Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-02 · Civilinė byla Nr. 2S-1686-798/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-02
Bylos Nr.
2S-1686-798/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-02911-2009-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Atsakovas
A. D.
Kategorijos
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1686-798/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02911-2009-2Procesinio sprendimo kategorija: 122.1; 122.2; 122.3; 129.13. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja G. R.-T. kreipėsi į teismą su prašymui išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, kad atsakovas A. D. nevykdo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, t. y. teikia dukrai išlaikymą tik iš dalies. Mokėdamas 700 Lt dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį, nevykdo CPK 3.208 str. numatyto imperatyvo, įpareigojančio mokamas periodines išmokas indeksuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi pareiškėjos G. R.-T. prašymą dėl vykdomojo rašyto išdavimo tenkino. Teismas nurodė, kad atsakovas vykdo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį ir moka 700 Lt dydžio išlaikymą dukrai, tačiau nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog yra pagrindas išduoti ieškovei vykdomąjį raštą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas A. D. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį ir leisti atsakovui geranoriškai sumokėti teisingai apskaičiuotą įsiskolinimą, susidariusį dėl periodinių išmokų neindeksavimo bei toliau tinkamai vykdyti teismo nutartimi patvirtintą šalių taikos sutartį, neišduodant vykdomojo rašto. Nurodė, kad ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė savo paskaičiavimus dėl indeksacijos ir susidariusio įsiskolinimo. Ieškovės skaičiavimu įsiskolinimas siekia 2592 Lt. Atsakovas su atliktais paskaičiavimais susipažino tik 2012-06-14 posėdžio metu ir išreiškė abejones dėl jų teisingumo, tačiau teismas į tai visiškai neatsižvelgė. Abejodamas ieškovės pateiktais skaičiavimais, kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus su prašymu išaiškinti kokia yra periodinių išmokų indeksavimo tvarka. Lietuvos antstolių rūmų peikti ir ieškovės atlikti periodinių išmokų indeksacijos skaičiavimai yra skirtingi, dėl ko skiriasi ir priskaičiuota suma. Nurodė, jog nespėjo minėto Lietuvos antstolių rūmų rašto pateikti teismui, todėl priimant nutartį juo nebuvo vadovautasi. Taikos sutartis buvo priimta 2009-08-04, o dėl vykdomojo rašto išdavimo kreiptasi tik 2012 m. gegužės mėn. Ieškovė per visą tą laiką nė karto neinformavo atsakovo apie būtinumą indeksuoti periodines išmokas, visiškai nebandė tartis dėl skolos, susidariusios dėl neindeksuotų sumų, apmokėjimo, nesuteikė progos geranoriškai vykdyti taikos sutartį. Nurodė, jog nežinojo, kad periodinės išmokos kasmet turės būti indeksuojamos. To nebuvo pažymėta nei taikos sutartyje, nei teismo nutartyje, apie tokią pareigą neinformavo ir teismas. Teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nenustatė tikslaus įsiskolinimo dydžio. Dėl šios priežasties nutartis yra neišsami, nėra aišku kokia apimtimi teismas nusprendė išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, kad teismas visiškai nenagrinėjo periodinių išmokų indeksavimo klausimo iš esmės, ieškovės paskaičiavimų netikrino, nevertino ar jie teisingi, nesuteikė atsakovui galimybės iš anksto susipažinti su paskaičiavimais, pateikti savo skaičiavimų. Atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2012-06-01 iš viso sudaro 584 Lt.

Atsiliepimas

Pareiškėja G. R.-T. pateikė atsiliepimą, prašydama atmesti atskirąjį skundą ir Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teisės aktai nenumato pareigos pareiškėjai informuoti atsakovą apie LR Seimo ar Vyriausybės priimtus aktus dėl indeksavimo. Teismas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjo 2 teismo posėdžiuose, pareiškėja buvo įpareigota pateikti rašytinius paskaičiavimus. Atsakovas turėjo galimybę baigti bylą taikiai, tačiau elgiasi priešingai: skundžia akivaizdžiai teisingą teismo nutartį. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad neturėjo galimybės susipažinti su pateiktais paskaičiavimais. Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog teismas turėjo išspręsti įsiskolinimo dydžio klausimą. Teismas nagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o ne antstolio veiksmus dėl indeksacijos. Nurodė, kad atsakovas kvestionuoja pareiškėjos teiktus paskaičiavimus, tačiau pamiršta esminę aplinkybę, jog šioje byloje nėra svarbus įsiskolinimo dydžio nustatymo klausimas. Pakanka konstatuoti periodinių išmokų neindeksavimo faktą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo.

Teismai teisingumą įgyvendina ir užtikrina nagrinėdami bylas ir priimdami jose baigiamuosius aktus – sprendimus. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.).

CPK 646 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Vykdomasis raštas išduodamas tik pagal vykdytinus teismo sprendimus (CPK 584 str., 587 str.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal rašytinį išieškotojo prašymą, turi vadovautis ne tik šiuo prašymu, bet ir bylos medžiaga bei patikrinti, ar yra teisinis pagrindas išduoti išieškotojo prašomą vykdomąjį raštą. Priverstinis vykdymo procesas galimas tik esant vykdomajam dokumentui, tai yra oficialiam teismo ar kitos institucijos arba pareigūno išduotam dokumentui, kuriuo remiantis atliekami vykdymo veiksmai (CPK 586 str.). Vykdomasis raštas yra pagrindinė vykdomųjų dokumentų rūšis ir yra išduodamas remiantis teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis, nutarimais, teismo patvirtintomis taikos sutartimis, arbitražų sprendimais, užsienio teismų sprendimais, kitais vykdytinais dokumentais (CPK 584 str., 587 str.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės G. R.-T. ir atsakovo A. D. (b.l. 162-163). Šia taikos sutartimi šalys sutarė, jog atsakovas dukros išlaikymui mokės po 700 Lt kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės. Nustatyta, jog atsakovas A. D. taikos sutartį vykdė ir mokėjo dukrai kas mėnesį po 700 Lt. Ieškovė G. R.-T. kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, motyvuodama tuo, kad atsakovas, mokėdamas periodinėmis išmokomis priteistą išlaikymą, jo neindeksavo, dėl ko susidarė įsiskolinimas.

CPK 646 str. 3 d. numato, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

Iš atsakovo paaiškinimų matyti, jog jis neginčijo susidariusio įsiskolinimo dėl periodinių išmokų neindeksavimo ir sutinka geranoriškai sumokėti. Nurodė, kad nežinojo, jog periodinės išmokos kasmet turi būti indeksuojamos. Tarp šalių ginčas iš esmės kilo tik dėl pačios indeksacijos įsiskolinimo sumos, kadangi pagal ieškovės ir atsakovo atliktus paskaičiavimus gavosi skirtinga suma.

Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, jog atsakovas A. D. iš esmės vykdė Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį dėl išlaikymo teikimo nepilnametei dukrai, mokėdamas kas mėnesį po 700 Lt, taip pat atsižvelgus į tai, kad atsakovas sutinka sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei toliau tinkamai vykdyti sutartį, be to, nenustačius tyčinio atsakovo vengimo indeksuoti priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė išduoti vykdomąjį raštą, todėl nutartis naikintina.

Ieškovės teigimu, atsakovo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė įsiskolinimo dydžio klausimo, yra nepagrįstas, kadangi prašymas buvo nagrinėjamas dėl vykdomojo rašto išdavimo, o ne dėl pačių indeksacijos sumų. Tačiau pažymėtina, jog teismas šeimos bylose privalo būti aktyvus, kad užtikrintų viešojo intereso apsaugą. Taigi šios kategorijos bylose teismas turi veikti ex officio, net ir nesant pareikšto reikalavimo ar prašymo. Todėl nagrinėjamu atveju, teismui nusprendus neišduoti vykdomojo rašto, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl įsiskolinimo priteisimo, išaiškinant atsakovui pareigą ateityje indeksuoti periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

Pirmosios instancijos teismas netyrė šių aplinkybių, t. y. neatsižvelgė į tai, kad atsakovas iš esmės vykdė taikos sutartį, sutinka sumokėti susidariusį įsiskolinimą, o tai reiškia, kad teismas neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės, todėl nutartis naikintina, perduodant bylą nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 3 p.,

nutarė:

Atsakovo A. D. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjas Antanas Rudzinskas