Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, dirbantis pas ūkininką, teistas;

- 2012-02-01 pagal BK 180 str. 2 d. paskirta bausmė - 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., paskiriant elgesio apribojimą ir įpareigojimus;

- 2012-03-14 pagal BK 178 str. 2 d. paskirta bausmė - 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., 9 d., bausmę subendrinus su 2012-02-01 nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta bausmė - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant elgesio apribojimą 6 mėnesiams su įpareigojimais;

- 2012-03-27 pagal BK 178 str. 2 d. paskirta bausmė - 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmę subendrinus su 2012-02-01 nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta bausmė - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., paskiriant elgesio apribojimą 6 mėn. su įpareigojimais. 2012-05-03 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrintos 2012-03-27, 2012-03-14 ir 2012-02-01 nuosprendžiais paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė bausmė - 2 m. 9 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., paskiriant elgesio apribojimą 6 mėn. su įpareigojimais;

- 2012-05-10 pagal BK 178 str. 2 d. paskirta bausmė - 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmę subendrinus su 2012-02-01, 2012-03-14 ir 2012-03-27 nuosprendžiais paskirtomis ir 2012-05-03 nutartimi subendrintomis bausmėmis, nustatyta galutinė bausme -3 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn., paskiriant elgesio apribojimą 12 mėnesių;

- 2012-06-27 pagal BK 178 str. 2 d. paskirta bausmė - 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmė subendrinta su 2012-05-03 nutartimi subendrintomis bausmėmis, nustatyta galutinė bausmė – 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;

- 2012-07-19 pagal BK 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2012-05-03 nutartimi subendrintomis bausmėmis, nustatyta galutinė bausmė – 3 m. 4 mėn. laisvės atėmimo. 2012-11-12 nutartimi vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., subendrintos 2012-07-19, 2012-06-27, 2012-05-10 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir nustatyta galutinė bausmė – 3 m. 10 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. 2015-02-23 nutartimi lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 1 metų 3 mėnesių 10 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 2015-08-05 nutartimi lyginis paleidimas panaikintas. Teistumai neišnykę;

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis adresu - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas;

- 2010-06-07 pagal BK 178 str. 2 d. paskirta bausmė – 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 m;

- 2012-02-10 pagal BK 178 str. 2 d. paskirta bausmė - 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., subendrinus su 2010-06-07 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta - 3 m. laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose;

- 2012-05-10 (pakeistas 2012-10-18) pagal BK 138 str. 1 d. paskirta bausmė - 1 m. laisvės atėmimo, pagal BK 178 str. 2 d. - 1 m. 6 mėn., pagal BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtos bausmės subendrintos su 2010-06-07 nuosprendžiu paskirta basume, galutinė bausmė paskirta bausmė - 2 m. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. 2012-11-20 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. ir 9 d. taisyklėmis,2012-05-10 ir 2012-02-10nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta - 3 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

- 2015-11-02 pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 1 p., paskirta bausmė - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. BK 64¹ str., pagrindais sumažinta ? iki 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. Bausmės neatlikęs. Teistumai neišnykę;

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

- 2012-02-01 pagal BK 180 str. 2 d. paskirta bausmė - 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. paskiriant elgesio apribojimą ir įpareigojimus. Teistumas išnykęs;

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir 180 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji V. U., J. G., V. J., pavartoję fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą bei nužudė kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų.

2015 m. birželio 17 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamosios sodybos teritorijoje kaltinamieji J. G., V. U., V. J., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudojamame taksi automobilyje „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo nukentėjusysis K. B., turėdami tikslą pagrobti pinigus ir automobilį, užpuolė nukentėjusįjį K. B. – kaltinamasis V. U., iš užnugario apėmęs kaklą, ranka pradėjo nukentėjusįjį smaugti, tuo metu kaltinamieji J. G. bei V. J. kumščiais smūgiavo po kelis kartus nukentėjusiajam į galvą. Nukentėjusįjį ištraukus iš automobilio ir parvertus ant žemės, kaltinamieji V. U. ir J. G. smūgiavo gulinčiam nukentėjusiajam K. B. kumščiais ir spardė jį kojomis, suduodami bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į galvą, kaklą, rankas, kojas ir kitas kūno vietas, ir padarė: daugybines susiliejančias poodines-minkštųjų audinių kraujosruvas galvos skliaute ir veide, kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje ir užausyje, plačias kraujosruvas po akių obuolių junginėmis, muštines žaizdas viršugalvio dešinėje, dešiniame antakyje, dešinės akiduobės išoriniame krašte, dešinės akies viršutinio voko įplyšimus, odos įtrūkimus kairės akies viršutiniame voke ir vokų išoriniame kampe, skeveldrinį nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžius, daugybines kraujosruvas lūpose, nedidelį kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu kaukolės pamato vidurinės ir užpakalinės duobių kairėje pusėje, galvos smegenų kairiojo didžiojo pusrutulio smilkininės ir pakaušinės skilčių kontūzinį hemoraginį židinį ir intracerebrinę hematomą, dešiniosios kaktinės skilties sumušimą bei difuzines kraujosruvas po minkštaisiais dangalais, daugybines susiliejančias kraujosruvas krūtinės ląstos viršutinės dalies ir abiejų pečių sąnarių priekiniame paviršiuje, raktikaulio bei jungo duobės srityje, poodines kraujosruvas nugaroje – kairės mentės ir dešinėje pomentinėje srityje, daugybines kraujosruvas abiejuose žastuose bei dešiniajame dilbyje, dešinėje plaštakoje ir rieše, odos nubrozdinimus ant dešinio klubo ir dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje.

Taigi pavartoję fizinį smurtą ir palaužę nukentėjusiojo K. B. pasipriešinimą, kaltinamajam V. U. apieškojus nukentėjusiojo kišenes, pagrobė nukentėjusiajam K. B. priklausančius pinigus – 30 Eur.

Po to, tęsdami nusikalstamus veiksmus, sumuštą K. B. visi kartu įkėlė į automobilį, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) esančią pamiškę, kur kaltinamieji V. U., J. G., V. J. visi trys nukentėjusįjį traukė iš automobilio, o kaltinamasis V. U. apvyniojo automobilio saugos diržą apie kaklą ir taip K. B. smaugė. Nukentėjusįjį ištraukus iš automobilio ant žemės, kaltinamasis V. U. iš priekio koja spaudė nukentėjusiajam kaklą ir padarė daugybines kraujosruvas odoje ir poodyje kaklo priekiniame paviršiuje ir abipus galvos sukamųjų raumenų, kraujosruvas liežuvio viršūnėje ir kraštuose, kraujosruvas kaklo minkštuosiuose audiniuose – raumenyse, gerklų minkštuosiuose audiniuose, daugybinius poliežuvinio kaulo ir gerklų kremzlių lūžius, kraujosruvas stuburo kaklinės dalies priekiniuose raiščiuose. Nuo bendrais kaltinamųjų V. U., J. G. ir V. J. veiksmais padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo masto – galvos smegenų sumušimo ir intracerebrinės kraujosruvos bei nuo smaugimo metu padarytų daugybinių sužalojimų, sukėlusių mechaninę asfiksiją, K. B. įvykio vietoje mirė.

K. B. palikę įvykio vietoje, kaltinamieji V. U., J. G. ir V. J. pagrobė D. S. priklausantį 1500 Eur vertės automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo iš nusikaltimo vietos nuvažiavo.

Kaltinamasis V. U. dėl pareikšto kaltinimo kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino iš dalies ir parodė, jog 2015 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini) mieste, susitikę su kaltinamaisiais V. J. ir J. G. bei liudytoju K. Z., nusipirkę alkoholinių gėrimų, nuėjo į (duomenys neskelbtini) mieste esantį parką, kur susitiko ir su liudytojomis I. E. bei R. M., kur ir vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko jiems su kaltinamaisiais J. G. ir V. J., likus trise, jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus, po to nutarė naminės degtinės vykti įsigyti į (duomenys neskelbtini) rajone esantį (duomenys neskelbtini) kaimą. Taksi automobiliu nuvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą, jis išlipo iš automobilio ir nuėjo sodyboje esančio gyvenamojo namo link. Pabeldus namo durų niekas neatidarė, todėl jis grįžęs atgal į taksi automobilį ir atsisėdęs į automobilio galą už vairuotojo, norėdamas taksi vairuotoją apiplėšti ir pagrobti pinigus, viena ranka apglėbęs nukentėjusiojo kaklą, pradėjo pastarąjį smaugti. Tuo metu taksi automobilio gale keleivio pusėje sėdėjęs V. J. sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius į galvą. J. G. tuo metu miegojo. Po to kartu su V. J. ištraukę nukentėjusįjį iš automobilio ir paguldę jį ant žemės, kartu su V. J. rankomis ir kojomis kiekvienas sudavė vairuotojui apie keturis smūgius, jis smogė nukentėjusiajam į galvą ir šonus, kur smūgiavo V. J., nurodė nematęs. V. U. pripažino, jog nukentėjusįjį jie mušė norėdami pastarąjį apiplėšti, todėl, sudavus smūgius, jis pradėjo kraustyti nukentėjusiojo kišenes, o V. J., kad nukentėjusysis netrukdytų jam kraustyti kišenių, tai yra nesipriešintų, atsisėdo vairuotojui ant galvos. V. U. nurodė, kad vairuotojo kišenėse radęs 30 Eur, juos ir paėmė, pinigus vėliau kartu ir išleido. Kraustant nukentėjusiojo kišenes, iš automobilio išlipo J. G. ir spyrė V. J., kad pastarasis nuliptų nuo vairuotojo galvos. Po to dar kažką pasakęs, J. G. nuėjo į šoną, paskui grįžo atgal į automobilį ir atsisėdo automobilio priekyje, į keleivio vietą. Tuo metu jie kartu su V. J. įkėlė vairuotoją į automobilį, ant galinės sėdynės. V. J. atsisėdo automobilio gale šalia taksi automobilio vairuotojo, o jis atsisėdo prie automobilio vairo ir jie nuvažiavę. Bevažiuojant nukentėjusysis pradėjo kalbėti, blaškytis, todėl V. J. vėl sudavė jam kelis smūgius, ir tuomet vairuotojas nutilo. V. U. parodė, kad nuvažiavus į pamiškę, jis automobilio saugos diržu pradėjo smaugti vairuotojo kaklą, po to vairuotoją ištraukus iš automobilio, vairuotojo kaklą spaudė ir koja, ir tokiu būdu vairuotoją pasmaugė.

Po to taksi automobiliu grįžus į (duomenys neskelbtini), automobilį paliko prie AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios aikštelės, o patys trise nuėjo į degalinę, kur už pagrobtus pinigus kažką pirko. Einant link parko, vėl susitiko merginas liudytojas I. E. ir R. M.. Pastebėjęs, kad jo megztinis ir avalynė yra kruvini, juos jis ėjo plauti į parke esantį upelį. Vėliau visiems išsiskirsčius, jis liko vienas. Tuomet grįžo atgal prie taksi automobilio ir juo nuvažiavo pas V. J., su kuriuo vykstant pas pastarojo giminaičius padarė avariją.

Kaltinamasis V. U. parodė, kad apiplėšti taksi vairuotoją jie tarėsi su V. J. ir tarėsi dar prieš įsėdant į taksi automobilį, į taksi automobilį sėdo turėdami tikslą apiplėšti taksi automobilio vairuotoją, ir V. J. su tuo sutiko. Be to, V. U. nurodė, kad su V. J. buvo sutarę ir kaip apiplėš taksi vairuotoją, tai yra sutarė, kad jis, V. U., užsmaugs vairuotoją, o V. J. suduos smūgius. Jiems su V. J. tariantis, J. G. buvo netoliese, tačiau ar girdėjo jų su V. J. pokalbį, susitarimą apiplėšti vairuotoją, V. U. nurodė nežinąs.

Kaltinamasis V. U. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausos bei parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti jo savarankiškai, niekam nedarant įtakos duoti parodymai, tačiau jie yra neteisingi. V. U. patikslino, kad ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus parodymus jis davė tikslingai, bijodamas atsakomybės, būtent todėl ir apkalbėjo J. G..

Kaltinamasis V. J. kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas taip pat prisipažino iš dalies ir parodė, jog 2015 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini) mieste kartu V. U., J. G. ir dar keliomis merginomis jie vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare V. U. pasiūlius, jie, t. y. jis, V. J., V. U. ir J. G. nutarė alkoholio, naminės degtinės, vykti įsigyti į (duomenys neskelbtini) kaimą. Nuėjus į (duomenys neskelbtini) miesto centre esančią taksi automobilių stovėjimo aikštelę, taksi automobiliu jie nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur V. U. išlipo iš automobilio ir nuėjo sodybos gyvenamojo namo link. Tačiau, likus keliems metrams iki namo, apsisuko ir, niekur nesibeldęs, grįžo atgal, įsėdo į taksi automobilio galą, už vairuotojo ir, nieko nesakęs, iš galo ranka apglėbęs, pradėjo smaugti taksi vairuotoją. Tuo metu, kai V. U. smaugė vairuotoją, jis, sėdėdamas taip pat automobilio gale, keleivio pusėje, iš galo sudavė vairuotojui gal tris–keturis smūgius į galvą. V. J. nurodė, jog J. G. tuo metu snaudė automobilio priekyje keleivio vietoje, ir iš automobilio nebuvo išlipęs, nors paskesnio teisiamojo posėdžio metu jau nurodė, jog J. G. buvo išlipęs iš automobilio atlikti gamtinių reikalų (t. 5, b. l. 117). Po to V. U., paėmęs rankomis už pečių, galbūt sprando, ištraukė taksi vairuotoją iš automobilio, ir pradėjo pastarąjį mušti rankomis ir kojomis, smūgiavo į šonkaulius, rankas, kojas, ar smūgiavo į galvą, nurodė nepastebėjęs. V. J. parodė, kad V. U. prieš nukentėjusįjį smurtavo neilgai, tačiau sudavė daug smūgių ir jie buvo stiprūs, patikslino, jog tai, kad smūgiai buvo stiprūs, matėsi iš kūno inercijos, suduodant smūgius, bei girdėjosi iš suduodamų smūgių garso. Po to V. U., apieškojęs vairuotojo kišenes, įkėlė nukentėjusįjį atgal į automobilio galą. Jie taip pat sulipę atgal į automobilį ir nuvažiavę. Automobilį vairavo V. U., J. G. sėdėjo automobilio priekyje keleivio vietoje, o jis – automobilio gale, šalia nukentėjusiojo.

Kaltinamasis parodė, kad nuvažiavus į pamiškę, jis bandė vairuotoją ištraukti iš automobilio, bet jam nepavykus tai padaryti, priėjo V. U., pasodino nukentėjusįjį ir priekiniu automobilio saugos diržu, abiem rankomis laikydamas už diržo, pradėjo pastarąjį smaugti, ir smaugė keletą minučių. Po to, paėmęs už pažastų, ištempė vairuotoją iš automobilio ir koja prispaudė vairuotojui kaklą prie žemės, nuo to vairuotojas pradėjo gargaliuoti. J. G. tuo metu buvo automobilyje, miegojo, o jis stovėjo prie automobilio galo. Po to, vairuotoją palikę laukuose, jie išvažiavo.

Taksi automobiliu grįžę į (duomenys neskelbtini), visi trys nuėjo į degalinę, kur V. U. pirko alų, cigaretes, jie viską tarpusavyje pasidalijo. Išsiskirsčius, jam esant jau netoli namų, tuo pačiu taksi automobiliu privažiavo V. U. ir jie išvažiavo, kaip V. U. sakė, pasivažinėti, tačiau (duomenys neskelbtini) kaime atsitrenkė į medį. Paskui jie su V. U. nuėjo pas jo giminaičius, V. U. parduotuvėje dar pirko alaus. Į (duomenys neskelbtini) grįžo autobusu, už bilietus mokėjo V. U..

V. J. parodė ir tai, kad nukentėjusiajam ant galvos, kai V. U. kraustė nukentėjusiojo kišenes, jis nesėdėjo, ir J. G. jam tuo metu nesmūgiavo ir jokių sužalojimų nepadarė. Tačiau kito posėdžio metu (t. 5, b. l. 117) jau nurodė, kad gal J. G. jam ir smūgiavo, nes jis norėjo sustabdyti V. U.. Pažymėjo ir tai, kad jokio susitarimo su V. U. apiplėšti taksi vairuotoją nebuvo, jis su V. U. nesitarė ir negirdėjo, kad toks susitarimas būtų buvęs. Paaiškino, jog V. U. pradėjus vairuotoją smaugti, iš viso nesuprato, kas vyksta, viskas vyko ekspromtu. Pripažino, kad pinigų jis neturėjo, mano, kad ir kiti kaltinamieji, tai yra ir J. G. bei V. U. jų neturėjo, nes jei būtų turėję pinigų, alkoholio būtų nusipirkę ir pačioje (duomenys neskelbtini).

V. J. parodė, kad su V. U. jie yra pažįstami nuo vaikystės ir susitikdavo dažnai, su pastaruoju santykiai buvo geresni nei su J. G., nes su J. G. jie bendraudavo nedažnai. Tą naktį jie tarpusavyje nei su V. U., nei J. G. nesipyko. Dabar jų santykiai taip pat geri ir nepasikeitę.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis J. G. kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino ir patvirtinęs, jog iš tiesų 2015 m. birželio 17 d. vakarą kartu su V. U. ir V. J., pastariesiems pasiūlius, taksi automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, nurodė jokių veiksmų, juolab smurtinio pobūdžio, prieš nukentėjusįjį neatlikęs. J. G. paaiškino, jog prieš įvykį jis buvo vartojęs narkotinių medžiagų, o susitikę su V. J. ir V. U. kartu vartojo ir šiek tiek alkoholio, todėl taksi automobiliu važiuojant į (duomenys neskelbtini) kaimą jis užmigo. Atvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą, V. U., išlipęs iš automobilio, kažkur nuėjo, o jis tuo tarpu, išlipęs iš automobilio, nuėjo atlikti gamtinių reikalų. Grįžęs prie automobilio, pamatė šalia automobilio ant žemės gulintį taksi automobilio vairuotoją, kurį kojomis spardė V. U. ir V. J., pastarieji vairuotojui sudavė apie 15 smūgių. Nesupratęs, kas vyksta, jis pastariesiems norėjo sutrukdyti, liepė nemušti, nedaužyti vairuotojo, tačiau jam buvo pasakyta nesikišti. V. J. atsisėdo vairuotojui ant galvos, tuo metu jis iš inercijos spyrė V. J. koja į petį ir šis nuvirto. V. U. pinigus iš nukentėjusiojo tuo metu jau buvo paėmęs. Po to V. U. ir V. J. įkėlė vairuotoją į automobilį. Tuomet jis liepęs pastariesiems parvežti jį namo. Grįžtant atgal, nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio poveikio jis kažkuriuo metu vėl buvo užmigęs ir atsipeikėjo jau tik vidury kelio, kai pastebėjo, kad automobilyje taksi vairuotojo jau nėra. Automobilį vairavo V. U., kuris jį išleido (duomenys neskelbtini), prie AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios aikštelės. J. G. parodė, jog įkėlus vairuotoją į automobilį, važiuojant jis girdėjo, kaip vairuotojas kažką bandė sakyti, tačiau V. J. jam sudavė kelis smūgius, ir vairuotojas nutilo.

J. G. parodė, kad jokio susitarimo apiplėšti jis negirdėjo, ir kokiu tikslu V. U. ir V. J. važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, nežino. Kaltinamasis paaiškino, jog kartu su kaltinamaisiais sutiko važiuoti tik todėl, kad jam važiuoti buvo pasiūlyta griežtu tonu, buvo pasakyta, kad jei jis nevažiuos, tai jie ką nors sumąstys. Kaltinamasis paaiškino, jog tiek su V. U., tiek su V. J. jo santykiai nebuvo geri, bei patikslino, jog su V. U. prieš kelias dienas buvo įvykęs tarpusavio konfliktas, kurio metu V. U. jam sulaužė skruostikaulį, su V. J. konfliktas buvo įvykęs prieš kelias savaites, todėl, nenorėdamas kitų konfliktų, jis ir sutiko važiuoti kartu su V. U. ir V. J.. Nurodė ir tai, kad tą vakarą susitikus su V. U. ir V. J., alkoholio jis vartojo labai mažai – išgėrė tris gurkšnius alaus.

Kaltinamasis nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai nėra teisingi, ir paaiškino, jog jis tiesiog nurodė tokias aplinkybes, kurios atitiktų kitų kaltinamųjų parodymus, kuriuos jam davė pareigūnai, kurie liepę nenuklysti nuo kitų kaltinamųjų V. U. ir V. J. parodymų. Be to, J. G. paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu jis gavo V. U. raštelius, kuriuose buvo nurodyta, ką jam sakyti, tai yra sakyti, jog ir jis, J. G., sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam, kad jis, J. G., vairavo taksi automobilį, tačiau jis V. U. parašęs, jog tokių parodymų jis neduosiąs.

Nukentėjusioji A. B. parodė, kad jos tėtis K. B., su kuriuo ji kartu gyveno, dirbo taksi vairuotoju J. R. taksi įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Į darbą taksi įmonėje jis išėjo 2015 m. birželio 17 d., rytą, tada jį ir matė paskutinį kartą. Tą dieną su tėčiu telefonu ji bendravo kelis kartus, paskutinį kartą 19.38 val. Tėtis sakė, kad dirba ir darbą baigs 2015 m. birželio 18 d., apie 9 val. Nukentėjusioji nurodė, kad tėčiui skambino ir 2015 m. birželio 18 d. rytą, apie 8.30 val., bet telefonas buvo išjungtas. Netrukus, tą patį rytą, apie 9.00 val., paskambinęs J. R. pranešė, kad tėtis padarė avariją (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, tačiau jo niekas neranda (t. 1, b. l. 135–137).

Nukentėjusioji pripažino, kad tėtis piktnaudžiaudavo alkoholiu, tačiau į darbą neblaivus neidavo. Nukentėjusioji parodė, kad jos tėvai buvo išsiskyrę, ir taip susiklostė santykiai, kad ji gyveno su tėčiu nuo 16 metų.

Nukentėjusioji nurodė, kad dėl kaltinamųjų veiksmų ji patyrė turtinę žalą, kurią vertina 1041, 40 Eur ir kurią sudaro 1107 Eur už laidotuvių paslaugas, 30 Eur – už mirties liudijimą, 114,40 Eur – gedulingi pietūs, 50 Eur – auka bažnyčiai už gedulingas apeigas, 10 Eur – kapo duobės iškasimas, 30 Eur, kuriuos kaltinamieji pagrobė iš tėčio.

Nukentėjusioji D. S. parodė, kad ji yra IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikia taksi paslaugas, savininkė. Taksi paslaugų veiklą, nors ir yra atskiros įmonės, ji vykdo kartu su J. R. įmone, kurioje ir dirbo nukentėjusysis K. B.. Nukentėjusioji D. S. paaiškino, kad 2015 m. birželio 17 d., po ilgos pertraukos tiek dėl nedarbingumo, tiek dėl pravaikštų į darbą atėjusiam nukentėjusiajam K. B. jie kartu su J. R. paaiškino, kad pastarasis taip toliau dirbti negali, kadangi nuolat vartoja alkoholį, ir dėl to negali tinkamai atlikti taksi vairuotojo pareigų. K. B. sutiko ir parašė pareiškimą savo noru jį atleisti iš darbo. K. B. parašius pareiškimą, pastarasis jos paprašė leisti pasinaudoti automobiliu. Kadangi visi J. R. įmonei priklausantys automobiliai buvo užimti arba taisomi, ji, pasigailėjusi K. B., leido pasinaudoti jai nuosavybės teise pagal panaudos sutartį priklausančiu taksi automobiliu „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Su K. B. jie sutarė, kad automobilį pastarasis grąžins iki 23.00 val., tačiau K. B. automobilio sutartu laiku negrąžino. D. S. parodė, kad su K. B. nepavyko susisiekti nei mobiliojo ryšio telefonu, nei per radijo stotį. Po to 2015 m. birželio 18 d., apie 5.30 val., paskambinę (duomenys neskelbtini) PK policijos pareigūnai pranešė, kad jos įmonei priklausantis automobilis „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), aptiktas (duomenys neskelbtini) kaime atsitrenkęs į medį. Į įvykio vietą buvo nuvykęs ir automobilį apžiūrėjo J. R.. Ant automobilio nebuvo taksi automobilio plafono, radijo stoties ragelio. D. S. parodė, kad naktį iš 2015 m. birželio 17 d. į 18 d. dispečerio funkcijas atliko ji, ir nei jos, nei J. R. įmonės dispečerinėje taksi iškvietimai tą naktį nebuvo gauti.

D. S. nurodė ir tai, kad K. B. pažinojo apie penkerius metus, ir gali patvirtinti, kad nors K. B. ir vartojo alkoholį, tačiau buvo pareigingas, kai dirbdavo, savo pareigas atlikdavo gerai, darbo metu alkoholio niekada nevartojo ir automobilio būdamas neblaivus niekada nevairavo.

Nukentėjusioji D. S. parodė, jog jai nuosavybės teise priklausantis automobilis „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , buvo sugadintas nepataisomai. Kadangi automobilis buvo utilizuotas, be to, 300 Eur patirtos žalos jai atlygino V. J. artimieji, todėl dėl sugadinto automobilio ikiteisminio tyrimo metu pareikštą civilinį ieškinį ji mažina iki 1046,74 Eur (t. 1, b. l. 154–155).

Ekspertas D. V. parodė, jog nukentėjusysis K. B. mirė nuo asfikcijos, nuo pasmaugimo, ir tai rodo daugybinės kraujosruvos kaklo odoje, gerklų minkštuosiuose audiniuose, raumenyse, liežuvio raumenyje, plačios kraujosruvos po akių obuolių junginėmis, daugybiniai liežuvio kaulo lūžiai bei išreikšti asfikcinės mirties požymiai, smulkios kraujosruvos po plaučiu krūtinpleve, nevalingo pasišlapinimo ir pasituštinimo požymiai bei kiti požymiai.

Nukentėjusysis patyrė daugybinius sužalojimus galvoje. Galvos ir veido sužalojimai galėjo atsirasti suduodant smūgius kumščiais, spardant. Viršugalvio dešinėje pusėje muštinė žaizda padaryta ribotu traumuojančiu paviršiumi, galbūt bato nosimi. Ši žaizda taip pat tirta medicinos kriminalistikos laboratorijoje. Specialisto eksperto duota išvada, kad ji padaryta ribotu traumuojančiu paviršiumi.

Kaklo sužalojimai padaryti smaugiant, suspaudžiant kaklą bukais daiktais, įrankiais. Daugybiniai poliežuvinio kaulo ir gerklų kremzlių lūžiai padaryti suspaudžiant šį kompleksą iš abiejų šonų tarp kelių traumuojančių paviršių. Toks sužalojimo mechanizmas nustatytas papildomai ištyrus medicinos kriminalistikos laboratorijoje ir duota atitinkama išvada. Ekspertas patvirtino, kad skersai įstrižos krypties juostos formos apie 1 cm pločio kraujosruvos dvigubu kontūru kakle galėjo atsirasti spaudžiant kaklą kabelio pavidalo įrankiu, galėjo būti padaryta saugos diržu, tik ne visu pločiu. Jei būtų spausta visu pločiu, tai juosta kakle būtų platesnė.

K. B. padarytas galvos smegenų sumušimas, kraujosruvos galvos smegenyse sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Sunkų sveikatos sutrikdymo mastą taip pat atitinka daugybiniai nuo kaklo suspaudimo atsiradę sužalojimai, poliežuvinio kaulo ir gerklų kremzlių plyšimai, sukėlę mechaninę asfiksiją ir mirtį. K. B. mirė nuo mechaninės asfiksijos pasmaugiant. Patirta sunki galvos smegenų trauma prisidėjo prie mirties. Buvo atlikti vidaus organų ir audinių histologiniai tyrimai, sužalojimų srityje rasta nedidelė leukocitų infiltracija. Prie galvos smegenų kietojo dangalo esančiuose krešuliuose rasti fibrino siūlai, ir tai rodo, kad galvos sužalojimai galėjo būti padaryti nuo keliolikos minučių iki keliolikos valandų prieš mirtį. Sprendžiant iš galvos sužalojimų pobūdžio išsidėstymo ir kiekio, jie padaryti suduodant daugybę smūgių, apie 20 smūgių, nors šis skaičius konstatuotas kaltinamųjų naudai, nes smūgių skaičius galėjo būti ir didesnis, nukentėjusysis muštas negailestingai. Kaklo ir pečių lanko sužalojimai atsirado nuo spaudimo. Nedidelės apvalios grupinės kraujosruvos dešinio žasto priekiniame paviršiuje, dešinio dilbio vidiniame paviršiuje pagal formą, dydį ir lokalizaciją būdingos sugriebimui spaudžiant rankų pirštų galais. Jie galėjo atsirasti laikant už rankų, tempiant nukentėjusiojo kūną, galėjo atsirasti nukentėjusiajam ginantis, prisidengiant ranka nuo smūgių galvą. Kai kurie sužalojimai galėjo atsirasti suklupus, pargriuvus, atsitrenkus į bukus aplinkos daiktus ar kietą pagrindą. Iš tokių sužalojimų yra užfiksuoti odos nubrozdinimai ant dešinio klubo, dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos nugaroje. Sprendžiant iš duomenų visumos K. B. buvo mušamas, tampomas ir pasmaugtas.

Pomirtinių nukentėjusiojo sužalojimų neužfiksuota, išskyrus musių lervų veiklos požymius, Nenustatyta, kad po mirties būtų vežta ar keista nukentėjusiojo kūno vieta.

Ekspertas apžymėjo, kad smaugimo požymiai buvo ne vienu metu padaryti, smaugiamas nukentėjusysis buvo keliais būdais ir etapais. Nukentėjusysis buvo pasmaugtas spaudžiant kaklą didele jėga iš šonų, nukentėjusiojo kaklas spaudžiant buvo minamas iš šono, pasisukus galvai. Tai patvirtina poliežuvinio kaulo kremzlių lūžimo požymiai. Ekspertas patikslino, kad iš to, kaip lūžusios gerklos, paliežuvio kaulas turėjo būti veikiamas didelė jėga, suspausta buvo stipriai, galva buvo net įdubusi, įspausta į dirvožemį. Asfiksinei mirčiai reikia 5 minučių, minimum 3 minučių, tokiu atveju mirštama ne iš karto. Esant tokiam kaklo spaudimo mechanizmui, kaklo spaudimas turėjo trukti kelias minutes. Įrankio, daikto juosta ant kaklo rodo, kad kaklas veržtas iš priekio ir iš kairio šono. Saugos diržas arba kitas įrankis turėjo būti perlenktas. Šiuo atveju saugos diržas labai tinka. Ekspertas parodė, kad parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. J. viską ir detaliai parodė ant manekeno, ir jo parodymai, išskyrus tai, kad kaklas spaustas iš šono, atitiko jo apžiūrėjus nukentėjusiojo kūną konstatuotas išvadas.

Ekspertas patvirtino, kad jei nebūtų smaugtas, tai nuo galvos traumų, tikėtina, kad nesuteikus pagalbos, būtų miręs.

Ekspertas nurodė ir tai, kad nukentėjusiojo kojomis padaryti veiksmai galėjo būti sąmoningi, žmogus spardėsi, kasė, priešinosi, rausė žemę, galbūt buvo ištikę traukuliai. Tai patvirtina, kad jis buvo galutinai pasmaugtas toje vietoje. Iki galutinio poveikio į kaklą nukentėjusysis buvo gyvas ir buvo mušamas. Tai patvirtina konstatuoti kūno sužalojimai – sužaloti pečių lanko sąnariai, žastai, pečių priekinis paviršius, ištisos kraujosruvos, kurios atsirado nuo spaudimo, odoje buvo atsispaudusi net audinio tekstūra, tai, be kita ko, patvirtina ne smūgius, o spaudimą. Tokie sužalojimai galbūt galėjo susidaryti sėdint, minant ir keliu spaudžiant, bet kaulai sveiki. Smūgius atskirti sunku, tokie sužalojimai galimi ir tempiant, laikant sugriebus, stipriai spaudžiant. Galvos sužalojimai buvo sunkūs, suteikus kvalifikuotą medicininę pagalbą, tikėtina, kad būtų likęs gyvas, bet galvos sužalojimai mirčiai įtakos turėjo. Sunki galvos trauma išsivystė nuo keleto poveikių, galva atrodė baisiai, ištisinės kraujosruvos, ištinę. Smurtas prieš nukentėjusįjį buvo akivaizdus ir teismo medicininiu požiūriu asmuo nužudytas žiauriai. Tai galėjo žmogui sukelti ir kančias. Šiuo atveju nukentėjusysis muštas užmuštinai, smaugtas pasmaugtinai.

Sprendžiant iš lavoninių pakitimų – rasta dibicijos stadijos lavondėmių, sustingimas, musių lervos – mirties laikas atitinka naktį iš 2015 m. birželio 17 d. į birželio 18 d. Siekiant patikslinti mirties laiką, iš velionio abiejų akių buvo paimtas stiklakūnis, ištirtas kriminalistikos laboratorijoje. Duota išvada, kad apskaičiuojant pagal Šturnerio formulę, kad kalio kiekis po mirties dėsningai mažėja ir kad mirtis ištiko prieš 60–62 valandas nuo stiklakūnio paėmimo momento ir mirties laikas atitinka birželio mėnesio 19 dienos pabaigą ir 23 valandą nakties. Tačiau yra nemažai išlygų, kai mirties laiko apskaičiavimas pagal kalio kiekio sumažėjimą stiklakūniuose netinka. Kalio koncentraciją akies stiklakūnio skystyje rekomenduojama tirti tuomet, kai aplinkos temperatūra, kurioje buvo mirusysis, neviršija 10 laipsnių. Šiuo atveju akivaizdu, kad aplinkos temperatūra 10 laipsnių ribą viršijo. Nors naktimis temperatūra ir nukrisdavo, tačiau dienomis buvo aukšta. Todėl šiuo atveju konstatuojant mirties laiką minėto metodo taikyti nerekomenduojama. Nustatant K. B. mirties laiką į minėto tyrimo rezultatus reikia atsižvelgti kritiškai, ir šiuo konkrečiu atveju jais remtis negalima.

Liudytojas J. R. parodė, jog jo vadovaujamoje J. R. įmonėje, teikiančioje taksi paslaugas, K. B. dirbo nuo 2014 m. spalio 10 d. Nuo 2015 m. kovo 31 d. tiek dėl ligos, tiek dėl pravaikštų nedirbęs K. B. į darbą atėjo 2015 m. birželio 17 d. ir tą pačią dieną parašė pareiškimą atleisti jį iš darbo. Kadangi taksi paslaugų veiklą jie vykdo kartu su D. S. įmone IĮ „(duomenys neskelbtini)“, K. B. parašius pareiškimą, jis išvyko, o tolimesnius klausimus su pastaruoju derino ir bendravo D. S., kuri jam po kurio laiko pasakė, kad leido K. B. pasinaudoti jai priklausančiu automobiliu „AUDI 100 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Netrukus D. S. jį informavo ir apie tai, kad negali susisiekti su K. B.. 2015 m. birželio 18 d., apie 6 val., į dispečerinę paskambinę policijos pareigūnai pranešė, jog automobilį „AUDI 100 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkusį į medį, rado (duomenys neskelbtini) kaime. Nuvykus į įvykio vietą, jis apžiūrėjo automobilį, automobilis buvo atsitrenkęs į medį ir sudaužytas, sudaužytas automobilio priekis, priekinis stiklas, automobilyje nebuvo automobilio plafono, racijos, racijos laidas buvo nutrauktas, automobilio salone ant galinės sėdynės matėsi kraujo dėmės, galinės sėdynės užvalkalas buvo bagažinėje, vairuotojo pusės saugos diržas buvo ištįsęs į lauką. Ant galinės sėdynės buvo K. B. rankinė, po priekine keleivio sėdyne rado išjungtą K. B. telefoną „Nokia“. Liudytojas patvirtino, kad naktį iš 2015 m. birželio 17 d. į 18 d. daugiau niekas nedirbo ir taksi iškvietimų tą naktį nebuvo. Paliudijo ir tai, kad K. B. greitai nevairuodavo (t. 1, b. l. 167–168).

Liudytoja I. E. parodė, kad 2015 m. birželio 17 d. vakarą, apie 20 val., kartu su R. M., vaikščiodamos (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) slėnyje, jos sutiko V. U., kuris buvo kartu su draugais, kurių anksčiau ji nepažinojo – V. J., J. G. ir K. Z.. Kurį laiką jie buvo visi kartu, bendravo. Visi vaikinai, tai yra tiek ir kaltinamieji, tiek ir liudytojas K. Z., buvo šiek tiek apsvaigę. Jiems bendraujant, vaikinai taip pat vartojo alkoholį, gėrė alų, kol jie išsiskyrė, išgėrė apie keturis plastikinius butelius alaus, kitų alkoholinių gėrimų nevartojo, nė vienas jų nesakė, nesigyrė, jog būtų vartojęs narkotines medžiagas. Liudytoja nurodė, jog vaikinai tarpusavyje bendravo normaliai, neatrodė, kad būtų susipykę. Pabuvus su vaikinais apie valandą laiko, jos su liudytoja R. M. išėjo, o vaikinai liko. 2015 m. birželio 18 d., apie 00.30 val., paskambinus V. U., jos su R. M. vėl susitiko su kaltinamaisiais (duomenys neskelbtini) parke, prie (duomenys neskelbtini) rūmų. Kaltinamieji tuo metu jau buvo smarkiai apsvaigę, labiausiai atrodė apsvaigęs V. J., kuris, be to, buvo ir labai piktas. Visi trys vėl gėrė alų. V. U. upelyje, prie kurio ji pastarąjį palydėjo, plovė rankas. Paklausus, kas nutiko, kaltinamieji paaiškino, kad susimušė su kažkokiais asmenimis (t. 2, b. l. 19–23).

Liudytoja R. M. parodė, kad 2015 m. birželio 17 d. vakarą, (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) slėnyje, jos su I. E. sutiko kaltinamuosius V. U., V. J., J. G. ir liudytoją K. Z.. Jiems bendraujant, visi vaikinai gėrė alų, išgėrė keturis–penkis plastikinius butelius alaus. Po kurio laiko jos su I. E. išėjo, o vaikinai liko. Naktį, V. U. paskambinus I. E., jos vėl parke susitiko su kaltinamaisiais, kurie atrodė gerokai apsvaigę, labiausiai neblaivus atrodė V. J.. Susitikus jie vėl gėrė alų. Antrą kartą susitikus, kaltinamieji sakė, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje susimušė su draugais, V. U. prašė I. E., kad pastaroji palydėtų jį prie upelio nusiplauti rankas. Liudytoja paaiškino, kad kaltinamųjų iki to vakaro ji nepažinojo, susitikę jie visi tarpusavyje bendravo draugiškai, susipykę nebuvo.

Liudytojas K. Z. parodė, kad 2015 m. birželio 17 d., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) slėnyje, kartu su kaltinamaisiais V. U., V. J. ir J. G. vartojo alkoholį. Alkoholį vartojo visi keturi, iš jų ir J. G.. Alkoholį pirko jis, ar turėjo pinigų kaltinamieji, liudytojas nurodė neprisimenantis. Kadangi kitą dieną jam reikėjo eiti į darbą, vakare jis kaltinamuosius paliko, o pats išėjo namo. 2015 m. birželio 18 d. vėl susitiko su V. U., V. J., J. G. ir merginomis. Kaltinamieji atrodė normaliai, su jais praleido visą dieną, visi vėl vartojo alkoholį. Dar kitą dieną jau susitiko tik su J. G.. Liudytojas nurodė, jog nė vieno nematė užmigusio dėl girtumo. Parodė, kad visi jie buvo draugai ir visi tarpusavyje bardavosi, nors V. J. konfliktuose nedalyvavo, bardavosi tarpusavyje J. G. ir V. U.. Liudytojas nurodė ir tai, kad matė sužalotą J. G. žandikaulį (t. 2, b. l. 41–42).

Liudytoja S. P. paliudijo, kad V. U., jo sugyventinio sūnus, į namus grįžo 2015 m. birželio 20 d., apie 2 val. nakties, kartu su drauge I. E.. Jie bendravo virtuvėje, V. U. pasakė, kad padarė avariją, vairuojant draugo automobilį, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į medį (duomenys neskelbtini) kaime, kur automobilį ir paliko. V. U. minėjo, kad kartu su juo buvo V. J. ir J. G.. Liudytoja paaiškino, jog buvo žinoma, kad yra dingęs taksistas, o jo automobilis rastas atsitrenkęs į medį ir paliktas, kaip ji kitą dieną sužinojo, būtent (duomenys neskelbtini) kaime. Kilus įtarimų dėl papasakotos V. U. avarijos, ji pati apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Liudytoja paliudijo ir tai, kad jai grįžus į namus 2015 m. birželio 20 d., kai jau namuose su I. E. buvo ir V. U., pastarasis jau buvo persirengęs, sakė, kad jo rūbai purvini, kruvini ir yra skalbimo mašinoje, kurią ji pati kitą dieną ir įjungė. (t. 2, b. l. 12-14).

Liudytoja patvirtino, kad iš tiesų matė, kaip V. U. ir J. G. jų kieme susimušė, girdėjo, kad J. G. buvo sulaužytas žandikaulis.

Liudytoja A. K. paliudijo, kad 2015 m. birželio 17 d., apie 23.45 val., jos sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, pradėjus loti šuniui, ji pažiūrėjusi pro langą, pastebėjo atvažiavusį automobilį, kurio žibintų šviesos švietė į namo langus. Po kurio laiko automobilis išvažiavo. Liudytoja nurodė, jog prie namo niekas nebuvo priėjęs, ir nei į duris, nei į langus niekas nebeldė. Kitą rytą, apie 10 val., prie keliuko į sodybą rado vyrišką šviesiai rudos spalvos batą, išguldytą žolę ir dvi kraujo dėmes, kraujas buvo susigėręs. Liudytoja nurodė, jog laiką – 23.45 val. – gerai prisimena, nes būtent tuo metu ji pasižiūrėjo į laikrodį (t. 1, 180–182).

Liudytojas P. S. parodė, kad 2015 m. birželio mėn., rytą apie 6 val., pas juos į namus (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, su draugu atėjo pusbrolis V. J.. V. J. kelnės, draugo nosis bei rankos buvo kruvinos. Jie paaiškino, kad padarė avariją ir sudaužė mašiną. 8 val., atsidarius parduotuvei, jie nusipirko alaus. Mokėjo V. J. draugas, kuris turėjo apie 10 Eur monetomis. Išgėrus alų V. J. ir draugas nuėjo išsimiegoti, atsibudę autobusu išvyko į (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 59–61).

Liudytoja J. S. taip pat parodė, kad 2015 m. birželio mėn., anksti ryte pas juos į namus (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, atėjo pusbrolis V. J., kuris buvo su draugu. V. J. atrodė keistai, nusiminęs, pasimetęs ir paklausė, ar galės permiegoti, ji atsakiusi, kad galės (t. 2, b. l. 59–61).

Liudytoja I. J. patvirtino, jog 2015 m. birželio mėn., naktį iš 17 d. į 18 d., apie 2–3 val., pas ją į namus atėjęs J. G. buvo kruvinu megztiniu, sakė, kad „kažką su draugais prisidirbo, susistabdė taksistą“, be to, prašė jos pasakyti policijai, kad jie visą naktį buvę kartu. Liudytoja nurodė, jog kitą dieną kruviną J. G. megztinį ji sudegino, tačiau kodėl taip padarė, negali paaiškinti (t. 2, b. l. 29–30).

Remiantis įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenamosios sodybos teritorijoje. Įvažiavimo į sodybą keliuke, kelio pakelėje, bei žolyne užfiksuota išguldyta žolė, žolėje ir ant keliuko aptikti išmėtyti daiktai: išguldytoje žolėje – vyriškas kairės kojos batas, šalia bato, ant žvyruoto keliuko krašto ir išmyniotos žolės – dvi 2 ir 50 euro centų monetos, 15 cm atstumu nuo monetų – saga, toliau ant žvyruoto keliuko aptiktos popieriaus skiautės su rudomis, tikėtina, kraujo, dėmėmis, ant žolės bei žvyro aptiktos rudos spalvos dėmės (t. 1, b. l. 67–73).

Remiantis įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad vyriškos lyties – nukentėjusiojo K. B. – lavonas su smurto žymėmis rastas (duomenys neskelbtini), pamiškėje, apie 215 m nuo pagrindinio kelio, vasarojų lauke. Nustatyta, kad po nukentėjusiojo lavono kojomis išrausta žemė 50 ir 50 cm plote, išguldyti, išrauti javai; galvos srityje rasta 21 cm skersmens lėkšta žemės duobutė, kurios gylis iki 8 cm. Nustatyta, kad nukentėjusiojo drabužiai netvarkingi – kelnių diržas atsegtas, džinsinis švarkas ir marškinėliai atlapi, suplėšyti, priekinėje dalyje sukruvinti. Drabužių kišenės tuščios. Nuo lavono matyti dvi lygiagrečios provėžos (automobilio ratų pėdsakai) (t. 1, b. l. 7–34).

Specialisto išvada Nr. M 388/15(023) nustatyta, kad K. B. mirtis įvyko nuo pasmaugimo. Nustatyta, kad, sprendžiant iš lavoninių pakitimų, mirties laikas atitinka 2015 m. birželio 18 d. naktį (naktį iš birželio 17 d. į birželio 18 d.).

Nustatyti mirusiojo nukentėjusiojo K. B. kūno sužalojimai – daugybiniai galvos, kaklo, krūtinės ląstos ir pečių lanko, rankų, kojų sužalojimai. Sužalojimai padaryti bukais daiktais – daugiausia nuo sumušimo ir spaudimo. Galvos ir veido sužalojimai galėjo atsirasti suduodant smūgius kumščiais ir spardant, viršugalvio dešinės pusės muštinė žaizda padaryta ribotu traumuojančiu paviršiumi, galbūt bato nosimi. Sprendžiant iš galvos sužalojimų pobūdžio, išsidėstymo ir kiekio, jie padaryti suduodant daugybę smūgių, apie 20.

Kaklo sužalojimai atsirado smaugiant, spaudžiant kaklą bukais daiktais bei įrankiais. Daugybiniai poliežuvinio kaulo gerklų kremzlių lūžiai padaryti suspaudžiant šį kompleksą iš abiejų šonų tarp kelių traumuojančių paviršių. Skersai įstrižos krypties juostos formos apie 1 cm pločio kraujosruva dvigubu kontūru galėjo gautis spaudžiant kaklą virvės–kabelio pavidalo įrankiu. Galvos ir kaklo sužalojimai – sunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Nustatyta, kad K. B. mirė nuo mechaninės asfiksijos, pasmaugiant. Patirta sunki galvos smegenų trauma prisidėjo prie mirties. Iš turimų duomenų nustatyta, kad įvykio metu K. B. buvo mušamas, tampomas ir galiausiai pasmaugtas (t. 1, b. l. 85–100).

Specialisto išvada Nr. M 388/15(023) bei specialisto išvada Nr. T-A 5016/15 (01) nustatyta, kad mirusiojo kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta, kas rodo, kad K. B. buvo blaivus (t. 1, b. l. 85-100, 101).

Specialisto išvada Nr. MK-SP 18/15(01) nustatyta, kad K. B. poliežuvinio kaulo (dešinio rago galo, kūno ir kairiojo rago jungties) ir gerklų kremzlių (skydinės kremzlės plokštelių jungties, abiejų viršutinių ragų, žiedinės kremzlės) lūžiai padaryti suspaudžiant šį kompleksą iš abiejų šonų tarp kelių traumuojančių paviršių (t. 1, b. l. 105–108).

Remiantis automobilio apžiūros protokolu nustatyta, kad automobilis AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užrašu ant durelių „IĮ (duomenys neskelbtini) “ stovi adresu (duomenys neskelbtini) kieme. Nustatyta, kad automobilio priekinė dalis apgadinta, sulankstytas priekinis kapotas, automobilis be buferio. Sudaužytas priekinis stiklas vairuotojo pusėje, priekinio stiklo viršutiniame kairiajame kampe voratinklio tipo daugybiniai stiklo suaižėjimai su vidurinės dalies išsigaubimu į išorę, panašiu į galvos antspaudą, nuo kurio paimtas kraujo pavyzdys su plauku. Automobilio viduje, be kitų dėmių, ant galinės automobilio sėdynės bei dešinės pusės keleivio sėdynės atlošo aptiktos į kraują panašios dėmės, galbūt kraujo pėdsakai, kurių pavyzdžiai paimti. Automobilio bagažinėje aptiktas salotinės spalvos apklotas, gausiai išteptas rusvai raudonos spalvos į kraują panašiomis dėmėmis, jis paimtas. Iš automobilio salono paimtas galinio veidrodėlio juodos spalvos priekinis vidaus apšvietimo plafonas.

Automobilio apžiūros metu J. R. pateikė K. B. priklausančią rankinę su joje esančiais daiktais ir dokumentais bei mobiliojo ryšio telefonu ir paaiškino, kad šiuos daiktus rado automobilio salone (t. 1, b. l. 36–48).

Remiantis specialisto išvada Nr. S 237/15(01) nustatyta, kad nuoplovose iš automobilio nuo galinės sėdynės dešinės pusės, nuo keleivio sėdynės atlošo, ant galinio veidrodėlio juodos spalvos priekinio vidaus apšvietimo plafono, ant V. J. juodo sportinio džemperio rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su K. B. DNR profiliu su 99,99999999999999 procentų tikimybe. Nuoplovoje su plauku nuo automobilio priekinio stiklo vidinės pusės rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. U. DNR profiliu su 99,99999999999999 procentų tikimybe.

Ant J. G. pilkai žalių sportinių batelių rasta kraujo, kurio identifikuoti nėra galimybės (t. 1, b. l. 118–120).

Remiantis eismo įvykio vietos schema, skaitmenine laikmena su fotonuotraukomis nustatyta, kad 2015 m. birželio 18 d. 4.38 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, šalikelėje rastas nuo kelio nuvažiavęs ir priekine dalimi į medį atsitrenkęs automobilis AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 190–191, 169).

Remiantis apžiūros protokolu nustatyta, kad J. R. pateikta nukentėjusiajam K. B. priklausanti rankinė – tamsiai pilkos spalvos su ilga juodos spalvos rankena. Rankinėje rasta įvairios vizitinės, nuolaidų kortelės, lapeliai su užrašais, K. B. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Nokia C2-00“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su TELE2 PILDYK SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 49–66).

Remiantis kratos protokolu nustatyta, kad krata atlikta V. U. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) rajonas. Nustatyta, kad V. U. gyvenamojoje vietoje rasta ir paimta: V. U. priklausantys drabužiai – juodos spalvos sportinės kelnės, tamsiai mėlynos spalvos džemperis „ADIDAS“, žydros spalvos sportiniai bateliai „ADIDAS“ (t. 2, b. l. 114–115).

Remiantis kratos protokolu nustatyta, kad krata atlikta V. J. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad V. J. gyvenamojoje vietoje rasta ir paimta: V. J. priklausantys drabužiai – mėlynos spalvos sportiniai bateliai „NIKE“, mėlynos spalvos sportiniai bateliai „ADIDAS“, juodos spalvos sportiniai bateliai „ADIDAS“, mėlynos spalvos striukė, pilkos spalvos megztukas, mėlynos spalvos kelnės „CKASIK“, juodos spalvos pusbačiai „HOT“, juodos spalvos sportinės kelnės „NIKE“, juodos spalvos sportinis džemperis ir mėlynos spalvos sportinis džemperis (t. 2, b. l. 120–121).

Remiantis kratos protokolu nustatyta, kad krata atlikta I. J. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad I. J. gyvenamojoje vietoje rasta ir paimta: J. G. priklausantys daiktai ir drabužiai – mėlynos spalvos megztinis „Bench“, pilkos spalvos sportinės kelnės „NIKE“, pilkos spalvos džinsai, nešiojamasis kompiuteris „TOSHIBA“ (t. 2, b. l. 136–137).

Remiantis kratos protokolu nustatyta, kad krata atlikta J. G. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad J. G. gyvenamojoje vietoje rasta ir paimta: J. G. priklausantys daiktai ir drabužiai – mėlynos spalvos kelnės „UMBRO“, juodos spalvos striukė, mėlynos spalvos džinsai „Resalsa“, baltos spalvos sportiniai bateliai, pilkos ir žalios spalvų sportiniai bateliai, telefonas IPhone be SIM kortelės, raktas su pakabuku, 3 vnt. SIM kortelės, 2 vnt. USB atmintinės, kompiuteris AMD (t. 2, b. l. 143–144).

Remiantis specialisto išvada Nr. G 1103/15(03) nustatyta, kad V. U. nustatyti kūno sužalojimai – poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje ir kairėje šoninėje sienelėje, odos nubrozdinimas kairės blauzdos priekiniame paviršiuje – galėjo būti padaryti 2015 m. birželio mėn. naktį iš 17 d. į 18 d., eismo įvykio metu, atsitrenkus į automobilio kėbulo (salono) vidaus įrangos dalis (t. 3, b. l. 56–58).

Remiantis specialisto išvada Nr. G 1113/15(03) nustatyta, kad V. J. nustatyti sužalojimai – poodinės kraujosruvos dešiniajame žaste, odos nubrozdinimai alkūnėse, odos nubrozdinimai kairiajame klube, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje – padaryti 2015 m. birželio 17 d.–18 d. (t. 3, b. l. 149–150).

Remiantis specialisto išvada Nr. G 1106/15(03) nustatyta, kad J. G. nustatyti kūno sužalojimai – poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, odos nubrozdinimas-nudrėskimas kairiajame dilbyje – padaryti maždaug prieš 4–5 paras laiko iki objektyvios apžiūros, ir neprieštarauja nurodytam įvykio laikui, tai yra 2015 m. birželio 17 d.–18 d. Nustatyta, kad J. G. objektyvi apžiūra atlikta ir 2015 m. birželio 22 d. (t. 4, b. l. 67).

Remiantis toksinių-narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimu nustatyta, kad 2015 m. birželio 22 d. J. G. šlapime rasta kanabinoidų/marihuanos pėdsakų (t. 4, b. l. 69).

Remiantis policijos informacinės sistemos išrašu nustatyta, kad 2015 m. birželio 13 d. 14.39 val. iš sveikatos priežiūros įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyriaus gautas pranešimas apie pacientą J. G., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam diagnozuotas viršutinio žandikaulio lūžis. Pažymėta, kad asmuo niekam pretenzijų neturi (t. 2, b. l. 150–151).

Remiantis V. J. ir V. U. naudotų mobiliojo ryšio telefonų išklotinių analize nustatyta, kad pokalbio metu – 2015 m. birželio 17 d. 22.25 val. V. J. buvo (duomenys neskelbtini) mieste; 23.34 val. – telefonas jungiasi prie bokšto (duomenys neskelbtini), t. y. pakeliui link nusikaltimo vietos – (duomenys neskelbtini); nuo 23.51 val. iki 2015-06-18 16.30 val. (telefonas jungiasi (duomenys neskelbtini)) V. J. pokalbių nevykdo (tikėtina, telefonas išsikrovė).

V. U. 2015 m. birželio 17 d. 22.53 val. ir 23.15 val. mobiliojo ryšio telefonu kviečia taksi Nr. (duomenys neskelbtini). Iki 23.27 val. V. U. telefonas veikia (duomenys neskelbtini) mieste esančio bokšto ribose, 23.32 val. – (duomenys neskelbtini) esančio bokšto ribose, 23.38 val. – (duomenys neskelbtini) esančio bokšto ribose (galbūt ir (duomenys neskelbtini) ), iki 00.08 val. ryšių bokštai keičiasi (duomenys neskelbtini) užmiestyje, o jau 00.09 val. vėl (duomenys neskelbtini) mieste. Iki 02.30 val. telefonas veikia (duomenys neskelbtini) miete, kitas kontaktas tik 2015-06-18 12.33 val. (duomenys neskelbtini), 17.12 val. vėl (duomenys neskelbtini) mieste. V. U. bendravo su I. E., K. Z., I. J. ir dviem nenustatytais abonentais. Ar telefoną turėjo J. G., nenustatyta (t. 2, b. l. 158, 199).

Remiantis įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad 2015 m. birželio 26 d. parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. U. vietą, kur įsėdo į nukentėjusiojo K. B. taksi automobilį, parodė – (duomenys neskelbtini) m., taksi stovėjimo aikštelę, esančią priešais (duomenys neskelbtini) prokuratūros pastatą, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad į taksi automobilį jie įsėdo – jis ir V. J. į automobilio galą, J. G. – į automobilio priekį, keleivio vietą.

Vietą, kur nurodė taksi vairuotojui K. B. važiuoti, V. U. nurodė (duomenys neskelbtini) rajoną, (duomenys neskelbtini) kaimą, vietą, kur nurodė taksi automobilio vairuotojui K. B. sustoti, nurodė – (duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini) kaimas, šalia gyvenamosios sodybos. V. U. nurodė, kad vairuotoją pradžioje visi trys mušė taksi automobilyje, nors kartu nurodė, jog gal V. J. beveik nemušė. Po to visi trys vairuotoją ištraukė iš taksi automobilio ir nukentėjusįjį mušė pievoje. Vietoje, kurioje, kaip nurodė V. U., mušė nukentėjusįjį, matosi ištrypta žolė. Po to visi trys nukentėjusįjį įkėlė į automobilį, ant galinės sėdynės. Šalia vairuotojo ant galinės sėdynės atsisėdo V. J., jis atsisėdo automobilio priekyje į keleivio vietą, o J. G. į vairuotojo vietą, pastarasis vairavo automobilį.

Po to kaltinamasis V. U. nurodo vykti į vietą (duomenys neskelbtini) kaimą – pievas, kur paliko sumuštą vairuotoją. Atvykus į V. U. nurodytą vietą – vasarojaus laukus – matyti automobilio vėžės. Kaltinamasis parodo, kaip visi trys, tai yra jis bei kaltinamieji V. J. ir J. G., suėmę už pečių nukentėjusįjį, ištraukė iš taksi automobilio ir paguldę jį ant žemės paliko. Nurodo, jog tuomet automobilį vairavo jis, J. G. atsisėdo šalia jo, automobilio priekyje, keleivio vietoje, o V. J. – automobilio gale.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. U. nurodė neprisimenantis, kurioje vietoje kraustė nukentėjusiojo kišenes, bet patvirtina, jog pas nukentėjusįjį rado ir paėmė pinigus eurais, monetomis, kuriuos pasidalijo visi trys, juos išleido alkoholiui.

Kaltinamasis V. U. nurodė, jog į (duomenys neskelbtini) kaimą jie vyko įsigyti naminės degtinės, nurodė, jog pinigų turėjo jis, nors kiek, neprisimena (t. 3, b. l. 29–34).

Remiantis įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad 2015 m. liepos 1 d. kaltinamasis V. J. vietą, kur įsėdo į nukentėjusiojo K. B. taksi automobilį, parodė – (duomenys neskelbtini) m., taksi stovėjimo aikštelę, esančią priešais (duomenys neskelbtini) prokuratūros pastatą, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad į taksi automobilį jie įsėdo – J. G. į automobilio priekį, šalia vairuotojo keleivio vietoje, jis ir V. U. – į automobilio galą, jis – keleivio pusėje, o V. U. – už vairuotojo. Vietą, kur vykti, – (duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini) kaimas, vairuotojui nurodė V. U..

Vietą, kur nurodė taksi automobilio vairuotojui K. B. sustoti, V. J. nurodė (duomenys neskelbtini) rajoną., (duomenys neskelbtini) kaimą, takelį šalia gyvenamosios sodybos.

Tarnybiniame policijos automobilyje kaltinamasis V. J., panaudojant manekeną, parodė, kaip V. U., sėdėdamas automobilio gale, už vairuotojo, apkabinęs abiem rankomis už kaklo, pradėjo vairuotoją smaugti. Po to kaltinamasis V. J. ant galinės automobilio sėdynės persėdęs į keleivio vietą parodė, kaip jis sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajam į galvos dešinę pusę. Po to kaltinamasis V. J. persėdo į automobilio priekį, keleivio vietą, ir parodė, kaip J. G., sėdėdamas automobilio priekyje, kumščiais mušė nukentėjusįjį, daugiausiai smūgiuodamas į galvą. Tuomet V. J. parodė, kaip V. U. ir J. G., suėmę nukentėjusįjį už pečių, ištempė iš automobilio, paguldė ant žemės ir pradėjo nukentėjusįjį spardyti kojomis į galvą ir kitas kūno vietas. V. J. parodė vietą, kur tuo metu buvo nuėjęs nusišlapinti. Jam grįžus, V. U. sėdo prie automobilio vairo, J. G. atsisėdo automobilio priekyje, keleivio vietoje, o jis – automobilio gale.

V. J. nurodė, jog grįžus taksi automobiliu į (duomenys neskelbtini), V. U. turėjo pinigų monetomis, už kuriuos pirko alkoholio.

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. J. vietą, kur V. U., vairuodamas taksi automobilį, padarė avariją, parodė – (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 121–133).

Remiantis įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad 2015 m. spalio 22 d. parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. J. parodė, jog iš vietos, kur buvo sumuštas taksi automobilio vairuotojas K. B., t. y. (duomenys neskelbtini) kaimo, automobilį vairavo J. G., jie su V. U. sėdėjo automobilio gale, taksi vairuotojas buvo paguldytas ant galinės automobilio sėdynės, jo kojos buvo sulenktos. Jis sėdėjo prie vairuotojo galvos, ant sėdynės krašto, V. U. – prie vairuotojo kojų. Nurodė, kad automobilis sustojo pievose. Tarnybiniame policijos automobilyje kaltinamasis V. J., panaudojant manekeną, parodė, kaip, sustojus automobiliui, V. U. apvyniojo vairuotojui kaklą automobilio saugos diržu ir jį smaugė abiem rankomis, po to ištraukė vairuotoją iš automobilio, paguldė jį ant žemės ir koja užmynęs nukentėjusiajam ant kaklo jį pasmaugė. V. J. parodė ir tai, kad, sustojus automobiliui, jis suėmęs už pečių bandė nukentėjusįjį iš automobilio ištraukti, tačiau nukentėjusysis jam pasirodė per sunkus. Tuomet ir priėjo V. U. ir,jie kartu ištraukę vairuotoją iš automobilio, jį paguldė ant žemės, po to V. U. koja užmynęs nukentėjusiajam ant kaklo, jį ir pasmaugė.

Nustatyta, jog parodymų patikrinimo vietoje metu, be kitų proceso dalyvių, dalyvavo ir ekspertas D. V. (t. 3, b. l. 138–142).

Remiantis savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad 2015 m. spalio 7 d. papildomos įtariamojo apklausos metu kaltinamasis V. U. pateikė jam, esant suimtam, perduotus J. G. rašytus raštelius apie nusikaltimo aplinkybes. Nustatyta, kad J. G. nurodo V. U., jog reikia duoti tokius parodymus, kokius davęs jis, jog jis, J. G., nuėjo nusišlapinti, o parėjęs pamatė, jog V. J. „daužo“ nukentėjusįjį, o jis, J. G., nieko nedarė, kad automobilį vairavo ne jis – ne J. G., o V. U., kad V. J. automobilyje daužė nukentėjusįjį ir jį išspyrė iš automobilio. J. G. rašteliuose taip pat nurodo, kad jei jis pasakys teisybę, tai jį pasodins ilgam. Taip pat nurodo, kaip reiktų paaiškinti parodymų pakeitimą – jog bijojo atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kad jie tarpusavyje nesutarė, pykosi, be to, kad jis buvo labai girtas. J. G. taipogi rašo, kad už tokius parodymus atsilygins – „jei aš išeisiu, tai bazaras atsilyginsiu“ (t. 3, b. l. 40–43).

Teismų praktikoje baudžiamoji atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, kai nukentėjusiojo mirtis yra dėsningas, o ne atsitiktinis kaltininko veikos rezultatas, ir kai priežastinis ryšys yra objektyvus, kai būtent kaltinamojo padaryta veika sukėlė ir sąlygojo padarinių kilimą.

Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga – specialisto išvada Nr. M 388/15(023), objektyviai ir neginčytinai nustatyta, kad konstatuojant nukentėjusiojo K. B. mirties priežastį, esmine ir pagrindine nukentėjusiojo mirties priežastimi yra įvardijamas pasmaugimas, neginčytinai konstatuota, kad K. B. mirė nuo mechaninės asfiksijos, pasmaugiant (t. 1, b. l. 85–100). Tai, kad esminis nukentėjusiojo mirtį sąlygojęs veiksnys yra pasmaugimas, specialisto išvadą pateikęs ekspertas D. V. kategoriškai patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu.

Baudžiamosios bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad pirmiausia ranka apėmęs kaklą, po to kaklą apvyniojęs automobilio saugos diržu, ir galiausiai koja spausdamas nukentėjusiojo kaklą prie žemės, nukentėjusįjį K. B. pasmaugė kaltinamasis V. U.. Aplinkybę, jog pirmiausia ranka apglėbęs kaklą, po to automobilio saugos diržu, o po to ir koja prie žemės prispaudęs kaklą, nukentėjusįjį smaugė būtent kaltinamasis V. U., jau ikiteisminio tyrimo metu parodė kaltinamasis V. J. (t. 3, b. l. 114–118). Nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu, 2015 m. spalio 22 d. parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. J. ne tik išdėstė, bet ir panaudojant manekeną, detaliai parodė nukentėjusiojo K. B. smaugimo aplinkybes bei mechanizmą (t. 3, b. l. 138–142). Akcentuotina, jog šio procesinio veiksmo metu V. J. išdėstytos ir pademonstruotos nukentėjusiojo smaugimo aplinkybės bei mechanizmas iš esmės identiškai sutapo su specialisto išvadoje teismo medicinos eksperto konstatuotomis K. B. mirties nuo mechaninės asfiksijos pasmaugiant, aplinkybėmis bei mechanizmu. Aplinkybę, jog smaugimo veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko būtent V. U., kaltinamasis V. J. parodė ir teisminio nagrinėjimo metu. Galiausiai nustatyta, jog tai, kad pirmiausia ranka apglėbęs kaklą, po to kaklą apkabinęs automobilio saugos diržu, o po to ir koja kaklą prispaudęs prie žemės, nukentėjusįjį smaugė ir taip pasmaugė, taigi smaugimo veiksmus visa apimtimi teisminio nagrinėjimo pabaigoje pripažino ir pats kaltinamasis V. U.. Išdėstyta visuma pagrįstai leidžia teigti, kad K. B. mirtis yra dėsninga ir logiška kaltinamojo V. U. veiksmų pasekmė. Išdėstytų faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų visetas suponuoja, kad priežastinis ryšys tarp kilusių padarinių – nukentėjusiojo K. B. mirties ir kaltinamojo V. U. nusikalstamų veiksmų – yra objektyvus ir neginčytinas.

Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog specialisto išvada Nr. M 388/15(023) yra konstatuoti ir nukentėjusiojo K. B. kūno sužalojimai – daugybiniai galvos, kaklo, krūtinės ląstos ir pečių lanko, rankų, kojų sužalojimai. Sužalojimai padaryti bukais daiktais – daugiausia nuo sumušimo ir spaudimo. Specialisto išvada konstatuota, kad galvos ir veido sužalojimai galėjo atsirasti suduodant smūgius kumščiais ir spardant, viršugalvio dešinės pusės muštinė žaizda padaryta ribotu traumuojančiu paviršiumi, galbūt bato nosimi. Nustatyta, jog sprendžiant iš galvos sužalojimų pobūdžio, išsidėstymo ir kiekio – minėti, atkreiptinas dėmesys, galvos sužalojimai padaryti suduodant daugybę smūgių, apie 20. Galvos ir kaklo sužalojimai – sunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Ir galiausiai specialisto išvada konstatuota, kad patirta sunki galvos smegenų trauma prisidėjo prie mirties, nustatyta, kad K. B. buvo mušamas, tampomas ir galiausiai pasmaugtas (t. 1, b. l. 85–100). Pažymėtina, jog specialisto išvadoje pateiktas išvadas konstatuojant nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų lokalizaciją, padarymo mechanizmą bei mirties priežastį ir prie mirties prisidėjusius faktorius, teismo medicinos ekspertas D. V. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino visa apimtimi. Atkreiptinas dėmesys, jog ekspertas teisme, be to, parodė, jog smurtas prieš nukentėjusįjį ne tik buvo akivaizdus, bet ir intensyvus, žiaurus, teismo medicinos požiūriu, nukentėjusysis buvo nužudytas žiauriai, nukentėjusysis buvo muštinai užmuštas, smaugtinai pasmaugtas.

Kaltinimas 2015 m. birželio 17 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), prie gyvenamosios sodybos, pirmiausia taksi automobilyje, po to iš automobilio ištraukus, nukentėjusiajam K. B. sudavus daugybinius smūgius kumščiais bei spardant kojomis į galvą bei kitas kūno vietas, pareikštas visiems trims kaltinamiesiems.

Kaltinamasis V. U. jau ikiteisminio tyrimo metu pripažino esant (duomenys neskelbtini), šalia gyvenamosios sodybos, ištraukus nukentėjusįjį iš taksi automobilio, sudavęs nukentėjusiajam smūgius rankomis ir kojomis į galvą bei kitas kūno vietas. Šias aplinkybes V. U. pripažino ir teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamasis V. J. taipogi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu pripažino, jog taksi automobilyje, V. U. ranka apglėbus nukentėjusįjį ir pradėjus pastarąjį smaugti, smūgius rankomis, kumščiais nukentėjusiajam sudavė ir jis, tačiau neigė smūgius nukentėjusiajam sudavęs, nukentėjusįjį ištraukus iš automobilio. Kaltinamasis J. G. jam pareikštus kaltinimus neigė visa apimtimi. Kaltinamieji V. U. ir V. J., ikiteisminio tyrimo metu J. G. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje patvirtinę, teisminio nagrinėjimo metu jau nurodė, jog J. G. prieš nukentėjusįjį smurtinio pobūdžio veiksmų neatliko nei taksi automobilyje, nei nukentėjusįjį ištraukus iš automobilio. Kaltinamųjų parodymai šiuo aspektu vertintini vienareikšmiai kritiškai, kaltinamojo J. G. kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamųjų V. U. ir V. J. kaip akivaizdus siekis padėti J. G. šios baudžiamosios atsakomybės išvengti. Kaltinamųjų parodymai atmestini kaip akivaizdžiai prieštaraujantys nustatytų faktinių bylos aplinkybių visumai.

Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. birželio 21 d., taigi netrukus po nusikalstamos veikos padarymo, jau pirminės apklausos metu, kuri atlikta vos kaltinamąjį sulaikius, kaltinamasis V. U. parodė, kad 2015 m. birželio 17 d., vakare, jiems, t. y. jam – V. U., V. J. ir J. G., taksi automobiliu nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) rajone esantį (duomenys neskelbtini) kaimą pirkti naminės degtinės, jos negavus, taksi automobilyje jie su J. G. pradėjo mušti vairuotoją, ką tuo metu veikė V. J., kaltinamasis nurodė neprisimenantis. Po to abu kartu su J. G. ištraukė vairuotoją iš automobilio ir pastarąjį, gulintį ant žemės, toliau abu kartu mušė kumščiais bei spardė kojomis. Po to vairuotoją pasodino į automobilio galą, šalia vairuotojo ant galinės automobilio sėdynės atsisėdo V. J., jis automobilio priekyje į keleivio pusę, o J. G. sėdo prie automobilio vairo, pastarasis vairavo automobilį. Nuvažiavus apie 1 km, vairuotoją iš automobilio jie išmetė ir paliko. Kaltinamasis V. U. nurodė, jog, kas kraustė vairuotojo kišenes, jis neprisimena, bet pas vairuotoją rado pinigų, kuriuos paėmė ir po to pasidalijo tarpusavyje (t. 3, b. l. 26–29). 2015 m. birželio 26 d. parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. U. iš esmės analogiškai nurodė, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) kaime esančią gyvenamąją sodybą pirkti naminės degtinės, vairuotoją taksi automobilyje pradžioje mušė visi trys, nors kartu ir abejojo, jog gal V. J. beveik nemušė. Po to visi trys vairuotoją ištraukė iš taksi automobilio, ir jį mušė pievoje. Po to visi trys nukentėjusįjį įkėlė į automobilį, ant galinės sėdynės. Šalia vairuotojo ant galinės sėdynės atsisėdo V. J., jis – V. U., atsisėdo automobilio priekyje į keleivio vietą, o į vairuotojo vietą atsisėdo J. G., kuris ir vairavo automobilį. Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. U. nurodė ir tai, kad nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaime esančią pievą, nukentėjusįjį, suėmę už pečių, jie visi trys ištraukė iš taksi automobilio, ir, paguldę ant žemės, paliko (t. 3, b. l. 29–34). Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog ir tolimesnio ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. spalio 7 d. papildomos įtariamojo apklausos metu V. U. taipogi nurodė, kad jiems, t. y. jam – V. U., V. J. ir J. G. taksi automobiliu nuvykus į (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime esančią sodybą pirkti naminės degtinės, jis nuėjęs į sodybą, tačiau naminės degtinės negavęs, grįžo atgal, įsėdo į automobilį, ant galinės sėdynės už vairuotojo, ir iš karto dešine ranka apglėbęs vairuotojui kaklą, pradėjo jį smaugti. Tuo tarpu J. G. ir V. J. pradėjo vairuotoją mušti kumščiais į galvą. Vairuotoją jis paleido tik tuomet, kai J. G. ir V. J. nukentėjusiajam sudavė smūgius. Po to, jis už rankos ištraukė vairuotoją iš automobilio ir, pargriovęs ant žemės, sudavė nukentėjusiajam ne daugiau kaip keturis smūgius kojomis į šonus ir galvą. Tuomet jis iškraustė nukentėjusiojo kišenes ir jose radęs 30 Eur, juos paėmė, pinigus vėliau grįžę į (duomenys neskelbtini) visi pasidalijo. Po to visi trys įkėlė vairuotoją atgal į automobilį, paguldė ant galinės sėdynės, pastarojo kojos buvo nuleistos. Jis – V. U., atsisėdo į automobilio galą, iš vienos vairuotojo pusės, V. J. – taip pat į automobilio galą, iš kitos vairuotojo pusės, o J. G. sėdo prie automobilio vairo, pastarasis vairavo automobilį. Nuvažiavus į laukus, jis ir V. J. ištraukė vairuotoją iš automobilio ir paguldė ant žemės. Atkreiptinas dėmesys, jog šios apklausos metu V. U. parodė, kad tuo metu J. G. automobilyje rastomis pirštinėmis valė savo pirštų antspaudus nuo automobilio vairo. Papildomos apklausos metu V. U. nurodė, kad grįžus į (duomenys neskelbtini) ir parke vėl susitikus su merginomis – liudytojomis I. E. ir R. M., jie nuėję prie upės, kur jis plovęs kedus, nes jie buvo kruvini, o J. G. išmetė savo kojinės, kurios buvo smarkiai permirkusios krauju. V. U. atkreitpina patikslino, kad jie su V. J. nebuvo tokie kruvini, V. J. krauju buvo išsitepęs tik kelnes, nes įsėdo automobilyje ant galinės sėdynės į vietą, kur buvo nukentėjusiojo kraujo (t. 3, b. l. 35–39). Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ir ikiteisminio tyrimo pabaigoje, 2015 m. lapkričio 11 d. įtariamojo apklausos metu kaltinamasis V. U. visiškai patvirtino ankstesnius ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus (t. 3, b. l. 48–50). Galiausiai baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu, 2015 m. birželio 22 d., sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo – klausimą, atkreiptina ikiteisminio tyrimo teisėjui kaltinamasis V. U., nors tiksliau nusikalstamos veikos aplinkybių ir neįvardijo, tačiau vėlgi nurodė, kad prieš nukentėjusįjį jie smurtavo visi trys, t. y. tiek jis – V. U., tiek V. J., tiek ir J. G., nurodė, jog smurtavo tiek automobilyje, tiek ir už automobilio ribų. Nurodė, kad smurtavimo aplinkybių nepamena, tačiau kartu parodė, kad jis nukentėjusįjį spardė kojomis, spardė visur, nes tuo metu buvo nesvarbu, kur suduoti. Tuo pačiu pažymėtina, kad V. U. taip pat nurodė, jog V. J. vairuotoją ištempė iš automobilio, ir atgal jį į automobilį įtempė, tačiau ištempus vairuotoją iš automobilio, prieš pastarąjį jokių veiksmų neatliko, jis, V. J., tik stovėjo šalia. Sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, V. U. nurodė ir tai, kad (duomenys neskelbtini) kaime, prie gyvenamosios sodybos, įkėlus vairuotoją į automobilį, prie automobilio vairo sėdo ir automobilį vairavo J. G. (t. 3, b. l. 68–70).

Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. birželio 23 d. pateiktame paaiškinime kaltinamasis V. J. nurodė, kad 2015 m. birželio mėn., trečiadienį, (duomenys neskelbtini) mieste, kartu su V. U. ir J. G. įsėdus į taksi automobilį ir nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) rajone esantį (duomenys neskelbtini) kaimą, V. U. pradėjo taksi vairuotoją smaugti, tuomet jis vairuotojui sudavė smūgius į veidą, o J. G. pradėjo vairuotoją daužyti kumščiais į veidą daug kartų. Po to V. U. ištempė vairuotoją iš automobilio ir kartu su J. G. pradėjo vairuotoją spardyti į veidą (t. 3, b. l. 112). Ikiteisminio tyrimo metu 2015 birželio 23 d. įtariamojo apklausos metu V. J. vėlgi nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mieste įsėdus į taksi automobilį, V. U. nurodė vairuotojui važiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur nuvykus, V. U., sėdėjęs automobilio gale, už vairuotojo, iš už nugaros apkabino vairuotoją per kaklą ir pradėjo jį smaugti, tuo metu jis, sėdėjęs automobilio gale keleivio pusėje, sudavė vairuotojui du smūgius į pakaušį, tuomet vairuotoją pradėjo mušti ir automobilio priekyje keleivio vietoje sėdėjęs J. G., kuris vairuotojui sudavė smūgius į veidą ir, nors negali pasakyti, kiek smūgių vairuotojui sudavė J. G., bet smūgių pastarasis sudavė daug. Po to V. U., išlipęs iš automobilio ir apkabinęs vairuotoją už sprando, ištempė jį lauk, paguldė ant žemės, ir kartu su J. G. pradėjo vairuotoją spardyti. Kaltinamasis nurodė, jog V. U. ir J. G. vairuotoją spardė neilgai, gal kelias minutes, bet spardė labai stipriai, nes buvo girdėti spyrių garsas, be to, V. U. batai po to buvo kruvini. V. J. nurodė ir tai, kad prisimena, jog V. U. koja buvo prispaudęs vairuotojo kaklą prie žemės. Pažymėtina, jog šios apklausos metu kaltinamasis V. J. nurodė anksčiau nesakęs tiesos, nes bijojęs J. G. ir V. U.. Įtariamojo apklausos metu V. J. nurodė, kad dar prieš važiuojant į (duomenys neskelbtini) kaimą, alkoholį, kurį jie vartojo visi, pirko V. U., jis, V. J., pinigų neturėjo, tuo metu jų neturėjo ir J. G.. Vykti į (duomenys neskelbtini) kaimą pasiūlė V. U. (t. 3, b. l. 113-118). Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. birželio 26 d. V. J. pateiktame atvirame prisipažinime V. J. nurodė, kad 2015 m. birželio mėn. vidury (duomenys neskelbtini) mieste, susitikę su V. U. ir J. G., jie visi iki vėlumos vartojo alkoholinius gėrimus, sutemus V. U. visiems pasiūlė vykti į (duomenys neskelbtini) rajone esantį (duomenys neskelbtini) kaimą įsigyti naminės degtinės, kad galėtų toliau tęsti išgertuves. V. J. nurodė, jog jis pinigų neturėjo, kaip suprato, jų neturėjo niekas iš jų. Taksi automobiliu atvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą, V. U. staiga ėmė smaugti taksi automobilio vairuotoją, o automobilio priekyje keleivio vietoje sėdėjęs J. G. pradėjo vairuotoją daužyti kumščiu į veidą, reikalaudami pinigų. Iš to suprato, kad J. G. ir V. U. buvo susitarę taksi vairuotoją apiplėšti. Jam, kaip jų draugui, teko prisijungti prie jų vykdomos nusikalstamos veikos, ir jis, sėdėjęs automobilio gale keleivio pusėje, taipogi sudavė keletą smūgių vairuotojui į galvą. Po to V. U. ištempė vairuotoją iš automobilio, ir jie, t. y. V. U. su J. G., pradėjo vairuotoją spardyti kojomis į galvą bei kitas kūno vietas. Po to kažkuris iš jų iš vairuotojo paėmė piniginę ir mobiliojo ryšio telefoną. Nurodė, jog tuo metu, kai vairuotojas buvo ištemptas iš automobilio, jis jokių smurtinių veiksmų prieš vairuotoją neatliko (t. 3, b. l. 119–120). 2015 m. liepos 1 d., atliekant parodymų patikrinimą vietoje, kaltinamasis V. J. vėlgi parodė, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini) rajoną, (duomenys neskelbtini) kaimą, šalia gyvenamosios sodybos, taksi automobilyje, automobilio gale, už vairuotojo sėdėjęs V. U., apkabinęs abiem rankomis už kaklo, pradėjo vairuotoją smaugti, parodė, jog du smūgius kumščiu nukentėjusiajam į dešinę galvos pusę sudavė jis, V. J., sėdėjęs automobilio gale keleivio vietoje, bei parodė, jog smūgius kumščiais, daugiausiai smūgiuodamas nukentėjusiajam į galvą, sudavė ir automobilio priekyje keleivio vietoje sėdėjęs kaltinamasis J. G.. Šio procesinio veiksmo metu V. J. parodė ir tai, kaip V. U. ir J. G., suėmę už pečių, ištempė nukentėjusįjį iš automobilio, paguldė ant žemės ir pradėjo nukentėjusįjį spardyti kojomis į galvą ir kitas kūno vietas (t. 3, b. l. 121–133). Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog analogiškas aplinkybes kaltinamasis V. J. išdėstė ir tolimesnio ikiteisminio tyrimo eigoje. 2015 m. spalio 7 d. papildomos įtariamojo apklausos metu V. J. parodė, kad iš tos vietos, kur buvo mušamas taksi vairuotojas, t. y. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaimo, jis ir V. U. įkėlė sumuštą vairuotoją į automobilį ir paguldė ant galinės automobilio sėdynės, vairuotojo kojos buvo sulenktos, padėtos ant automobilio grindų. Jis atsisėdo šalia vairuotojo ant galinės sėdynės krašto, iš tos vietos automobilį vairavo J. G.. Sustojus pievose, jie visi iš automobilio išlipo, jis mėgino vairuotoją iš automobilio ištraukti, tačiau jis jam pasirodė per sunkus. Tuo metu priėjo V. U. ir, nieko nesakęs, automobilio saugos diržu apvyniojęs vairuotojo kaklą, abiem rankomis laikydamas už saugos diržo pradėjo nukentėjusįjį smaugti. Nukentėjusįjį V. U. smaugė apie minutę laiko. Po to V. U., suėmęs už pažastų, ištraukė vairuotoją iš automobilio, paguldė jį ant žemės ir koja užlipo vairuotojui ant kaklo. J. G. tuo metu stovėjo taksi automobilio priekyje, jis – automobilio gale, prie automobilio bagažinės. V. J. parodė ir tai, kad nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) rajone esantį (duomenys neskelbtini) kaimą pirkti naminės degtinės, V. U. išlipo iš taksi automobilio, tačiau nuėjęs kelis žingsnius, grįžo atgal ir atsisėdęs į automobilį, nieko nesakęs, pradėjo smaugti nukentėjusįjį. V. J. vėlgi, kaip ir atvirame prisipažinime, nurodė, kad anksčiau nesakė tiesos, nes bijojo bendrininkų, nors tiesioginių grasinimų nebuvo, tačiau jam buvo daromas spaudimas per kitus asmenis (t. 3, b. l. 134–137). Nustatyta, jog 2015 m. spalio 22 d. parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. J. ne tik išdėstė, bet ir panaudojant manekeną parodė visiškai identiškas nukentėjusiojo K. B. smaugimo aplinkybes (t. 3, b. l. 138–142). Atkreiptinas dėmesys, jog parodymų patikrinimo vietoje metu dalyvavo ir V. J. veiksmus, taigi procesą, tiesiogiai stebėjo ir teismo medicinos ekspertas D. V., kuris teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog V. J. parodymų patikrinimo vietoje metu įvardytos, parodytos nukentėjusiojo smaugimo aplinkybės iš esmės visiškai sutapo su specialisto išvadoje jo pateiktomis, nukentėjusiojo lavoną apžiūrėjus, konstatuotomis smaugimo aplinkybėmis.

Analizuojant tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog kaltinamųjų V. U. ir V. J. atkreiptina, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir viso ikiteisminio tyrimo eigoje duoti parodymai, įvardijant esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jų mechanizmą bei eigą, ir šiuo aspektu – svarbiausia, J. G. veiksmus, apibrėžiant J. G. nusikalstamų veiksmų apimtį ir ribas, yra visiškai identiški ir analogiški, ir ne tik tam tikra dalis, bet, akcentuotina, ir visa apimtimi, ir tiek vertinant kiekvieno kaltinamojo – tiek V. U., tiek V. J. – parodymus kaip atskirus duomenis, tiek ir vertinant juos visumoje, gretinant abiejų kaltinamųjų parodymus tarpusavyje, lyginant juos vienus su kitais.

Akivaizdu, kad abu kaltinamieji – tiek V. U., tiek V. J., viso ikiteisminio tyrimo metu analogiškai vienas kitam nurodė, jog (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, šalia gyvenamosios sodybos, V. U. taksi automobilyje pradėjus smaugti nukentėjusįjį, smūgius kumščiais į galvą nukentėjusiajam sudavė ne tik V. J., bet ir J. G.. Kreiptinas dėmesys, jog V. J. ikiteisminio tyrimo metu ne kartą patikslino, jog, nors kiek smūgių nukentėjusiajam sudavė J. G., tiksliai įvardyti negali, tačiau nurodė, jog nukentėjusiajam J. G. sudavė nemažai smūgių, ir daugiausia smūgiavo nukentėjusiajam būtent į galvą. Abu kaltinamieji analogiškai vienas kitam viso ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir tai, kad, ištraukus nukentėjusįjį iš taksi automobilio ir parvertus jį ant žemės, smūgius kojomis į galvą bei kitas kūno vietas nukentėjusiajam sudavė ne tik V. U., bet ir J. G.. Šiame kontekste vėlgi kreiptinas dėmesys į kaltinamojo V. J. parodymus, jog smūgiai nukentėjusiajam buvę stiprūs, ir tai jis supratęs iš smūgių garso ir kūnų inercijos suduodant smūgius. Identiškai vienas kitam kaltinamieji V. U. ir V. J. įvardijo ir kitas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes – abu nurodė, jog važiuojant taksi automobiliu į (duomenys neskelbtini) rajoną, (duomenys neskelbtini) kaimą, bei suduodant smūgius nukentėjusiajam, J. G. sėdėjęs taksi automobilio priekyje, keleivio vietoje, abu identiškai nurodė ir tai, kad išvažiuojant iš sodybos teritorijos, prie automobilio vairo sėdo ir automobilį iki pievų vairavo būtent J. G..

Nustatyta, kad, baudžiamojoje byloje atliekant ikiteisminį tyrimą, V. U., kaip įtariamojo asmens, apklausos atliktos ir parodymai, dėstant reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, užfiksuoti du kartus – 2015 m. birželio 21 d. ir 2015 m. spalio 7 d. Siekiant patikrinti 2015 m. birželio 21 d. apklausos metu gautus duomenis, iš esmės nedelsiant, 2015 m. birželio 26 d. buvo atliktas įtariamojo parodymų patikrinimas vietoje. Matyti, jog šio procesinio veiksmo metu V. U. įtariamojo apklausos metu įvardytas aplinkybes patvirtino visas apimtimi. Nustatyta, jog nedelsiant po pirminių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, 2015 m. birželio 22 d. V. U. tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo – klausimą. Taigi ikiteisminio tyrimo metu nusikalstamos veikos aplinkybes vienokia ar kitokia apimtimi V. U. nurodė, ir V. U. parodymai Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka procesiniais dokumentais užfiksuoti keturis kartus, iš jų ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurie užfiksuoti teismo posėdžio protokolu. Ir visais be išimties atvejais, nurodant nusikalstamos veikos aplinkybes ir, akcentuotina, apibrėžiant J. G. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, kaltinamojo V. U. parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra identiški.

Bylos duomenimis objektyviai nustatyta, jog V. J., kaip įtariamojo apklausos, kai užfiksuotos reikšmingos nusikalstamos veikos aplinkybės, ikiteisminio tyrimo metu taipogi atliktos du kartus – 2015 m. birželio 23 d. ir 2015 m. spalio 7 d. Siekiant patikrinti šio kaltinamojo apklausų metu duotus parodymus, ikiteisminio tyrimo metu dėl šio kaltinamojo jau abiem atvejais – 2015 m. liepos 1 d. ir 2015 m. spalio 22 d. – taipogi buvo atlikti parodymų patikrinimai vietoje. Kaip matyti, minėtų procesinių veiksmų metu V. J. apklausų metu įvardytas nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtino visas apimtimi. Taigi ikiteisminio tyrimo metu vienokia ar kitokia apimtimi V. J. nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės Baudžiamojo proceso kodekso normomis nustatyta tvarka užfiksuotos taipogi keturiais procesiniais dokumentais – įtariamojo apklausos protokolais ir parodymų patikrinimo vietoje protokolais. Pažymėtina, jog visais be išimties atvejais, įvardijant veikos aplinkybes ir apibrėžiant J. G. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, identiški ikiteisminio tyrimo metu ir kaltinamojo V. J. parodymai.

Teismų praktikoje pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti įtariamojo asmens parodymai nelaikytini savarankiškais, tiesioginę įrodomąją reikšmę baudžiamojoje byloje turinčiais įrodymais. Tačiau tai besąlygiškai ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų kaltinamųjų parodymų kaip duomenų, turinčių įrodomosios reikšmės nustatant tiesą byloje, neeliminuoja. Ir būtent šios baudžiamosios bylos kontekste, vertinant kaltinamųjų V. U. ir V. J. ikiteisminio tyrimo, tiek apklausų, tiek parodymų patikrinimo vietoje metu duotus parodymus, jų visumą, konstatuotina, jog pagrindo šiais parodymais kaip įrodymais nesiremti ar juos atmesti nėra. Atvirkščiai, šios bylos aplinkybių kontekste, būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamųjų V. U. ir V. J. parodymai vertintini kaip duomenys, turintys įrodomosios reikšmės byloje nustatant tiesą.

Šiuo aspektu akcentuotina, jog kaltinamųjų V. U. ir V. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra nuosekliai identiški. Ir ši aplinkybė logiškai suponuoja pagrįstą išvadą, jog būtent ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji V. U. ir V. J. nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes, iš jų ir apie J. G. dalyvavimą, pastarojo veiksmus bei jų apimtį. Parodymų nuoseklumas ir identiškas tapatumas viso tyrimo eigoje ir visa apimtimi pagrįstai suponuoja, jog abejoti jų patikimumu nėra pagrindo. Nėra pagrindo nesiremti minėtų kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitu aspektu – procesinių veiksmų atitikties įstatymui aspektu. Kaltinamųjų V. U. ir V. J. apklausos, parodymų patikrinimai vietoje, taigi visi procesiniai veiksmai, kai buvo fiksuojami kaltinamųjų parodymai, atlikti tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų, visais be išimties atvejais procesiniuose veiksmuose dalyvaujant kaltinamųjų teises ginantiems ir jų interesus užtikrinantiems gynėjams. Išdėstyta visuma pagrįstai suponuoja kaltinamųjų V. U. ir V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus vertinti kaip įrodymų sampratą atitinkančius duomenis, patikimus ir tinkamus įrodymus baudžiamojo proceso įstatymo 20 straipsnio prasme, tiek leistinumo, tiek teisėtumo aspektu. Atkreiptinas dėmesys, jog procesiniai veiksmai, kai kaltinamieji nurodė nusikalstamos veikos aplinkybes – kaltinamųjų V. U. ir V. J. apklausos, parodymų patikrinimai vietoje, ikiteisminio tyrimo metu atlikti iš esmės analogišku laiku. Taigi logiška, jog kaltinamųjų V. U. ir V. J. parodymai negalėjo būti ir nebuvo paveikti vienas kito parodymų, juolab, kaip nustatyta, nebuvo paveikti išorinių faktorių ar veiksnių. Maža to, patys kaltinamieji teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu procesiniuose dokumentuose užfiksuoti jų pačių savarankiškai ir niekam nedarant įtakos duoti parodymai ir įvardytos aplinkybės.

Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis V. J. nusikalstamos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu įvardijo ir paties rašytuose paaiškinime bei atvirame prisipažinime. Teismų praktikoje nei kaltinamojo asmens pateiktas paaiškinimas, nei atviras prisipažinimas nelaikytini įrodymais baudžiamojoje byloje, tačiau šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog, nurodant J. G. dalyvavimą ir apibrėžiant pastarojo veiksmus dėl nukentėjusiojo, kaltinamojo V. J. parodymai ir šiais atvejais yra visiškai tapatūs kitiems, tiek paties V. J. parodymams, tiek ir V. U. parodymams. Be to, pažymėtina, jog tiek 2015 m. birželio 23 d. paaiškinimas, tiek 2015 m. birželio 26 d. nuoširdus prisipažinimas byloje pateikti, kai byloje Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka V. J. 2015 m. birželio 21 d. jau buvo suteiktas įtariamojo statusas (t. 3, b. l. 108–109). Pažymėtina ir tai, kad V. U. pateikus paaiškinimą ir nuoširdų prisipažinimą, byloje nedelsiant buvo atlikti baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinti procesiniai veiksmai užfiksuojant V. J. paaiškinimus, kurie buvo analogiški.

Kaltinamųjų V. U. ir V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus vertinti kaip patikimus duomenis, turinčius įrodomosios reikšmės, objektyviai įgalina ir aplinkybė, jog šie duomenys atitinka kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais remiantis konstatuotas bylos aplinkybes, jų visumą.

Gretinant, vieną – kaltinamųjų V. U. ir V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, įvardijant smurto pavartojimo aplinkybes, ir kitą – specialisto išvada Nr. M 388/15 (023) konstatuotus nukentėjusiajam K. B. padarytus kūno sužalojimus, matyti, jog kūno sužalojimų padarymo mechanizmo, sužalojimų lokalizacijos požiūriu, kaltinamųjų parodymai ir teismo medicinos eksperto išvados iš esmės yra tapačios. Specialisto išvadoje Nr. M 388/15 (023) konstatuota, jog, be kitų sužalojimų, daugybiniai sužalojimai nustatyti nukentėjusiojo galvoje, veide, konstatuota, kad šie galvos ir veido sužalojimai galėjo atsirasti suduodant smūgius kumščiais ir spardant, viršugalvio dešinės pusės muštinė žaizda padaryta ribotu traumuojančiu paviršiumi, galbūt bato nosimi, galiausiai konstatuota, kad šie sužalojimai galvoje ir veide padaryti suduodant nukentėjusiajam daugybę smūgių, apie 20. Būtent į galvą, kaip, remiantis V. U. ir V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nustatyta, smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti pirmiausia kumščiais, dar sėdint automobilyje, ir šiuos smūgius sudavę automobilio gale keleivio vietoje sėdėjęs V. J. bei automobilio priekyje taipogi keleivio vietoje sėdėjęs J. G.. Taigi abu kaltinamieji V. J. ir J. G., suduodant smūgius, buvę nukentėjusiajam iš dešinės pusės. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į V. J. nevienkartinius parodymus, jog J. G. automobilyje smūgių kumščiais nukentėjusiajam į galvą sudavęs daug. Specialisto išvada Nr. M 388/15 (023) būtent dešinėje galvos srities pusėje nustatyta didžioji dalis sužalojimų. Nustatyta ir tai, jog ištraukus nukentėjusįjį iš automobilio, vėlgi į galvą bei kitas kūno vietas, nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai spardant kojomis, suduoti dviejų asmenų – kaltinamųjų V. U. ir J. G. – ir suduoti stipriai. Šių aplinkybių visuma pagrįstai byloja, jog fizinio pobūdžio smurtas prieš nukentėjusįjį, suduodant smūgius į galvą kumščiais, ir spardant kojomis, buvęs intensyvaus masto. Šiuo aspektu akcentuotini teismo medicinos eksperto paaiškinimai teisminio nagrinėjimo metu, jog suduotų smūgių skaičius – 20 – konstatuotas kaltinamųjų naudai, smūgių galėję būti daugiau, apie 30, smurtas prieš nukentėjusįjį buvo ne tik akivaizdus, bet ir žiaurus, nukentėjusysis buvo muštinai užmuštas. Specialisto išvada Nr. M 388/15 (023) konstatuota, kad galvos (ir kaklo) sužalojimų visuma sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. B. sveikatą ir patirta sunki galvos trauma prisidėjo prie mirties. Išvadą, jog sunki galvos trauma kėlė realų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir prisidėjo prie mirties, ekspertas patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Visa šių aplinkybių ir įrodymų visuma objektyviai leidžia daryti išvadą, jog sunkus sveikatos sutrikdymas, sunki galvos trauma, kuri vienareikšmiai prisidėjo prie nukentėjusiojo mirties, dėsningai sąlygota visų trijų kaltinamųjų – V. U., V. J. – ir neabejotinai J. G. nusikalstamais smurtinio pobūdžio veiksmais, suduodant daugybinius smūgius nukentėjusiajam į galvą kumščiais bei spardant kojomis.

Kaltinamajam V. J. inkriminuota, jog jis fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo, t. y. smūgius nukentėjusiajam kumščiais bei spardant kojomis sudavė, ir nukentėjusįjį ištraukus iš taksi automobilio, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, prie gyvenamosios sodybos. Tačiau, šioje dalyje V. J. pareikštas kaltinimas laikytinas nepagrįstu, ir iš kaltinimo šalintinas, kadangi neginčytinai objektyvių duomenų, kad V. J. būtų prieš nukentėjusįjį smurtavęs, ir pastarąjį ištraukus iš automobilio, nėra. Pats V. J., pripažindamas smūgius kumščiu automobilyje, nuosekliai ir kategoriškai neigia smūgius nukentėjusiajam sudavęs ir ištraukus jį iš automobilio. Kaltinamasis V. U., ikiteisminio tyrimo metu, sprendžiant kardomosios priemonės klausiamą, nurodė, kad ištraukus nukentėjusįjį iš automobilio, V. J. prieš nukentėjusįjį nieko nedarė, tik stovėjo šalia“ (t. 3, b. l. 68-70). Tačiau ši konstatuota aplinkybė kaltinamojo V. J. kaltės bendrame kontekste neeliminuoja, tik mažina nusikalstamų veiksmų apimtį. Kaltinamojo J. G. parodymai, nustatant bylos aplinkybes, šiuo atveju nevertintini.

Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, jog priežastinis ryšys tarp bendrų kaltinamųjų V. J., V. U. ir J. G. veiksmų, suduodant smūgius nukentėjusiajam kumščiais ir spardant kojomis, ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo K. B. sunkios galvos traumos, prisidėjusios prie galutinių padarinių – nukentėjusiojo mirties, yra objektyvus.

Teismų praktikoje bylose dėl tyčinio nužudymo keli asmenys atsako už nužudymą kaip bendrininkai, nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusiojo mirties priežastis buvo padarytų kūno sužalojimų visuma, ar tik vienas ar keli iš padarytų kūno sužalojimų, tačiau nustatoma, kad visi bendrininkai turėjo tyčią nužudyti ar neapibrėžtą tyčią dėl padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2008, 2K-324/2009, 2K-313/2011). Nužudymas kvalifikuojamas kaip padarytas bendrininkaujant, kai darant šią nusikalstamą veiką tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų. Teismų praktikoje pažymima, kad susitarimas nužudyti žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais ir įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje.

Analizuojant faktines šios baudžiamosios bylos aplinkybes, jų visumą, konstatuotina, jog visi trys kaltinamieji V. U., V. J. ir J. G. bendrininkavo padarant nužudymą ir visų trijų kaltinamųjų nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip nužudymo vykdytojų.

Nustatyta, kad išankstinio, konkrečiai apibrėžto susitarimo tarp kaltinamųjų nebuvo. Faktinės baudžiamosios bylos aplinkybės objektyviai suponuoja, kad kaltinamųjų V. U., J. G. ir V. J. kaip nusikaltimo bendrininkų susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, t. y. pritariant vienas kito veiksmams ir kartu juos atliekant. Bylos aplinkybės leidžia neabejotinai konstatuoti, kad kaltinamieji suvokė, kad bendrai dalyvauja, darant nusikalstamą veiką, suprato, jog savo veika kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad gali atimti gyvybę, ir to norėjo. Bylos duomenų visuma pagrindžia, jog kaltinamieji V. U., V. J. ir J. G. neabejotinai veikė tiesiogine tyčia. Tai pagrindžia kaltinamųjų veiksmų bendrumas, kaltinamųjų, naudojant smurtą, tyčios kryptingumas.

Faktinės baudžiamosios bylos aplinkybės – fizinio smurto panaudojimo mastas, kurį nusako suduotų smūgių skaičius – remiantis specialisto išvada, apie 20 smūgių, nors kaip ekspertas teisminio nagrinėjimo metu pažymėjo, skaičius konstatuotas mažesnis kaltinamųjų naudai; fizinio smurto panaudojimo pobūdis – daugybinių smūgių sudavimas rankomis, kojomis, tempiant, spaudžiant, galiausiai smaugiant; kūno sužalojimų lokalizacija – smūgių, kaip galima spręsti, stiprių, sudavimas į gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą, kaklą; fizinio smurto intensyvumas – iš vienos pusės – daugybiniai sunkūs sužalojimai padaryti per pakankamai trumpą laiką, iš kitos pusės – sužalojimai padaryti ne vienu metu – pirmiausia automobilyje, po to ištraukus iš automobilio, ir dargi keliose vietose – vienareikšmiai leidžia teigti, kad visi smurtą prieš nukentėjusįjį bendrai naudoję kaltinamieji suvokė savo veiksmų pavojingumą žmogaus gyvybei, numatė, kad gali atimti gyvybę, ir to norėjo. Taigi nors pagrindinė K. B. mirties priežastis ir konstatuota pasmaugimas, tačiau faktinių bylos aplinkybių, jų visumos kontekste, fizinio smurto mastas tiek laiko, tiek erdvės, tiek apimties prasme, esant konstatuotiems bendriems veiksmams, kaltinamųjų veiksmus leidžia traktuoti kaip vienareikšmiai padarytus veikiant bendrininkų grupe.

Atsižvelgiant į tai, kad lemiantis veiksnys, sąlygojęs nukentėjusiojo K. B. mirtį, yra kaltinamojo V. U. veiksmai nukentėjusįjį pasmaugiant, kaltinamojo V. U. tyčia traktuotina kaip tiesioginė apibrėžta tyčia. Nusikaltimo bendrininkų V. J. ir J. G. tyčia traktuotina kaip tiesioginė neapibrėžta tyčia. Konstatuotina, kad kaltinamiesiems V. J. ir J. G. buvo priimtinos bet kokios priemonės ir bet kokie padariniai, siekiant užvaldyti turtą. Faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių visuma pagrįstai leidžia teigti, kad tiek V. J., tiek J. G. neabejotinai numatė galimybę, jog dėl jų veiksmų panaudojant fizinį smurtą gali kilti pavojingi padariniai – nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas ar mirtis, tačiau tų padarinių jie nedetalizavo ir nekonkretizavo, jiems buvo priimtinas bet kokių padarinių atsiradimas.

Faktinės bylos aplinkybės byloja ir tai, kad kaltinamieji J. G. ir V. J. vienareikšmiškai suvokė kaltinamojo V. U. veiksmus smaugiant nukentėjusįjį, maža to, sutiko su tokio pobūdžio smurtu bei padariniais. Tokią išvadą objektyviai suponuoja kaltinamojo V. U. veiksmų smaugiant nukentėjusįjį mastas. Nustatyta, kad tiek J. G., tiek V. J. akivaizdžiai matė, kaip V. U. pirmiausia rankomis, po to, jau panaudodamas ir priemones – saugos diržu, ir galiausiai koja, taigi panaudodamas ir fizinę viso kūno jėgą, spaudžiant kaklą prie žemės, smaugė nukentėjusįjį. Smaugimo veiksmai nebuvo vienkartiniai, ir ne tik fizinių veiksmų, bet ir laiko bei vietos prasme – V. U. pirmiausia rankomis nukentėjusįjį smaugė automobilyje (duomenys neskelbtini) kaime prie gyvenamosios sodybos, po to, nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaime esančią pamiškę, taigi jau kitoje vietoje ir praėjus kuriam laikui, smaugė saugos diržu automobilyje, ir galiausiai smaugė nukentėjusįjį, ištraukus iš automobilio, spaudžiant koja. Remiantis eksperto teisminio nagrinėjimo metu išdėstytais paaiškinimais, kaklo spaudimas koja, t. y. smaugimo veiksmai koja buvę stiprūs, tai įrodo žemėje po nukentėjusiojo galva likusi duobutė, kurios parametrai pagal įvykio vietos apžiūros protokolą – 21 cm skersmens, gylis – iki 8 cm. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta ir tai, kad po nukentėjusiojo lavono kojomis išrausta žemė 50 ir 50 cm plote. Tai, pasak eksperto, nusako fizinio smurto spaudžiant kaklą trukmę, kad nukentėjusysis miręs ne iš karto, jis priešinosi, kojomis rausė žemę, ir tai galėję būti sąmoningi asmens veiksmai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu ekspertas patikslino, kad smaugimo atveju mirštama ne iš karto, asfikcinei mirčiai reikia 5 minučių, mažiausiai 3 minučių, bei pažymėjo, kad esant konstatuotam nukentėjusiojo kaklo spaudimo mechanizmui, kaklo spaudimo koja veiksmai šiuo atveju turėję trukti kelias minutes. Šių aplinkybių visuma pagrindžia, jog smaugimo veiksmai truko tam tikrą laiką, buvo stiprūs, nevienkartinio, netapataus pobūdžio, panaudojant tiek priemones, tiek pasitelkiant stiprią fizinę jėgą. Smurto panaudojimo laipsnis, intensyvumas, trukmė, mechanizmai neabejotinai leidžia teigti, jog kaltinamieji J. G. ir V. J. suprato V. U. veiksmus, su jais sutiko ir jiems pritarė. Nė vienas iš kaltinamųjų – nei V. J., nei J. G. – nesiėmė priemonių nutraukti kaltinamojo V. U. veiksmus, taigi neatsisakė daryti nusikalstamos veikos, atvirkščiai, patys po pirmųjų V. U. smaugimo veiksmų aktyviai vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį, tokiu būdu prisijungdami prie V. U. veiksmų.

Pagal teismų praktiką savanaudiškos paskatos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą konstatuojamos tada, kai kitas žmogus nužudomas, siekiant iš to gauti turtinės naudos, įgyti teisę į turtą arba išvengti materialių išlaidų. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kai savanaudiškos paskatos susiformuoja iki nužudymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus gyvybę metu. Pagal teismų praktiką nustačius, kad nužudymas buvo padarytas dėl savanaudiškų paskatų, veika papildomai kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio atitinkamą dalį priklausomai nuo nustatytų šį nusikaltimą kvalifikuojančių požymių, šiuo atveju – pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamosios bylos medžiaga remiantis nustatyta, kad 2015 m. birželio 17 d. vakarą alkoholinius gėrimus, kuriuos kartu vartojo visi kaltinamieji, pirko liudytojas K. Z.. Tai patvirtina, jog pinigų, bent jau važiuojant į (duomenys neskelbtini) kaimą, nė vienas iš kaltinamųjų neturėjo. Aplinkybę, jog pinigų nė vienas iš jų neturėjo, ne kartą tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė kaltinamasis V. J.. Konstatuotina, jog smurto panaudojimo motyvas ir priežastis nukentėjusiojo K. B. atžvilgiu buvo savanaudiškos paskatos, siekiant pagrobti nukentėjusiajam priklausantį turtą. Tai, kad tikslas buvęs pagrobti nukentėjusiajam priklausantį turtą, ir tai, kad šis tikslas, nesvarbu, kada susiformavęs, buvo žinomas ir suvokiamas visiems kaltinamiesiems, pagrindžia jau pirminiai kaltinamųjų veiksmai nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaimą prie gyvenamosios sodybos tariamai pirkti naminės degtinės, kai V. U., išlipęs iš taksi automobilio, nuėjęs vos kelis žingsnius, taigi net nepriėjęs prie namo, grįžo atgal, ir, kaip nustatyta, nieko nesakęs, iš karto ranka apglėbęs nukentėjusiojo kaklą, pastarąjį pradėjo smaugti, tuo tarpu kaltinamieji V. J. ir J. G. nedelsdami sudavė smūgius kumščiais nukentėjusiajam į galvą. Savanaudiškas paskatas pagrindžia ir tolimesnė įvykių eiga, siekiant turtinės naudos užvaldyti nukentėjusiojo turtą, prieš nukentėjusįjį bendrais veiksmais naudojant fizinį smurtą ir tokiu būdu palaužus nukentėjusiojo pasipriešinimą, savanaudiškas paskatas pagrobiant svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą, kaltinamieji galiausiai realizavo. Nužudymas padarytas plėšimo metu, tuomet pagrobtas automobilis ir baigta nusikalstama veika – plėšimas, atsirado reali galimybė pagrobtu turtu disponuoti ir juo naudotis savo nuožiūra.

Remiantis Specialisto išvada Nr. M 388/15(023), nustatyta, kad, sprendžiant iš lavoninių pakitimų, nukentėjusiojo K. B. mirties laikas atitinka 2015 m. birželio 18 d. naktį, naktį iš birželio 17 d. į birželio 18 d. Būtent šią išvadą, konstatuojant mirties laiką, teisminio nagrinėjimo metu akcentavo teismo medicinos ekspertas D. V.. Ekspertas paaiškino, jog, siekiant patikslinti mirties laiką, iš abiejų nukentėjusiojo akių buvo paimtas stiklakūnis, kuris ištirtas kriminalistikos laboratorijoje. Pateikta išvada, kad apskaičiuojant pagal Šturnerio formulę (kai kalio kiekis po mirties dėsningai mažėja ir kad mirtis ištiko prieš 60–62 valandas nuo stiklakūnio paėmimo momento) mirties laikas atitiktų 2015 m. birželio 19 d. 23.00 val.–birželio 20 d. 01.00 val. Tačiau ekspertas D. V. teisme pažymėjo, kad yra ne viena išlyga, kai mirties laiko apskaičiavimas pagal kalio kiekio sumažėjimą stiklakūniuose metodą netinka, ir paaiškino, kad kalio koncentraciją akies stiklakūnio skystyje rekomenduojama tirti tuomet, kai aplinkos temperatūra, kurioje buvo kūnas, neviršija 10 laipsnių. Šiuo atveju akivaizdu, kad aplinkos temperatūra 10 laipsnių ribą neabejotinai viršijo, ir nors naktimis temperatūra nukrisdavo, tačiau dienomis temperatūra buvo aukšta. Todėl šiuo atveju minėto tyrimo rezultatais nustatant K. B. mirties laiką remtis negalima. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nukentėjusiojo K. B. mirties laikas atitinka 2015 m. birželio 18 d. naktį, naktį iš birželio 17 d. į birželio 18 d.

Kaltinamieji V. U. ir V. J., ginčydami ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl J. G. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje yra neteisingi. Kaltinamasis V. U., neneigdamas, kad tokius parodymus davęs laisva valia ir savo noru, paaiškino J. G. apkalbėjęs, bijodamas baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis V. J., taipogi neneigdamas, kad ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti jo paties duoti, niekam nedarant įtakos, parodymai, taipogi paaiškino, jog buvo pasimetęs, išsigandęs, todėl ir nurodė, kad veikoje dalyvavo ir J. G.. Tokie kaltinamųjų V. U. ir V. J. teisminio nagrinėjimo metu išdėstyti argumentai, kaip minėta, vertintini kritiškai, tik kaip siekis padėti baudžiamosios atsakomybės išvengti nusikaltimo bendrininkui – J. G..

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. spalio 7 d. papildomos įtariamojo apklausos metu kaltinamasis V. U. savanoriškai pateikė jam perduotus kaltinamojo J. G. raštelius, dėstant, kokias nusikalstamos veikos aplinkybes įvardyti. Nustatyta, kad J. G. nurodo V. U., jog reikia duoti tokius parodymus, kokius davęs jis, jog jis, J. G., nuėjo nusišlapinti, o parėjęs pamatė, jog V. J. „daužo“ nukentėjusįjį, o jis, J. G., nieko nedarė, kad automobilį vairavo ne jis – ne J. G., o V. U., jog nukentėjusįjį automobilyje daužė ir jį iš automobilio išspyrė V. J.. Atkreiptinas dėmesys, jog J. G. rašteliuose taip pat nurodo, kaip V. U. reiktų paaiškinti parodymų pakeitimą – jog bijojo atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kad jie tarpusavyje nesutarė, pykosi, be to, kad jis, J. G., buvo labai girtas (t. 3, b. l. 40–43). Analizuojant minėtų raštelių turinį, jį gretinant su kaltinamojo V. U. teisme išdėstytais parodymais, akivaizdu, kad, dėstant nusikalstamos veikos aplinkybes, ir apibrėžiant J. G. veiksmus ir dalyvavimą veikoje, kaltinamojo V. U. parodymai teisminio nagrinėjimo metu pasikeitė visiškai identiškai J. G. rašteliuose įvardytoms aplinkybėms. Maža to, atkreiptinas dėmesys, jog, nurodant J. G. dalyvavimą veikoje, identiškai teisminio nagrinėjimo metu pasikeitė ir kaltinamojo V. J. parodymai. Iš esmės identiškai abu kaltinamieji, tiek V. U., tiek V. J., teisminio nagrinėjimo metu argumentavo parodymų pasikeitimo priežastį – abu nurodė, kad bijojo baudžiamosios atsakomybės, V. J., be to, nurodė buvęs išsigandęs. Išdėstyta visuma suponuoja vienintelę logišką išvadą - teisminio nagrinėjimo metu, nurodant nusikalstamos veikos aplinkybes ir apibrėžiant J. G. dalyvavimą veikoje, ne tik kaltinamasis V. U., bet ir V. J. neabejotinai buvo paveikti J. G.. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kaltinamojo V. J. ikiteisminio tyrimo metu išsakytą poziciją, jog pradžioje nusikalstamos veikos aplinkybių nenurodė, nes bijojo kitų bendrininkų, kadangi abu jie jau teisti ir yra atlikę laisvės atėmimo bausmes.

Kaltinamasis J. G., neigdamas jam pareikštus kaltinimus, nurodė, jog prieš įvykį, tai yra prieš 2015 m. birželio 17 d., kai (duomenys neskelbtini) mieste susitiko su kaltinamaisiais ir liudytojais K. Z., I. E., R. M., jis vartojo narkotines medžiagas, o susitikus su pastaraisiais, išgėrė dar ir šiek tiek, bet nedaug, alkoholio, todėl taksi automobiliu važiuojant į (duomenys neskelbtini) kaimą, jis nuo narkotinių medžiagų bei alkoholio poveikio užmigo ir atsipeikėjo tik jau atvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur išlipo iš automobilio ir nuėjo atlikti gamtinių reikalų. Grįžęs aptiko, jog kaltinamieji V. U. ir V. J. kojomis spardė ant žemės gulintį nukentėjusįjį, taksi automobilio vairuotoją. Jis V. U. ir V. J. liepė nustoti mušti nukentėjusįjį, tačiau pastarieji liepę jam nesikišti. Po to V. U. ir V. J. įkėlė nukentėjusįjį į automobilį, ir jis liepęs jį parvežti namo. Grįžtant atgal į (duomenys neskelbtini), nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio mišinio, jo poveikio jis vėl užmigęs ir atsipeikėjęs jau tik kažkur vidury kelio, pastebėjo, jog taksi automobilyje nebėra taksi automobilio vairuotojo. Tokie kaltinamojo J. G. parodymai vertintini kritiškai ir atmestini kaip prieštaraujantys faktinėms nustatytoms baudžiamosios bylos aplinkybėms.

Baudžiamosios bylos medžiaga iš tiesų nustatyta, kad, atlikus toksinių-narkotinių medžiagų šlapime tyrimą, J. G. šlapime rasta kanabinoidų/marihuanos pėdsakų (t. 4, b. l. 69). Tačiau pažymėtina, kad šis tyrimas atliktas 2015 m. birželio 22 d., taigi jau po nusikalstamos veikos padarymo praėjus penkioms paroms. Taigi tai kaltinamojo J. G. argumentų, kad narkotines medžiagas jis vartojęs prieš 2015 m. birželio 17 d., o ne vėliau, tai yra jau po nusikalstamos veikos padarymo, nepatvirtina. Pažymėtina, jog nei kaltinamieji V. U. ir V. J., nei kartu su kaltinamaisiais 2015 m. birželio 17 d. vakarą kartu buvę liudytojai nenurodė J. G. vartojus narkotines medžiagas ar kad pastarasis būtų sakęs jas vartojęs. Šiame kontekste atsižvelgtina į liudytojos I. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtintus parodymus, kad naktį iš 2015 m. birželio 17 d. į 18 d., kaip nustatyta, jau po nusikalstamos veikos padarymo, atėjęs J. G. sakė, kad „prisidirbo su taksistu“ bei prašė jos pasakyti policijai, kad jie visą naktį buvę kartu (t. 2, b. l. 29–30). Šie I. J. parodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog J. G. gerai supratęs ir suvokęs įvykusio įvykio aplinkybes. Galiausiai tai, kad J. G. suvokė, suprato įvykio aplinką, nebuvo užmigęs, atvirkščiai, aktyviais veiksmais dalyvavo nusikalstamoje veikoje, kaip minėta, patvirtina kaltinamųjų V. U. ir V. J. ikiteisminio tyrimo metu išdėstytos aplinkybės.

Atmestini ir kaltinamojo J. G. parodymai, jog kartu su kaltinamaisiais V. U. ir V. J. taksi automobiliu jis sutikęs važiuoti tik todėl, kad bijojo kaltinamųjų, kadangi tiek su V. U., tiek su V. J. jo santykiai nebuvo geri, su V. J. buvo kilęs konfliktas prieš kelias savaites, su V. U. – prieš kelias dienas, kai V. U. konflikto metu jam sulaužė žandikaulį. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. birželio 13 d. į sveikatos priežiūros įstaigą – (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyrių – iš tiesų kreipėsi J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam diagnozuotas viršutinio žandikaulio lūžis (t. 2, b. l. 150–151). Tai, kad tarpusavio konfliktas su J. G., kurio metu jis pastarajam sulaužė žandikaulį, buvo, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir kaltinamasis V. U.. Kaltinamųjų V. U. ir J. G. tarpusavio konflikto faktą teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytoja S. P.. Tačiau tai J. G. argumentų, jog į taksi automobilį kartu su V. U. ir V. J. jis sėdęs ir į (duomenys neskelbtini) kaimą važiavęs tik iš baimės, kad prieš jį gali būti panaudotas fizinis smurtas, nepatvirtina. Atvirkščiai, kaltinamojo J. G. parodymai, jog su kaltinamaisiais V. U. ir V. J. buvo susipykę ir 2015 m. birželio 17 d., paneigtini ne tik kaltinamųjų V. U. ir V. J. parodymais, bet, akcentuotina, ir tiesiogiai kartu su kaltinamaisiais tą vakarą buvusių ir tiesiogiai bendravusių liudytojų K. Z., I. E., R. M. parodymais, jog jokių konfliktų tarp kaltinamųjų tą vakarą nebuvę, visi kaltinamieji tarpusavyje bendravę normaliai.

Tiek kaltinamųjų V. U., tiek V. J., tiek, vėlgi akcentuotina, ir su nusikalstama veika visiškai nesusijusių liudytojų K. Z., I. E., R. M. parodymais paneigti ir J. G. argumentai, jog 2015 m. birželio 17 d. vakarą, susitikus su pastaraisiais, alkoholio jis iš esmės nevartojo – išgėrė tik tris gurkšnius aluas. Tiek kaltinamieji, tiek minėti liudytojai analogiškai vieni kitiems nurodė, kad alkoholinius gėrimus visi kaltinamieji vartojo vienodai, taigi kartu ir J. G..

Kaltinamieji V. U. ir J. G. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad kaltinamajam V. U., sudavus nukentėjusiajam smūgius, ir po to, kraustant nukentėjusiojo kišenes, kaltinamasis V. J., kad nukentėjusysis nesipriešintų, buvo atsisėdęs pastarajam ant galvos. Šie kaltinamųjų V. U. ir J. G. parodymai, pažymėtina išsakyti tik teisme, atmestini kaip nepagrįsti jokiais duomenimis.

Esant išdėstytai įrodymų visumai, konstatuotina, jog kaltinamųjų kaltė bendrininkų grupe, pavartojus fizinį smurtą, palaužus nukentėjusiojo pasipriešinimą, pagrobus svetimą turtą bei nužudžius nukentėjusįjį dėl savanaudiškų paskatų, laikytina įrodyta. Nusikalstami kaltinamųjų veiksmai tokiu būdu kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos tyčinio pobūdžio nusikaltimai, padaryti veikiant tiesiogine tyčia - V. U. veikė tiesioginė apibrėžta, V. J. ir J. G. – tiesiogine neapibrėžta tyčia. Viena kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika - plėšimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, traktuotinas kaip apysunkis nusikaltimas, tuo tarpu kita nusikalstama veika – nužudymas, ir dargi dėl savanaudiškų paskatų – kaip labai sunkus nusikaltimas. Kaltinamųjų veiksmai nukreipti prieš svarbiausias įstatymu saugomas vertybes – asmens gyvybę, sveikatą, asmens teisę į nuosavybę. Kaltinamųjų veiksmai ne tik buvę akivaizdaus smurtinio pobūdžio, bet smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvęs ir itin intensyvus, esant akivaizdžiam tiek fiziniam, tiek kiekybiniam pranašumui, atimant bet kokias galimybes nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Kaltinamųjų veiksmai, įtakoti žemų, savanaudiškų paskatų, ko pasėkoje sukeltos negrįžtamos pasekmės.

Kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė veikiant bendrininkų grupe, ir ši aplinkybė vienareikšmiai pripažintina kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažintina ir tai, jog kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio. Ir tai neabejotinai įtakojo nusikalstamus kaltinamųjų veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, sukeliant sunkiausias pasekmes.

Kaltinamieji V. U. ir V. J. teisminio nagrinėjimo metu kaltę padarius nusikalstamas veikas pripažino tik jiems inkriminuojama apimtimi, t.y. pripažindami kiekvienas savo nusikalstamus veiksmus, visų nusikalstamos veikos aplinkybių neįvardijo. Taigi traktuoti, kad kaltinamieji V. U. ir V. J. prisipažino padarę baudžiamajame įstatyme numatytas, jiems inkriminuojamas veikas, nėra pagrindo. Kaltinamieji V. U. ir V. J. ne kartą nurodė, tiek žodžiu, tiek raštu, jog nuoširdžiai gailisi padarę nusikalstamas veikas. Vienok, kaltinamųjų pozicija teisminio nagrinėjimo metu suponuoja priešingą išvadą - kaltinamųjų gailėjimasis yra vienareikšmiai deklaratyvaus pobūdžio, siekiant sušvelninti vieno iš kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės ribas. Tokiu būdu konstatuotina, kad kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Nustatyta, kad kaltinamojo V. U. nusikalstamų veiksmų apimtis buvo didžiausia, būtent V. U. nusikalstami veiksmai buvo ne tik pirminiai, bet aktyviausi, intensyviausi, ir galiausiai lėmę asmens mirtį.

Kaltinamasis V. U., būdamas jauno amžiaus, jau yra teistas šešis kartus. Teistumai už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas nėra išnykę. Maža to, kreiptinas dėmesys, jog šias dvi tyčines nusikalstamas, smurtinio pobūdžio veikas, kurių viena priskirtina labai sunkių nusikaltimų kategorijai, ir susijusi su nepataisomomis pasekmėmis - asmens mirtimi, kaltinamasis V. U. padarė būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, ir tik 2015 m. vasario mėnesį. Išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai suponuoja V. U. asmenybę vertinti vienareikšmiai kaip piktybiškai įstatymus, bei visuomenėje priimtinas normas ignoruojančią, nusikalsti linkusią asmenybę. Akivaizdu, jog nusikalstamas kaltinamojo V. U. gyvenimo būdas ir nusikalstami įgūdžiai progresuoja, neabejotinai kelia pavojų realų pavojų visuomenei.

Kaltinamojo J. G. nusikalstamų veiksmų apimtis buvo mažesnė nei V. U., bet vienareikšmiai didesnė nei kaltinamojo V. J., be to, fizinio smurto aspektu, pakankamai reikšminga – nustatyta, kad J. G., be kitų veiksmų – ištraukiant iš automobilio, į jį įkeliant, daugybinius smūgius tiek rankomis, tiek kojomis nukentėjusiajam, ir daugiausia į galvos sritį, sudavė tiek taksi automobilyje, tiek nukentėjusįjį ištraukus iš automobilio.

Kaltinamasis J. G. anksčiau yra teistas keturis kartus, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Kreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis iš laisvės atėmimo vietos, atlikus laisvės atėmimo bausmę, paleistas tik 2015 m. sausio mėn. Taigi, šias dvi tyčines, smurtines nusikalstamas veikas, kurių viena traktuotina kaip labai sunki, susijusi su asmens mirtimi, kaltinamasis padarė praėjus vos pusės metų laikotarpiui, po to kai atliko realią laisvės atėmimo bausmę. Šių aplinkybių visuma objektyviai suponuoja J. G. taipogi vertinti kaip akivaizdžiai įstatymus, bei visuomenėje priimtinas normas ignoruojančią ir nusikalsti linkusią asmenybę, kurios nusikalstami įgūdžiai akivaizdžiai progresuoja, ir nusikalstamos veikos, baudžiamosios teisės prasme, vienareikšmiai sunkėja.

Kaltinamojo V. J. nusikalstamų veiksmų apimtis buvo mažiausia. V. J. artimieji, siekdami nors tam tikra dalimi atkurti socialines pasekmes, atlygino nukentėjusiesiems dalį padarytos žalos. Į šias aplinkybes atsižvelgtina nustatant bausmės dydį V. J.. V. J. charakterizuojamas teigiamai.

Išdėstytų aplinkybių visuma, vienareikšmiai suponuoja griežčiausios baudžiamajame įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimą kaltinamiesiems. Nustatant bausmės dydį kiekvienam kaltinamajam, atsižvelgtina į tyčinį, smurtinį nusikalstamų veikų pobūdį, padarytų nusikalstamų veikų sunkumo laipsnį, dviejų atsakomybę sunkinančių aplinkybių konstatavimą, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į fizinio smurto intensyvumą ir apimtį, į kiekvieno kaltinamojo nusikalstamų veiksmų apimtį, tyčios kryptingumą ir formą, kiekvieno kaltinamojo asmenybę. Laikytina, jog kaltinamiesiems skirti mažesnes bausmes nei pasiūlė valstybinis kaltintojas šioje byloje esant nustatytoms bylos aplinkybėms nėra pagrindo. Tokiu būdu, kaltinamajam V. J. skirtina už padarytas veikas baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos vidurkiui artima laisvės atėmimo bausmė, J. G. griežtesnė nei sankcijos vidurkis, tuo tarpu V. U. skirtina griežčiausia laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusiosios A. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos

Nukentėjusioji A. B. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų solidariai priteisti 1041,40 Eur turtinei žalai atlyginti ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji A. B. nurodė dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų ji patyrusi 1041,40 Eur vertės turtinę žalą, kurią sudaro – 1107 Eur už laidotuvių paslaugas, 30 Eur – už mirties liudijimą, 114,40 Eur – už gedulingus pietus, 50 Eur – auka bažnyčiai už gedulingas apeigas, 10 Eur – kapo duobės iškasimas, ir 30 Eur, kuriuos kaltinamieji pagrobė iš nukentėjusiojo K. B.. Nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas rašytiniais įrodymais – N. firmos „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitu – 1107 Eur už suteiktas laidojimo ir kitas paslaugas, bei R. C. firmos pinigų sumokėjimo kvitu – 114,40 Eur už gedulingus pietus (t. 1, b. l. 141-144). Matyti, jog civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo rašytiniais įrodymais pagrįstas ne visa apimtimi. Vienok, pagal susiklosčiusias tradicijas, auka bažnyčiai už gedulingas apeigas yra laidojimo tradicijų, apeigų dalis, todėl abejoti nukentėjusiosios įvardinta 50 Eur suma nėra pagrindo. Logiška, yra ir nukentėjusiosios nurodyta 10 Eur suma už kapo duobės iškasimą, bei 30 Eur suma už mirties liudijimo išdavimą, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys taipogi tenkintas. Pagrįstomis laikytinos ir materialinės pretenzijos dėl 30 Eur, kuriuos kaltinamieji pagrobė iš nukentėjusiojo K. B.. Taigi, nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas, logiškas, todėl iš esmės tenkintinas.

Nustatyta, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu dalį padarytos turtinės žalos – 350 Eur nukentėjusiajai A. B. atlygino kaltinamojo V. J. sesuo A. J. (t. 5, b. l. 43).. Tokiu būdu, šia apimtimi civilinis ieškinys dėl turinės žalos atlyginimo mažintinas. Nukentėjusiajai A. B. priteistina 691,40 Eur turtinei žalai atlyginti. Ir ši žala priteistina iš visų kaltinamųjų solidariai, kadangi už nusikalstama veika padaryta žalą visi nusikaltimo bendrininkai atsako solidariai. Be to, nukentėjusioji A. B. reikalavimų V. J. neatsisakė.

Nukentėjusiųjų A. B. ir A. B. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos.

Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos pareiškė nukentėjusieji A. B. ir A. B., kurie dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų nurodo patyrę neturtinę žalą, kurią kiekvienas įvertina po 30 000 Eur.

Nukentėjusioji A. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos motyvuoja dėl tėvo K. B. mirties patirtais dvasiniais išgyvenimais, dvasiniu skausmu, emociniu sukrėtimu, sveikatos būkle, kuri po tėčio mirties pablogėjo, dėl ko ji vartojo raminamuosius vaistus. Nurodo, kad, tėvams išsiskyrus, ji su tėčiu K. B. kartu gyveno nuo 16 metų.

Nukentėjusysis A. B. neturtinę žalą taip pat motyvuoja didžiuliu skausmu, nenumaldoma širdgėla netekus artimo žmogaus – tėvo. Nukentėjusysis nurodo, kad su tėvu buvo labai glaudus emocinis ryšys nuo pat vaikystės, jie kartu su tėvu žaisdavo, žvejodavo, tėvas mokė visokių darbų, suaugus visuomet klausdavo jo patarimo.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata, neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Pažymėtina, kad žala šiuo atveju padaroma vertybėms, kurios neturi materialinės išraiškos, tačiau įstatymas šias vertybes gina turtiniais būdais, ir neturtinė žala įvertinama bei atlyginama būtent pinigine išraiška (CK 6.250 straipsnio l dalis). Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai, be kitais įstatymų nustatytais atvejais, ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Kiekvieno žmogaus gyvybė yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti ir artimųjų patirtą dvasinį skausmą bei kančią. Todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai visa apimtimi negali būti taikomas, kadangi pačios neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus. Todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog, sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, privalu atsižvelgti tiek į konkrečiais, tiek į vertinamaisiais požymiais apibrėžiamus kriterijus – neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes (amžių, profesiją, kt.), į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tuo pačiu, teismų praktikoje pažymėta, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra pasekmės. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli, ir šiuo atveju neturtinė žala ypač dideliu neigiamu poveikiu pasireiškia asmenims, labiausiai emociškai susijusiems su nužudytu asmeniu.

Nustatyta, kad nukentėjusieji A. B. ir A. B. yra nužudytojo vaikai. Nukentėjusioji A. B. su tėvu K. B., tėvams išsiskyrus, gyveno nuo šešiolikos metų. Logiška, jog tuomet dar nepilnamete dukra rūpinosi tėvas K. B.. Esant tokioms aplinkybėms, logiška, jog jų santykiai buvę glaudūs ir artimi. Faktą, kad dukters ir tėvo santykiai buvo artimi byloja tai, jog 2015 m. birželio 17 d., K. B. po pertraukos išėjus į darbą, duktė A. B. jam skambino ir jie bendravo net kelis kartus – 9.47 val., 19.20 val., 19.38 val., jie kalbėjo apie rūbus, kuriuos seniūnija gavo kaip labdarą, ir kada jie tuos rūbus galėtų pasiimti, tėtis – K. B. sakė, kad viskas gerai, kad darbą baigs 2015 m. birželio 18 d., 9 val., ir tuomet jie susiskambins. Nustatyta, kad A. B. tėvui K. B., kaip buvo susitarę, skambino ir 2015 m. birželio 18 d., 8.30 val., tačiau tuomet K. B. telefonas jau buvo išjungtas (t. 1, b. l. 135-137). Šios aplinkybės patvirtina, jog duktė ir tėvas rūpinasi vienas kitu.

Nustatyta, jog kartu su seserimi A. B., ir tėvu K. B., tėvams išsiskyrus gyveno ir A. B.. Nors prieš kelis metus A. B. išvyko į užsienį ir šiuo metu gyvena atskirai, tačiau abejoti pastarųjų, kaip tėvo ir sūnaus, ryšiais nėra pagrindo. A. B. nurodo, jog su tėvu buvęs glaudus ryšys nuo pat vaikystės, tėvas su juo žaisdavo, jie kartu žvejodavo, tėvas mokė jį visokių darbų, suaugęs visuomet klausdavo jo patarimų.

Turint omeny vaikų ir tėvo ryšį, bendrąja prasme, šiuo konkrečiu atveju imant domėn ir tai, kad vaikai, kurių vienas buvo ir nepilnametis, tėvams išsiskyrus, gyveno su tėvu (nors priežasties nukentėjusioji A. B. teisme ir neįvardijo), duktė A. B. kartu gyveno ir iki dabar, logiška ir suprantama, kad netikėta, juolab tragiška, žiauri ir visiškai beprasmė tėvo netektis vaikams sukėlė, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą. Vis tik, neturtinės žalos aspektu, laikytina, jog net ir pastaruoju metu kartu su K. B. gyvenusi, taigi kasdien bendravusi, juo rūpinusi A. B. patyrė didesnius išgyvenimus, jų tarpusavio ryšys buvęs glaudesnis nei su A. B.. Akcentuodamas ryšius vaikystėje, A. B. tarpusavio su tėvu bendravimo pastaruoju metu, jam išvykus į užsienį, neapibrėžė ir nekonkretizavo. Tuo tarpu, pats gyvenimo atskirai faktas suponuoja, jog kartu gyvenančio vaiko, net ir esant jau suaugusiam, yra glaudesnis. Be to, pateikęs rašytinį pareikšimą, tiesiogiai ir betarpiškai patirtos neturtinės žalos A. B. neįvardijo nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Tokiu būdu, priteisiant neturtinę žalą, jos dydis A. B. nustatytas mažesnis nei A. B..

Teismų praktikoje nėra konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima tiksliai įvertinti vaikų išgyvenimų ir dvasinio skausmo dydį dėl tėvo mirties. Tačiau šie dvasiniai išgyvenimai turi būti įvertinti, apibrėžti ir atlyginti.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, veikiant bendrininkų grupe, esant akivaizdžiam tiek kiekybiniam, tiek kokybiniam kaltinamųjų pranašumui, fizinį smurtą (duomenys neskelbtini) m. amžiaus nukentėjusiojo K. B. atžvilgiu naudojo trys jauno amžiaus kaltinamieji, nuošalioje vietoje, tamsiu paros metu, taigi nesant jokioms objektyvioms galimybėms priešintis. Kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti į didžiausią vertybę – žmogaus gyvybę. Kaltinamųjų veiksmais sukeltos negrįžtamos pasekmės. Šiame kontekste vėlgi pažymėtinas nukentėjusiojo K. B. atžvilgiu naudoto fizinio smurto intensyvumas ir mastas, kaip pažymėjo ekspertas, teismo medicinos požiūriu fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo akivaizdus ir žiaurus, K. B. buvo muštinai užmuštas, smaugtinai pasmaugtas.

Vertinant turtinę kaltinamųjų padėtį, konstatuotina, jog žalos atlyginimo aspektu dabartinė turtinė kaltinamųjų padėtis nėra gera ar palanki – kaltinamieji oficialiai niekur nedirbo, taigi savarankiškų pajamų neturi, neturi kaltinamieji ir savarankiško jiems nuosavybės teise priklausančio turto. Tačiau šios aplinkybės kaltinamųjų pareigos atlyginti padarytą neturtinę žalą neeliminuoja. Juolab, kad kaltinamieji yra jauno amžiaus, darbingi, atitinkamą išsilavinimą turintys, reikšmingų fizinės sveikatos negalavimų neturintys asmenys. Tai suponuoja kaltinamuosius galint ir turint galimybę užtikrinti neturtinės žalos atlyginimą. Be to, tokia kaltinamųjų turtinė padėtis yra dabartiniu momentu ir, esant tikslingoms ir kryptingoms kaltinamųjų pastangoms, ši padėtis gali keistis teigiama linkme, net ir esant priimant kaltinamųjų atžvilgiu teismo sprendimui šioje baudžiamojoje byloje. Be to, kreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Pažymėtina ir tai, kad neturinės žalos, kaip ir turtinės žalos, atlyginimas priteistinas solidariai iš visų trijų kaltinamųjų, taigi, finansinė našta tenka visiems trims kaltinamiesiems.

Žalos atlyginimo aspektu, imtina domėn ir pačių kaltinamųjų pozicija teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamieji V. U. ir V. J., jiems pareikštų kaltinimų apimtimi, pripažinę savo kaltę, nurodė, kad gailisi padarę šias sunkias pasekmes sukėlusias nusikalstamas veikas, ir atsiprašo A. B.. Vienok, akivaizdu, kad tokia kaltinamųjų pozicija buvo tik deklaratyvaus pobūdžio, nukreipta ne nukentėjusiųjų A. B. ir A. B. atžvilgiu, siekiant nors tam tikra, bent moraline, prasme sušvelninti kilusius padarinius, bet atvirkščiai, siekiant sušvelninti vieno iš kaltinamųjų padėtį.

Nustatyta, kad K. B. piktnaudžiavo alkoholiu, alkoholį vartojo ne dažnai, bet jei vartodavo, tai kelias savaites, po to, savaitę nevartodavo, kad galėtų pradėti dirbti. Tačiau ši aplinkybė jokiu būdu nemažina jo gyvybės vertės žmogiškąja prasme. Šiame kontekste pažymėtina, kad jokiais giminystės ryšiais su K. B. nesusiję, tačiau ne vienerius metus jį pažinoję asmenys – D. S. ir J. R. K. B. apibūdino vienareikšmiai teigiamai, kaip gerą, ir atsakingą žmogų, kuris darbe niekada nebuvo neblaivus. Nustatyta, kad 2015 m. birželio 17 d. – 18 d., K. B. buvo blaivus. K. B. buvo darbingo amžiaus, reikšmingų sveikatos problemų neturėjęs (byloje tokių duomenų nėra), asmuo, kuris, net ir parašius pareiškimą atleisti jį iš darbo, ėjo dirbti, logiška siekė uždirbti, gauti pajamų pragyvenimui.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo A. B. naudai tenkintinas visa apimtimi. A. B. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios D. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos

Nukentėjusioji D. S. baudžiamojoje byloje pareiškė 1500 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, kurią sudaro nepataisomai sugadintas automobilis „Audi 100 Avant“. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos nukentėjusioji grindžia – analogiškos transporto priemonės vidutine rinkos verte, kuri šiai dienai yra – 1080 Eur, bei kitomis išlaidomis, susijusiomis su taksometro patikra - 16,80 Eur, bei leidimu vežti keleivius lengvuoju automobiliu – 35,04 Eur, bendra suma - 51,84 Eur. Nukentėjusios reikalavimai yra pagrįsti rašytiniais prie pareikšto civilinio ieškinio pridėtais įrodymais – išrašais apie transporto priemonės vertę, PVM sąskaita faktūra, bei pinigų – kvitu priėmimo (t. 5, b. l. 136-149). Šioje dalyje civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu. Nustatyta, jog teisminio nagrinėjimo metu, civilinė ieškovė sugadintą automobilį pridavė į metalo laužo supirktuvę, ir gavo pajamų – 59,38 Eur (t. 5, b. l. 105). Nustatyta ir tai, jog teisminio nagrinėjimo metu dalį padarytos turtinės žalos – 300 Eur D. S. atlygino kaltinamojo V. J. sesuo A. J. (t. 5, b. l. 153). Esant tokioms aplinkybėms, D. S. civilinis ieškinys dėl patirtos turtinės žalos atitinkamai mažintinas ir D. S. priteistina 772, 46 Eur turtinei žalai atlyginti.

D. S. pareiškė civilinį ieškinį ir dėl patirtų proceso išlaidų – 124, 28 Eur transporto išlaidų ir 150 Eur advokato pagalbai apmokėti. Šioje dalyje nukentėjusiosios civilinis ieškinys taipogi yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas (t. 5, 136-137, 151-152).

D. S. nurodė, kad vienas kaltinamųjų, nors ir netiesiogiai, bet geranoriškai atlygino dalį patirtos žalos, todėl ieškovė reikalavimų kaltinamojo V. J. atžvilgiu atsisako. Minėta, jog už nusikaltimu padarytą žalą atsako visi nusikalstamos veikos vykdytojai solidariai. Todėl ir šiuo atveju žala priteistina iš visų kaltinamųjų solidariai. Pažymėtina, jog D. S. savo teises žalos atlyginimo reikalauti, ar nereikalauti, iš kurio nors kalto asmens, gali realizuoti vykdymo procese.

Dėl advokatų išlaidų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, Iš V. U., J. G., V. J. solidariai valstybės naudai priteistina 277,32 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. B. (t. 5, b. l. 65, 123, 130).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, Iš V. U., J. G., V. J. solidariai valstybės naudai priteistina 253,71 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. B. (t. 5, b. l. 66, 122, 129).

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė byloje pažymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamiesiems J. G. ir V. U. išlaidų (t. 5, b. l. 186, 187). Prašyme nurodoma, kad vadovaujantis „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011), antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, J. G. sudaro 346,47 Eur, V. U. – 511,49 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 3 dalį, paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Vadovaujantis šia nuostata bei atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį, suimto kaltinamojo gynėjo dalyvavimas teisiamojo posėdžio metu yra privalomas, konstatuotina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo šiuo atveju yra nepagrįstas. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, tiekiant antrinę teisinę pagalbą J. G. V. U. atmestinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinės laikmenos – 14 vnt. – paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. U., J. G., bei V. J. drabužiai – nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini kaltinamiesiems.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – K. B. drabužiai, 2,52 Eur – nuosprendžiui įsitiesėjus, gražintini A. B..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - saga, popieriaus skiautė, žvyro, žemių ėminiai – nuosprendžiui įsitiesėjus, sunaikintini.

Kardomosios priemonės - suėmimai, pratęstinos iki nuosprendžio įsitiesėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems (4) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimu šešiolikai (16) metų ir šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas V. U. paskirti – laisvės atėmimą šešiolikai (16) metų ir šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėti 2012 m. gegužės 10 d., 2012 m. birželio 27 d., 2012 m. liepos 19 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtų ir 2012 m. lapkričio 12 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos neatliktos bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę pagal šiuos nuosprendžius ir nutartį V. U. paskirti – laisvės atėmimą septyniolikai (17) metų ir šešiems (6) mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo terminą – 2015 m. birželio 21 dieną, ir kardomosios priemonės – suėmimo terminą nuo 2015 m. birželio 22 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems (3) metams ir šešiems (6) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimu penkiolikai (15) metų ir šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas J. G. paskirti – laisvės atėmimą penkiolikai (15) metų ir šešiems (6) mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo terminą – 2015 m. birželio 21 dieną, ir kardomosios priemonės – suėmimo terminą nuo 2015 m. birželio 22 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems (3) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimu keturiolikai (14) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas V. J. paskirti – laisvės atėmimą keturiolikai (14) metų.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo terminą – 2015 m. birželio 21 dieną, ir kardomosios priemonės – suėmimo terminą nuo 2015 m. birželio 22 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios A. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš V. U., J. G., V. J. solidariai A. B. priteisti 691,40 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies. Iš V. U., J. G., V. J. solidariai A. B. priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiosios D. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Iš V. U., J. G., V. J. solidariai D. S. priteisti 772,46 Eur turtinės žalos atlyginimui, ir 274,28 Eur proceso išlaidų.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą Nr. NTP-7-2260 tenkinti. Iš V. U., J. G., V. J. solidariai valstybės naudai priteisti 277,32 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. B..

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą Nr. NTP-7-2259 tenkinti. Iš V. U., J. G., V. J. solidariai valstybės naudai priteisti 253,71 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. B..

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus Nr. NTP-7-3349, Nr. NTP-7-3357 priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, antrinę teisinę pagalbą tiekiant J. G., V. U. atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

-3 kompiuterines laikmenas – DVD su 2015 m. birželio 18 d. Plungės rajono PK budėtojų dalies, ir įėjimo į Plungės rajono PK vaizdo įrašais;

- kompiuterinę laikmeną – DVD su 2015 m. birželio 18 d. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašais;

- kompiuterinę laikmeną - CD-R su kompiuterio „Toshiba“ apžiūros duomenimis;

- kompiuterinę laikmeną - CD-R su išklotinėmis;

- kompiuterinę laikmeną - CD-R Nr. 389-15 su duomenimis iš MTR ir SIM kortelių;

- kompiuterinę laikmeną – DVD su 2015 m. birželio 26 d. V. U. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu;

- kompiuterinę laikmeną – DVD su 2015 m. liepos 1 d. V. J. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu;

- kompiuterinę laikmeną - CD-R su 2015 m. spalio 22 d. V. J. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu;

-kompiuterinę laikmeną - CD-R su 2015 m. liepos 1 d. J. G. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu;

- kompiuterinę laikmeną - DVD su 2015 m. rugsėjo 29 d. J. G. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu;

- kompiuterinę laikmeną – CD-R su 2015 m. birželio 21 d. įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) , lavono apžiūros, duomenimis;

- kompiuterinę laikmeną – CD-R su 2015 m. liepos 7 d. įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 18 d. eismo įvykio , duomenimis;

kompiuterinę laikmeną – CD-R prie 2015 m. liepos 23 d. apžiūros protokolo;

palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – reklaminį bukletą ir lipdukų knygutę „(duomenys neskelbtini)“, aplamdytą laikraštį „Akistata“ Nr. 45, „Eurovaistinė“ reklaminį fragmentą, baltos spalvos plastikinį maišelį su užrašu „Estele.le“, su sulankstyta šviesą atspindinčia liemene, - paimtus įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, saugomus Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3 – jame skyriuje (t. 1, b. l. 35) – nuosprendžiui įsitiesėjus, sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – sagą, popieriaus skiautę, žvyro, žemių ėminius, - paimtus įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) gyvenamosios sodybos teritorijos apžiūros metu, saugomus Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3 – jame skyriuje (t. 1, b. l. 74) – nuosprendžiui įsitiesėjus, sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – K. B. drabužius – džinsinį švarkelį, raudonos spalvos kelnes su diržu, apatines kelnaites, marškinėlius, berankovius marškinėlius, puskojines, rudos spalvos įmaunamus pusbačius, 2,52 Eur - saugomus Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3 – jame skyriuje (t. 1, b. l. 74, 130) – nuosprendžiui įsitiesėjus, grąžinti A. B..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. U. drabužius: juodos spalvos sportines kelnes, tamsiai mėlynos spalvos džemperį „Adidas“, žydros spalvos kedus „Adidas“, saugomus Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3 – jame skyriuje (t. 2, b. l. 116) – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. U..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. J. drabužius: mėlynos spalvos sportinius batelius „Nike“, mėlynos spalvos sportinius batelius „Adidas“, juodos spalvos sportinius batelius „Adidas“, mėlynos spalvos striukę, pilkos spalvos užtraukiamas megztuką, mėlynos spalvos kelnes „CKASIK“, juodos spalvos pusbačius „HOT“, juodos spalvos sportines kelnes „NIKE“, juodos spalvos sportinį džemperį, mėlynos spalvos sportinė džemperį, saugomus Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3 – jame skyriuje (t. 2, b. l. 122) – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. J..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. G. drabužius: mėlynos spalvos megztinį „Bench“, pilkos spalvos sportines kelnes „NIKE“, pilkos spalvos džinsines kelnes „UMBRO“, juodos spalvos striukę, mėlynos spalvos džinsines kelnes „Resalsa“, baltos spalvos sportinius batelius, pilkos ir žalios spalvos sportinius batelius, saugomus Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3 – jame skyriuje (t. 2, b. l. 146) – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti J. G..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo, o nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.