tai iš esmės neturi teisinės reikšmės konstatuojant administracinių ginčų tapatumo faktą. Pabrėžtina, kad priešingas aiškinimas sudarytų galimybę pareiškėjui piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, kiekvieną kartą remiantis iš esmės tais pačiais argumentais, tačiau prašant atlyginti skirtingo dydžio neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-214/2010).

Konstatuotina, jog ta aplinkybė, kad administracinėje byloje Nr. I-5426-281/2016 pareiškėjas žalą vertino kita suma (30 000 Eur) nei nagrinėjamoje byloje (6 000 Eur), neužkerta kelio konstatuoti administracinių ginčų tapatumo faktą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.