Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Realty invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2173-619/2016 pagal ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Realty invest“ (trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūko ministerijos) dėl leidimo paimti žemę visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimamą žemę dydžio nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas priėmė nutartį atsakovei nepateikus atsiliepimo. Ieškovė net nepridėjo atsakovės jai siųsto 2014 m. vasario 20 d. rašto dėl nesutikimo perduoti žemę, kuris turėtų būti nagrinėjamas kartu su ieškiniu. Teismas net nesidomėjo savininko nuomone. Teismas leido valstybės vardu paimti žemės sklypą iš atsakovės be jos sutikimo ir leidimo, taip pažeisdamas teisingumo principą, neatsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovė buvo informuota apie vykdomas žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, šių sprendimų neskundė. Atsakovė 2014 m. vasario 20 d. pateikė atsilepimą į 2014 m. vasario 10 d. ieškovės raštą, kuriame atsakovė nurodė, kad nesutinka nei su žemės atidavimu nei su pasiūlyta kaina. Minėtame rašte atsakovė siūlė pasiekti susitarimą, perduodant valstybei nurodytą schemoje žemės sklypo dalį, o geltonai pažymėtoje dalyje atsakovei leidžiant suprojektuoti degalinę. Ieškovė neįrodė ir net neįrodinėjo viso norimo žemės sklypo būtino poreikio, taigi teismas turėjo spręsti šį klausimą iš esmės. Nėra pagrindo valstybei pasiimti geltona spalva schemoje Nr. 1 žymimos žemės sklypo dalies. Teismas motyvuodamas savo nutartį nepateikė objektyvaus pagrindo, kodėl yra reikalingas visas žemės sklypo plotas, nenurodė tikslo, kuriam numatoma panaudoti visą žemės sklypo plotą.Atlyginimo dydis nustatytas neatsižvelgus į faktines sklypo aplinkybes. Siekiant nustatyti tinkamą kainą, būtina įvertinti tai, kad šiame sklype siekiama statyti kolonėlę. Dėl geltona spalva pažymėtos sklypo dalies jau buvo pasirašyta sutartis su savivaldybe, kuria leista atsakovei statyti degalinę. Nutartyje nėra pateiktas tikslus pagrindas ir plotas (jo dydis) kurio reikia, siekiant, kad magistralinio kelio ruožas atitiktų techninius reikalavimus. Teismas neatkreipė dėmesio į atsakovės protingą pasiūlymą, kuris iš esmės visiškai atitinka tiek viešąjį poreikį, tiek ir privatųjį.Teismas pažeidė Žemės įstatymo nuostatas, nes nutartimi išsprendė ne tik sklypo paėmimo klausimą, bet ir nustatė kainą už jį, nors šis klausimas nagrinėtinas ieškinine tvarka. 2013 m. spalio 25 d. turto vertinimas neatitinka šios dienos situacijos ir negali būti laikomas teisingu.

Nagrinėjamos bylos atveju nebuvo nustatyta nė viena iš Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas teismui atsisakyti leisti įregistruoti iš apeliantės paimtą žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti jį naudoti jo paėmimo tikslais. Magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožą nuo 16,00 iki 21,50 km, prie kurio yra atsakovės žemės sklypas, reikia pradėti skubiai rekonstruoti, nes šis kelias pripažintas valstybinės reikšmės automobilių keliu, dabartiniai jo techniniai parametrai neatitinka eismo saugos ir pralaidumo reikalavimų, ruožo vidutinis metinis paros eismo intensyvumas 2014 m. sudarė 15 547, iš jų 532 sunkieji, automobiliai, dėl per 5 metus šiame ruože įvykusių avarijų susidarė 1 519 004 Eur dydžio nuostoliai ir pan. Kelio ruožą būtina skubiai rekonstruoti pagal I techninės kategorijos parametrus, o šiam tikslui nepaėmus privačios žemės (taip pat ir atsakovės) nėra techninių ir juridinių galimybių pradėti rekonstravimo darbus. Kelias vienu metu turi būti rekonstruojamas visame statybos sklype, nes magistralinis kelias yra sudėtingos konstrukcijos ir technologijos statinys. Atsakovės žemės sklypas, esantis prie magistralinio kelio ir krašto kelio Nr. 108 Vievis–Nemenčinė–Maišiagala sankryžos konkrečiai reikalingas šiai avaringai keturšalei sankryžai rekonstruoti į turbo žiedinę sankryžą. VĮ Valstybės žemės fondo turto vertintojo ir jo asistento 2013 m. spalio 25 d. –2013 m. gruodžio 12 d. parengta žemės sklypo įvertinimo ataskaita, kurios kopija kartu su sutarties dėl nuostolių, susijusių su privačios žemės sklypo dalies paėmimu visuomenės poreikiams, atlyginimo projektu buvo išsiųsta registruotu paštu atsakovei. Minėti dokumentai įteikti atsakovei 2014 m. vasario 19 d. Apeliantės argumentai dėl ataskaitos datos, atlyginimo dydžio šioje proceso stadijoje neturi būti nagrinėjami, nes klausimas dėl teisingo atlyginimo bus sprendžiamas nagrinėjant ginčą iš esmės.2015 m. spalio 16 d. ieškovė pervedė vertinimo ataskaitoje numatytą atlyginimo už žemę sumą (3 909,87 Eur) į notarės A. A. depozitinę sąskaitą.Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalį, žemės savininkui per nustatytą terminą neapskundus sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, konkretaus visuomenės poreikio egzistavimas negali būti ginčijamas vėlesniais procedūros etapais. Kadangi atsakovė neapskundė NŽT vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą atsakovės žemės sklypo dalies atžvilgiu, šiuo metu atsakovė negali ginčyti poreikio paimti jos 0,3503 ha dydžio sklypą. Būtent toks 0,3503 ha dydžio sklypas (o ne 0,1890 ha) buvo rezervuotas magistralinio kelio rekonstrukcijos specialiajame plane. Atsakovė parengtų specialiojo plano sprendinių ar procedūrų nustatyta tvarka neginčijo. Specialiojo plano sprendiniai kaip tik buvo parengti taip, kad jiems įgyvendinti reikėtų rezervuoti ir vėliau nustatyta tvarka paimti kuo mažiau privačios žemės, nes už ją savininkui turi būti atlyginta rinkos verte. Be to, savo nesutikimą dėl dalies sklypo paėmimo atsakovė motyvuoja nepatvirtino žemės sklypo detaliojo plano sprendiniais. Degalinę įrengti atsakovės pageidaujamoje vietoje nėra nei techninių, nei juridinių galimybių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas leido iš atsakovės visuomenės poreikiams paimtą 0,3503 ha dydžio žemės sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km rekonstruoti.

Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma, laikoma, jog tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo yra ginčas, ir institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 60 kalendorinių dienų nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Prieš kreipdamasi į teismą žemės paėmimu suinteresuota institucija perveda sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytą atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs šio straipsnio 5 dalyje nurodytą žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos pareiškimą, nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų, bet ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, atsisakiusiam sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, pateikti rašytiniam atsiliepimui į institucijos pareiškimą. Teismas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo žemės savininko ir (ar) kito naudotojo, atsisakiusio sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, paaiškinimų pateikimo arba termino, nustatyto tokiems paaiškinimams pateikti, pabaigos, priimdamas nutartį išsprendžia klausimą, ar leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės pateiktą ieškinį ir vadovaudamasis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, 2015 m. lapkričio 2 d. pranešimu įpareigojo atsakovę per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį. Tačiau, kaip teisingai pastebėta skundžiamoje nutartyje, atsakovė atsiliepimo iki pat 2016 m. vasario 8 d. nutarties nepateikė. Pažymėtina, kad pranešimas atsakovei siųstas jos pačios atskirajame skunde nurodomu adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė skunde neginčijo jo gavimo fakto, o atsakovės atskirajame skunde nurodytas argumentas dėl to, jog ji nepateikė atsiliepimo dėl jos teisinio neišprusimo ir manymo, kad teismas, įvertinęs atsakovės 2014 m. vasario 20 d. raštą ieškovei, kvies visus į teismo posėdį, kur atsakovė galės pareikšti savo nuomonę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis CPK ir Žemės įstatymo reikalavimų, įspėjęs atsakovę apie jos pareigą pateikti atsiliepimą, tačiau jo negavęs ir priėmęs skundžiamą nutartį, kaip nors pažeidė ar apribojo atsakovės, kaip proceso šalies, teises ar teisingumo principą.

Pagal jau minėto Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalį, teismas atsisako leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių: 1) žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija neįrodo paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbos; 2) nebuvo parengta turto vertinimo ataskaita; 3) žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytos pinigų sumos nėra pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

Taigi, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, tik esant bent vienai iš pirmiau nurodytų sąlygų (aplinkybių), teismas turi neleisti įregistruoti paimtą žemę valstybės vardu ir ją naudoti.

Apeliantė neginčija to, kad nagrinėjamu atveju yra parengta paimto visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaita ir, jog joje bei sprendime paimti žemę numatyta atlyginimo už paimamą žemės sklypą suma yra pervesta į notaro depozitinę sąskaitą. Akcentuotina, kad pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 7 dalį kai įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, žemės savininkas tampa pinigų sumos, kurią žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti. Taigi ta aplinkybė, kad teismas, skundžiama nutartimi leisdamas ieškovei įregistruoti paimtą sklypą registre ir jį naudoti, taip pat nurodė, jog atsakovė nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo momento tampa į notaro depozitinę sąskaitą pervestų pinigų savininke ir įgyja teisę disponuoti šiais pinigais be apribojimų, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas jau šioje proceso stadijoje nustatė galutinę žemės sklypo kainą (atlyginimą).

Savo ruožtu apeliantės argumentai apie turto vertinimo ataskaitos netinkamumą dėl jos parengimo laiko ir kitų aplinkybių, į kurias, apeliantės nuomone, neatsižvelgta nustatant atlyginimą, plačiau šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismo nenagrinėti, nes vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi, teismas, priėmęs šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutartį, toliau nagrinėja ginčą iš esmės. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) kitų naudotojų patirtų nuostolių dydį, negu nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė iš esmės neginčija ir to, jog egzistuoja neatidėliotina svarba pradėti naudoti iš privačių asmenų (taigi ir atsakovės) paimtus žemės sklypus ieškovės nurodytam kelio ruožui rekonstruoti (egzistuoja realus ir neatidėliotinas visuomenės poreikis). Esminis atsakovės nesutikimas dėl žemės sklypo paėmimo ir atitinkamai skundžiamos teismo nutarties grindžiamas tuo, kad, atsakovės įsitikinimu, ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo viso paimto žemės sklypo ploto (t. y. 0.3503 ha) būtinumo (realaus poreikio) rekonstravimo darbams atlikti. Apeliantės vertinimu, ieškovė turėtų paimti tik 0,1890 ha atsakovės žemės sklypo dalį, o likusioje ginčo žemės sklypo dalyje (0,1610 ha) leisti atsakovei projektuoti ir statyti degalinę, kaip atsakovė ir planavo.

Atsakant į pirmiau nurodytą apeliantės argumentą, pažymėtina, kad Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog NŽT vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti gali būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Toks skundas turi būti išnagrinėtas per 45 kalendorines dienas nuo skundo priėmimo dienos, o apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo – per 45 kalendorines dienas nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. Teismui priėmus sprendimą, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas ar jo dalis, arba per nustatytą terminą neapskundus sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, konkretaus visuomenės poreikio egzistavimas negali būti ginčijamas vėlesniais žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapais.

Kaip teisingai nurodė ieškovė savo atsiliepime į atskirąjį skundą, atsakovė NŽT vadovo sprendimo pradėti atsakovės žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nustatyta tvarka neskundė (priešingų įrodymų atsakovė nepateikė), todėl, remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, atsakovė šioje žemės paėmimo visuomenės poreikiams stadijoje nebeturi teisės ginčyti poreikio paimti ir naudoti būtent 0,3503 ha, o ne 0,1890 ha sklypo dalį egzistavimo. Tokios teisės nesuteikia ir apeliantės akcentuojamas 2014 m. vasario 20 d. raštas ieškovei, kuriame atsakovė, jau praėjus beveik metams po NŽT vadovo sprendimo dėl procedūros pradžios, nurodė, kad nesutinka atiduoti žemės sklypo dalį, kurioje siekia statyti degalinę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmiau padarytai išvadai jokios įtakos neturi ir atsakovės nurodoma sutartis su Vilniaus rajono savivaldybe, pagal kurią atsakovei išduotas planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti. Kaip teisingai akcentavo ieškovė, atsakovė jos argumentams pagrįsti neturi patvirtinto žemės sklypo detaliojo plano sprendinių. Be to, specialiojo plano sprendiniai yra privalomi, nustatantys būtinus reikalavimus kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti (Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis), todėl specialiajame plane būtent 0,3503 ha dydžio žemės sklypui esant rezervuotam magistralinio kelio ruožui rekonstruoti, akivaizdu, jog atsakovė, nustatyta tvarka neginčijusi specialiojo plano sprendinių ar procedūrų, negali ir negalės minėtoje sklypo dalyje statyti degalinės.

Esant pirmiau šioje nutartyje nurodytiems argumentams bei ieškovės išdėstytoms aplinkybėms dėl magistralinio kelio ruožo rekonstravimo skubos, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad ieškovė pakankamai pagrindė paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbą ir, nenustačius Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nurodytų sąlygų, nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.