Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės, Romano Klišausko (pirmininkaujantis ir pranešėjas) ir J. R.,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos BUAB „Hidrostatyba“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Baklis“, skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl 2025 m. kovo 28 d. sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Paaiškina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-571- 538/2020 nutraukė restruktūrizavimo bylą UAB „Hidrostatyba“ ir iškėlė bankroto bylą UAB „Hidrostatyba“, o nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Baklis“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2020 m. spalio 22 d.

Remiasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 61 straipsnio, 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 41 straipsnio 1 ir 4 dalių, 57 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pažymi, kad iškėlus bankroto bylą Įmonės valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti visus Įmonės dokumentus ir visą Įmonės turtą nemokumo administratoriui. Šios Įmonės atveju perduodant naudingųjų išteklių žemės sklypus nebuvo perduoti markšeideriniai matavimai ir / ar 2KN ataskaitos nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Dėl šios priežasties Administratoriui nebuvo žinoma, kiek išteklių išgauta iki bankroto bylos iškėlimo ir ar visi išgauti ištekliai deklaruoti, atitinkamai, ar už visus išgautus išteklius sumokėti privalomi mokesčiai.

Administratoriaus žiniomis Įmonė Kisinių telkinį, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pradėjo eksploatuoti 2013 metais. Įmonė, atstovaujama Administratoriaus, Kisinių telkiniu pradėjo disponuoti tik po bankroto bylos iškėlimo Įmonei. Įmonės bankroto proceso metu Kisinių telkinys pradėtas vėl eksploatuoti tik 2021 m. pradžioje. 2021 m. rugsėjo 21 d. buvo atlikti Kisinių telkinio markšeideriniai matavimai. Matavimų metu buvo nustatyta, kad Kisinių telkinyje yra išgauta 143 718 +12 680 m³ išteklių laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2021 m. rugsėjo 19 d. Išgautų išteklių kiekis buvo skaičiuojamas nuo viso telkinyje išžvalgyto kiekio, t. y. 219 000 + 20 000 m³. Tuo metu tarp Įmonės dokumentų Administratorius nerado ankstesnių markšeiderinių planų, todėl buvo deklaruotas visas 2021 m. rugsėjo 21 d. matavimais nustatytas išgautas kiekis. Vėliau tarp dokumentų buvo rasti anksčiau Įmonės daryti markšeideriniai matavimai, kuriais remiantis galima teigti, kad išteklių likutis telkinyje 2020 m. gruodžio 12 d. duomenimis buvo tik 153 000 m³. Tuo tarpu 2023 m. pabaigoje išteklių likutis Kisinių telkinyje buvo 75 000 m³.

Tvirtina, kad 2021 m. negalėjo būti išgauta išteklių daugiau nei jų buvo likę telkinyje. Įmonės deklaruotas išgautų išteklių Kisinių telkinyje kiekis 2021 m. atitinka faktinį kiekį, todėl Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad 65 849 m³ išgautų išteklių yra nedeklaruota. Skirtumas galėjo atsirasti ir atsirado Įmonei vykdant veiklą iki bankroto bylos iškėlimo, kai už šių išteklių gavybą ir deklaravimą buvo atsakingi buvę Įmonės valdymo organai.

Pažymi, kad Sprendime Departamentas nurodo, kad Įmonės Kisinių telkinio 2013 m. sausio 16 d. - 2020 m. gruodžio 12 d. laikotarpio markšeiderinis planas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – LGT) nebuvo priimtas ir patvirtintas, todėl Departamentas juo atsisakė remtis. Vertina, kad toks atsakovo elgesys yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Vien ta aplinkybė, kad minėtas planas nebuvo pateiktas LGT nereiškia, kad jame užfiksuoti duomenys nėra teisingi ir pagrįsti. Minėtu laikotarpiu Įmonei jau buvo ką tik iškelta bankroto byla ir planas galėjo būti nepateiktas dėl netyčios. Nepaisant to, kad planas galimai nebuvo pateiktas, akivaizdu, kad matavimai buvo atlikti ir juose užfiksuoti išgautų ir telkinyje likusių išteklių kiekiai yra realūs. Išteklių gavybą Kisinių telkinyje dar iki bankroto bylos iškėlimo patvirtina 15 punkte nurodytos aerofotografinės nuotraukos. Šios aplinkybės patvirtina ir 2020 m. liepos ir lapkričio mėn. išrašyti krovinio gabenimo važtaraščiai, kuriuose nurodyta, kad iš Kisinių telkinio buvo išgabenami ištekliai. Vien per šiuos du mėnesius buvo išgabenta iš telkinio 16 417 m³ išteklių. Tai patvirtina faktą, kad išteklių gavyba Kisinių telkinyje buvo vykdoma iki 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 12 d. markšeiderinis planas atitinka faktinius išgautų išteklių kiekius.

Tvirtina, kad už 65 849 m³ išgautų išteklių Departamentas neturi teisės taikyti 128 487,00 Eur dydžio sankcijos (4.053,00 + 124 434,00 Eur), kadangi šis kiekis išgautas iki bankroto bylos iškėlimo. Departamentas, vadovaudamasis JANĮ 41 straipsniu, turi teisę pateikti kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro nesumokėti mokesčiai už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, kadangi Administratorius nežinojo ir negalėjo žinoti apie iki bankroto bylos iškėlimo išgautus išteklių kiekius.

Nurodo, kad Šnaukštai 2 telkinys, kuriam Įmonė turėjo leidimą ir kuris panaikintas 2023 m. pabaigoje, apėmė žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybinis žemės sklypas, nuoma su Įmonė nutraukta 2024 m. pradžioje); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (2022 m. kovo 1 d. varžytynių aktu Nr. 03/01-01 parduota UAB „Dantora“); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2023 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 23/08/09-01 parduota UAB „Dantora“); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2025 m. sausio 6 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 25/01/06-01 parduota UAB „Dantora“); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2025 m. sausio 6 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 25/01/06-01 parduota UAB „Dantora“).

Pažymi, kad Įmonė bankroto proceso metu niekada neeksploatavo Šnaukštų 2 telkinio ir išteklių gavybos nevykdė bei teikė 2KN ataskaitas, kad išteklių neišgauta. Įmonė bankroto proceso metu nebuvo įdarbinusi jokių darbuotojų, neturėjo ir neturi reikiamos įrangos, kompetencijos ir kvalifikacijos vykdyti gavybos veiklą, dėl šio telkinio nebuvo sudariusi jokių paslaugų ar pirkimo - pardavimo sutarčių. Įmonė bankroto proceso metu buvo sudariusi tik nuomos sutartį dėl nurodytų sklypų, kurie yra žemės ūkio paskirties ir kuriuose gavyba negalima.

Nurodo, kad 2023 m. pabaigoje priėmus sprendimą atsisakyti LGT išduotų leidimų eksploatuoti išteklius (tame tarpe ir Šnaukštai 2), buvo privaloma atlikti telkinio markšeiderinius matavimus ir juos pateikti LGT. Atlikus matavimus, buvo nustatyta, kad per laikotarpį nuo paskutinių matavimų 2020 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. sausio 23 d. išteklių kiekis telkinyje sumažėjo 22 100 m³. Šis sumažėjimas buvo deklaruotas 2023 m. I ketv. 22 100 m³ skirtumas galėjo atsirasti ir atsirado Įmonei vykdant veiklą iki bankroto bylos iškėlimo, kai už šių išteklių gavybą ir deklaravimą buvo atsakingi buvę Įmonės valdymo organai. Tai patvirtina 2020 m. UAB „Hidrostatyba“ išrašytos žvyro pardavimo sąskaitos. Aerofotografinėse nuotraukose raudonai apibrėžta vieta, kur buvo ištekliai iki bankroto ir ta pati vieta vėlesnėse aerofotografinėse nuotraukose, kur jų nebėra; kitos vietos visose aerofotografinėse nuotraukose nepakitusios, t. y. nebuvo eksploatuota. Vadovaujantis JANĮ 41 straipsniu, Departamentas neturi teisės taikyti 42 131,00 Eur sankcijos už neva bankroto proceso metu nedeklaruotus išteklius, kurių kiekis - 22 100 m³. Pažymi, kad šios aplinkybės buvo nurodytos 2025 m. vasario 27 d. pateiktose Įmonės pastabose Departamentui, tačiau Departamentas jų visiškai nevertino bei neteisėtai ir nepagrįstai skyrė ekonominę sankciją.

Nurodo, kad Gelžinių 2 telkinį apima žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 9 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 25/01/09-01 parduotas UAB „Dantora“. UAB „Hidrostatyba“ Gelžinių 2 telkinį pradėjo eksploatuoti 2018 m. Bankroto proceso metu šis telkinys pradėtas vėl eksploatuoti 2021 metais. Per 2021 m. I - III ketv. šiame telkinyje buvo išgauta 193 558 m³ išteklių. Iki telkinį perimant Administratoriui išteklius eksploatavo pati UAB „Hidrostatyba“. Nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. išgautų išteklių kiekis užfiksuotas markšeideriniame plane - 204 989 m³. 11 431 m³ išgauti iki telkinį perimant Administratoriui. Šį kiekį išgautų išteklių turėjo deklaruoti Įmonės buvę valdymo organai, o ne Administratorius, atitinkamai mokėtini mokesčiai už šį išteklių kiekį susidarė iki bankroto bylos iškėlimo. Departamentas, vadovaudamasis JANĮ 41 straipsniu, turi teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą Įmonės bankroto byloje dėl nesumokėtų mokesčių už 11 431 m³ išgautus, bet nedeklaruotus išteklius. Departamentas už šį išteklių kiekį neteisėtai ir nepagrįstai skyrė 29 056,00 Eur dydžio ekonominę sankciją.

Paaiškina, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. markšeideriniame plane tarp gręžinių 450-90 ir 22-07 užfiksuota inertinių medžiagų sąvarta. Apytikslis kiekis šioje sąvartoje - 24 000 m³. Šios medžiagos buvo apskaitytos kaip išgauti ištekliai, bet nebuvo išvežtos iš telkinio, o 2021 -2022 metais pervežtos į kitą telkinio vietą tarp gręžinių 3-07, 6-07 ir 283-90, atstatant buvusį telkinio paviršių. Tai užfiksuota 2022 m. balandžio 12 d. ir 2022 m. rugsėjo 23 d. markšeidriniuose planuose. Telkinio eksploatacija buvo sustabdyta 2022 m. II ketv. 2023 m. birželio 26 d. atlikus markšeiderinius matavimus nustatytas išgautų išteklių kiekis per 2022 m. IV ketv -2023 m. I ir II ketv. - 63 788 m³. Šis kiekis buvo deklaruotas pateikiant ataskaitas LGT. VMI deklaruotas mokestis už išteklius per tą patį laikotarpį buvo 27 047 m³. Šis skirtumas susidarė, nes telkinio teritorijoje liko susandėliuota išteklių 38 800 m³ tarp gręžinių 11-07 ir 2-07. Šios medžiagos telkinio teritorijoje sandėliuojamos iki šiol.

Pažymi, kad visi nurodyti išgauti ištekliai buvo deklaruoti LGT pateikiant 2KN ataskaitas ir markšeiderinius matavimus. Išteklių kiekis mokesčiui apskaičiuoti buvo deklaruotas klaidingai dėl netyčinės klaidos neįvertinus telkinyje likusių medžiagų kiekio. Administratoriui išteklių kasyba nauja veikla, todėl minėta klaida padaryta dėl patirties stokos ir netyčios. Šias aplinkybes patvirtina LGT teiktos ataskaitos ir markšeideriniai matavimai. Įmonė neturėjo tikslo nuslėpti mokėtinų mokesčių ir turėti mokestinės naudos. 394 486 m³ kiekį Įmonė deklaravo teisingai. Dėl netyčinės klaidos už išgautus išteklius, tačiau neišvežtus išteklius, kurie sudaro 30 256 m³ nebuvo deklaruota ir nebuvo sumokėti atitinkami mokesčiai.

Tvirtina, kad Sprendimu skirtos sankcijos dydis yra neteisingas, nepagrįstas ir neproporcingas. Skirtumas tarp deklaruotų naudingųjų išteklių VMI ir teiktų ataskaitų LGT susidarė dėl dviejų aplinkybių: dalis išteklių išgauta iki bankroto bylos iškėlimo, kai prievolę deklaruoti išgautų išteklių kiekius ir sumokėti atitinkamus mokesčius turėjo buvę Įmonės valdymo organai; dėl nepatyrimo ir klaidos Administratorius nedeklaravo išgautų išteklių, kurie nebuvo išvežti iš telkinio. Manė, jog išgauti, bet iš telkinio neišvežti ištekliai, nedeklaruotini.

Pabrėžia, kad Įmonė veikė sąžiningai ir savalaikiai: teikė 2KN ataskaitas, markšeiderinius matavimus, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais deklaravo išgautus išteklių kiekius bei mokėjo mokesčius. Patikrinimo metu nenustatyta, jog Įmonė sąmoningai nevykdė imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje, neturėjo tikslo nuslėpti mokėtinų mokesčių ir turėti mokestinės naudos. Įmonė yra bankrutavusi, jos turtinė padėtis yra itin bloga - Įmonė yra nemoki. Teismo patvirtinti Įmonės kreditorių reikalavimai sudaro iš viso 8 760 630,64 Eur, tame tarpe VMI ir Sodra reikalavimai – 574 270,74 Eur.

Tvirtina, kad mokestinė prievolė pažeista iki bankroto bylos iškėlimo, už šios prievolės neįvykdymą Įmonė negali būti baudžiama, atitinkamai negali būti skiriama piniginė sankcija, kadangi tai prieštarautų JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktui, taip pat pažeistų kreditorių lygiateisiškumo principą, kadangi vienam iš kreditorių - Departamentui - būtų suteiktas prioritetas gauti savo reikalavimo patenkinimą palankesnėmis sąlygomis nei kitiems Įmonės kreditoriams (JANĮ 3 str. 2 p.). Dėl nurodytos priežasties dėl 99 380 m³ kiekio naudingųjų išteklių, už kuriuos Įmonei siūloma skirti 199 674,00 Eur dydžio piniginę sankciją, turi būti panaikinta, o dėl nesumokėtų mokesčių už minėtą kiekį išteklių Departamentas turi teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą JANĮ nustatyta tvarka. Pažymi, kad Įmonė pati 2024 m. rugsėjo 23 d. VMI sistemoje deklaravo 92 190 m³ kiekį išteklių, už kuriuos mokėtinų mokesčių suma sudaro 58 553,00 Eur. Įmonė padarė klaidą dėl tinkamai nedeklaruotų iškastų išteklių, kurie nebuvo išvežti iš telkinio, tačiau pati ištaisė klaidą iki Sprendimo surašymo dienos. Remiasi Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos pildymo ir pateikimo taisyklių 8 punktu ir teigia, kad mokesčių mokėtojas turi teisę tikslinti deklaracijas, o Departamentas negali skirti ekonominės sankcijos, kai deklaracija patikslinta mokesčio mokėtojo iniciatyva.

Vadovaujantis suformuota teismų praktika nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą neskirti ekonominės sankcijos arba ją ženkliai sumažinti.

Nurodo, kad atsakovas 2024 m. rugsėjo 11 d. pradėjo Įmonės mokesčio už valstybinius gamtos išteklius 2021-2023 m. mokestinių laikotarpių apskaičiavimo ir deklaravimo patikrinimą. Atlikęs patikrinimą ir įvertinęs Administratoriaus pateiktas pastabas atsakovas nustatė, kad Įmonė nedeklaravo: 2021 m. I ketv. išgauto 2 162 m³ smėlio ir žvyro kiekio, 2021 m. III ketv. išgauto 63 687 m³ smėlio ir žvyro kiekio, 2022 m. I ketv. išgauto 29 931 m³ smėlio kiekio, 2023 m. I ketv. išgauto 23 204 m³ smėlio ir žvyro kiekio, 2023 m. II ketv. išgauto 35 637 m³ smėlio kiekio. Tuo Įmonė pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 punkto, 5 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 2 ir 4 dalies reikalavimus. Atsakovas, po atlikto mokestinio patikrinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos vadovo sudarytos komisijos (toliau – Komisija) apsvarstymo (2024 m. gruodžio 18 d. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ekonominės sankcijos koeficiento dydžio nustatymo komisijos posėdžio protokolas Nr. ESP-26) Sprendimu už išgautą ir nedeklaruotą valstybinių gamtos išteklių kiekį patvirtino 304 992 Eur ekonominę sankciją.

Paaiškina, kad Įmonė ūkinę veiklą vykdė nuo 1994 m. ir turėjo pareigą vesti vykdytos išteklių gavybos apskaitą, teikti Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitas (išskyrus durpių išteklius) 2-KN (toliau – 2-KN ataskaita) ir rengti markšeiderinius planus. Iš Kisinių telkinio markšeiderinio plano, parengto 2018 m. gruodžio 19 d. - 2021 m. rugsėjo 21 d. laikotarpiui, matyti, kad per šį laikotarpį Kisinių telkinyje buvo išgauta 157 632 m³ smėlio ir žvyro. Įmonės 2-KN ataskaitoje, teiktoje LGT, nurodyta, kad 2020 m. II ketvirtyje buvo išgauta 7 000 m³ smėlio ir žvyro, 2020 m. III ketvirtyje buvo išgauta 18 000 m³ smėlio ir žvyro, o Įmonės vestoje išteklių gavybos apskaitoje nurodyta, kad 2021 m. I ketvirtyje buvo išgauta 73 329 m³ smėlio ir žvyro. Kuriuo metu yra išgautas kitas markšeideriniame plane nurodytas, bet neapskaitytas išteklių kiekis – 59 303 m³ (157632-7000-18000-73329=59303), duomenų, išteklių gavybos apskaitoje ar 2-KN ataskaitose, nėra. Patikrinimo akte (3 lentelė) ir Sprendime (1 lentelė) Departamentas nurodo, kad neapskaityti ištekliai (59 303 m³) išgauti 2021 m. III ketvirtyje.

Tvirtina, kad Metinių žinybinių statistinių ataskaitų, patvirtintų LGT direktoriaus 2000 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 23 (galiojanti redakcija nuo 2015-12-16), Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių (išskyrus durpių išteklius) kasybos ataskaitos 2-KN priedo 8.3 papunktyje pasakyta, kad 3 skiltyje išrašomas per ataskaitinį laikotarpį išgautas išteklių kiekis, kuris nustatomas pagal Išteklių naudotojo vykdytos išteklių gavybos apskaitos, o tuo atveju, kai nustatyta tvarka buvo atlikti karjero markšeideriniai matavimai - pagal atliktų markšeiderinių matavimų duomenis. Kadangi Kisinių telkinio markšeiderinis planas buvo parengtas 2021 m. rugsėjo 21 d., Sprendime pagrįstai konstatuota, kad neapskaitytieji 59 303 m³ smėlio ir žvyro turėjo būti deklaruoti 2021 m. III ketvirtyje.

Nurodo, kad iš Šniaukštų-2 telkinio markšeiderinio plano, parengto 2020 m. balandžio 1 d. - 2023 m. sausio 23 d. laikotarpiui, matyti, kad per šį laikotarpį Šniaukštų-2 telkinyje buvo išgauta 22 100 m³ smėlio ir žvyro. Įmonės atstovo 2-KN ataskaitoje, teiktoje LGT, nurodyta, kad 2023 m. I ketvirtyje buvo išgauta 22 000 m³ smėlio ir žvyro. Kitokių apskaitos duomenų, kada galėjo būti išgauti šie ištekliai, nėra. Patikrinimo akte (3 lentelė) ir Sprendime (1 lentelė) Departamentas nurodo, kad neapskaitytieji ištekliai (22 100 m³) taip pat išgauti 2023 m. I ketvirtyje. Kadangi Šniaukštų-2 telkinio markšeiderinis planas buvo parengtas 2023 m. sausio 23 d., Administratorius teisingai pasielgė 2023 m. I ketvirčio 2-KN ataskaitoje nurodydamas markšeideriniu planu apskaitytus išgautų išteklių kiekius ir Sprendime pagrįstai konstatuota, kad neapskaitytieji 22 100 m³ smėlio ir žvyro turėjo būti deklaruoti 2023 m. I ketvirtyje.

Teigia, kad iš Gelžinių II telkinio markšeiderinio plano, parengto 2018 m. birželio 15 d. - 2021 m. rugsėjo 21 d. laikotarpiui, matyti, kad per šį laikotarpį Gelžinių II telkinyje buvo išgauta 204 989 m³ smėlio. Administratoriaus vestoje išteklių gavybos apskaitoje nurodyta, kad 2021 m. I ketvirtyje buvo išgauta 28 159 m³ smėlio, 2021 m. II ketvirtyje 82 074 smėlio, o 2021 m. III ketvirtyje buvo išgauta 90 372 m³ smėlio. Kuriuo metu yra išgautas kitas markšeideriniame plane nurodytas, bet neapskaitytas išteklių kiekis – 4 384 m³ (204989-28159-82074-90372=4384), duomenų nėra. Patikrinimo akte (3 lentelė) ir Sprendime (1 lentelė) Departamentas nurodo, kad neapskaitytieji ištekliai (4 384 m³) išgauti 2021 m. III ketvirtyje. Kadangi Gelžinių II telkinio markšeiderinis planas buvo parengtas 2021 m. rugsėjo 21 d., Sprendime pagrįstai konstatuota, kad neapskaitytieji 4 384 m³ smėlio turėjo būti deklaruoti 2021 m. III ketvirtyje, t.y. tame ketvirtyje, kuriame parengtas markšeiderinis planas.

Tvirtina, kad iš Gelžinių II telkinio markšeiderinio plano, parengto 2021 m. rugsėjo 21 d. - 2022 m. balandžio 12 d. laikotarpiui, matyti, kad per šį laikotarpį Gelžinių II telkinyje buvo išgauta 87 804 m³ smėlio. Administratoriaus vestoje išteklių gavybos apskaitoje nurodyta, kad 2021 m. IV ketvirtyje buvo išgauta 33 033 m³ smėlio, o 2022 m. I ketvirtyje – 24 841 smėlio. Kuriuo metu yra išgautas kitas markšeideriniame plane nurodytas, bet neapskaitytas išteklių kiekis – 29 930 m³ (87804-33033-24841=29930), duomenų nėra. Patikrinimo akte (3 lentelė) ir Sprendime (1 lentelė) Departamentas nurodo, kad neapskaitytieji ištekliai (29 930 m³) išgauti 2022 m. I ketvirtyje. Kadangi Gelžinių II telkinio markšeiderinis planas buvo parengtas 2022 m. balandžio 12 d., Sprendime pagrįstai konstatuota, kad neapskaitytieji 29 930 m³ smėlio turėjo būti deklaruoti 2022 m. I ketvirtyje.

Nurodo, kad iš Gelžinių II telkinio markšeiderinio plano, parengto 2022 m. rugsėjo 23 d. - 2023 m. birželio 26 d. laikotarpiui, matyti, kad per šį laikotarpį Gelžinių II telkinyje buvo išgauta 63 788 m³ smėlio. Administratoriaus vestoje išteklių gavybos apskaitoje nurodyta, kad 2022 m. IV ketvirtyje buvo išgauta 14 171 m³ smėlio, o 2023 m. I ketvirtyje – 12 876 smėlio. Kuriuo metu yra išgautas kitas markšeideriniame plane nurodytas, bet neapskaitytas išteklių kiekis – 36 741 m³ (63788- 14171-12876=36741), duomenų nėra. Patikrinimo akte (3 lentelė) ir Sprendime (1 lentelė) Departamentas nurodo, kad neapskaitytieji ištekliai (36 741 m³) išgauti 2023 m. II ketvirtyje. Kadangi Gelžinių II telkinio markšeiderinis planas buvo parengtas 2023 m. birželio 26 d., Sprendime pagrįstai konstatuota, kad neapskaitytieji 36 741 m³ smėlio turėjo būti deklaruoti 2023 m. I ketvirtyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

ginčas kilęs dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – atsakovas, AAD, Departamentas) 2025 m. kovo 28 d. sprendimo, kuriuo Įmonei skirta 304 992,00 Eur dydžio ekonominė sankcija už nedeklaruotus išgautus gamtos išteklius (smėlis ir žvyras) (toliau – Sprendimas).

Sprendimu buvo nuspręsta pakeisti 2024 m. gruodžio 30 d. patikrinimo aktą Nr. PA-6066, ir sumažinti UAB „Hidrostatyba“ 2021 - 2023 m. mokestiniais laikotarpiais išgautą ir nedeklaruotą gamtos išteklių (smėlio ir žvyro) kiekį bei skirti mažesnio dydžio ekonominę sankciją 304 992,00 Eur, tokiu būdu ją sumažinant nuo 480656 Eur iki 304 992,00 Eur.

Byloje nustatyta, kad UAB „Hidrostatyba“ iki 2023-11-21 turėjo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau - LGT) 2020-07-31 išduotą leidimą Nr. KN-20-37p naudoti Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono: Gelžinių telkinio (reg. kodas 1610) smėlio ir žvyro išteklių dalį; Gelžinių II telkinio (reg. kodas 1618) smėlio išteklių dalį; Kisinių telkinio (reg. kodas 1620) smėlio ir žvyro išteklius; Kojelių telkinio (reg. kodas 1621) smėlio išteklių dalį; Poškų V telkinio (reg. kodas 4536) žvyro išteklius; Šnaukštų-2 telkinio (reg. kodas 1605) smėlio ir žvyro išteklių dalį pagal naudojimo sutarčių sąlygas.

Byloje taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-571- 538/2020 nutraukė restruktūrizavimo bylą UAB „Hidrostatyba“ ir iškėlė bankroto bylą UAB „Hidrostatyba“, o nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Baklis“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2020 m. spalio 22 d..

2024 m. gruodžio 30 d. patikrinimo aktu Nr. PA-6066 (toliau - Patikrinimo aktas) buvo nustatyta, kad Įmonė nedeklaravo:2021 m. I ketv. išgauto 2162 m³ smėlio ir žvyro kiekio, 2021 m. III ketv. išgauto 63687 m³ smėlio ir žvyro kiekio, 2022 m. I ketv. išgauto 29931 m³ smėlio kiekio,2023 m. I ketv. išgauto 23204 m³ smėlio ir žvyro kiekio, 2023 m. II ketv. išgauto 35637 m³ smėlio kiekio.

Sprendimu šie duomenys apie išgautą, bet nedeklaruotą kiekį buvo atitinkamai perskaičiuoti konstatuojant, kad UAB „Hidrostatyba“ Valstybinei mokesčių inspekcijai nedeklaravo 2021 m. I ketv. išgauto 2162 m³ smėlio ir žvyro kiekio, 2021 m. III ketv. išgauto 63687 m³ smėlio ir žvyro kiekio, 2022 m. I ketv. išgauto 29931 m³ smėlio kiekio, 2023 m. I ketv. išgauto 23204 m³ smėlio ir žvyro kiekio, 2023 m. II ketv. išgauto 35637 m³ smėlio kiekio. 2023 m. II pusm. UAB „Hidrostatyba“ išgautų gamtos išteklių nenustatyta. Taip pat konstatuota, kad Įmonė tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 4 straipsnio 1 punkto, 5 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 2, 4 dalies reikalavimus.

Pareiškėja nesutikimą su Sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad pareiškėjai už išteklių kiekius, išgautus iki bankroto bylos iškėlimo neturėtų būtų taikomos ekonominės sankcijos, nes tai prieštarautų JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktui, taip pat pažeistų kreditorių lygiateisiškumo principą, kadangi vienam iš kreditorių - Departamentui - būtų suteiktas prioritetas gauti savo reikalavimo patenkinimą palankesnėmis sąlygomis nei kitiems Įmonės kreditoriams (JANĮ 3 str. 2 p.), dėl ko Departamentas turi teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą JANĮ nustatyta tvarka.

Nesutinka ir su išgautų ir nedeklaruotų apskaičiuotų išteklių kiekiais bei pateikia savo šių kiekių apskaičiavimo versiją.

Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Juridinių asmenų nemokumo įstatymas ((JANĮ), Žemės gelmių įstatymas (ŽGĮ), Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (Mokesčio įstatymas) bei kiti su jų įgyvendinimu susiję teisės aktai.

Iškėlus nemokumo bylą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus (JANĮ 28 str. 3 d.). Einamieji juridinio asmens mokėjimai (toliau – einamieji mokėjimai) – visi juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai, įskaitant mokesčius, administruojamus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (JANĮ 2 str. 2 d.). Einamieji mokėjimai gali būti išieškomi Civilinio proceso kodekso, Mokesčių administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka (JANĮ 28 str. 4 d.).

Mokesčio nepriemoka – mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma (MAĮ 2 str. 11 d.). Mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu (MAĮ 105 str. 1 d. 2 p.). Mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų) (MAĮ 106 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas šiuos teisinius santykius yra konstatavęs, kad mokestinė nepriemoka dėl kurios išieškojimo yra priimtas ginčijamas VMI Sprendimas, yra apskaičiuota už laikotarpį po bankroto bylos iškėlimo, todėl mokesčių administratorius įgijo teisę Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ją priverstinai išieškoti. Ginčijamas VMI Sprendimas neprieštarauja Mokesčio administravimo įstatymo nuostatoms, dėl to naikinti šį administracinį sprendimą nėra pagrindo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-800-442/2024).

Analogiškas šių teisės normų nuostatų aiškinimas yra pateiktas ir bendrosios kompetencijos teismo praktikoje, kurioje taip pat konstatuota, kad po bankroto bylos iškėlimo atsiradusi mokestinė nepriemoka vertinama kaip ūkinės komercinės veiklos vykdymo išlaidos (einamieji mokėjimai), kurios turėjo būti sumokėtos (mokėtinos) pareiškėjai Palangos miesto savivaldybės administracijai atsakovės (valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojos) bankroto bylos eigoje, iš atsakovės lėšų, t. y. iš komercinės sąskaitos, jeigu vykdoma ūkinė veikla arba iš bankroto procese skirtų administravimo lėšų (JANĮ 2 straipsnio 2 dalis, 28 straipsnio 3, 4 dalys, 63 straipsnio 4 dalis; 73 straipsnis, 76 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat išaiškinta, kad nesumokėtos mokestinės nepriemokos išieškomos mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdais ((JANĮ 28 straipsnio 4 dalis; MAĮ 106 straipsnis); žr. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2026 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-143-798/2026).

Aptartas teisinis reglamentavimas lemia, kad pareiškėjos teiginiai, jog pareiškėjai už išteklių kiekius, išgautus iki bankroto bylos iškėlimo neturėtų būtų taikomos ekonominės sankcijos, nes tai prieštarautų JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir pan., yra nepagrįsti bei neteisingi, dėl ko atmetami.

Be to, ginčijamu Sprendimu aptariami mokesčiai pareiškėjai apskaičiuoti už 2021 - 2023 m. mokestiniais laikotarpiais išgautą ir nedeklaruotą gamtos išteklių (smėlio ir žvyro) kiekį, t. y. , už veiklą vykdytą po bankroto bylos iškėlimo - 2020 m. spalio 22 d..

ŽGĮ 25 straipsnio 2 dalis įpareigoja žemės gelmių išteklių naudotojus tvarkyti išgaunamų ir liekančių telkinyje išteklių apskaitą, ir nustatyta tvarka teikti šiuos duomenis.

Valstybinės geologinės informacijos sistemos duomenų teikimo ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos geologijos tarnyba (ŽGĮ 31 str. 1d.).

Pagal Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 patvirtintų Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių ir Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2000 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 23 (2015 12 14 įsakymo Nr. 1-246 redakcija) pavirtintų metinių žinybinių statistinių ataskaitų nuostatas išgautų naudingųjų iškasenų kiekis apskaičiuojamas surašant Markšeiderinius planus ir Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitą (išskyrus durpių išteklius) 2-KN, kodas 40003 (toliau- 2KN ataskaita), kurie yra teikiami Lietuvos geologijos tarnybai.

Aptartas teisinis reglamentavimas lemia, kad Markšeideriniai planai, 2KN ataskaitos ir deklaracijos yra tie pirminiai bei teisės aktais leistini informacijos šaltiniai, kuriais remiantis nustatomas (apskaičiuojamas) išgautų naudingųjų iškasenų kiekis bei deklaruotas kiekis.

Pagal Mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikoma ekonominė sankcija. Ji apskaičiuojama šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento (nuo 2 iki 10). Ekonominės sankcijos koeficiento dydį, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat šiame straipsnyje nurodytomis atsakomybę lengvinančiomis ir (ar) sunkinančiomis aplinkybėmis ir taisyklėmis, nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos vadovo sudaryta komisija, kurios sudarymo tvarką nustato aplinkos ministras.

Kisinių telkinio markšeiderinio plano duomenys patvirtina, kad šis planas buvo parengtas 2018 m. gruodžio 19 d. - 2021 m. rugsėjo 21 d. laikotarpiui, bei kad per šį laikotarpį Kisinių telkinyje buvo išgauta 157632 m³ smėlio ir žvyro. Pareiškėjos 2-KN ataskaitoje nurodyta, kad 2020 m. II ketvirtyje buvo išgauta 7000 m³ smėlio ir žvyro, 2020 m. III ketvirtyje buvo išgauta 18000 m³ smėlio ir žvyro.

Išteklių gavybos apskaitoje nurodyta, kad 2021 m. I ketvirtyje buvo išgauta 73329 m³ smėlio ir žvyro. Visa tai patvirtina, kad buvo išgautas kitas markšeideriniame plane nurodytas, bet neapskaitytas bei nedeklaruotas išteklių kiekis - 59303m³ (157632-7000-18000-73329=59303).

Minėta, kad Kisinių telkinio markšeiderinis planas buvo parengtas 2021 m. rugsėjo 21 d., todėl Sprendime pagrįstai konstatuota, kad buvo neapskaityti 59303 m³ smėlio ir žvyro kiekiai, kurie turėjo būti deklaruoti 2021 m. III ketvirtyje.

Šniaukštų-2 telkinio markšeiderinio plano duomenys patvirtina, kad šis planas parengtas 2020 m. balandžio 1 d. - 2023 m. sausio 23 d. laikotarpiui, bei kad per šį laikotarpį Šniaukštų-2 telkinyje buvo išgauta 22100 m³ smėlio ir žvyro. Pareiškėjos 2-KN ataskaitoje nurodyta, kad 2023 m. I ketvirtyje buvo išgauta 22000 m³ smėlio ir žvyro. Kitokių apskaitos duomenų, kada galėjo būti išgauti šie ištekliai, nėra.

Kadangi Šniaukštų-2 telkinio markšeiderinis planas buvo parengtas 2023 m. sausio 23 d., todėl Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja neapskaitė 22100 m³ smėlio ir žvyro, kurie turėjo būti deklaruoti 2023 m. I ketvirtyje.

Gelžinių II telkinio markšeiderinio plano duomenys patvirtina, kad šis planas buvo parengtas 2018 m. birželio 15 d. - 2021 m. rugsėjo 21 d. laikotarpiui, bei kad per šį laikotarpį Gelžinių II telkinyje buvo išgauta 204989 m³ smėlio. Pareiškėjos vestoje išteklių gavybos apskaitoje nurodyta, kad 2021 m. I ketvirtyje buvo išgauta 28159 m³ smėlio, 2021 m. II ketvirtyje 82074 smėlio, o 2021 m. III ketvirtyje buvo išgauta 90372 m³ smėlio.

Šie pirminės apskaitos duomenys patvirtina, kad buvo išgautas bei neapskaitytas išteklių kiekis - 4384 m³ (204989-28159-82074-90372=4384), kuris turėjo būti deklaruotas 2021 m. III ketvirtyje, t .y. tame ketvirtyje, kuriame parengtas markšeiderinis planas.

Gelžinių II telkinio markšeiderinio plano duomenys patvirtina, buvo parengtas planas ir 2021 m. rugsėjo 21 d. - 2022 m. balandžio 12 d. laikotarpiui, bei kad per šį laikotarpį Gelžinių II telkinyje buvo išgauta 87804 m³ smėlio. Pareiškėjos išteklių gavybos apskaitoje nurodyta, kad 2021 m. IV ketvirtyje buvo išgauta 33033 m³ smėlio, o 2022 m. I ketvirtyje - 24841 smėlio.

Šie pirminės apskaitos duomenys patvirtina, kad buvo išgautas bei neapskaitytas išteklių kiekis - 29930 m³ (87804-33033-24841=29930), kurie taip pat turėjo būti deklaruoti 2022 m. I ketvirtyje.

Gelžinių II telkinio markšeiderinio plano duomenys patvirtina, buvo parengtas planas ir 2022 m. rugsėjo 23 d. - 2023 m. birželio 26 d. laikotarpiui, bei kad per šį laikotarpį Gelžinių II telkinyje buvo išgauta 63788 m³ smėlio. Pareiškėjos vestoje išteklių gavybos apskaitoje nurodyta, kad 2022 m. IV ketvirtyje buvo išgauta 14171 m³ smėlio, o 2023 m. I ketvirtyje - 12876 smėlio.

Šie pirminės apskaitos duomenys patvirtina, kad buvo išgautas bei neapskaitytas išteklių kiekis - 36741 m³ (63788- 14171-12876=36741), kurie taip pat turėjo būti deklaruoti 2023 m. II ketvirtyje.

Pareiškėja pripažįsta, kad VMI deklaruotas mokestis už išteklius per tą patį laikotarpį buvo 27 047 m3. Pareiškėjos teigimu šis skirtumas susidarė, nes telkinio teritorijoje liko susandėliuota išteklių 38800 m³ , kurie yra nerealizuoti, tačiau mokesčio objektu yra šie išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai, kurie nebūtinai turi būti realizuojami per tam tikrą laikotarpį (Mokesčio įstatymo 4 str.), dėl ko minėti pareiškėjos argumentai nepaneigia jos prievolės deklaruoti visą išgautą gamtos išteklių kiekį.

Nepagrįsti ir tie pareiškėjos skundo argumentai, kuriais teigiama, kad jai paskirtoji sankcija yra per griežta ir pan..

Mokesčio įstatymo 6 straipsnio straipsnio 2 dalis nustato, jog apskaičiuojant ekonominę sankciją šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose įtvirtintas tarifas dauginamas iš koeficiento nuo 2 iki 10.

Iš Sprendimo matyti, kad pareiškėjai mokesčio tarifas už padarytus pažeidimus buvo dauginamas iš koeficientų 3 arba 4, kurių dydis yra mažesnis už sankcijos vidurkį (nuo 2 iki 10).

Skiriant šią sankciją buvo atsižvelgta į pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Visa tai patvirtina, kad pareiškėjai paskirtos sankcijos dydis atitinka Mokesčio įstatymo 6 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Byloje kitų kokių tai išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas dar labiau švelninti pareiškėjai paskirtą sankciją ir kurių būtų neįvertinęs atsakovas, nenustatyta, dėl ko tenkinti pareiškėjos skundą ir šiuo klausimu, nėra pagrindo.

Apibendrinus daroma išvada, kad Sprendimas yra pagrįstas, teisėtas bei teisingas, dėl ko tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Netenkinus pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo, netenkinamas ir prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos BUAB „Hidrostatyba“ skundą atmesti.

Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, panaikinti teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę - sustabdyti 304992 Eur ekonominės sankcijos sumokėjimą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2025 m. kovo 28 d. sprendimą, iki bus išnagrinėta ši byla ir įsiteisės joje priimtas sprendimas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.