- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-09
- Bylos Nr.
- 1A-123-557/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-85-1-00325-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Savinijus Katauskas, Dalia Kursevičienė
- Nuteistasis
- O. M., BK
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-123-557-2015
Teisėja D. Žebelienė Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00325-2014-2
2015 m. balandžio 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. M. gynėjo apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo O. M. nuteistas BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė O. M. paskirta laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nuosprendžiu iš O. M. priteista 10 000 Lt (2896 €) M. P. neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje M. P. civilinis ieškinys atmestas.
Nuosprendžiu iš O. M. priteista 467,44 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. M. nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 27 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės, žodinio konflikto metu tyčia sudavė M. P. vieną smūgį į galvą, o šiam pargriuvus, ne mažiau kaip du kartus spyrė į galvą, taip nukentėjusiajam M. P. padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą - linijinį išilginį pakauškaulio (kaukolės pamato užpakalinės duobės) lūžį, galvos smegenų sukrėtimą bei dešinės ausies sumušimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu gynėjas prašo nuosprendį panaikinti, O. M. nepadarius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė BPK pažeidimus, kurie nulėmė nepagristo ir neteisėto nuosprendžio priėmimą. Pagal BK 135 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Pagal šį straipsnį asmuo atsako tik esant jo tyčiai. Tuo tarpu BK 136 str. numatyta atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Gynėjo nuomone, teismas formaliai išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir O. M. veiką nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 135 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu iš esmės visi liudytojai parodė, kad tiriamas įvykis įvyko dėl to, jog M. P. įžeidė O. M., t. y. M. P. savo itin įžeidžiančiu elgesiu, ištardamas O. M. atžvilgiu itin jo garbę ir orumą žeminančius žodžius - pavadindamas jį „pyderu“ – išprovokavo O. M., kuris, staiga labai susijaudinęs dėl tokio nukentėjusiojo elgesio, sudavė jam vieną kartą kumščiu į galvos sritį. Liudytojais apklausiami nukentėjusiojo draugai, neturintys jokio suinteresuotumo duoti O. M. palankius parodymus patvirtino, kad M. P. smūgis buvo suduotas dėl jo paties elgesio: R. A. parodė, kad „M. gavo už kažkokius jo pasakytus žodžius" (t. 1, b. 1. 21-22); L. J. parodė, kad „buvo abipusis konfliktas" (t. 1, b. 1. 25-26); E. A. parodė, kad „pats M. P. man sakė, kad jis kažką tai pasakė O. M. (t. 1, b. l. 27-28). Be to, liudytojais apklausiami O. M. draugai, įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taip pat vienareikšmiškai patvirtino, kad O. M. buvo išprovokuotas: V. G. parodė, kad „M. P. priėjo prie O. M. ir ant jo pradėjo šaukti", be to, jis matė „kaip M. P. pats kabinėjasi prie O. M., bandė jį pastumti“ (t. 1, b. l. 29-30); J. E. parodė, kad „išgirdau, kaip M. P. su O. M. vienas ant kito šaukia, aiškinasi santykius" (t. 1, b. 1. 31-32); O. L. parodė, kad „iš karto išgirdau, kaip M. P. labai garsiai šaukė ant O. M.. Jis buvo kažkuo labai nepatenkintas“, „Aš nemačiau, kad M. P. būtų buvęs neblaivus, tačiau iš viso jo elgesio buvo galima suprasti, kad jis buvo neblaivus. Jis pats pirmas išprovokavo konfliktą ir pats kabinėjosi prie O. M." (t. 1, b. 1. 33-34); T. K. parodė, kad „girdėjau, kaip M. P. pradėjo šaukti ant O. M.. Kaip supratau iš M. P. elgesio jis buvo neblaivus“ (t. 1, b. 1. 32-36). Gynėjo manymu, visi bylos duomenys patvirtina, kad O. M. padarė M. P. sunkų sveikatos sutrikdymą staiga labai susijaudinus dėl M. P. itin įžeidžiančio poelgio – O. M. atžvilgiu išreikšto jo garbę ir orumą itin žeminančio ir užgaulaus pasakymo.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad neginčijamai įrodyta, jog O. M. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau paminėti liudytojų parodymai neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad buvo padarytas BK 135 str. 1 d. numatytas nusikaltimas. Greičiau priešingai, M. P. padarytas sunkus sveikatos sužalojimas dėl jo paties itin įžeidžiančio poelgio, išreikšto O. M. atžvilgiu. Teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie atitinka BPK 20 str. 3 ir 4 d. įrodymams keliamus leistinumo ir liečiamumo reikalavimus. Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba vien tik liudytojų ar nukentėjusiųjų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai. Taigi, net ir esant O. M. prisipažinimui, jo kaltė turi būti pagrįsta kitais objektyviais duomenimis. Gynėjas pažymi, kad būtent šis momentas svarbus kvalifikavimo prasme, todėl privalėjo būti nuodugniai ir išsamiai aptartas skundžiamame nuosprendyje, tačiau to padaryta nebuvo.
Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
BK 135 str. 1 d. numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys. 2014 m. birželio 9 d. specialisto išvada Nr. G 1134/14(03) konstatuota, kad M. P. padarytas kaukolės pamato užpakalinės duobės lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 17-18). Nuteistasis O. M. neneigia byloje nustatytu laiku ir vietoje sudavęs smūgius nukentėjusiajam M. P. ir jį sužalojęs, iš jo parodymų pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio matyti, kad prie jo priėjus nukentėjusiajam, O. M. jam sudavė smūgį ranka, nuo smūgio nukentėjusiajam parkritus ant žemės, jis dar spyrė jam į galvą du kartus (t. 1, b. l. 98-99), tokią įvykių versiją savo parodymais akistatos metu patvirtino ir E. A. (t. 1, b. l. 46). Todėl, egzistuojant priežastiniam ryšiui tarp nuteistojo O. M. veikos – smūgių M. P. sudavimo, ir kilusių padarinių – sunkaus M. P. sveikatos sutrikdymo, O. M. pirmos instancijos teismo buvo pagrįstai pripažintas kaltu padarius BK 135 str. 1 d. numatytą veiką. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas faktines įvykio ir jo eigos aplinkybes, O. M. veika pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai, kvalifikuoti kitaip nėra pagrindo.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 136 str. kyla tam, kas sunkiai sužaloja žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Pagal šio BK straipsnio prasmę staigus didelis susijaudinimas - tai fiziologinio afekto būsena, pasireiškianti trumpalaikiu emociniu sutrikimu (stresu), kuris dominuodamas asmens sąmonėje, susilpnina gebėjimą adekvačiai suvokti savo veiksmų esmę ir juos kontroliuoti (LAT nutartis Nr. 2K-209/2010). Staigų didelį susijaudinimą turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Neteisėtas poelgis yra tada, kai daromas teisės (baudžiamosios ar administracinės) pažeidimas, kėsinantis į kaltininko ar jam artimo žmogaus sveikatą, kitas teises ir teisėtus interesus. Itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis yra tyčiniai veiksmai, iš esmės prieštaraujantys moralės bei dorovės principams, pažeidžiantys žmogaus garbę ir orumą ir galintys taip paveikti kaltininką, kad sukeltų jam labai didelį susijaudinimą, fiziologinio afekto būseną. Veika pagal BK 136 straipsnį kvalifikuojama tik nustačius visumą aplinkybių: 1) nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis; 2) staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų; 3) kaltininko veiksmai yra greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį. Tokie kriterijai, nustatant fiziologinio afekto būseną, yra pripažįstami ir susiformavusioje teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-428/2008, 2K-184/ 2010).
Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai neduoda pagrindo nukentėjusiojo elgesį pripažinti sukėlusiu O. M. staigų didelį susijaudinimą ir fiziologinio afekto būseną. Byloje nustatyta, kad 2014-04-27 nakties metu (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės, esančios šalia autobusų sustojimo aikštelės, susitiko dvi jaunuolių kompanijos. Jaunuoliams kalbantis tarpusavyje, tarp O. M. ir M. P. kilo žodinis konfliktas, ką patvirtina byloje esantys įvykio liudytojų parodymai (t. 1, b. l. 21-22, 25-36). Liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad kilus konfliktui, O. M. tyčia ranka smogė nukentėjusiajam M. P., kuris parkrito ant žemės, tai pripažino ir pats O. M. (t. 1, b. l. 98-99). Niekas iš įvykio liudininkų negirdėjo, kokius tiksliai žodžius nukentėjusysis pasakė O. M., pats O. M. nurodė, kad nukentėjusysis jį pavadino „pydaru“, t. y. necenzūriniu žodžiu (t. 1, b. l. 50, 99). Pirmos instancijos teismo posėdžio metu ir nukentėjusysis pripažino, kad gal ir pavartojo negražių žodžių M. atžvilgiu, pasikarščiavo (t. 1, b. l. 99). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien šio (necenzūrinio, negražaus) žodžio pavartojimas, atsižvelgiant į tai, kad jis pavartotas jaunuoliams besiaiškinant santykius, abiems pusėms aktyviai dalyvaujant žodiniame konflikte, taip pat O. M. suvokiant, kad M. P. yra neblaivus (t. 1, b. l. 99) ir dėl to gali leptelėti neapgalvotas frazes, kurias reikia vertinti rezervuotai, negali būti laikomas pakankamu fiziologinei afekto būsenai kilti ir iššaukti nekontroliuojamą smurtinę reakciją nukentėjusiojo atžvilgiu. Pažymėtina, kad tokie nukentėjusiojo veiksmai nebuvo intensyvūs ar itin įžeidžiantys. Apklaustų asmenų parodymai patvirtina, kad nuteistasis, sudavęs ranka į veidą ir du kartus nukritusiam M. P. spyręs į galvą, nuo jo atsitraukė, nuėjo prie draugų ir kartu su jais išvažiavo, elgėsi įprastai, nei vienas liudytojas neparodė, kad įvykio metu ar iškart po įvykio jiems O. M. elgesys butų pasirodęs keistas, neadekvatus situacijai. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje užfiksuotų įvykio visuma leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis O. M. iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos nebuvo praradęs galimybės suvokti aplinką ir kontroliuoti savo veiksmus, toks jo elgesys buvo kryptingas, tikslingas, atitinkantis situaciją ir jam būdingus elgesio bei reagavimo ypatumus, t. y. jis nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. Apeliaciniame skunde cituojami liudytojų parodymai patvirtina tik tai, kad tarp O. M. ir M. P. įvyko konfliktas, nuteistasis ir nukentėjusysis aiškinosi santykius, M. P. buvo nepatenkintas ir kažką šaukė O. M., tačiau jokiu būdu nepatvirtina, kad M. P. savo elgesiu O. M. sukėlė fiziologinio afekto būseną. Vien konfliktą stebinčių asmenų subjektyvus vertinimas, kad O. M. sudavė M. P. dėl jo paties elgesio, neduoda pagrindo daryti išvadą, kad toks elgesys buvo ne šiaip įžeidus, o labai įžeidžiantis arba neteisėtas BK 136 str. prasme. Lygiai taip pat nėra pakankamo pagrindo teigti, kad už pasakytus tarpusavio ginčo metu žodžius O. M. sudavė M. P. smūgius ne apimtas elementaraus nepasitenkinimo ar pykčio, o būdamas šių žodžių sąlygotos ir jam sukeltos fiziologinio afekto būsenos. Tuo būdu byloje surinkti įrodymai neduoda pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis O. M. smogė nukentėjusiajam M. P. dėl didelio susijaudinimo, kurio priežastis buvo nukentėjusiojo pavartotas smurtas ar sunkus įžeidimas, todėl teisėjų kolegija šį apelianto teiginį atmeta kaip gynybinę versiją, siekiant sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį. Faktinės bylos aplinkybės nuteistajam O. M. nukentėjusiojo sukelto didelio susijaudinimo nepatvirtina, todėl nenustačius fiziologinio afekto požymių, nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 str. 1 d. į BK 136 str. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad O. M. kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą nebuvo pagrįsta kitais objektyviais duomenimis, išskyrus jo paties prisipažinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų. Nuteistojo O. M. kaltė padarius BK 135 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais: nukentėjusiojo M. P., nuteistojo O. M. ir liudytojų E. A., L. J., R. A., V. G., J. E., O. L. ir T. K. parodymais, specialisto išvada. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino šiuos byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos, šiuo aspektu baudžiamasis įstatymas nuteistojo atžvilgiu pritaikytas tinkamai. Naikinti ar keisti skundžiamą Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Kaip galima spręsti iš apeliacinio skundo turinio, apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą nuosprendį, O. M. nepadarius BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo. O. M. paskirtos bausmės rūšis, dydis ir kiti bausmės skyrimo klausimai apeliacine tvarka nėra ginčijami. Todėl, pripažinęs, kad skundžiamame nuosprendyje O. M. kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai išspręsti tinkamai, apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis apeliacinio skundo ribų, bausmės klausimu plačiau nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, kad po nuosprendžio priėmimo 2015 m. kovo 19 įstatymu Nr. XII-1554 buvo padaryti ir įsigaliojo BK 75 str. 1 d. pakeitimai, atveriantys teorinę galimybę, esant kitoms BK 75 str. nustatytoms sąlygoms, atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems ir už sunkius nusikaltimus. Todėl nuteistasis ir jo gynėjas turi teisę šiuo klausimu kreiptis į nuosprendį priėmusį apylinkės teismą BPK 362¹ str. nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo O. M. gynėjo M. Kepenio apeliacinį skundą atmesti.