- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-09
- Bylos Nr.
- 1A-453-211/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08784-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Stasys Lemežis, Vladislavas Lenčikas
- Nuteistasis
- A. D.
- Civilinis ieškovas
- UAB „T“
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Vladislavo Lenčiko, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Iš A. D. civiliniam ieškovui UAB „T“ priteista 2242 eurai turtinei žalai atlyginti.
1. A. D. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017-02-13, apie 20.00 val., būdamas UAB „T“ priklausančios parduotuvės „T“ patalpose, (duomenys neskelbtini), atstūmęs stiklines spintelės dureles, iš jos vidaus pagrobė 2 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Samsung Galaxy“ A5 A510F Black, vieno vieneto vertė 299 eurai, bendrai 598 eurų vertės, 2 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Samsung Galaxy J7 J710FZD Gold“, vieno vieneto vertė 279 eurai, bendrai 558 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J7 J710FZK Black“, 279 eurų vertės, 2 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Huawei P9 Lite Black“, vieno vieneto vertė 269 eurai, bendrai 538 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P9 Lite White“, 269 eurų vertės, minėtas prekes parduotuvės salėje susidėjo į su savimi turėtą kuprinę ir nesumokėjęs už jas praėjo pro parduotuvės kasas, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „T“ priklausantį 2 242 eurų vertės turtą.
Šiais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti, arba, teismui netenkinant šio prašymo, bausmę, paskirtą atlikti pataisos namuose, nustatyti atlikti Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Nurodo, kad jam laisvėje reikia pabaigti vairavimo mokyklą, už mokymus jau yra sumokėjęs, taip pat yra užsirašęs į vidurinę mokyklą 10 klasę, užsiregistravęs darbo biržoje, taip pat gyvenamajame būste daro remontą, kuriame gyvena su močiute, kuri serga ir jai turi padėti. Apeliantas taip pat nurodo nenorintis skirtis su mergina ir jos vaikais, kuriuos padeda jai auginti, nes juo labai myli ir vaikai jį myli.
Skunde taip pat nurodo labai gailintis dėl padaryto nusikaltimo, jį padarė, nes reikėjo pinigų malkoms, pasižada pasitaisyti, būti geras ir pavyzdingas žmogus. Nurodo labai bijantis grįžti į pataisos namus, kur vėl gi bus skriaudžiamas, išnaudojamas kitų kalinių, jam bus liepiama dirbti įvairius moteriškus darbus, bus priverstas lytiškai tenkinti kitus nuteistuosius.
Apeliantas taip pat nurodo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu gynėjo atsisakęs, nes kaltinamajame akte nebuvo nurodyta sunkinančių aplinkybių, o tik lengvinanti, tačiau vėliau teismo proceso metu teisėja pranešė apie sunkinančią aplinkybę. Apelianto teigimu, buvo pasielgta neteisėtai, nes jį iš pat pradžių turėjo informuoti apie sunkinančios aplinkybės buvimą.
Skunde apeliantas prašo laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti kad ir maksimaliam laikotarpiui, o šio prašymo netenkinus, bausmę paskirti atlikti Lukiškių TI-K, kur nurodo galėsiantis dirbti, tuo pačiu susimokėti už elektrą ir net po dalį atlyginti žalą, taip pat pasimatyti su mergina ir jos vaikais.
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroras Darius Burbulys prašo atmesti nuteistojo A. D. skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skiriant bausmę apeliantui, buvo atsižvelgta į BK 54 straipsnio 2 dalies nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir tinkamai įvertinta tai, kad praeityje A. D. daug kartų baustas administracine tvarka, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, teistas net 14 kartų, daugiausiai už vagystes. Prokuroro teigimu, skunde nuteistojo nurodomos aplinkybės neleidžia teigti, kad bausmės tikslai būtų pasiekti pastarajam neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, kadangi nei galimas noras mokytis, nei rūpinimasis senele ar draugės vaikais, nei remonto darbų atlikimas, nei didelis nenoras grįžti į pataisos namus ar kitos skunde išvardintos aplinkybės nesutrukdė jam būnant laisvėje padaryti nusikalstamą veiką, už kurią jis ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Prokuroras pažymi, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą baudžiamasis įstatymas numato iki 6 metų laisvės atėmimo bausmę, o skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam, įvertinus visus byloje surinktus duomenis ir jo atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes, buvo paskirta gerokai švelnesnė nei bausmės vidurkis bausmė, todėl ji tikrai negali būti laikoma per griežta.
4. Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmetamas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendis dėl apelianto skundžiamos jam paskirtos bausmės pagrįstas ir teisėtas.
5. Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę už nusikaltimą, nustatytą skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Matyti, kad teismas, paskirdamas apeliantui bausmę, įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad pastarasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas nustatė tai, kad apeliantas nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Taip pat nuosprendyje nurodė apeliantui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.
5.1. Apeliantas skunde prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nurodo prarasiantis galimybę mokytis, rūpintis silpnos sveikatos močiute bei draugės vaikais.
5.2. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan.
5.3. Bylos duomenimis apeliantas prieš skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką buvo net 14 kartų teistas, daugiausiai už analogiškas veikas nuosavybei, paskutinę veiką padarė išėjęs iš įkalinimo įstaigos dar neišnykus teistumui, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, nes nedirbo, daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat už pažeidimus nuosavybei, turi visą eilę galiojančių nuobaudų. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis A. D. išvadų nedaro, linkęs nusikalsti.
5.4. Pabrėžtina, kad kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę apeliantui už jo padarytą nusikalstamą veiką, įvertino nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į apelianto asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, lengvinančią bei sunkinančią jo atsakomybę aplinkybes, taip pat teismas įvertino, tai, kad apeliantas praeityje teistas net 14 kartų, daugiausiai už analogiškas nusikalstamas veikas, kurių dalis padarytos netgi analogiškomis aplinkybėmis, taip pat tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką apeliantas padarė neišnykus ankstesniam teistumui, dėl ko konstatavo nusikaltimų recidyvą.
Kolegijos nuomone, šios aplinkybės rodo, kad apeliantas nelinkęs laikytis visuomenėje priimtų bendro elgesio taisyklių, linkęs pažeidinėti įstatymus, nusikalsti, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, net ir didelis nenoras vėl patekti į pataisos namus, jo nesulaikė nuo naujo nusikaltimo padarymo, todėl šios nurodytos aplinkybės pagrįstai leido apylinkės teismui manyti, kad BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti nuteistasis A. D., kaip recidyvistas, gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes kitos rūšies bausmių nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nepakanka. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti.
6. Apeliantas skunde kaip pažeidimą įvardija tai, kad buvo suklaidintas jam bylos nagrinėjimo pradžioje nepranešus apie sunkinančios aplinkybės buvimą, dėl ko pastarasis pasirašė atsisakąs advokato, o tik vėliau jam buvo pranešta, kad yra ir sunkinanti aplinkybė. Atkreipiamas dėmesys, kad vien tai, kad kaltinamajame akte nebuvo nustatyta viena ar kita aplinkybė, nėra esminis pažeidimas, kadangi teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylą, yra pats kompetentingas nustatyti tam tikras aplinkybes, juo labiau vieną ar kitą aplinkybę pripažinti teisiamojo atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis. Be to matyti, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantui buvo išaiškinta jo teisė turėti gynėją, taip pat nustačius, kad sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe gali būti pripažinta tai, kad nusikaltimą padarė kaip recidyvistas, buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, apeliantas buvo įspėtas apie galimą sunkinančią aplinkybę, tačiau pastarasis nepareiškė, kad jam reikia papildomo laiko pasiruošti baigiamajai kalbai ar norėtų, kad byloje dalyvautų gynėjas (b.l. 94-98). Dėl šios priežasties šis skundo argumentas taip pat atmestinas.
7. Skunde taip pat prašoma, teismui netenkinus nuteistojo A. D. prašymo taikyti BK 75 straipsnį, nustatyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti ne pataisos namuose, o Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Šį savo prašymą apeliantas grindžia tuo, kad jis pataisos namuose buvo skriaudžiamas kitų nuteistųjų, patyrė psichologinį spaudimą, turėjo tenkinti nuteistuosius lytiškai bei dirbti moteriškus darbus.
Apelianto A. D. skundas šioje dalyje paliekamas nenagrinėtu, kadangi tai nėra skundo nagrinėjimo dalyku šiuo atveju, nes šis klausimas nebuvo svarstytas pirmosios instancijos teisme. Be to, prašymas pakeisti jam laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigą ir leisti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti Lukiškių TI-K nežinybingas teismui. Pabrėžiama, kad Vilniaus apygardos teismas nėra kompetentingas nuspręsti konkrečios pataisos įstaigos, kurioje bausmę turi atlikti apeliantas. Apygardos teismui nėra suteikti tokie įgaliojimai. Į konkrečią pataisos įstaigą, kurią nustato Kalėjimų departamentas, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnis). Nuteistajam išaiškinama, kad dėl netinkamo kitų nuteistųjų elgesio pastarasis gali kreiptis į pataisos įstaigos administraciją.
8. Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendžio nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų kolegija nenustatė, todėl teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo A. D. apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais, nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dalyje dėl bausmės.
Palikti nenagrinėtu A. D. apeliacinį skundą dalyje dėl pataisos įstaigos rūšies nustatymo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.