Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, sekretoriaujant Indrei Matijošienei, dalyvaujant ieškovo atstovams S. G., advokatei Eglei Tamašauskaitei, atsakovo atstovams V. P., advokatui Tadui Blažiui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Salver“ ieškinį atsakovui UAB „Provit“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas, jo atstovas advokatas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti, išspręsti teismo sprendimo atgręžimo klausimą. Atsakovo atstovas V. P. nurodė, kad jis santykiuose su ieškovu bendravo išimtinai su O. S., su juo pasirašė sutartį, gavo išeities duomenis, o vėliau parengė detalųjį planą iki tos vietos, iki kurios galėjo. Padarė pagrindinį brėžinį, jį įvertino ir perdavė O. S. kartu su sąskaita-faktūra tam, kad suderinti su bendrasavininkais. Tai buvo prieš 2004 m. balandžio 20 d. Derinti važiavo jis, O. S. ir A. K., tačiau pas bendrasavininkus ėjo tik O. S., grįžo po valandos, pasakė, kad jie suinteresuoti parduoti tą sklypą, todėl su atsakovu susisieks nauji savininkai. Po to jis skambino O. S. gal 8-10 kartų, tačiau niekas brėžinio nesuderino. Nesant suderinimo, tolesnės procedūros nėra galimos. Po kokių metų atsakovas buvo sutikęs O. S., jis užsiminė apie detalųjį planą, tačiau jis paaiškino jam, kad reikės naujų sąlygų, topografinės nuotraukos. O. S. jis teikė pasirašyti atliktų darbų ataskaitą (ne darbų atlikimo aktą), ji buvo sudaryta 2004 m. balandžio mėn., tačiau O. S. pasirašyti negalėjo, nes sakė neturi ieškovo antspaudo, tačiau pasirašė sąskaitą-faktūrą. Atsakovui buvo žinoma, kad žemės sklypo savininkais yra ne tik ieškovas, bet su jais jam neteko bendrauti, su jais bendravo O. S.. Atsakovas nebendravo ir nebandė bendrauti su kitais bendrasavininkais, tai neįėjo į jo pareigas. Jokių pretenzijų iš ieškovo dėl neparengto detaliojo plano atsakovas nebuvo gavęs iki šios bylos. Atsakovui buvo perduoti tam tikri dokumentai, bet ne visi. Jis turėjo ieškovo O. S. išduotą įgaliojimą, galiojusį iki 2013-09-23, pirkimo-pardavimo sutartį, sklypo schemą, kadastro pažymą apie pastatus, po kiek laiko gavo turto pardavimo sutartį UAB „Androna“, bet neturėjo techninių sąlygų, specialiųjų sąlygų, išvadų, topografinės nuotraukos. Prašymą techninėms sąlygoms taip pat pildė jis pats, nes ieškovas tuo nesirūpino, praktikoje tai yra įprasta, kad tame padeda vykdytojas. Kalbų apie avanso didinimą pagal sutartį tarp šalių nebuvo, sąskaita-faktūra ieškovui buvo pateikta už atliktus darbus. Sutartį rengė atsakovas, tačiau ji yra tipinė, kuria dažnai naudojasi projektuotojai. Derybose dėl sutarties ir vėliau O. S. buvo aiškinta, ką jam reikia pateikti atsakovui, tačiau jis tuo nesirūpino, buvo užsienyje, tai Rusijoje, tai Baltarusijoje. Atsakovui pradėjus tuos darbus daryti už ieškovą, tarp šalių nebuvo sprendžiamas klausimas dėl sulygtos kainos keitimo. Tai nebuvo sprendžiama, nes papildomų darbų kaina neviršijo sutartyje sulygtos sumos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2003-10-16 S. G. individuali įmonė „Salver“, kuri 2004-06-08 buvo pertvarkyta į UAB „Salver“ S. G. individualios įmonės „Salver“ vienintelio savininko sprendimu Nr. 04/1 (e.b.l. 7, 8, 14-17, t. I), ir UAB „Provit“ sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 21 (e.b.l. 21, t. I). Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo atlikti apie 2 ha ploto teritorijos prie (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (sutarties 1, 5.1 p.), o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui už tinkamai ir laiku atliktus projektavimo darbus sutartyje numatytą kainą – 61 000 Lt su PVM (sutarties 3 p.). Sutartimi šalys sulygo atsiskaitymo tvarką, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki darbų pradžios sumokėti 20 000 Lt avansą, o už visą sutarties objektą sumokėti kiekvieną mėnesį pagal atliktų darbų aktus (sutarties 4.2, 4.3 p.). Projektavimo darbus atsakovas sutartimi įsipareigojo pradėti vykdyti, gavęs numatytą avansą, o juos atlikti per aštuonis mėnesius nuo išeities duomenų gavimo (sutarties 9, 5.4 p.). Reikiamus projektavimo duomenis (Vilniaus apskrities ir Miesto plėtros departamento sąlygas planavimui, išvadą dėl planavimo proceso ir procedūros, aprobuotas technines sąlygas ir kitus išeities duomenis) ieškovas įsipareigojo atsakovui pateikti iki 2003-11-15 (sutarties 4.1 p.). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas atsakovui 20 000 Lt avansą sumokėjo 2003-10-17 (e.b.l. 22, t. I). Byloje nėra rašytinių įrodymų, liudijančių, kad ieškovas atsakovui būtų perdavęs tam tikrus išeities duomenis, tačiau iš atsakovo atstovo V. P. paaiškinimų nustatyta, kad tam tikrus duomenis ieškovas, atstovaujamas O. S., jam perdavė – ieškovo O. S. išduotą įgaliojimą, galiojusį iki 2013-09-23, pirkimo-pardavimo sutartį, sklypo schemą, kadastro pažymą apie pastatus, po kiek laiko gavo turto pardavimo sutartį UAB „Androna“. Tarp šalių nekilo ginčo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotų sąlygų detaliajam planui rengti, išvados dėl numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo, topografinės nuotraukos ieškovas atsakovui iki 2003-11-15 neperdavė. Tokias aplinkybes patvirtino tiek atsakovo atstovas V. P., tiek liudytojas O. S.. Iš atsakovo atstovo V. P. paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų (e.b.l. 31-33, t. II) nustatyta, kad dėl pastarųjų išeities duomenų gavimo iniciatyvos ėmėsi atsakovas, užpildė reikiamus prašymus, o ieškovas kartu su kitais asmenimis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją juos pateikė 2004-02-05 ir tik 2014-03-15 tokie išeities duomenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento sąlygos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliajam planui rengti, numatomo rengti detaliojo proceso ir procedūros nagrinėjimo išvada, buvo išduoti. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina ir kitus atsakovo teiginius, kad po 2013-10-16 projektavimo darbų sutarties Nr. 21 sudarymo su ieškovu atsakovas veikė siekdamas rezultato – teritorijos prie (duomenys neskelbtini), detaliojo plano parengimo. 2013-10-31 atsakovas sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 87 su SĮ „Vilniaus planas“ (e.b.l. 75, t. I), pagal kurią SĮ „Vilniaus planas“ įsipareigojo parengti apie 2 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini), detaliojo plano architektūrinę dalį už 7 080 Lt (sutarties 1, 3 p.). SĮ „Vilniaus planas“ šiuos darbus atliko 2004-05-03 (e.b.l. 156, t. I, e.b. priedas b.l. 71-72, t. II), o atsakovas už atliktus darbus SĮ „Vilniaus planas“ sumokėjo sulygtą 7 080 Lt sumą (e.b.l. 157-158, t. I). 2004-01-05 atsakovas sudarė tyrinėjimo darbų sutartį Nr. 2 su A. Š. individualia įmone (e.b.l. 104, t. I), kuria ši įmonė įsipareigojo atlikti teritorijos prie (duomenys neskelbtini), toponuotrauką M 1:500, 6 ha plote už 2 750 Lt. Toponuotrauką ši įmonė parengė ir 2004-01-22 pateikė atsakovui (e.b.l. 78, t. I, e.b. priedo b.l. 71, 73, t. II), o atsakovas už ją 2004-03-15 sumokėjo 2 750 Lt (e.b.l. 102, 103, t. I). 2004 m. balandžio mėn. atsakovas ieškovui išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija LGA Nr. 7307491 už paslaugą – apie 2 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detalųjį planą 30 000 Lt sumai, nurodydamas, kad už paslaugą gautas avansas – 20 000 Lt (e.b.l. 23, t. I). Šią sąskaitą ieškovas apmokėjo 2004-04-20 (e.b.l. 24, t. I). Tarp šalių kilo ginčas koks mokėjimas ieškovo buvo atliktas pagal šią PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovas teigė, kad pagal šią sąskaitą faktūrą ieškovas mokėjo atsakovui papildomą avansą už detaliojo plano parengimą, kurio taip ir neparengė. Tuo tarpu atsakovas teigė, kad pagal šią sąskaitą faktūrą ieškovas faktiškai atsiskaitė su ieškovu už faktiškai atliktų darbų dalį pagal 2003-10-16 projektavimo darbų sutartį Nr. 21. Todėl šiuo klausimu, kuris ir sudaro ginčo esmę – vykdė kokius nors darbus pagal ginčo sutartį atsakovas ar nevykdė, teismas pasisako iš esmės.

2013-10-16 projektavimo darbų sutarties Nr. 21 pagrindu tarp šalių susiklostė projektavimo darbų rangos teisiniai santykiai, reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.644-6.671, 6.700-6.704 straipsnių nuostatų. Pagal CK 6.700 str. projektavimo darbų sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Pagal CK 6.701, 6.702 str. 1 d. 1, 2 p. nuostatas rangovas privalo atlikti projektavimo ir tyrinėjimo darbus pagal sutarties, užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus, kuriuos rangovui turi perduoti užsakovas. Įstatymas nedraudžia esant užsakovo pavedimui užduotį ir kitus pradinius duomenis rengti rangovui, tačiau užduotis tampa privaloma abiems šalims tik nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas. Nagrinėjamu atveju iš šalių raštu sudarytos sutarties sąlygų nustatyta, kad pateikti išeities duomenis atsakovui įsipareigojo ieškovas (sutarties 4.1 p.). Šis ieškovo sutartinis įsipareigojimas rašytinėje sutartyje įtvirtintas aiškiai, nedviprasmiškai. Nors ieškovas byloje šią sutartinę nuostatą aiškino priešingai, teismas su tokiu aiškinimu neturi pagrindo sutikti (CK 6.193 str., CPK 185 str.). Ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu teisingai nurodė, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, jas aiškinant turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 str. 1 d.). Tačiau išklausęs šalių derybose dėl sutarties sudarymo dalyvavusių dviejų asmenų – atsakovo atstovo V. P. ir ieškovo buvusio darbuotojo O. S. paaiškinimus, liudijimus, juos vertindamas šalių pasirašytos sutarties kontekste, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad tikrieji sutarties šalių ketinimai buvo kitokie, nei jie buvo nurodyti raštu pačioje sutartyje. Iš šių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas anksčiau jokių sutartinių santykių neturėjo. Todėl aiškinant ginčo sutartį remtis tarp šalių neegzistuojančia tokio pobūdžio sutarčių vykdymo praktika, kuria O. S. nurodė grindęs ieškovo tikruosius ketinimus, teismas neturi pagrindo (CK 6.193 str. 5 d., CPK 178 str.). Atsakovo atstovas V. P. nurodė išaiškinęs ieškovo atstovui O. S. ieškovui tenkančias pareigas pagal šią sutartį – ką ir kada jis turi pateikti atsakovui, kad detalusis planas būtų rengiamas. Abejoti tokiais atsakovo atstovo paaiškinimais, kurie atitinka rašytinę sutartį, atsakovo ėmimąsi veiksmų rinkti išeities duomenis pačiam po 2003-11-15 (CK 6.193 str. 1, 5 d., CPK 185 str.), teismas neturi pagrindo, nes priešingu atveju taptų visiškai neaišku, kada pagal ieškovą atsakovas tokį planą turėjo parengti. Tiek ieškovo vadovas S. G., tiek ieškovo vardu santykiuose su atsakovu veikęs O. S. bylos nagrinėjimo teisme užtikrintai tvirtino supratę ir žinoję, jog detalusis planas turi būti parengtas per aštuonis mėnesius. Kadangi sutartimi šalys detaliojo plano parengimą susiejo ne su avanso atsakovui sumokėjimu (2003-10-17), o su išeities duomenų atsakovui pateikimu (2003-11-15), numatant, kad vėluojant juos pateikti vėlavimo laikui nukeliamas terminas darbams pabaigti (sutarties 6.1.1 p.), sutikus su ieškovo pozicija, kad tokius išeities duomenis turėjo surinkti, gauti, užsakyti ar pan. pats atsakovas, taptų neaiškus ne tik sutarties įvykdymo terminas – nuo kurio momento skaičiuotini aštuonis mėnesiai, bet ir pačio ieškovo pozicija dėl sutarties objekto – kokius reikalavimus 2 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini), detaliajam planui kelia ieškovas, ką turi suprojektuoti atsakovas, kokia yra iš esmės projektavimo užduotis (nors ji nurodoma kaip pridedama prie sutarties, ji į bylą nėra pateikta) (CK 6.193 str. 2 d.). Pagal CK 6.701 str. net ir tuo atveju, kai detaliojo plano išeities duomenis pavedama rengti rangovui, rangovas darbus atlieka tik projektavimo užduotį patvirtinus užsakovui. Šalių 2003-10-16 sudarytoje projektavimo darbų sutartyje Nr. 21 aplinkybės dėl ieškovo pavedimu atsakovo parengtų išeities duomenų, užduoties derinimo su ieškovu nebuvo sulygtos, tokias derybas buvus nenurodė nei ieškovas, nei atsakovas, nei liudytoju byloje apklaustas O. S.. Todėl aiškinti sutartį ar iš jos kylančias pareigas šalims kitaip, nei joje raštu numatyta, teismas nemato jokio pagrindo. Aiškinti sutartį ieškovo nurodomu būdu neleidžia ir atsakovo atstovo V. P. patvirtinta aplinkybė, kad sutarties tekstą rengė atsakovas, nes šalių sudarytoje rašytinėje sutartyje, teismo vertinimu, nėra sąlygų, kurios keltų abejonių. Pagal CK 6.193 str. 4 d. sąlygos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai tuo atveju, kai dėl jų abejojama. Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pagal šalių pasirašytą ginčo sutartį projektavimo išeities duomenis atsakovui turėjo pateikti ieškovas.

Ieškovas ieškinyje taip pat nurodo, kad 2003-10-16 projektavimo darbų sutartyje Nr. 21 šalys nenurodė, kas sudaro išeities duomenis, kuriuos turėjo pateikti atsakovui ieškovas. Teismas su tokia ieškovo pozicija taip pat neturi pagrindo sutikti, nes sutarties 4.1 p. buvo nurodyta, kad ieškovas atsakovui pateikia Vilniaus apskrities, Miesto plėtros departamento sąlygas planavimui, išvadą dėl planavimo proceso ir procedūros, aprobuotas technines sąlygas ir kitus išeities duomenis. Iš esmės šie išvardinti išeities duomenys, jų visų pilnai neišvardinant sutartyje, visiškai atitiko tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių nuostatas, pagal kurias plano rengėjui planavimo organizatorius pateikia savivaldybės sprendimą dėl detaliojo plano rengimo arba išvadą dėl detaliojo planavimo proceso ir procedūrų, planavimo užduotį, planavimo sąlygas, išrašą iš teritorijų planavimo dokumentų registro apie galiojančius ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus, jų kopijas, žemės kadastro planą arba sklypo ribų planą, planuojamos teritorijos topografinį – inžinierinį planą (33 p.). Jeigu planavimo organizatorius neturi visų būtinų planavimui duomenų, jų gavimas (atlikimas), sutikus plano rengėjui, numatomas detaliojo plano rengimo sutartyje (33 p.). CK 6.156 str. 5 d. numato, kad jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų, tačiau jeigu tokio šalių susitarimo nėra, sutarties sąlygos nustatomas pagal dispozityviąją teisės normą. Kadangi jokių išlygų, kad tam tikrus išeities duomenis rengia atsakovas, sutartyje šalys nebuvo numačiusios, aiškinti šios sutarties nuostatas kitaip nei numatyta dispozityviose teisės normose (taip pat pačioje sutartyje raštu) teismas neturi jokio pagrindo.

Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovui iki 2003-11-15 nepateikus visų išeities duomenų, privalomų pateikti atsakovui pagal ginčo sutartį, teisės aktus, tokius išeities duomenis iniciatyvos rengti ėmėsi pats atsakovas – jis užpildė paraišką Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sąlygų, išvados gavimo (e.b.l. 31, t. II), užsakė topografinę nuotrauką, dėl ko taip pat turėjo papildomų išlaidų. Akivaizdu, kad apie tokius atsakovo atliekamus veiksmus ieškovas buvo informuotas – O. S. pasirašė atsakovo parengtą paraišką Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui, ieškovas pats pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento išduotą išvadą numatomo detaliojo plano rengimui, O. S. bylos nagrinėjimo teisme metu paliudijo, kad jis buvo supažindintas su atsakovo segtuve saugomais dokumentais, jam buvo aiškinama, kur reikia gauti suderinimus, jokių prieštaravimų, kad tokius išeities duomenis rengė ne ieškovas, o atsakovas, O. S. atsakovo atstovui V. P. neišsakė. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, liudija tai, kad atsakovas po 2003-10-16 projektavimo darbų sutarties Nr. 21, siekdamas išsaugoti sutartį ir sutikdamas tokius išeities duomenis parengti už ieškovą (tokia situacija, pasak atsakovo atstovo V. P., yra dažna atsakovo, užsiimančio detaliųjų planų rengimu, praktikoje), atliko projektavimo eigoje atsiradusius nenumatytus darbus. Pagal sutartį šalys sulygo, kad projektavimo eigoje atsiradus nenumatytiems darbams, parengiama papildoma projektavimo užduotis ir jos pagrindu sudaromas papildomas susitarimas (sutarties 8 p.). Nors toks susitarimas tarp šalių nebuvo įformintas papildomu rašytiniu susitarimu, įvertinus nebuvimą ginčo sutartyje rašytinės sutarties pakeitimo išlygos (CK 6.183 str. 1 d.), privalomos rašytinės formos tokioms sutartims nebuvimo pagal įstatymą (CK 1.72 str., 1.73 str. 1 d.), atsakovo atstovo V. P. ir O. S. paaiškinimai bylos nagrinėjimo teisme metu, rašytiniai įrodymai apie tokių veiksmų atlikimą negali būti vertinami kitaip kaip atsakovo sutikimas juos atlikti už ieškovą, o taip pat ieškovo sutikimas, jog šiuos darbus už ieškovą atliktų atsakovas (CK 1.63 str. 6 d., 1.64 str. 1 d.).

CK 6.704 str. 1 d. 1 p. numato, kad užsakovas pagal projektavimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus. Ginčo sutartyje šalys sulygo, kad už visą sutarties objektą ieškovas atsakovui sumoka kiekvieną mėnesį pagal atliktų darbų aktus (sutarties 4.3 p.). Ieškovas teisus, kad byloje nėra dokumento, kuris galėtų būti vertinamas kaip atliktų darbų aktas. Tokiu aktu teismas negali pripažinti ir atsakovo parengtos atliktų darbų ataskaitos (e.b.l. 133, t. I), nes byloje nėra pakankamai įrodymų, liudijančių, kad ši ataskaita buvo surašyta iki 2004-04-20 (CPK 178, 185 str.): pačioje ataskaitoje nėra nurodyta data, O. S. bylos nagrinėjimo teisme metu neigė, kad tokia ataskaita jam buvo teikta pasirašyti, o atsakovo atstovo V. P. paaiškinimų, kuris ir surašė tokią ataskaitą, šiai aplinkybei nustatyti, teismo vertinimu, nepakanka, ataskaitoje nurodomi duomenys nesutampa su kituose byloje surinktuose rašytiniuose įrodymuose esančiais duomenimis (pvz., skiriasi toponuotraukos kainos (e.b.l. 78, 104, t. I)). Tačiau aplinkybė, kad toks atliktų darbų aktas šalių nebuvo surašytas, negali būti pagrindu konstatuoti, kad atsakovas 2004-04-20 nebuvo atlikęs darbų už 30 000 Lt, o jų kaip atliktų ieškovas nebuvo sutikęs priimti.

Viena vertus, iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojo O. S. parodymų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykiai nebuvo formalizuojami: ieškovas dalį išeities duomenų atsakovui perdavė to neįformindamas rašytiniu aktu, atsakovas sutikimo tam tikrus išeities duomenis rengti vietoj ieškovo taip pat neįformino rašytiniu dokumentu. Todėl, įvertinus šalių sutartinių santykių pobūdį, visiškai tikėtina, kad darbų atlikimo faktas taip pat nebuvo formalizuojamas ir forminamas, būtent, rašytiniu darbų perdavimo-priėmimo aktu (CPK 185 str., CK 1.72 str. 2 d., 6.662 str. 1, 2 d.). Kita vertus, pagal sutarties 4.3 p. už visą sutarties objektą ieškovas atsakovui įsipareigojo sumokėti kiekvieną mėnesį pagal atliktų darbų aktą. Tarp šalių nekyla ginčo, kad 2004-04-20, t.y. praėjus pirmam mėnesiui nuo paskutinių išeities duomenų gavimo, ieškovas sumokėjo atsakovui papildomai 10 000 Lt pagal atsakovo ieškovui 2004-04-20 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą serija LGA Nr. 7307491 30 000 Lt sumai. Nors ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad tokia suma buvo sumokėta kaip avansas, tokios aplinkybės jokiais įrodymais nepagrindė (CPK 178 str.). Ieškovo vadovas S. G. nurodė, kad šią sumą sumokėjo, nes taip pasakė O. S., o liudytoju byloje apklaustas O. S., teikdamas paaiškinimus šiuo klausimu, nebuvo nuoseklus, teigė ne faktines aplinkybes, o subjektyvų, objektyviais duomenimis nepagrįstą aplinkybių, kuriose jis dalyvavo, vertinimą (CPK 185 str.). Būtent, iš pradžių O. S. nurodė, kad atsakovas, pateikdamas 2004-04-20 sąskaitą apmokėti, jam nurodė, kad atsakovas atliko dalį darbų, todėl būtina sumokėti papildomai 10 000 Lt, ne kartą patvirtino, kad atsakovo atstovas V. P. jį supažindino su atsakovo jau atliktais darbais, rodė jam dokumentus segtuve, aiškino, kur reikalingi suderinimai, ir pan., tačiau vėliau kelis kartus perklausus, kaip jis suprato 10 000 Lt mokėjimą, O. S. nurodė, kad tai buvo tiesiog mokėjimas atsakovui to paprašius. Vertinant šiuos paaiškinimus kartu su O. S. atsakovo pateikta sąskaita-faktūra, kurioje aiškiai nurodyta, kad ji yra išrašyta už atliktus 30 000 Lt vertės apie 2 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano darbus (CK 6.662 str. 2 d.), nebuvimą šalių sudarytoje rašytinėje sutartyje įtvirtintos atsakovo teisės reikalauti didesnio nei 20 000 Lt avanso (CK 6.655 str. 2 d.), konstatuotina, kad atsakovas, atlikęs dalį darbų pirmąjį mėnesį nuo visų išeities duomenų gavimo, pareikalavo ieškovą už juos sumokėti pagal sutarties 4.3 p. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovui pareikalavus sumokėti už dalį darbų ieškovas būtų reiškęs atsakovui kažkokias pretenzijas dėl darbų perdavimo netinkamumo, darbų atlikimo fakto, jų trūkumų. Priešingai, byloje nustatyta, kad ieškovas atsakovui už jo 2004-04-20 atliktus darbus prašomą sumą sumokėjo, kas liudija, kad atsakovo 2004-04-20 dienai atliktus 30 000 Lt vertės 2 ha ploto teritorijos prie (duomenys neskelbtini), detaliojo plano darbus ieškovas priėmė kaip atliktus tinkamai ir tai patvirtindamas juos apmokėjo (CK 6.655 str. 1 d., 6.65 str. 1 d.). Aplinkybė, kad ieškovas, veikdamas per savo atstovą O. S., galimai neišsiaiškino, kodėl atlikti darbai yra vertinami 2004-04-20 dienai 30 000 Lt suma, ar jie ir kokie tiksliai yra atlikti, vertintina ieškovo nenaudai. Ieškovas yra verslo subjektas, kuris turi praktikos derybų, sutarčių sudarymo, jų vykdymo srityje (S. G. nurodė, jog ieškovas turi sudarytų sutarčių, yra organizavęs taip pat detaliojo plano rengimą), todėl jam turėjo būti žinoma jo atliekamų veiksmų reikšmė ir pasekmės. Byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovas, veikęs per savo atstovą, būtų abejojęs dėl atliekamo mokėjimo pagal atsakovo pateiktą sąskaitą faktūrą, todėl jo teiginiai, jog jis mokėjo ne už tai, kas nurodyta joje, vertintini kaip pačio ieškovo neapdairumas, darbų priėmimas jų tinkamai nepatikrinus, kurio pasekmes jis ir turi prisiimti. Įstatymas, reglamentuodamas rangos teisinius santykius, numato, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė tokį reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 str. 3 d.). Užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai), o jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), apie juos užsakovas privalo pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo (CK 6.662 str. 4, 5 d.). Byloje nustatyta, kad ieškinį atsakovui ieškovas pareiškėjo praėjus devyniems metams po 2004-04-20 sąskaitos faktūros išrašymo ir jos apmokėjimo, todėl tokios ieškovo pretenzijos, teismo vertinimu, akivaizdžiai yra nesavalaikės.

2 ha ploto teritorijos prie (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo darbų už 30 000 Lt vertę atlikimo fakto nepaneigia ir tai, kad ieškovui nebuvo perduoti parengti detaliojo plano dokumentai. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas buvo ne 2 ha ploto žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), savininkas, o šiame sklype esančių dalies statinių savininkas. Pagal ieškovo į bylą pateiktus duomenis jam nuosavybės teise priklausė adresu (duomenys neskelbtini), esantys statiniai – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 41/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos ieškovas trečiajam asmeniui perleido 2005-04-25 sutartimi (e.b.l. 25-34, t. I). Pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus nustatyta, kad ginčo sutarties vykdymo metu statinius šiame sklype valdė ir kiti asmenys UAGGB „Vilniaus atjauta“, UAB „Oranda“ (e.b.l. 31-32, t. II), o nuo 2004-08-31 tam tikrus statinius šiame sklype valdė ir UAB „Androna“ (e.b.l. 27-34, t. I), kurios vadovu buvo ir iki šiol yra O. S.. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymu Nr. 159 patvirtintas Detaliųjų planų taisykles planuojant kitų fizinių ir juridinių asmenų naudojamus ar valdomus žemės sklypus, būtinas naudotojų ar valdytojų sutikimas ar susitarimas kartu organizuoti planavimą (12 p.), o ginčo sutartį su atsakovu buvo sudaręs tik ieškovas, netikėti atsakovo atstovo V. P. paaiškinimais, kad turėdamas preliminarius detaliojo plano sprendinius jis prašė O. S. gauti suderinimus iš kitų ginčo teritorijoje esančių statinių savininkų, teismas neturi pagrindo. Nors O. S. bylos nagrinėjimo teisme metu neigė, kad jis su V. P. vyko pas bendrasavininkus dėl parengtų preliminarių detaliojo plano dokumentų suderinimo, jo paaiškinimai ir šiuo klausimu nebuvo nuoseklūs: vienu metu, jis teigė, kad jam V. P. aiškino, kur reikalingi suderinimai, kitu metu, jis teigė, kad tokių suderinimų gauti iš jo niekas neprašė, tačiau jis neneigė dėl tokių suderinimų kalbėjęs su kitais bendrasavininkais, kurie, jo teigimu, nurodė tokius suderinimus duosiantys. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, vertinant tiek atsakovo atstovo V. P. paaiškinimus apie siekį susisiekti su O. S. ir po 2004-04-20, tiek O. S., R. Z. parodymus apie 2005 metais būtas ieškovo kalbas, siūlymus statinių pirkėjams perimti ginčo detaliojo plano rengimą, liudija, kad šalys 2004-04-20 nesiekė savo sutartinių santykių pabaigti, sutartį nutraukiant, todėl 2004-04-20 atsakovo parengti preliminarūs, tarpiniai detaliojo planavimo dokumentai ieškovui ir nebuvo perduoti (CK 6.702 str. 1 d. 4 p.). Kadangi pagal ginčo sutartį parengtų dokumentų perdavimas ieškovui nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako, tik trumpai pažymi, kad CK 6.200 str. įpareigoja šalis vykdant sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis. Pagal 6.702 str. rangovas privalo parengtus techninius dokumentus suderinti normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka su užsakovu, tačiau atlikdamas darbus ir derindamas parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti turi ne tik rangovas, bet ir užsakovas (CK 6.702 str. 1 d. 3 p., 6.704 str. 1 d. 3 p.). Byloje nėra objektyvių duomenų, liudijančių ieškovo bendradarbiavimą su atsakovu, vykdant ginčo sutartį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo ieškovo atsakovui pareikštą reikalavimą dėl 8 688,60 Eur (30 000 Lt) avanso grąžinimo, taip pat išvestinį reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo pripažinti pagrįstu, todėl jis atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-06 priimtu sprendimu už akių ieškovo ieškinys buvo patenkintas, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 30 000 Lt skolą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 30 000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-10-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 175 Lt bylinėjimosi išlaidų (e.b.l. 51-54, t. I). Atsakovui per įstatyme nustatytą terminą nepateikus pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jo pagrindu buvo išduoti vykdomieji dokumentai. 2014-08-26 nutartimi (el.b. priedo b.l. 18-19, t. II) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-06 sprendimas už akių buvo panaikintas, o vykdomieji dokumentai grąžinti teismui (e.b. priedo b.l. 22-25, t. II). CPK 760 str. 1 d. numato, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai. Atsakovas prašo išspręsti teismo sprendimo atgręžimo klausimą. Iš antstolio Donato Kisieliaus pateiktos pažymos (e.b. priedo b.l. 22-23, t. II) nustatyta, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-06 išduotą vykdomąjį raštą dėl 30 000 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų ir 2 175 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš UAB „Provit“ UAB „Salver“ naudai antstolio kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0174/14/18681. Pagal vykdomosios bylos duomenis 2014-03-25 -2014-04-07 laikotarpiu iš skolininko buvo išieškota 933,23 Eur (3 222,24 Lt) suma, iš jos išieškotojui grąžintos jo vykdomosiose bylose sumokėtos 684 Lt būtinosios vykdymo išlaidos, išieškotos 739,73 Lt procesinės palūkanos, 1 410,3 Lt skolos dalis ir 388,20 Lt vykdymo išlaidų antstoliui. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl taikant sprendimo įvykdymo atgręžimo principą, šalys, įvykdžiusios tokį sprendimą, grąžinamos į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. Tai reiškia, kad sprendimo įvykdymo atgręžimas yra ne tik grąžinimas to, ką ieškovas gavo pagal panaikintą sprendimą, bet ir atsakovo patirtų bylinėjimosi (sprendimo vykdymo) išlaidų atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-256/2007; 2006-11-28 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-614/2006, 2010-05-07 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-204/2010). Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-06 sprendimas už akių panaikintas 2014-08-26 nutartimi, atgręžiant jo vykdymą atsakovo UAB „Provit“ naudai iš ieškovo UAB „Salver“ priteistina 933,23 Eur suma.

Ieškovas byloje sumokėjo 675 Lt žyminio mokesčio (e.b.l. 18, 38, t. I), turėjo 2700 Lt advokatės pagalbos išlaidų (e.b.l. 6, 19-20, t. I., el.b. priedo b.l. 48-49, 54-55, t. II), 648 Lt vykdymo išlaidų (el.b. priedo b.l. 50-53, t. II). Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, šios išlaidos ieškovui neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nepagrįstai prašo atlyginti jam ir tas išlaidas, kurios buvo ieškovui atlygintos išieškant sumas iš atsakovo vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/18681 (e.b. priedo b.l. 22-25, t. II). Atsakovas patyrė 242 Lt faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, 100 Lt žyminio mokesčio už prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 1 742,40 Lt ir 189,23 Eur advokato pagalbos išlaidų (el.b.l 141, t. I, el.b. priedo b.l. 56-68, t. II). Kadangi atsakovo patirtos išlaidos, jų dydis atitinka CPK 88 str. 1 d. 6, 9 p., 98 str. nuostatas, pagrįstumo, realumo ir protingumo kriterijus pagal advokato atsakovui suteiktas paslaugas (surašytus dokumentus, atstovavimą parengiamajame, teismo posėdžiuose), jos priteistinos atsakovo naudai iš ieškovo (CPK 93 str., 288 str. 7 d.). Valstybė šioje byloje patyrė 15,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Jos priteistinos valstybės naudai iš ieškovo, kurio ieškinys atmestas (CPK 96 str.).

2013-10-16 nutartimi (e.b.l. 41-42, t. I) Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo reikalavimams užtikrinti areštavo, uždrausdamas disponuoti, 30 000 Lt sumai atsakovui priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, turtines teises, o tokio turto neturint arba turtint nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, išskyrus piniginių lėšų mokėjimą į valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetus privalomiems mokėjimams mokėti, išmokoms, susijusios su darbo teisiniais santykiais, išmokėti bei atsiskaityti su ieškovu šioje byloje. Ieškovo ieškinį atmetus, šios laikinosios apsaugos priemonės naikintinos teismo sprendimu (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., teisėja

nutarė:

Atmesti ieškovo UAB „Salver“, įmonės kodas 120381830, ieškinį dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.

Atgręžti panaikinto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-06 sprendimo už akių vykdymą ir priteisti iš ieškovo UAB „Salver“, įmonės kodas 120381830, atsakovo UAB „Provit“, įmonės kodas 120563719, naudai 933,23 Eur (devynių šimtų trisdešimt trijų Eur 23 ct) išieškotą sumą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Salver“, įmonės kodas 120381830, atsakovo UAB „Provit“, įmonės kodas 120563719, naudai 792,91 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt du Eur 91 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis ieškovo UAB „Salver“, įmonės kodas 120381830, reikalavimams užtikrinti buvo areštuotas, uždraudžiant disponuoti, 30 000 Lt sumai atsakovui UAB „Provit“, įmonės kodas 120563719, priklausantis kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, esantis pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, turtinės teisės, o tokio turto neturint arba turtint nepakankamai – piniginės lėšos, esančios pas atsakovą, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, išskyrus piniginių lėšų mokėjimą į valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetus privalomiems mokėjimams mokėti, išmokoms, susijusios su darbo teisiniais santykiais, išmokėti bei atsiskaityti su ieškovu šioje byloje.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Salver“, įmonės kodas 120381830, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 15,54 Eur (penkiolika Eur 54 ct). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos mokesčio kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.