Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Be viso to, kameroje yra dvi dviejų aukštų lovos, kurios taip pat mažiausiai užima po 2 m² (viso 4 m²) ir taip jau nerealiai mažo gyvenamojo ploto. Kamerose taip pat yra sanitarinis mazgas (praustuvas su kriaukle), taip pat įrengtas ir tualetas su pastatyta apie 1,5 metro aukščio sienele, o taip pat į grindis įmontuotas mažas metalinis staliukas su dviem atsilenkiančiomis kėdėmis, kurie taip pat užima dalį ir taip jau labai mažo laisvo kameros ploto. Kamerose bloga ventiliacija, pastovi didelė drėgmė, todėl kamerose nuo sienų ir lubų luposi tinkas su dažais ir krisdavo ant galvų bei į lėkštes. Kamerose taip pat nėra galimybės valgyti prie stalo, nes juose įrengti staliukai buvo labai maži, beveik visose kamerose siausdavo tarakonai, naktimis buvo baisu užmigti, nes bėgiodavo didžiulės žiurkės, kamerose nebuvo erdvės keliems žmonėms prasilenkti, praeiti, nebuvo gryno oro, neįmanoma buvo fiziškai ir morališkai pilnavertiškai pailsėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu ir higienos normų pažeidimo.

CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 m² vienam asmeniui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010, galiojusios iki 2015-10-31, 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Lietuvos higienos norma HN 134:2015, įsigaliojusio nuo 2015-11-01, papildomų su vienam asmeniui tenkančiu plotu reikalavimų nenustato.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015-12-22 iki 2016-12-14.

Pažymėtina, kad iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų (b. l. 10-11, 17, 18), kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kartu su pareiškėju kamerose buvusių asmenų skaičių, matyti, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 356 paras. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas būnant Lukiškių TI-K buvo užtikrintas visas 356 paras, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.

Kaip minėta, pareiškėjas, prašydamas priteisti jo naudai neturtinės žalos atlyginimą, taip pat teigia, kad kameros neatitinka higienos reikalavimų, jose netinkamas vėdinimas, antisanitarinės sąlygos, drėgna, yra graužikų.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad, pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nebuvo atlikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimai, kurie tiesiogiai atspindėtų realią vienos ar kitos kameros, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, būklę ir atitikimą higienos reikalavimams (b. l. 21-67). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kamerų neatitikimu HN 134:2015, nėra nustatytas.

Kaip atsiliepime nurodė Lukiškių TI-K, ji yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2018-03-14 pranešime Nr. 24-2118 ,,Dėl T. Ž. skundo“ (b. l. 19-20) informavo, kad Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau - TIĮET), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo misterijos direktoriaus 2009 m. liepos mėn. 10 d. įsakymu Nr. V-176 ir Pataisos įstaigų ilgimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau - PĮJET), patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, reikalavimus. Nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sąlygos Lukiškių TI-K atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos ii-gos reikalavimai“ (toliau - Lietuvos higienos norma HN 134:2015) reikalavimus.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” 1.3.1 p., vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Lukiškių TI-K yra užtikrinamas 3,6 m² gyvenamasis plotas kiekvienam asmeniui. Informuoja, kad nors Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengta 4 ar daugiau miegamųjų vietų, tačiau yra atsižvelgiama į kameros gyvenamąjį plotą ir kameroje apgyvendinama tiek asmenų, kad būtų užtikrintas galiojančių teisės aktų laikymasis, t. y. užtikrinamas 3,6 m² gyvenamasis plotas vienam asmeniui.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 p. nurodoma, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesne kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Pažymi, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenes sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuoja oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose. Oro temperatūra atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 reikalavimus. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.

Lukiškių TI-K kamerose yra lovos (matmenys - apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), stalas matmenys kamerose iki 4 lovų - apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m), kitose kamerose stalai atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus), kamerose iki 4 lovų, yra kėdutės (matmenys - apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 kv. m)), kamerose kur daugiau kaip 4 lovos - suolai, kurie atitinka stalo dydį. Siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygas, nuo 2016 m. gruodžio mėn. pabaigos Lukiškių TI-K kamerose buvo pradėti vykdyti miegamųjų vietų (gultų) išmontavimo darbai.

Lukiškių TI-K nėra finansinių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti atskirą vėdinimo sistemą, todėl gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai, per langus, kaip ir nerodyta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 p. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Atkreipia dėmesį, kad tinkamai vėdinant gyvenamosiose kamerose yra išvengiama ir pelėsio veisimosi, ir staigių temperatūros pokyčių, ir nemalonaus kvapo.

Pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami. Lukiškių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. Įmonė turi licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla.

Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K pateiktais paaiškinimais.

Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, kad kamerose įrengti tualetai atskirti tik 1,5 metro sienele ir toks įrengimas neužtikrino privatumo naudojantis tualetu.

HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio.

Nuo 2015-08-03 įsigaliojusioje HN 134:2015 higienos normos taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. HN 134:2015 sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato.

Lukiškių TI-K taip pat nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 metro aukščio pertvara, kas atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus. Tačiau pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Mažose patalpose laikant kelis asmenis, tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas, kadangi trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Šiuo atveju atsakovas, turėdamas pareigą pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą, kitų reikalavimų laikymąsi (žr. pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012-01-10 sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją) nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytus teiginius dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, todėl visas abejones teismas vertina pareiškėjo naudai ir daro išvadą, kad pareiškėjas, galėjo patirti nepatogumų naudodamasis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele. Taigi, šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo pažeistos (CK 6.271 str.).

Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 356 paras. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 17 parų kalėjo vienas ir 22 paras kameroje Nr. 388, kurioje sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis, taigi, neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu, pareiškėjas kalėjo 311 parų. Pažymėtina, kad teismo vertinimu, sanitariniai mazgai, kuriuose įrengtos užuolaidos, nelaikytini užtikrinantys privatumą.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, apibūdinančius T. Ž. kalinimo sąlygas, daro išvadą, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose jam būtų užtikrintas privatumas naudojantis tualetu.

Konstatavus, kad sanitarinio mazgo įrengimas 311 parų neužtikrino pareiškėjo privatumo, teismas atskirai nebepasisakys dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu.

Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į anksčiau išdėstytas aplinkybes, į pareiškėjo patirtus nepatogumus naudojantis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele ir uždengtas užuolaida, šio pažeidimo trukmę (311 parų), taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 3 110 Eur. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 9 556,80 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teismo vertinimu, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

Teismo posėdyje pareiškėjas pateikė prašymą priteisti jo naudai patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad jis patyrė 2 000 Eur išlaidų (b. l. 80).

Pareiškėjo T. Ž. prašymas tenkintinas iš dalies.

Nuostatos dėl išlaidų atlyginimo įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str., Civilinio proceso kodekso 98 str. bei Teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimą, 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20). Vertinant šių teisės aktų nuostatas konstatuotina, jog įstatymas proceso šaliai suteikia teisę gauti tik pagrįstų ir racionalių teismo išlaidų atlyginimą.

Pagal ABTĮ 40 str. 5 d. kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Nustatyta, kad pagal 2018-04-10 advokato orderį Nr. 572334 advokatui Edgarui Dereškevičiui buvo pavesta atstovauti pareiškėją administracinėje byloje Nr. I-2176-535/2018. Pareiškėjas patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atstovavimas teisme, grindžia 2018-03-30 pinigų priėmimo kvitu Nr. 915932 (b. l. 81, 82).

Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 850,80 Eur.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad advokatas pareiškėjui teikė atstovavimo paslaugas. Bylos duomenimis nustatyta, kad teisme įvyko 1 teismo posėdis, kurio trukmė 33 min. (b. l. 83-84), kas vadovaujantis Rekomendacijų 9 p. prilyginama 1 val. Teismo posėdyje pareiškėją atstovavo advokatas Edgaras Dereškevičius. Rekomendacijų 8.19 p. nustatyta, kad maksimalus užmokesčio už vieną atstovavimo valandą teisme dydis yra 0,1, t. y. 85,08 Eur. Pareiškėjo prašoma 2 000 Eur suma viršija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytą maksimalų dydį, todėl mažintina iki 85,08 Eur.

Apskaičiuojant priteistinų išlaidų dydį šiuo atveju pagal įstatymo analogiją taikytinos Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d. nuostatos, pagal kurias ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 9 556,80 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas 208-04-13 sprendimu pareiškėjui T. Ž. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 3 110 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skundą kitoje dalyje atmetė.

Remiantis Civilinio proceso kodekso ir ABTĮ 40 str. 1 ir 5 dalimis, pareiškėjas įgijo teisę gauti turėtų išlaidų atlyginimą, proporcingai patenkintų jo reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju tai sudarytų 32, 54 proc. turėtų teismo išlaidų. Tokiu būdu 85,08 Eur išlaidų suma proporcingai mažinama pagal šį dydį ir pareiškėjui priteistina 27,69 Eur.

Iš byloje pateikto prašymo atlyginti teismo išlaidas ir mokėjimo dokumento matyti, kad pareiškėjas ir jo advokatas paslaugų teikimo ir atsiskaitymo metu konkrečiai neidentifikavo, kuri 2 000 Eur sumos dalis tenka ir koks laikas buvo skirtas būtent teisinių konsultacijų teikimui, pasirengimui teismo posėdžiui. Todėl nėra galimybės nustatyti, kiek konkrečiai buvo sumokėta advokatui už minėtas paslaugas. Tuo tarpu iš bylą pralaimėjusios šalies gali būti reikalaujama atlyginti tik konkrečiai įrodytas ir apibrėžtas išlaidas, susijusias su konkrečiu teismo procesu. Kadangi aptariamu atveju teisinių konsultacijų teikimo, pasirengimo teismo posėdžiui išlaidos nėra konkrečiai apibrėžtos, todėl jos laikytinos neįrodytomis ir pareiškėjui nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo T. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui T. Ž. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, priteisti 3 110 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 27,69 Eur T. Ž. naudai teismo išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.