Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniu R. S. ir Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK atstovui L. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. S. 2014 08 22 skundą dėl Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK 2014 08 12 nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundą padavęs asmuo R. S., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 183str., 259str., prašo panaikinti Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK sprendimą atsisakyti pradėti administracinę teiseną pagal jo rašytus pareiškimus ir įpareigoti nustatyti administracinį pažeidimą padariusį asmenį (-is), surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir patraukti atsakomybėn (b.l. 3-5).

Skundą teismui kartu su medžiaga ROIK 0114000481978, 0114000525638 (b.l. 14-35) persiuntė Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK.

Teismo posėdyje R. S. palaikė savo skundą.

Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK atstovas L. Ž. prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Policija nagrinėja administracines bylas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 183str. 1d., 2d., (Lietuvos Respublikos ATPK 225str.), be to vidaus reikalų ir policijos pareigūnai turi teisę surašyti protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 183str. 3d. (Lietuvos Respublikos ATPK 259¹str. 1p.).

Lietuvos Respublikos ATPK 183 str. numatyta atsakomybė asmenims, kurie šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitais panašiais veiksmais gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose trikdo viešąją rimtį.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland).

Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 183 str. turi būti nustatyta, jog asmuo šioje teisės normoje nurodytais veiksmais trikdė viešąją rimtį, t. y. būtent viešosios rimties sutrikdymas yra esminis objektyvusis šio straipsnio numatyto pažeidimo požymis. Šauksmai, švilpimas ir pan. ar kiti triukšmą keliantys veiksmai administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo viešąją rimtį. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis, tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais.

Iš teismui pateiktos medžiagos, surinktos pagal R. S. pranešimus, taip pat iš bylos nagrinėjimo teisme medžiagos darytina išvada, kad policijos pareigūnai adekvačiai pagal galimybes, tame tarpe atsžvelgiant į komisariato techninį aprūpinimą, materialinių ir žmogiškųjų išteklių visumą, reagavo į pranešimus, nuvyko į vietą, perspėjo Raudonės mokyklos teritorijoje buvusius asmenis, rinko medžiagą dėl viešosios rimties trikdymo, apklausė kitus asmenis ir tinkamai konstatavo, kad duotuoju atveju nebuvo padarytas pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 183str.

Kaip minėta ATPK 183 str. numatytas pažeidimas gali būti fiksuojamas ne tik techninėmis priemonėmis, bet ir kitomis įrodymų rūšimis, tarp jų – liudytojų parodymais, kaip šiuo atveju. Be to, kaip buvo pabrėžiama teismų praktikoje, triukšmo matavimai yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, nes asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 183 straipsnį nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta, kas ir yra padaryta aukščiau aptartų įrodymų visuma. Tačiau šiuo atveju tokių duomenų nebuvo nustatyta.

Stacionarus triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama (Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (toliau Įstatymas) 2str. 13p.). Triukšmo šaltinis šiuo atveju galėjo būti asmenys, įranga, laikinai įrengta Raudonės pagrindinėje mokykloje (Įstatymo 2str. 27p.).

Spręsdamas klausimą, ar pradėti administracinė teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 183 straipsnį, policijos pareigūnai pirmiausia turėjo įvertinti, ar garsus dainavimas ar grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais, ar kiti triukšmą keliantys veiksmai trikdo viešąją rimtį (Lietuvos Respublikos ATPK 183str. 1d. dispozicija)

Visuomenės rimtis – tai visų viešųjų santykių dalyvių sureguliuota, nekonfliktiška veikla, t.y. santykiai tarp žmonių, reguliuojami teisės ir kitų neteisinio pobūdžio socialinėmis normomis, kurie susiklosto nuolatinio, taip pat laikino, buvimo bei daugelio žmonių lankomose vietose. Visuomeniniai santykiai visuomet pasireiškia kaip žmonių elgesio rūšių ir formų, pernelyg platus šios sąvokos turinio traktavimas sukelia painiavos, sudaro galimybes valdžios institucijoms kištis ir į privačius asmenų santykius. Tačiau tiriant ir nustatant viešosios rimties pažeidimus būtina atsižvelgti į bendruosius visų toje vietoje esančių asmenų ar jų daugumos poreikius.

Nutarimas atsisakyti pradėti administracinę teiseną buvo priimtas atlikus tyrimą rajono policijos komisariato turimomis priemonėmis Į pranešimus dėl triukšmo buvo reaguota. Taigi, atsižvelgus į aukščiau išdėstytą teismas daro išvadą, kad policijos pareigūnai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 250str. 7p. nustatyta, kad administracinės bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302str.1d.1 p., teismas

nutaria:

skundo netenkinti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jos priėmimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.