Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2858-1035/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-22
Bylos Nr.
1-2858-1035/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26181-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
J. G.
Nukentėjusysis
O. D.
Advokatai
Eugenija Liutvinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2858-1035/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26181-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,kaltinamajam J. G. (J. G.), jo gynėjai advokatei Eugenijai Liutvinskienei,nukentėjusiajai O. D.,vertėjoms Irinai Pikčilingienei, Audronei Adomavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. 2017 m. gegužės 28 d., apie 13.30 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,47 promilių girtumo laipsnis), tyčia tampydamas savo sugyventinę O. D. už plaukų, sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais J. G. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Be to, J. G. 2017 m. gegužės 31 d., apie 14.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,26 promilių girtumo laipsnis) ir agresyvus, sugyventinei O. D. neleidžiant jam įeiti į butą, tyčia ranka sudavė vieną kartą nukentėjusiajai O. D. į veido sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, po to, įėjęs į butą ir virtuvėje iš stalčiaus paėmęs peilį, garsiai necenzūriniais žodžiais pagrasino nukentėjusiajai O. D. ją nužudysiąs ir peiliu užsimojo jai virš galvos, tokiu būdu sudarydamas pakankamą pagrindą nukentėjusiajai O. D. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais savo veiksmais J. G. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis J. G. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies. Paaiškino, kad buvo sekmadienis, jis buvo išgėręs, dar turėjo alaus. Viskas vyko namuose (duomenys neskelbtini), kuriuose su O. gyveno 5 metus, gegužės mėn., ryte. Jis apžiūrinėjo telefone buvusias senas nuotraukas, kuriose jo šeima, t. y. vaikai, buvusi žmona. Nepastebėjo, kaip O. grįžo namo. Ji grįžo, pamatė tokį vaizdą, kad jis išgėręs ir su telefonu rankose. Įvyko žodinis konfliktas. Ji paėmė alų, išpylė, paėmė iš jo telefoną ir sudaužė. Nežino, kodėl vyko konfliktas, gal pavydėjo. Jie stumdėsi, bandė paimti iš jos telefoną, bet ji neatidavė. Netampė už plaukų. Kažkaip telefoną atiminėjo iš jos. Turbūt, buvo pastūmęs O. ant lovos, nepamena. Stūmė ją, bet nemušė. Nepamena, ar ji buvo nukritusi ant sofos. Ji jį apdraskė. Konfliktas baigėsi tuo, kad atvyko policija, kurią iškvietė O. Pareigūnai jį išvežė. Konfliktas vyko miegamajame. Viskas įvyko dėl telefono, norėjo jį atgauti, ten visas jo gyvenimas, visos nuotraukos. Nepamena, ar ją gąsdino. Jei būtų blaivus, nebūtų taip įvykę. Buvo susinervinęs. Nepamena, ar tampė ją už plaukų. Po įvykio pareigūnai jį išvežė į policiją. Nakvojo areštinėje, kitą dieną apklausė ir paleido. Kai jį paleido, jam neaiškino, ką jis gali ir ko negali daryti. Kažkokius dokumentus pasirašinėjo, bet jų neskaitė. Pirmą kartą nežinojo, kad negali bendrauti su nukentėjusiąja. Pirmadienį buvo paleistas. O. dirbo. Ji dirba autobusų parke ir važinėja, berods, 3 maršrutu. Jie susitiko autobuse, nes jis norėjo paimti savo daiktus. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kai O. baigė darbą, ėjo kartu namo paimti daiktų. O. paskambino E., savo dukrai, kuri atėjo jos pasitikti. Trise įėjo į butą. Jis įėjo į butą, vadinasi, ji jį įleido. Ji išnešė daiktus iš balkono, o jis paprašė nusiprausti, kadangi gyveno miške. Ji pradėjo varyti jį lauk iš buto. Tada jis paėmė peilį iš virtuvinės spintelės. Peilis buvo skirtas maistui, didelis ir aštrus, jo mėgstamiausias. O. nedavė jam to peilio, bandė atimti, tačiau jis jai jo nedavė. Galėjo pakelti ranką su peiliu. Tuo metu barėsi. Buvo keiksmažodžiai, buvo visko. Nepamena, ar jai grasino. Fizinio smurto tikrai nebuvo. E. tuo metu buvo bute, girdėjo ją, bet negali atsakyti, ar matė. O. nepavyko iš jo paimti peilio. Ji išmetė į koridorių daiktus, išeidamas tarpduryje susižalojo ranką. Susirinko daiktus, peilis buvo kišenėje. Išėjo į gatvę, apsivyniojo ranką ir sėdėjo vaikų aikštelėje. Girdėjo, kad kvies policiją, bet ne dėl to išėjo. Išėjo, nes daiktai buvo išmesti. Policija jo ieškojo ir rado vaikų žaidimų aikštelėje. Nebuvo stipriai išgėręs. Išsinešė peilį iš buto. Išsinešė tą patį peilį, kito nebuvo paėmęs. Tas peilis buvo juoda rankena, aštrus, didelis. Visi peiliai vienoje vietoje sudėti, ten jų yra daug. Teismui parodžius kaltinamajam byloje esančią peilio nuotrauką (b. l. 18), jis patvirtino, kad šį peilį paėmė ir išsinešė. Jį pradėjo iš buto varyti, kai norėjo nueiti į vonią apsiprausti ir persirengti, tada ir prasidėjo konfliktas. O. neleido pasiimti peilio, mano, kad policiją iškvietė dėl konflikto. Peilį norėjo pasiimti į mišką. Jis pastoviai negeria, nėra alkoholikas. Tuo metu dirbo oficialiai. Bandė taikytis su O., rašė jai žinutės. Ji sakė, kad pagyvens, pamatys, konkretaus atsakymo iš jos negavo. Jis išėjo iš darbo ir dabar gyvena Šalčininkų rajone. Tuos 5 metus jų santykiai buvo geri, šeiminiai. Yra kaltas, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė. Teismui išaiškinus kaltinamajam, kad pagal BK 38 straipsnio sąlygas kaltininkas turi pripažinti kaltę, kaltinamasis paaiškino, kad gal kažko nepamena, buvo išgėręs. Pirmo įvykio metu buvo pagriebęs nukentėjusiąją už plaukų. Galėjo sukelti fizinį skausmą. Tiksliai nepamena, kaip buvo antro įvykio metu. Gal ir galėjo būti tokios aplinkybės, buvo girtas. Gal netyčia sudavė O. į lūpą, tačiau nebuvo užsimojęs peiliu jai virš galvos, ji nenorėjo jam jo duoti.

Nukentėjusioji O. D. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad tai buvo gegužės 28 d. Ji dirbo iš ryto, buvo geras oras, paskambino J. ir paklausė, gal kur pasivaikščioti. Po 2 val. vėl paskambino ir suprato, kad jis išgėręs. Pasakė jam, kad jis negertų, nes atvažiuos jos dukra V. D.. Jis pasakė, kad jam jos dukra neįdomi, viskas nuo to ir prasidėjo. Bendraujant telefonu su juo prasidėjo konfliktas. Baigė darbą, grįžo namo, buvo apie 13.00 val. Jis buvo dar girtesnis, gulėjo lovoje, žaidė telefonu. Alus stovėjo miegamajame, ją tai supykdė. Ji išpylė alų į kriauklę, griebė iš jo telefoną, jis pradėjo iš jos jį atiminėti. Tuomet jis griebė ją už rankų, viskas vyko miegamajame. Jis netampė jos už plaukų, tik griebė abiem rankomis už rankų. Telefoną nusviedė į kitą kambarį ir atsisėdo ant lovos. Jis ją laikė už plaukų, o ji atsisėdo ant lovos. Buvo barniai, pykčiai, ji ištrūko iš jo ir apdraskė jį. Bijodama smūgio iš kelio, kažkaip išsivadavo ir apdraskė jo veidą. Tuo metu, kai jis laikė ją už plaukų, juto skausmą, bet nedidelį. Tada vėl buvo barniai, pykčiai, vyko žodinis konfliktas. Pasakė, kad jis išeitų iš namų, susirinkęs savo daiktus. Jis nesutiko to padaryti. Pasakė kad iškvies policiją ir jį išveš, tą ir padarė. Policija atvažiavo, tai buvo trys pareigūnai ir jį išsivežė. Pareigūnams aiškino įvykio aplinkybes, rašė pareiškimą vietoje. Po to jis ją surado autobuse, iki tos dienos jo nematė. Kai jis griebė ją už plaukų, telefonas jau buvo sudaužytas. Dėl 2017 m. gegužės 31 d. įvykio nukentėjusioji parodė, kad baigė darbą, paskambino E., kuri yra jos dukterėčia, globotinė. Pasakė, kad ją pasitiktų prie stotelės. Susitiko su dukterėčia prie stotelės. J. važiavo jos vairuojamu autobusu, todėl matė, kur ji išlipo. Ji pasakė E., kad jis išlips su ja ir eis kartu namo, todėl pasakė E., kad ją pasitiktų. J. nebuvo blaivus, buvo maždaug vidutinio girtumo. Jai niekas nesakė, kad jam uždrausta bendrauti su ja ir gyventi bute. Jis autobuse jai pasakė, kad jis negali artintis prie jos 100 metrų atstumu. Jis pasakė, kad eis kartu namo. Ji pasakė jam, kad eitų, atiduos daiktus, bet nesutiko, kad jis įeitų į butą. Priėjus prie buto durų, pasakė jam, kad palauktų. Daiktai jau buvo surinkti į maišus. Atidarinėjo duris, o jis traukė duris, kad galėtų patekti į butą, o ji uždarinėjo, neleido. Jis jėga atidarė duris, pasakė jam, kad nesiginčys, kad pasiimtų daiktus ir išeitų. Jis neišėjo niekaip, prasidėjo žodinis konfliktas. Pasakė jam, kad pasiimtų daiktus ir išeitų. Jis pasakė, kad nori nusiprausti, ji sutiko. Kaip ir pradėjo eiti į vonią, bet pradėjo sakyti, kad daugiau nebegers, kad myli, jis norėjo susitaikyti, o ji buvo prieš. Ji leido jam nusiprausti, bet jis nėjo. Jis vedė ją iš kantrybės, pasakė jam, kad gyventi nenori, pasakė, kad jis pasiimtų daiktus. Kurį laiko truko toks įkalbinėjimas. Po apsižodžiavimo J. paėmė peilį iš virtuvės, jie barėsi virtuvėje, vonia ir svetainė yra šalia. Jis griebė peilį ir užsimojo virš jos. Peilis buvo juodas su sulaužyta rankena, bet tiksliai nepamena. Teismui parodžius nukentėjusiajai O. D. byloje esančią peilio nuotrauką (b. l. 18), nukentėjusioji patvirtino, kad tai yra tas peilis. Jis griebė peilį ir užsimojo, pasakė, kad trenks. Pasakė, kad ateitų E., ji atbėgo, pasakė jai, kad iškviestų policiją. E. pamatė virš jos pakeltą peilį. Kai J. išgirdo, kad kvies policiją, padėjo tą peilį į vietą ir pasiėmė kitą – didesnį. Policija jau buvo iškviesta, jau pati ją kvietė. Jis pasiėmė daiktus, įsidėjo peilį į kišenę ir išėjo. Nežinojo, kas gali nutikti jai kitą kartą, todėl E. nubėgo. E. nuvedė pareigūnus pas J. J., išeidamas traukė duris, ji irgi uždarinėjo duris ir trenkė jai ranka į lūpą. Nepamena, kuriuo metu jis trenkė į lūpą, t. y. ar išeidamas, ar įeidamas. Kraujo nebuvo, patinimo nebuvo, jai neskaudėjo. Pajuto nedidelį skausmą, pažymėjo taip pareigūnams. Pareigūnai atvyko, J. sėdėjo policijos automobilyje. Pareigūnai buvo atėję ją ir apklausė. Kai davė parodymus, ją pareigūnai filmavo. Su kaltinamuoju susitaikė, viską jam atleido, tačiau kartu negyvena. Jis jos atsiprašė. Bendros ateities su juo nemato. Jis geras žmogus, nepiktas, o išgėręs jis tampa įkyrus, daug kalba. Jei jis būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Mano, kad peiliu jis tik gąsdino, o griebė už plaukų, nes jį ji išprovokavo, sudaužė telefoną. Sutinka, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas A. J. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad yra vyr. patrulis. Žino, kad įvykis buvo S. Nėries gatvėje, bet, kada tai buvo, nepamena. Pamena nukentėjusiąją, bet ji buvo ilgesniais plaukais. Buvo kažkoks konfliktas tarp sugyventinių, bet tiksliai nepamena, kaip skambėjo iškvietimas. Jos sugyventinis buvo išgėręs, kad kilo konfliktas lyg dėl to, kad jis buvo išgėręs. Ji paaiškino, kad jis ją čiupo už plaukų ir metė ant lovos. Žmogus buvo išgėręs, tai matėsi, bet jis elgėsi mandagiai, vykdė jų visus reikalavimus. Kiek pamena, kaltinamasis buvo sužalotas, nes moteris gynėsi. Nukentėjusioji buvo susinervinusi ir pikta. Negali konstatuoti, kad ji yra nukentėjusioji įvykio vietoje. Ant jos akivaizdžių sužalojimų nesimatė.

Liudytojas A. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gegužės mėnesio pabaigoje dirbo kartu su vyriausiais patruliais V. G. ir T. B.. Patruliuojant iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), konfliktas tarp sugyventinių. Atvykus į vietą, į juos kreipėsi moteris, kaip vėliau nustatyta, tai O. D., kuri papasakojo, kad grįžo namo ir ten rado girtą savo sugyventinį J. G.. Žodis po žodžio tarp jų kilo konfliktas miegamajame. Pasak O. D., sugyventinis ją tampė už plaukų, o ji besigindama sudraskė jam veidą. Jokių akivaizdžių smurto požymių pas moteriškę nesimatė, nei mėlynių, nei įdrėskimų. Pasiūlius iškviesti GMP, O. D. atsisakė. J. G. kategoriškai neigė smurto faktą. Sakė, kad tarp jų konfliktas buvo tik žodinis dėl to, kad sugyventinė nori jį iškraustyti iš buto. Bute daugiau jokių pašalinių asmenų nebuvo. O. D. surašė pareiškimą, pagal kurį jie pristatė J. G. į Vilniaus m. 1 PK tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 37).

Liudytojas T. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 gegužės mėnesio pabaigoje dirbo kartu su vyriausiais patruliais V. G. ir A. J.. Iš VPK OVS gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinių konfliktas. Atvykus į vietą, buto duris jiems atidarė moteriškė, kuri kvietė policiją. Jiems ji pasakė, kad sugyventinis ją tampė už plaukų. Kitame kambaryje sėdėjo išgėręs vyriškis apdraskytu skruostu. Daugiau bute, be vyro ir moters, nieko nebuvo. Moteris jiems dar pasakė, kad sugyventinis eilinį kartą grįžo girtas, sukėlė konfliktą. Dar būnant bute, vyriškis bandė atsiprašyti moters, tačiau ji buvo labai kategoriška. Moters paklausė, ar jai reikia medikų pagalbos, tačiau ji GMP paslaugų atsisakė (b. l. 35).

Liudytoja E. A. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jos tetos buvęs sugyventinis. Nukentėjusioji yra jos teta ir globėja. Žino, dėl kokio įvykio čia yra, dalyvavo jame. Ne viską pamena, nes tai buvo pakankamai seniai, bet pamena, kad grįžo namo, datos nepamena. Pamena, kad tai buvo 1 ar 3 dieną, bet mėnesio nepamena. Jai atrodo, kad tai buvo vasaros pradžioje. Grįžo namo (duomenys neskelbtini). Teta buvo apsiverkusi. O gal ėjo kartu su teta. Taip, jos ėjo kartu, ji pasitiko tetą Tako stotelėje, po pamainos ją ten pasitiko, nes ji dirbo autobuso vairuotoja. Ji paprašė, kad pasitiktų ją, nes J. su ja važinėja. Jis su jomis gyveno, ji jį žinojo. Jis buvo išgėręs, todėl ir ją pasikvietė. J. ėjo iš paskos. Jis iš pradžių ėjo ir prašė O. apsiraminti, įleisti į namus ir nusiprausti. Teta su juo nekalbėjo. Nežino, kodėl ji nešnekėjo, ji buvo supykusi. Jis paėmė ją už rankos du kartus, trečią kartą jis išbėgo prieš ir pradėjo rėkti, kad be jos gyventi negali. Jos nuomone, jis nebuvo pavojingas. Teta pasakė, kad jam išneš daiktus, jau buvo prie namų. Atsidūrė prie buto durų, tada jis prašė būti įleidžiamas, teta to nenorėjo, kadangi žinojo, kad jei jis įeis, tai ir liks gyventi. Teta norėjo grąžinti jam daiktus. Teta paprašė, kad ji atrakintų duris, ji tą ir padarė, o J. jėga atidarė duris. Jis įėjo į vidų, teta prašė jo išeiti, o jis norėjo apsiprausti. Jis nenorėjo išeiti, tada teta pasakė, kad iškvies policiją, jei jis geranoriškai neišeis. Tuo metu jis nebuvo agresyvus. Kai teta pasakė, kad iškvies policiją, paėmė telefoną, J. atsidarė stalčių virtuvėje ir paėmė peilį, pradėjo eiti link jos. Ji (liudytoja) tuo metu buvo prie durų. Peilį jis turėjo rankoje ir laikė jį tetai virš galvos. Nepamena, ką jis sakė, nes ji buvo šoko būsenoje. Peilis buvo virtuvinis. Teismui parodžius liudytojai byloje esančią peilio nuotrauką (b. l. 18), liudytoja patvirtino, kad tai tas peilis. Jis kažką sakė eidamas link tetos, bet nepamena, ką sakė. Tuo metu jis buvo agresyvus. Teta verkdama iškvietė policiją, jis išeidamas metė peilį ant žemės, pasiėmė kitą peilį ir išėjo. Ji su teta išsigando, kad gali kažkas nutikti, todėl nuėjo paskui jį ir pareigūnams parodė, kur jis buvo. Jis buvo vaikų aikštelėje. Jis trenkė iš rankos ar alkūnės į skruostą. Galėjo tai būti iki peilio griebimo arba po, tiksliai nepamena. Gal tai buvo netyčinis smūgis, kai sukosi, o gal specialiai tai padarė. Ji tai matė. Tetai skaudėjo. Kai atvažiavo pareigūnai, ji skundėsi, kad jai tą vietą skauda. Ji susiėmė po smūgio už tos vietos. Negali pasakyti, ar buvo kokie grasinantys žodžiai, nepamena to, tai seniai buvo. Ji (liudytoja) išsigando, suprato, kad jis gali sužaloti tetą peiliu. Mano, kad jis pasiėmė peilį pagąsdinti tetą, kad ji nekviestų policijos. Jis išgeria savaitgaliais, bet ne iki visiško girtumo. Su teta gyvena kartu pastoviai. Tarp jų būdavo barniai dėl buities.

Liudytoja E. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su savo teta O. D., kuri yra jos globėja, bute (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno ir tetos sugyventinis J. G.. Iš tetos žodžių ji žino, kad 2017 m. gegužės 28 d. tarp tetos ir J. buvo konfliktas, buvo iškviesta policija ir J. buvo išvežtas į policijos komisariatą. Ji tuo metu namuose nebuvo, todėl apie tą įvykį nieko paaiškinti negali. 2017 m. gegužės 31 d. jai paskambino teta ir pasakė, kad kartu su ja jos vairuojamuoju autobusu, nes teta dirba autobuso vairuotoja, važinėja J. ir paprašė ją pasitikti, kai ji baigs darbą. Ji važiavo iš mokyklos ir, apie 13.30 val., autobuso sustojime „Takas“ Fabijoniškėse ji pasitiko savo tetą. Teta išlipo iš autobuso, tada ji pastebėjo, kad iš to autobuso išeina ir J. Pastebėjo, kad J. neblaivus. Jos su teta pradėjo eiti link namų pėsčiomis, pastebėjo, kad J. ėjo joms iš paskos. Eidamas jis vis kreipėsi į tetą, kalbėjo rusiškai, sakydamas, kad teta nusiramintų, bandė sugriebti tetą už rankų, tuo siekdamas tetos dėmesio. Teta nereagavo į J. žodžius ir veiksmus, jie ėjo toliau. Eidamas J. sakė, kad nori pasiimti savo daiktus, nori išsimaudyti ir taip jie visi priėjo prie tetos namo. Teta neplanavo įsileisti J. į butą, nes šio daiktai jau buvo sudėti į maišus, buvo padėti balkone, kad jam galėtų atiduoti. Teta planavo atiduoti J. daiktus, neįleidžiant šio į butą. Tačiau J. pradėjo veržtis į butą, stūmė jas nuo durų, jos bandė jo neįleisti, tačiau jis stipresnis už jas ir jam pavyko įsiveržti į butą, nustūmus jas su teta nuo durų. Tuomet, kai J. stumdė ją ir tetą nuo buto durų, jis vieną kartą ranka sudavė tetai į veido sritį, pataikė į viršutinės lūpos kairę pusę. Įėjęs į butą, J. nusirengė ir pradėjo eiti link vonios, tada teta jam pasakė, kad jis gali išsimaudyti, po ko pasiims savo daiktus ir turės išeiti iš buto. Tada J. pradėjo sakyti tetai, kad ši nusiramintų, leistų jam pasilikti, bet teta į jo žodžius nereagavo. Kaip suprato, teta neplanavo leisti J. pasilikti. Ir tada teta pasakė J., kad, jeigu jis neišeis, tai bus iškviesta policija. Tada J. pradėjo keiktis, priėjo prie virtuvės spintelės, iš stalčiaus paėmė peilį, užsimojo tetai virš galvos, sakydamas (nevartotini žodžiai, nurodyti protokole). Teta tuomet jau kalbėjo su policija. O J. tada išsigando, padėjo atgal tą peilį, kuriuo grasino, paėmė iš stalčiaus kitą peilį, didesnį negu anas, pasiėmė maišus su savo daiktais, kurie jau buvo padėti buto koridoriuje ir išėjo iš buto. Ji nuėjo šiam iš paskos, žiūrėjo, kur jis eina ir tada į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems ji parodė, kur yra J. Pareigūnai atėjo į jų butą, apklausinėjo tetą, vėliau atvažiavo kitas pareigūnas, kuris paėmė peilį, kuriuo J. grasino tetai. Bute svetainė yra kartu su virtuve, viskas vyko toje bendroje patalpoje. Įvykio metu ji nenukentėjo, tik labai išsigando, kai J. užsimojo peiliu (b. l. 65).

Liudytojas N. R. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad yra Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulis. Tikriausiai, kad čia yra dėl kažkokio šeiminio konflikto. Tiksliau nepamena. Teismas paskelbė liudytojo N. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad 2017 m. gegužės pabaigoje patruliuojant Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato aptarnaujamojoje teritorijoje iš VPK OVS gavo pranešimą, kad S. Nėries gatvėje esančiame bute buvęs sugyventinis grasina pranešėjai peiliu. Atvykus į vietą, į juos kreipėsi O. D., kuri papasakojo, kad į jai nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), atėjo girtas buvęs sugyventinis J. G.. Prieš tai jis visą dieną važinėjo kartu su pranešėja autobusu, kuriame ji dirba vairuotoja. Kai ji baigė darbą, jis išlipo kartu su ja ir sekė iš paskos. Nukentėjusiąją stotelėje pasitiko dukterėčia. Jos ėjo kartu link namų, o J. ėjo joms iš paskos. Priėjus prie buto durų, po to, kai O. D. atrakino duris, jis, nustūmęs ją ir dukterėčią, užėjo į butą. Bute jis pradėjo sakyti, kad jam reikia išsimaudyti, pavalgyti, susitvarkyti ir pan. O. D. nenorėjo, kad jis liktų bute, tarp jų kilo konfliktas. Tada J. G. vieną kartą delnu trenkė nukentėjusiajai į veidą ir praskėlė viršutinę lupą, po ko jis stvėrė virtuvėje gulėjusį peilį ir pradėjo O. D. grasinti, kad ją papjaus. Išgirdęs, kad O. D. kviečia policiją, jis surinko savo daiktus ir pasišalino iš buto. J. G. jie rado šalia namo, vaikų žaidimų aikštelėje. Jam buvo paaiškinta, už ką jis sulaikomas. Jis sugebėjo pasakyti, kad nieko jis nedarė, niekam negrasino, tik atėjo atsiimti savo daiktų (b. l. 74). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai paaiškino, kad moteris papasakojo, kad sugyventinis pasiprašė į butą daiktų paimti, ji atsisakė jį praleisti, jis ją pastūmė, užėjo į butą, griebė peilį ir grasino su ja susidoroti. Kiek pamena, tame dalyvavo ir nepilnametis vaikas. Iškvietus policiją asmuo pasišalino, jis buvo lauke. Jis lyg buvo vaikų žaidimų aikštelėje, nesišalino iš jos. Aikštelė buvo namo kieme. Negali pasakyti, ar asmuo buvo blaivus, ar neblaivus. Kiek pamena, buvo daromas vaizdo įrašas, t. y. patalpų ir nukentėjusiosios paaiškinimų. Jis pats darė vaizdo įrašą. Iš jų dabar to reikalauja, vaizdo įrašus daro pagal galimybes ir įkelia į sistemą. Jiems išdalinti tarnybiniai telefonai, jais ir daro vaizdo įrašus. Kad tai yra smurtas artimoje aplinkoje, jiems leido teigti sužalojimai ir parodymai. Buvo matyti akivaizdus lūpos patinimas. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, apsiverkusi. Nepilnametis vaikas buvo bute. Atrodo, kad buvo parodytas peilis ir jis buvo pridėtas prie bylos. Nepamena, kas pateikė peilį, bet pamena, kad jis buvo.

Iš O. D. 2017 m. gegužės 28 d. pareiškimo matyti, kad 2017 m. gegužės 28 d. grįžusi iš darbo 13.30 val., rado namie savo sugyventinį J. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo girtas, pradėjo prie jos kabinėtis, kolioti visokiais žodžiais. Paguldęs ant lovos pradėjo tampyti už plaukų, dėl ko buvo sukeltas jai fizinis skausmas. Ji gindamasi trenkė jam į veidą, dėl to jam buvo įbrėžtas kairės pusės veidas. Po to iškvietė policiją. Tai jau ne pirmas kartas, kai jis kelia prieš ją ranką. Dėl to buvo kviesta policija du kartus anksčiau. (b.l. 25)

Iš 2017 m. gegužės 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji O. D. pareiškė, jog 2017 m. gegužės 28 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), J. G. konflikto metu tampė už plaukų ir sukėlė jai fizinį skausmą. O. D. parodė, kad 2017 m. gegužės 28 d., apie 13.30 val., grįžusi iš darbo savo sugyventinį J. G. rado girtą. Įvyko žodinis konfliktas, jis įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. Konflikto metu jis pastūmė ją ant lovos ir pradėjo pešti jai plaukus, taip sukeldamas fizinį skausmą. Ji bandė iš jo ištrūkti, gynėsi, todėl trenkė į veidą ir ištrūko. Sugyventinis gąsdino, kad padegs jos automobilį. Jos globotinė E. A. konflikto nematė, nes nebuvo namuose. Sužalojimų nepatyrė, todėl į medikus nesikreips (b. l. 1–5).

Iš O. D. 2017 m. gegužės 31 d. pareiškimo matyti, kad 2017 m. gegužės 31 d. 14.00 val. jos sugyventinis J. G. atėjo pasiimti savo daiktų, bet užėjęs į butą, stvėrė virtuvinį peilį ir pradėjo jai grasinti juo, jos globotos E. A. akivaizdoje. Paėmęs peilį jis jai trenkė per veidą. Dėl jo veiksmų patyrė fizinį ir psichologinį smurtą. Jis išgirdo, kad kviečia policiją ir pasišalino (b. l. 57).

Iš 2017 m. gegužės 31 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad O. D. pareiškė, jog 2017 m. gegužės 31 d. sugyventinis J. G., būdamas neblaivus, namuose (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė į veidą bei, paėmęs peilį, grasino nužudyti. O. D. parodė, kad 2017 m. gegužės 31 d., apie 10.00 val., viešojo sustojimo stotelėje „Fabijoniškių žiedas“ į jos vairuojamą maršrutinį autobusą įsėdo jos sugyventinis J. G., kuris prašė leisti į namus atvykti, norėjo būti su ja ir prašė pasiimti daiktus. Ji atsakė, kad iki 13.00 val. dirba ir niekas daiktų jam neatiduos. Važinėdama maršrutais, matė jį sėdintį autobuse. Jis visą laiką iki jos darbo pabaigos važinėjosi kartu su ja. Kai baigė darbą, 13.30 val. viešojo sustojimo stotelėje „Takas“ pasikeitė su kitu autobuso vairuotoju. Jos pasitikti atėjo jos globotinė E. A. ir iš autobuso išlipo sugyventinis. Ji ėjo su E. kartu, o J. ėjo iš paskos. J. pasivijo, ėmė ją tampyti už rankovės ir sakyti „baik tu, baik tu“. Tada pasiprašė leisti iš namų pasiimti daiktus. Priėjus prie buto durų ji jam pasakė, kad ji jam sudės daiktus ir išneš, tačiau, atrakinus duris, J. jėga įsiveržė į butą. Jos kartu su E. bandė jo neleisti, tačiau J. sudavė ranka jai per veidą ir įėjo į vidų. Kai įėjo į butą, J. nusirengė ir norėjo eiti praustis į vonią. Ji jam atsakė, kad jo visi daiktai yra sudėti ir paprašė išeiti. Tuomet J. ėmė rėkti, kad nori čia gyventi ir jis čia liks. Ji pasakė, kad išeitų, nes bus iškviesta policija. Tuomet J. iš virtuvės baldų stalčiaus pasiėmė peilį ir pasakė (nevartotini žodžiai, nurodyti protokole) ir pakėlė peilį jai virš galvos. Šiuos jo žodžius ir veiksmą suprato kaip tiesioginį grasinimą nužudyti ar sukelti fizinį skausmą. Ji ėmė skambinti į policiją ir sušuko E. filmuoti. Tačiau E. filmuoti nespėjo, o tai pamatęs J., kad kviečia policiją, padėjo peilį atgal į stalčių, pasiėmė didesnį peilį, taip pat pasiėmė bute į maišus sudėtus jo daiktus ir išėjo. Ji paprašė E., kad pasižiūrėtų, kuria linkme eina, nes jau buvo iškviesta policija. E. pasekė J. ir kai atvažiavo policijos patruliai, jiems nurodė, kurioje vietoje jis yra. Nuo namų jis nuėjo netoli „Big“ prekybos centro ir sėdėjo vaikų žaidimo aikštelėje. Kiek jai pasakojo E., peilį J. buvo įsidėjęs į kišenę. Policijos patruliai jį sulaikė. Bijo dėl savo ir globotinės sveikatos ir gyvybės, nes J., būdamas neblaivus, yra agresyvus. Butas, kuriame gyvena su E., priklauso jai. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas bei pagrasinta peiliu. Į teismo medicinos ekspertizę nesikreips (b. l. 13–18).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. D. parodė, kad J. G. jai grasino dideliu virtuviniu peiliu, kurį vėliau paėmė į butą atvykę policijos pareigūnai. Tas peilis buvo su didele juodos spalvos rankena, rankena buvo sulaužyta. Be to, kaip ji minėjo, prieš išeinant iš buto, J. virtuvėje paėmė ir išsinešė su savimi kitą virtuvinį peilį, tai buvo virtuvinis peilis, pilkos spalvos plastikine rankena. Tas peilis yra jos. Prašo tą peilį, esant galimybei, jai grąžinti (b. l. 60).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2017 m. gegužės 28 d. ir 2017 m. gegužės 31 d. vaizdo įrašai iš įvykio vietos (b. l. 28).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. gegužės 28 d. 13.58 val. užregistruotas įvykis, jog neblaivus sugyventinis mušasi, vaikų nėra (b. l. 38).

Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus lydraščio matyti, kad pateikta 2017 m. gegužės 28 d. užregistruoto pranešimo apie įvykį (duomenys neskelbtini), skaitmeninė garso įrašo kopija (b. l. 40). Garso įrašo stenograma pateikta apžiūros protokole (b. l. 40–41).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. gegužės 28 d. 14.48 val. J. G. nustatytas 2,47 promilių girtumo laipsnis (b. l. 44).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2017 m. gegužės 31 d. 14.04 val. iš VPK OVS budėtojų buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vyras grasina pranešėjai peiliu. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė O. D.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 31 d. apie 14.04 val. pas pranešėją atėjo buvęs sugyventinis, kuris norėjo pasiimti savo daiktus. Tuomet įsiveržė į butą, sukėlė konfliktą, paėmė iš stalčiaus peilį ir laikydamas peilį rankoje, grasino, kad papjaus, o sužinojęs, kad iškviesta policija, iš buto pasišalino, vyras pasišalino turėdamas peilį. O. D. paaiškino, kad smurtas pasireiškė psichologiniu smurtu bei fizinės jėgos panaudojimu. Smurtą galintys rodyti požymiai: sužalojimo kodas „06“ (patinimas) trenkiant per veidą. Anksčiau buvę smurto artimoje aplinkoje atvejai: buvo gegužės mėnesį, kada tiksliai nepaaiškino. Nepilnametis, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudytoju ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta: E. A., gim. (duomenys neskelbtini). Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad atėjo tik pasiimti savo daiktų, niekam negrasino. Dėl šio įvykio į Vilniaus m. 1 PK buvo pristatytas J. G.. Įvykio vietoje ir pristatant į policijos įstaigą sulaikytasis elgėsi ramiai, spec.priemonės nepanaudotos, sulaikymo metu pas įtariamąjį striukės vidinėje kišenėje, kairėje pusėje rastas virtuvinis peilis, kur pridedamas prie tarnybinio. Įtariamasis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) vaikų žaidimų aikštelėje. Įvykį matė E. A. (b. l. 71–72).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. gegužės 31 d. 14.02 val. užregistruotas įvykis, jog buvęs sugyventinis J. G. atvykęs pas pranešėją grasina peiliu. GMP atsisakė, yra vaikų (b. l. 75–77).

Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus lydraščio matyti, kad pateikta 2017 m. gegužės 31 d. užregistruoto pranešimo apie įvykį (duomenys neskelbtini), skaitmeninė garso įrašo kopija (b. l. 79). Garso įrašo stenograma pateikta apžiūros protokole (b. l. 80–81).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. gegužės 31 d. 15.00 val. J. G. nustatytas 2,26 promilių girtumo laipsnis (b. l. 86).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Nors kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuotos 2017 m. gegužės 28 d. padarytos veikos pripažino tik iš dalies, teigdamas, kad su nukentėjusiąja konflikto dėl telefono metu tik stumdėsi, tačiau netampė jos už plaukų, tokia jo pozicija vertintina kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji O. D. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, paaiškindama, jog konfliktas kilo dėl to, jog ji, grįžusi namo po darbo, rado neblaivų kaltinamąjį, po ko prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu J. G. buvo sugriebęs jai už plaukų, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Pažymėtina, kad aplinkybę, kad kaltinamasis konflikto metu tampė ją už plaukų, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, nukentėjusioji iš karto nurodė ne tik į įvykį atvykusiems policijos pareigūnams T. B. ir A. J. (tai matyti iš šių liudytojų duotų parodymų ir vaizdo įraše užfiksuotų O. D. pirminių paaiškinimų), bet ir savo ranka surašytame pareiškime. Taigi nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios nuosekliais parodymais, kurie paneigia kaltinamojo versiją, kad jis, ketindamas iš nukentėjusiosios atimti savo telefoną, netampė jos už plaukų. Ne mažiau svarbia aplinkybe teismas laiko kaltinamajam nustatytą girtumą. Pats kaltinamasis pripažino, kad dėl savo tokios būsenos negali atsiminti visų įvykio aplinkybių.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog J. G. 2017 m. gegužės 28 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia tampydamas savo sugyventinę O. D. už plaukų, sukėlė jai fizinį skausmą. Nukentėjusioji yra kaltinamojo buvusi sugyventinė, su kuria jis iki įvykio vedė bendrą ūkį, todėl, atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvoką, ji laikytina kaltinamojo šeimos nare, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis J. G. tik iš dalies pripažino kaltę ir dėl jam inkriminuotų 2017 m. gegužės 31 d. padarytų veikų. Nors kaltinamasis teigė, kad peiliu nukentėjusiajai negrasino, o tik norėjo jį pasiimti gyvenimui miške, sudavimo nukentėjusiajai į lūpą aplinkybių jis neatsimena, nebent netyčia sudavė, tokia jo pozicija taip pat vertintina kritiškai. Iš O. D. pranešimo Bendrajam pagalbos centrui apie įvykį stenogramos matyti, kad vyksta ginčas tarp vyro (pagal nustatytas bylos aplinkybes – kaltinamojo) ir pranešėjos, kurio metu kaltinamasis kelis kartus klausia, ar pranešėja nori gyventi, kad jai bus galas, o pranešėja prašo jos neliesti ir paleisti, verkiančiu balsu kelis kartus nurodo operatorei, kad kaltinamasis peilį paėmė ir jos dabar laukia. Nukentėjusioji ir dėl šio įvykio tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, paaiškindama, kad jai prieštaraujant kaltinamasis įėjo į butą, iš kurio nenorėjo išeiti, dėl to įvykus žodiniam konfliktui jis sudavė jai vieną kartą ranka į veidą, paėmęs peilį, užsimojo jai virš galvos grasindamas nužudyti. Šias aplinkybes nukentėjusioji iš karto nurodė ne tik į įvykį atvykusiam policijos pareigūnui N. R. (tai matyti iš šio liudytojo duotų parodymų ir vaizdo įraše užfiksuotų O. D. pirminių paaiškinimų), bet ir savo ranka surašytame pareiškime. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir įvykyje dalyvavusi jos dukterėčia (globotinė) E. A., iš kurios parodymų matyti, kad kaltinamasis užsimojo peiliu ir vartodamas necenzūrinius žodžius grasino tetai, todėl dėl šio įvykio ji buvo išsigandusi. Šiuo atveju teismas taip pat svarbia aplinkybe laiko kaltinamajam nustatytą girtumą. Pats kaltinamasis pripažino, kad dėl savo tokios būsenos negali atsiminti visų įvykio aplinkybių.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog J. G. 2017 m. gegužės 31 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir agresyvus, sugyventinei O. D. neleidžiant jam įeiti į butą, tyčia ranka sudavė vieną kartą nukentėjusiajai O. D. į veido sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, po to įėjęs į butą ir virtuvėje iš stalčiaus paėmęs peilį, garsiai necenzūriniais žodžiais pagrasino nukentėjusiajai O. D. ją nužudysiąs ir peiliu užsimojo jai virš galvos, tokiu būdu sudarydamas pakankamą pagrindą nukentėjusiajai O. D. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvoką, nukentėjusioji laikytina kaltinamojo šeimos nare, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę J. G., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą (padaryti trys tyčiniai (tiesiogine tyčia) nesunkūs nusikaltimai, veikos baigtos), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.), kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nedirbantis, baustas administracine tvarka (b. l. 154–158), neteistas (b. l. 159–161), VšĮ Šeškinės poliklinikos Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 142), Vilniaus priklausomybės ligų centre nekonsultuotas/negydytas (b. l. 143), Respubliklinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 144), VšĮ Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos skyriuje nesigydė (b. l. 145), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 146). Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios ir ši jam atleido, susitaikė, nors bendro gyvenimo neplanuoja.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas ir prokuroro siūlomas laisvės apribojimo bausmes, skiriamas bausmes subendrinant dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu (BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1 p.), paskiriant jam BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punkte, 6 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus įpareigojimus ir 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Dėl kitų klausimų

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka J. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. gegužės 28 d. 14.34 val. (b. l. 47) iki 2017 m. gegužės 29 d. 10.59 val. (b. l. 49) bei nuo 2017 m. gegužės 31 d. 14.30 val. (b. l. 90) iki 2017 m. birželio 2 d. 10.40 val. (b. l. 90), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu J. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 56) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi paskirtas įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios O. D., įpareigojant kaltinamąjį bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja O. D., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje ir darbo vietoje, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, išskyrus teismo pastatą, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. G. (J. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. gegužės 28 d. veika), ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. gegužės 31 d. veika), ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2017 m. gegužės 31 d. veika), ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir J. G. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalies 1, 3 punktais, įpareigoti J. G. visą bausmės laiką nevartoti alkoholinių gėrimų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, registruotis darbo biržoje arba pradėti dirbti, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš savo namų, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 28 d. 14.34 val. iki 2017 m. gegužės 29 d. 10.59 val. bei nuo 2017 m. gegužės 31 d. 14.30 val. iki 2017 m. birželio 2 d. 10.40 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

J. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios O. D., įpareigojant kaltinamąjį bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja O. D., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje ir darbo vietoje, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, išskyrus teismo pastatą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš