Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

dalyvaujant pareiškėjui N. Ž., institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovui N. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo N. Ž. skundą dėl Institucijos 2019 m. liepos 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje apklaustas N. Ž. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti bei paaiškino, kad 2019 m. birželio 18 d. nuo 8-9 val. ryto dirbo buvusios kavinės (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini), savo reikmėms ardė duris ar langus, kuriuos buvo nusipirkęs iš M. B.. Toje pačioje teritorijoje dirbo su S. A., E. Ž. ir S. Ž., kuris yra jo pusbrolis. Apie tai, Kad M. B. parduoda duris ir langus, sužinojo iš S. A., kuris yra sugyventinės brolis. Pirkimo-pardavimo sutartį su M. B. pasirašė vėliau, tada kai pradėjo vežti į namus išardytus daiktus, ją pasirašė tik dėl to, jog vežant šias statybines medžiagas turėtų pateisinamus dokumentus. Su M. B. prieš atliekant ardymo darbus susitarė dėl langų, durų ir medienos įsigijimo už 200 eurų. Už šią sumą parsivežė 5 langus, 2-3 duris ir 2 ar 4 mašinas medienos balkių. Dėl atsiskaitymo sutarė, kad už šiuos daiktus atsiskaitys po to, kai išsiardys viską ir parsiveš į namus. Su M. B. pirkdami šiuos daiktus susitarė, kad patys išsiardys perkamas statybines medžiagas. S. A. ardėsi sau, o jis ardė sau. Išardytus daiktus krovėsi į lengvąjį automobilį ,,F. G.“, S. A. savo daiktus krovė į automobilį su priekaba. Ardymo darbai truko apie dvi savaites, apytiksliai nuo birželio 15 d. iki birželio 27 d. Visas šias statybines medžiagas parsivežė ir suremontavo namą. Mano, kad jis nieko blogo nepadarė, medžiagas, kurias nusipirko iš M. B., ardėsi sau, nežinojo, kad tam reikia verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos. Šias aplinkybes nurodė ir darbo inspektoriui N. L., tačiau šią informaciją pareigūnas ignoravo, neapžiūrėjo į jo automobilį pakrautos medienos, nekreipė dėmesio į jo paaiškinimus. Darbo inspektorius į tą patį objektą buvo atvažiavęs ir antrą kartą ir juos vėl rado dirbančius, tačiau tada protokolo jau nerašė. Negalėjo paaiškinti, kodėl pirkimo-pardavimo sutarties pradžioje jis yra įrašytas pardavėju, galbūt M. B. pildydamas sutartį tiesiog suklydo, pasirašydamas nekreipė dėmesio į tai, kas ir kur parašyta. Medžiagas panaudojo namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pirkimo pardavimo sutartį pasirašė toje pačioje buvusioje kavinėje (duomenys neskelbtini). Prieš sutarties pasirašymą buvo dirbęs vieną dieną. M. B. įvardijo, kuriuos daiktus galima pasiimti, tačiau konkrečiai tų daiktų nenurodė, leido jiems patiems pasirinkti. 200 eurų M. B. sumokėjo prieš pat baigiant darbus, kai daiktus jau buvo išsivežęs. Atsakydamas į Institucijos atstovo klausimus, paaiškino, kad protokolo surašymui nurodytu laiku į Darbo inspekciją neatvyko, nes jam buvo liepta atvažiuoti 17 val., o valstybinės įstaigos tuo metu nedirba. Nusižengimo nepripažino, paaiškinimą rašė pats, tačiau rašė tai, ką liepė inspektorius. Inspektoriui sakė, kad viską ardosi sau. Atsiliepimu į N. Ž. skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Institucijos Vyriausiojo darbo inspektorius N. L. 2019 m. liepos 4 d. nutarimą. Atsiliepime nurodė, kad nelegalaus darbo patikrinimas 2019 m. birželio 18 d. buvo atliekamas pagal 2019 m. birželio 18 d. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vedėjo pavedimą Nr. 799. Tikrinti buvo Alytaus mieste esantys ūkio subjektai ir fiziniai asmenys. Atliekant neteisėto darbo kontrolę (duomenys neskelbtini), dalyvavo Kauno skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai A. B. ir N. L.. Patikrinimo metu apie 16 val. buvo patikrinti asmenys, vykdantys pastato ardymo darbus. Šioje darbo vietoje darbus vykdė N. Ž., S. Ž., S. A., E. Ž.. Patikrinimo metu statybvietės teritorijoje buvo dar vienas asmuo - Š. M., kuris į automobilinę priekabą krovėsi grindinio trinkeles. Š. M. paaiškino, kad jis turi pasirašytą 2019 m. birželio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su V. S. dėl trinkelių įsigijimo, ir šiuo metu jas išsiveža iš statybvietės. Asmuo pateikė šią sutartį. Užėjus į ardomo pastato vidų buvo patikrinti darbus vykdantys asmenys. Paprašius S. Ž., N. Ž., S. A. bei E. Ž. pateikti verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymas, jie paaiškino, kad jų neturi. Nurodė, kad šioje darbo vietoje vykdo pastato ardymo darbus ir dėl paslaugų teikimo susitarę su asmeniu, kurio nepažįsta. Dirba maždaug nuo birželio pradžios. S. Ž. ir N. Ž. nurodė, kad nustatyta tvarka šioms paslaugoms teikti neturi įgiję verslo liudijimų ar deklaravę individualias veiklas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Sutikrinus turimus duomenis su Sodros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėmis nustatyta, kad N. Ž. galiojančių verslo liudijimų patikrinimo dieną nebuvo įsigijęs, taip pat nebuvo deklaravęs individualios veiklos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Nors E. Ž. patikrinimo metu buvo nurodęs, kad neturi verslo liudijimo ar deklaravęs individualios veiklos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, buvo nustatyta, kad šis asmuo nuo 2018 m. gruodžio 19 d. yra deklaravęs individualią veiklą, todėl jo atžvilgiu administracinė procedūra nebuvo pradėta. Dėl nustatyto pažeidimo 2019 m. birželio 18 d. dirbusiems asmenims N. Ž. ir S. Ž. buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai su administraciniais nurodymais ir pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį skirtos nuobaudos po 195 eurus. N. Ž. buvo siūloma sumokėti 195 eurų baudą iki 2019 m. liepos 3 d., tačiau šis administracinis nurodymas nebuvo įvykdytas. Nagrinėjant N. Ž. administracinio nusižengimo bylą, jis pateikė 2019 m. birželio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su fiziniu asmeniu M. B., nors patikrinimo metu 2019 m. birželio 18 d. nurodė, kad jokių sutarčių sudaręs nebuvo. Pateiktoje sutartyje buvo akivaizdžiai matyti, kad tai analogiška sutartis, kurią patikrinimo metu buvo pateikęs Š. M. dėl trinkelių pirkimo iš V. S.. Sutartyje buvo nurodyta kita sutarties sudarymo data, pakeisti pardavėjo ir pirkėjo duomenys ir buvo papildomas įrašas ranka „P.S mediena langai durys ir taip toliau“, nors sutarties 1. 2 p. „Sutarties dalykas“ buvo nurodyta, kad: „1.2.1 Betono trinkelės; ir 1.2.2 p. Klinkerio trinkelės“. Tyrimo metu N. Ž. kitų duomenų nepateikė, tik nurodė, kad jis turėjo teisę vykdyti pastato ardymo darbus. Jis savo kaltės nepripažino, todėl jam buvo skirta 745 eurų bauda (skundo b. l. 5-6).

Prie skundo pridėtos administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad:

N. Ž. 2019 m. birželio 18 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu sumokėti 195 eurų baudą iki 2019 m. liepos 3 d. surašytas už tai, kad jis 2019 m. birželio 18 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), vykdė buvusios picerijos „(duomenys neskelbtini)“ griovimo-ardymo darbus. Protokole nurodyta, kad N. Ž. nurodytai veiklai vykdyti nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo ir nebuvo informavęs mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, tuo jis pažeidė 2002 m. liepos 2 d. (Nr. IX-1007) Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnį, 35 straipsnio 2 dalį, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų ,,Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 punkto nuostatas (AN b. l. 4).

Iš 2019 m. birželio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties fotokopijos matyti, jog ji sudaryta tarp pardavėjo V. S. ir pirkėjo Š. M.. Sutarties 4.1.2. punkte numatyta, kad pirkėjas įsipareigoja savo lėšomis, rankiniu būdu, nenaudojant mechanizmų, išsiardyti parduodamą prekę – trinkeles (AN b. l. 7).

S. Ž. 2019 m. birželio 18 d. paaiškinime pastarasis nurodė, kad su N. ir S. statybos objekte (duomenys neskelbtini) ardė buvusios picerijos pastatą, neturėdamas verslo liudijimo (AN b. l. 9).

Fotonuotraukose fiksuoti darbo vietoje rasti asmenys – N. Ž., E. Ž. (AN b. l. 13-15).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo N. Ž. skundas tenkinamas, nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukiama

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas kaip nepagrįstus vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo argumentus, jog ANK 150 straipsnis yra nepriskirtas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų tyrimui ir protokolų surašymui ir todėl protokolą ir nutarimą surašęs darbo inspektorius viršijo tarnybinius įgaliojimus. Pažymėtina, jog ANK 589 straipsnyje yra nurodyti administracinių nusižengimų teiseną pradedantys, administracinių nusižengimų tyrimą atliekantys ir administracinių nusižengimų protokolus surašantys institucijų pareigūnai. Minėto straipsnio 58 punkte yra nustatyta, jog Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnai administracinių nusižengimus tiria ir protokolus surašo – dėl ANK 95, 96, 97, 98, 981, 99, 100, 101, 102, 103, 104, 105, 106, 127, 150, 224 straipsniuose, 234 straipsnio 4 dalyje, 308 straipsnio 1, 11, 17, 20, 21, 22, 23 dalyse, 308¹ straipsnio 4, 6, 7 dalyse, 454 straipsnio 7 dalyje, 455, 505, 507 straipsniuose, 542 straipsnio 2, 3 dalyse numatytų administracinių nusižengimų. Kaip matyti iš aptarto ANK straipsnio, priešingai nei teigiama N. Ž. skunde, būtent ANK 150 straipsnis yra priskiriamas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų tyrimui ir protokolų surašymui, todėl teigti, jog Institucijos pareigūnas N. L., surašydamas pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį, viršijo tarnybinius įgaliojimus, nėra jokio teisinio pagrindo. Tačiau tai, kad darbo inspektorius įstatymo įgaliotas surašyti administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, dar nedaro jo priimto nutarimo teisėtu ir pagrįstu.

ANK 150 straipsnyje įtvirtinta blanketinė teisės norma, todėl taikant atsakomybę ir traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už ūkinės ar komercinės veiklos tvarkos pažeidimą, būtina vadovautis norminiu teisės aktu, reglamentuojančiu konkrečios komercinės ar ūkinės veiklos vykdymo tvarką, bei turi būti nurodyta konkreti teisės norma, kurios reikalavimus asmuo savo veiksmais pažeidė. N. Ž. nubaustas už tai, kad jis pažeidė 2002 m. liepos 2 d. (Nr. IX-1007) GPMĮ 26 straipsnio, 35 straipsnio 2 dalį, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų ,,Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 punkto nuostatas. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnis numato, kad fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą. Verslo liudijimo išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šio paties įstatymo 35 straipsnio 2 dalis numato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. GPMĮ 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia, kad individuali veikla - tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ūkinė veikla – įvairiausia gamybinė veikla, susijusi su prekių gaminimu, pardavimu bei paslaugų teikimu. Komercinė veikla – veikla susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, sprendžia, kad nėra pakankamai įrodymų teigti, jog N. Ž. 2019 m. birželio 18 d. buvusios picerijos patalpose (duomenys neskelbtini), Alytuje savo reikmėms ardydamas langus, duris, vykdė individualią, ūkinę ar komercinę veiklą ir kad tokiu būdu jis siekė gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Tokią išvadą teismas daro teismo posėdyje apklausęs pareiškėją bei liudytojus ir ištyręs rašytinius įrodymus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas N. Ž. nurodė, kad jis individualios veiklos nevykdė, nes pagal 2019 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį iš M. B. savo poreikiams buvo įsigijęs ardomo pastato medinius langus, duris ir pan., tam nei verslo liudijimas, nei individualios veiklos vykdymo pažyma nėra reikalingi. Šias įsigytas statybines medžiagas panaudojo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai. Langus ir duris savo poreikiams buvo įsigijęs ir S. A.. Tokius pareiškėjo paaiškinimus visiškai patvirtino teismo posėdyje betarpiškai apklausti liudytojai V. S., M. B. ir S. A..

Liudytojas V. S. teismo posėdyje nurodė, kad M. B. 2019 m. gegužės mėn. pardavė picerijos pastatą nusigriovimui už 1000 eurų; tikrindamas, kaip vyksta picerijos demontavimo darbai, buvo atvykęs į piceriją ir matė, kaip dabar sužinojo, S. A. pats krauna į automobilį su priekaba statybines medžiagas ir jas išsiveža; picerijoje taip pat matė ir pareiškėją. Liudytojas M. B. parodė, kad iš V. S. nusipirko pastatą – piceriją, esančią (duomenys neskelbtini), už 1000 eurų, kurį turėjo nugriauti. Jam reikėjo dalies statybinių medžiagų, kurias panaudojo pirtelės statybai. Su pažįstamu N. Ž. 2019 m. birželio 16 d. sutarė, kad jis už 200 eurų nupirks likusias statybines medžiagas, kurias pats ir išsiardys. N. Ž. jis parodė, kurių medžiagų jis negali imti, pažymėjo jas dažais, už medžiagas išrašė jam sąskaitą-faktūrą, pinigus už medžiagas - 200 eurų N. Ž. sumokėjo vėliau. Nurodė, kad N. Ž. išardytas statybines medžiagas kraudavo į priekabą, tai norėjo parodyti atvykusiems pareigūnams, bet inspektorius ją parodyti, bet pastarieji šią informaciją ignoravo. Jis nesamdė darbuotojų pastato nugriovimui. Liudytojas S. A. parodė, kad 2019 m. birželio 18 d. kartu su N. ir S. Ž. ir dar vienu asmeniu ardė piceriją, kai atvažiavo darbo inspektoriai, liepė parodyti darbo pažymėjimą, individualios veiklos pažymą. Pareigūnams aiškino, kad ardo medžiagas sau, vežasi namo, tačiau inspektoriai jiems nurodė paaiškinime rašyti kitas aplinkybes. Jis taip pat už 200 eurų iš M. B. pirko duris, langus, medienos, kurias turėjo pats išsiardyti. M. B. pinigus sumokėjo vėliau, kai jis grįžo iš atostogų.

Pareiškėjo paaiškinimus, kad medžiagas jis pirko sau, patvirtina 2019 m. birželio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartis, pasirašyta N. Ž. ir M. B.. Nepaisant to, kad sutarties įžanginėje dalyje pardavėjo pavardė nenurodyta, nurodytas pardavėjo asmens kodas ,,(duomenys neskelbtini) ir gyvenamoji vieta ,,(duomenys neskelbtini)“, o kaip pirkėjas yra nurodytas M. B. bei jo asmens kodas ir gyvenamoji vieta, taip pat nepaisant to, sutarties 4.1.2. punkte numatyta, kad pirkėjas įsipareigoja savo lėšomis, rankiniu būdu, nenaudojant mechanizmų, išsiardyti parduodamą prekę – trinkeles, ranka padarytas prierašas „P.S. mediena, langai, durys ir taip toliau“ (skundo b. l. 4) teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo ir liudytojo M. B. parodymus, kad ,,kokį turėjo sutarties pavyzdį, tokį ir pasirašė, ir iš viso tą sutartį sudarė ne dėl to, kad nekiltų problemų su darbo inspekcija, o dėl to, kad vežant statybines medžiagas, tuo atveju, jei sustabdytų policija, nekiltų problemų dėl statybinių medžiagų įsigijimo teisėtumo“, nelaiko, kad tokia sutartis yra niekinė. Vertindamas sudarytą sutartį teisiniu požiūriu teismas pažymi, kad šioje situacijoje sutarties tarp dviejų fizinių asmenų sudarymo rašytine forma įstatymai apskritai nereikalauja, be to akcentuotinas ir sutartį sudariusių šalių išsilavinimas, atkreipiant dėmesį į tai, kad N. Ž. turi tik pagrindinį (10 klasių) išsilavinimą, todėl, tikėtina, kad jis nežino, kokie reikalavimai keliami sutarties turiniui.

Teismas pastebi, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikusio pareigūno administracinio nusižengimo byloje surinktų rašytinių duomenų: 2019 m. birželio 18 d. N. Ž. paaiškinime nurodytų aplinkybių, kad su S. ir S. statybos objekte (duomenys neskelbtini) ardo buvusios picerijos pastatą, neturi verslo liudijimo; „5. Darbovietė“ nurodytų duomenų, jog dirbantis savarankiškai, punkte „6. Pareigų pavadinimas“ nurodytų pareigų - griovikas (administracinio nusižengimo b. l. 2) - nepatvirtina teisme duoti liudytojo S. A. parodymai ir pareiškėjo N. Ž. paaiškinimai, nes šie asmenys kategoriškai nurodė, kad langus, duris ir medieną jie ardė savo poreikiams, o ne vykdė kokią nors ūkinę veiklą. Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, vien tik rašytiniai, galinčių patvirtinti analizuojamą nusižengimą, asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojo/administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymams, duodamiems teismo posėdžio metu. Šiuo atveju pagrįsto procesinio sprendimo priėmimui vien tik rašytinio pareiškėjo paaiškinimo akivaizdžiai nepakanka, tuo labiau, kad tiek jis, tiek kiti demontavimo darbus vykdę asmenys teismo posėdyje nurodė, kad darbo inspektoriai patikrinimo metu buvo iš anksto suinteresuoti konstatuoti tariamus pažeidimus, nebuvo objektyvūs, patys nurodė, ką jiems rašyti paaiškinimuose, nevertino jų teikiamų duomenų apie statybinių medžiagų įsigijimo faktą, esančias pirkimo-pardavimo sutartis, ignoravo jų siūlymą apžiūrėti jiems priklausantį automobilį, kuriame tuo metu buvo sukrautos išardytos statybinės medžiagos.

Kaip lemiamą įrodomąją reikšmę turinčio rašytinio įrodymo teismas nevertina ir 2019 m. birželio 18 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0741-0552, kuriame fiksuota, kad nelegalaus darbo patikrinimo metu, dalyvaujant vyriausiesiems darbo inspektoriams A. B. ir N. L., patikrinti asmenys, vykdantys statybos griovimo darbus (duomenys neskelbtini), prie buvusios picerijos griovimo darbų. Pastato griovimo darbus vykdė N. Ž., tačiau verslo liudijimo įsigijęs neturėjo, taip pat nebuvo įregistravęs ir individualios veiklos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje; N. Ž. paaiškino, kad yra atvykęs iš (duomenys neskelbtini), dirba su S. ir S., dirba su savo įrankiais. Jokių sutarčių dėl paslaugų teikimo sudaręs neturi (administracinio nusižengimo b. l. 3). Minėtas nelegalaus darbo tyrimo aktas surašytas remiantis picerijoje rastų asmenų paaiškinimais, kurie nėra informatyvūs, užfiksuotos aplinkybės neatitinka teisme nustatytų faktinių aplinkybių, nes kaip nurodė teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. ir pareiškėjas M. Ž., paaiškinimuose atsispindėjo tik tai, ką padiktavo atvykę pareigūnai, tuo tarpu kitų reikšmingų aplinkybių dėl susijaudinimo ir nežinojimo jie savarankiškai nenurodė.

Sprendžiant priimto nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, jog esant adekvačiai situacijai, pareigūnams antrą kartą apsilankius toje pačioje picerijoje ir suradus tuos pačius dirbančius asmenis, dėl analogiškos vykdomos veiklos administracinių nusižengimų teisena nebuvo pradėta, pareigūnai objektyvių priežasčių dėl šios aplinkybės teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, tik paaiškino, kad protokolai pakartotinai nebuvo surašyti, nenorint aštrinti esamos situacijos.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Taigi pirmiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles darytina išvada, kad visos kilusios abejonės dėl N. Ž. kaltės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, šioje byloje neįrodyta, jog jis neteisėtai vykdė individualią veiklą, turėdamas tikslą gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos, neturėdamas verslo liudijimo ar neįregistravęs vykdomos individualios veiklos įstatymų nustatyta tvarka bei apie tai neinformavęs mokesčio administratoriaus. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, kad administracinis nusižengimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti, o Institucijos nurodyti argumentai yra tik prielaidos, nepagrįsti konkrečiais, neabejotinais ir nenuginčijamais įrodymais. Todėl teismas, įvertinęs įstatymines nuostatas, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyręs rašytinę medžiagą, t. y. patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su Institucijos išvada, jog N. Ž. pažeidė komercinės ar ūkinės veiklos tvarką ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas Institucijos nutarimas priimtas nepilnai ir neobjektyviai ištyrus minėtą įvykį, neįvertinus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias teismo posėdyje patvirtino apklausti liudytojai. Taigi, byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad N. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam paskirta nuobauda – 745 Eur bauda, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

Pareiškėjo N. Ž. skundą tenkinti.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2019 m. liepos 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), kuriuo N. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną N. Ž. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui grąžinti N. Ž. administracinio nusižengimo bylą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.