Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2014-08-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2686-957/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-08-14
Bylos Nr.
1-2686-957/2014
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-02259-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
V. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2686-957/2014Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02259-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.10.1, 1.2.4.8.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Steponavičiūtės-Otto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 164 straipsnį 80 parų arešto bausme, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2013 m. rugsėjo 13 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pradėjo vaikytis po kambarį savo sugyventinę S. Z., tyčia užvertė ant jos kambaryje buvusį stalą, kuris S. Z. nubrozdino kaktą, pastarajai parkritus, mušė ją kumščiais, suduodamas smūgius į galvą, ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį ir ne mažiau kaip du smūgius per pečius, vieną smūgį į kairę koją, blauzdos sritį, taip sukėlė savo šeimos narei S. Z. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. rugsėjo 13 d. apie 17.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) jis sumušė savo sugyventinę. Buvo susinervinęs, pastūmė stalą, kuris tikriausiai kliudė S. ir galimai ji dėl to patyrė skausmą. Galbūt jai dėl to buvo nubrozdinta kakta. Ar mušė ją kumščiais nepamena. Per kurias kūno vietas ir kiek smūgių sudavė taip pat nepamena. Nepamena, ar S. stovėjo ar gulėjo, tuo metu kai jis ją mušė. Kojomis jis nespardė. Buvo labai susijaudinęs. Dėl to, kad mušė S., kad sukėlė jai fizinį skausmą, labai gailisi (b. l. 57).

Nukentėjusioji S. Z. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. rugsėjo 13 d., apie 17.00 val. jai paskambino kolegė J. V. ir pasiūlė atvykti į svečius. Su kolege bendraudama telefonu paklausė sugyventinio V. B. ar leistų jai išeiti. Šis pasakė, kad ji bus namie ir niekur neišeis, kad jis jai draudžia kur nors eiti ir pradėjo ją mušti dar bekalbant telefonu, telefonas iškrito jai iš rankų ir sudužo. Sugyventinio smurtavimo pradžią girdėjo ir jos pamainos kolegė. V. B. tuo metu buvo girtas, taip pat vartojo vaistus, kokius tiksliai ji nežino, bet jie turi prieš alkoholinį poveikį. Jis ne kartą dėl savo priklausomybės alkoholiui yra gydęsis ligoninėje, esančioje Naujojoje Vilniuje. Sugyventinis pradėjo po kambarį ją vaikytis, ji nuo jo bėgo. Tada jis ant jos užvertė didelį kambario stalą, kuris jai nubrozdino kaktą. Jai nukritus V. B. puolė ją mušti kumščiais, praskėlė galvą, kiek aukščiau virš dešinės pusės smilkinio, vėliau kumščiu į veido sritį trenkė ne mažiau kaip tris kartus, taip pat kumščiais, ne mažiau kaip du kartus mušė pečių srityje, vieną kartą kumščiu trenkė į kairės kojos blauzdą. Jos abi rankos buvo nusėtos mėlynėmis, tačiau kiek kartų trenkė kumščiu, negali nurodyti, kadangi neatsimena. Sugyventinis pamatęs, kad jai iš kaktos bėga kraujas apsiramino ir nuėjo atsigulti į lovą. Jos pamainos kolegė telefonu išgirdusi riksmus paskambino jos kaimynei G., kuri iškvietė policiją. Atvykusi policija sugyventinį rado miegantį lovoje. Dėl savo patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė, kadangi buvo labai stipriai sumušta, ir jai buvo gėda važiuoti. Su sugyventiniu kartu gyvena apie 8 metus, jis niekada ankščiau nėra prieš ją smurtavęs, agresyviai nesielgė, bendrai augina dvi dukras 5 ir 4 metų, kurios smurto metu buvo pas jos mamą, nieko nematė ir negirdėjo. Savo sugyventiniui atleido, jie susitaikė, dabartiniai jų santykiai yra geri (b. l. 23).

Liudytoja J. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. rugsėjo 13 d. apie 17.00 val. ji paskambino savo darbo kolegei S. Z.. Ragelyje girdėjosi triukšmas. Ji S. paklausė, kas ten pas ją vyksta. S. pasakė, kad jos draugas V. B. ją muša. Pokalbis nutrūko dėl triukšmo ir rėkimo. Tada ji paskambino S. kaimynei G. P. ir paprašė, kad ši nueitų pas S. ir pažiūrėtų, kas ten vyksta. Po kiek laiko paskambino G. ir pasakė, kad iškvietė policiją. Ji taip pat pasakė, kad S. buvo visa sumušta ir kad S. draugą V. išvežė policija. Sekančią dieną telefonu bendravo su S., kuri jai skundėsi, kad V. ją sumušė. Ji nematė, kad S. būtų su mėlynėmis, kadangi dėl mėlynių S. neatėjo į darbą, o kai ją pamatė, ji buvo be mėlynių (b. l. 31-32).

Liudytoja G. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 rugsėjo mėnesį, tiksliai datos jau nepamena, ji buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Vakarop jai paskambino J. V. ir pasakė, kad pas jos kaimynę kažkas tai vyksta. Ji paaiškino, kad greičiausiai vyksta triukšmas arba muštynės. Ši paprašė, kad ji nueitų pasižiūrėti. Ji nuėjo pas kaimynę S. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau durų niekas neatidarė, bet už durų girdėjosi triukšmas, kad kažkas bute krenta. Ji išsigandusi pagalvojo, kad S. kažkas muša, todėl išbėgo į gatvę ir iškvietė policiją. Sulaukusi policijos nuvedė pareigūnus prie S. namo. Matė, kaip policija išsivedė S. sugyventinį V. B.. Po to nuėjo pas S., ši buvo sumuštu veidu ir galva ir jai pasakė, kad ją sumušė V., tačiau nesakė dėl kokios priežasties (b. l. 25-26).

Liudytojas G. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. rugsėjo 13 d. jis patruliavo su kolega A. Z.. Apie 17.15 val. gavo pranešimą iš Vilniaus AVPK OVS, kad adresu (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko moteris – G. P., kuri paaiškino, kad kaimynai mušasi ir nurodė namą. Namo duris atidarė sumušta moteris – S. Z.. Ant jos veido matėsi sumušimai. Ant dešinės akies buvo kraujosruva ir buvo prakirsta galva. Ji paaiškino, kad sumušė ją sugyventinis. Kambaryje buvo pritaškyta kraujo. Pasiūlius jai iškviesti greitąją pagalbą, ji atsisakė. Nurodytas jos sugyventinis V. B. gulėjo lovoje. Nukentėjusioji paaiškino, kad sugyventinis ją ir spardė ir daužė. Namuose jie buvo vieni. V. B. aiškino, kad sugyventinės nemušė. Nukentėjusioji sutiko rašyti pareiškimą, o jos sugyventinis buvo nuvežtas į 2 PK (b. l. 27-28).

Liudytojas A. Z. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir liudytojas G. J. (b. l. 29-30).

Iš 2013 m. rugsėjo 13 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad įvykio vietoje buvo nustatyta, jog 2013 m. rugsėjo 13 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini) V. B. sumušė savo sugyventinę S. Z., suduodamas jai apie 5 smūgius kumščiais į galvą, spardė kojomis, sudaužė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. Nukentėjusioji nurodė, kad sugyventinis smūgiavo kumščiais į galvą, spardė kojomis į nugarą, į kairę koją, per galvą. Nustatyti sužalojimai dešinės akies, galvos, veido, kairės rankos srityse. V. B. įvykio vietoje nurodė, kad sugyventinės nemušė (b. l. 9-10).

Iš alkotesterio kvito Nr. 11622 matyti, jog atlikus blaivumo testą 2013-09-13 17.54 val. V. B. nustatytas 0.90 ‰ girtumas (b. l. 34).

Iš 2014 m. vasario 13 d. specialisto išvados matyti, kad pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog V. B. sirgo ar serga lėtiniu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, jam konstatuoti psichikos sutrikimai (priklausomybės alkoholiui sindromas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas) neturi esminės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taip pat nėra duomenų, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu V. B. galėjo būti laikino psichikos sutrikimo būsenoje – bylos duomenimis, jis buvo paprasto girtumo būsenoje. Todėl V. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 64).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiu ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą konstatuoja, kad V. B. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Kaltinamasis V. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. rugsėjo 13 d. apie 17.00 val. būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini) jis sumušė savo sugyventinę S. Z.. Buvo susinervinęs, pastūmė stalą, kuris tikriausiai kliudė S. ir galimai ji dėl to patyrė skausmą. Galbūt jai dėl to buvo nubrozdinta kakta. Ar vartojo kitokio pobūdžio smurtą nepamena. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji S. Z., kuri detalizavo įvykio aplinkybes bei paaiškino, kad išties toks įvykis buvo, kad kaltinamasis būdamas neblaivus pradėjo po kambarį ją vaikytis, ant jos užvertė didelį kambario stalą, kuris jai nubrozdino kaktą. Jai nukritus puolė ją mušti kumščiais, praskėlė galvą, kiek aukščiau virš dešinės pusės smilkinio, vėliau kumščiu į veido sritį trenkė ne mažiau kaip tris kartus, taip pat kumščiais, ne mažiau kaip du kartus mušė pečių srityje, vieną kartą kumščiu trenkė į kairės kojos blauzdą. Tokias aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnų G. J. bei A. Z. parodymai. Taip pat ir 2013 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotos faktinės aplinkybės. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojų G. P. bei J. V. parodymai, kurios patvirtino girdėjusios triukšmą, muštynių garsus, o pati S. Z. jos vėliau pati pasakojo, kad ją sumušė V. B.. Aplinkybę, kad įvykio metu V. B. buvo neblaivus, patvirtina byloje esanti alkotesterio pažyma (b. l. 34). Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog V. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė nukentėjusiajai S. Z. fizinį skausmą. Tiek V. B., tiek S. Z. patvirtino, kad yra sugyventiniai, gyvena kartu 8 metus, kartu veda bendrą ūkį, augina dvi dukras. Pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nuskalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį.

Pirmiau išdėstytų bei teismo įvertintų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad V. B. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas bausmę V. B. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš artimą asmenį, moterį, jo vaikų motiną. Taip pat įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – V. B. smurtavo iš esmės be priežasties. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs anuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. B. – teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 72-74), psichiatrinėje ligoninėje gydytas 17 kartų, paskutinį kartą nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d., diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas (b. l. 59), psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 60), Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę nuo 2006 m. sausio 3 d., diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 61). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam V. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas V. B. BPK 140 straipsnio tvarka laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. 17.00 val. iki 2013 m. rugsėjo 14 d. 15.35 val. (dvi dienos) (b. l. 33, 44).

Paskirtoji bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta 80 parų arešto bausme. Į bausmės laiką įskaitytinas pagal šį nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Kaltinamajam V. V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (b. l. 42-43).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. B. (V. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam trisdešimties parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir V. B. skirti dvidešimties parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis V. B. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta 80 parų arešto bausme ir skirti galutinę bausmę – 90 parų areštą.

Bausmę skirti atlikti areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant šį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti dvi V. B. laikinajame sulaikyme išbūtas dienas laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. 17.00 val. iki 2013 m. rugsėjo 14 d. 15.35 val., taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti V. B., kad:

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo (išskyrus atvejį, kai teismas nustatė atlikti areštą poilsio dienomis) suimami. Arešto bausmę vykdo policijos įstaiga, kurios teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji vieta.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marijus Kursevičius