Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-01-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-32-865/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-01-14
Bylos Nr.
A6.-32-865/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04840-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Irma Randakevičienė (pirm.)
Pažeidėjas
S. R.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-5953-865/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04840-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. sausio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Gintarei Prunkskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), vadovė S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį,-

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. R., būdama (duomenys neskelbtini) vadove, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. (duomenys neskelbtini), nesilaikydama numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, atsiskaitydama su žemesnės eilės kreditoriais, kai bendrovė turėjo įsiskolinimą VMI, pažeidė kreditorės VMI teises. Tokiais savo veiksmais S. R., būdama (duomenys neskelbtini) vadove pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje S. R. pripažino savo kaltę, nurodė, jog taip nutiko dėl jos neišmanymo, jog turėjo kitų įsipareigojimų, stengiasi pasitaisyti, gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šį straipsnį skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile, t. y. pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais, antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus bei tik ketvirtąja ir penktąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ir pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenimis (duomenys neskelbtini) mokesčių mokėtojų registre įregistruota 1997-12-03, pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja nuo 1997-12-01. Bendrovės vadove nuo 2015-03-18 paskirta S. R.. Vadovaujantis mokestinės nepriemokos integruota kliento informacija 2019 m. lapkričio 12 d. balansu Bendrovė turėjo 13 145,28 Eur dydžio mokestinę nepriemoką. Nustatyta, kad buvo pradėtas 2019-09-12 Bendrovės operatyvus patikrinimas, kuriuo metu buvo patikrinta (duomenys neskelbtini) mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas per laikotarpį nuo 2018-09-01 iki 2019-08-31. Atlikus Bendrovės operatyvų patikrinimą ir atlikus piniginių lėšų judėjimo bankų sąskaitose analizę buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) po mokestinės priemokos susidarymo datos 2018-02-26, t.y., būdama VMI skolininke, vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės kreditoriais:

1. 2019-06-04 d. pervedė 1029,60 Eur sumą, Lietuvos apeliaciniam teismui, kai Bendrovė buvo skolinga 12462,21 Eur sumą;

Žemesnės instancijos teismas

2. 2019-05-30 d. pervedė 100 Eur sumą, UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, kai Bendrovė buvo skolinga 12422,54 Eur sumą;

3. 2019-04-15 pervedė 1479,60 Eur sumą, Lietuvos apeliaciniam teismui, kai Bendrovė buvo skolinga 10590,28 Eur sumą;

Žemesnės instancijos teismas

4. 2019-02-15 pervedė 413,33 Eur sumą, UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘, kai Bendrovė buvo skolinga 9026,08 Eur sumą;

5. 2019-01-25 pervedė 3799,86 Eur sumą, Lietuvos apeliaciniam teismui, kai Bendrovė buvo skolinga 8704,76 Eur sumą;

6. 2019-01-12 pervedė 2060,00 Eur sumą, Lietuvos apeliaciniam teismui, kai Bendrovė buvo skolinga 8626,76 Eur sumą;

7. 2018-10-31 pervedė 5118,40 Eur sumą, Lietuvos apeliaciniam teismui, kai Bendrovė buvo skolinga 8245,59 Eur sumą (b. l. 3,4).

Teismas, vertindamas minėtas faktines aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog S. R., būdama (duomenys neskelbtini) vadove nesilaikė minėto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditorės VMI teises. Bendrovės vadovė, žinodama Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią didelę mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad minėtų ir byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje, numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai.

Dėl nuobaudos skyrimo

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 Eur iki 3000 Eur.

Teismas, skirdamas S. R. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – duomenų apie asmens baustumą administracine tvarka byloje nėra, duomenų apie asmens teistumą byloje nėra. S. R. atsakomybę lengvina prisipažinimas ir gailėjimasis, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Administracinė nuobauda skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims ne tik siekiant juos nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, bet taip pat ir tam, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų tokio pobūdžio teisės pažeidimų. Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, S. R. asmenybę, taip pat tai, jog tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, gailisi, stengiasi pasitaisyti, kaip pati nurodė, taip pat kitas bylai reikšmingas aplinkybės, mano galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti S. R. mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirti jai 400 Eur dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-5953-865/2019.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė