Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas: 2015-11-25 Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. (dvi veikos) 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose bei neatlygintinai per 3 mėnesius išdirbti 40 valandų. Taip pat skirta BK 72² numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent 2019 m. lapkričio 11 d., apie 00.10 val., gyvenamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2.25 promilės girtumas), konflikto metu, tyčia sugriebęs sugyventinės sūnui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), už drabužių krūtinės srityje, trenkė jį į grindis, po to pakėlęs nuo grindų, metė jį ant lovos ir taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui M. V..

R. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. V. yra jo sugyventinė, su ja gyvena kartu ir veda bendrą ūkį 6 metus. 2019 m. lapkričio 10 d. jis su N. buvo svečiuose pas draugus, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Po to grįžę į namus dar su N. gėrė alų, po ko N. su vaikais nuėjo miegoti į kambarį, o jis atsigulė koridoriuje ant grindų, nenorėjo pyktis su sugyventine. Jau po vidurnakčio sugyventinė atėjo į koridorių parūkyti ir jie tarpusavyje apsipyko žodžiu. Po to N. grįžo į kambarį, jis nuėjo paskui ją. N. toliau priekaištavo jam, jis netylėjo taip pat, atsikalbinėjo, jie pykosi. Tuo metu į kambarį atėjo N. sūnus M.. Jis atėjo dėl to, kad buvo vėlus metas, o jie su N. barėsi. Jis liepė eiti M. miegoti ir sugriebęs jį rankomis už drabužių krūtinės srityje metė ant grindų, po to pakėlė jį nuo grindų ir numetė ant lovos. Mažvydas pradėjo verkti. Pripažįsta, kad nesusivaldė bei sukėlė fizinį skausmą mažamečiui. Su mažamečiu susitaikė, sutinka, jog procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 136-137, 144).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Liudytoja ir mažamečio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė N. V. parodė, kad su R. K. gyvena kartu ir veda bendrą ūkį 6 metus. Gyvena jai skirtame socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su dviem mažamečiais vaikais, t. y. jos sūnumi M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir bendru sūnumi D. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 10 d. su sugyventiniu buvo pas draugus, šventė gimtadienį, abu vaišinosi alkoholiniais gėrimais. Vakare grįžo į namus bei dar su sugyventiniu alaus išgėrė kartu. Apie 23.00 val. ji su vaikais nuėjo miegoti, o sugyventinis dar liko virtuvėje. Sugyventinis buvo neramus, su kažkuo garsiai kalbėjo telefonu, trankėsi, vaikščiojo pirmyn- atgal po butą, įjungė elektrą ir taip trukdė miegoti jai ir vaikams. Todėl ji atsikėlusi drausmino sugyventinį, liepė eiti jam miegoti, netriukšmauti. Tačiau sugyventinis nepakluso, dėl to kilo žodinis konfliktas. Tuo metu prie jų pribėgo sūnus M. ir pradėjo šaukti R. K. "nelįsk prie mamos, ką darai?" Sugyventinis ranka staigiai griebė M. už jo vilkimų drabužių krūtinės srityje pakėlė ir trenkė į grindis. Po to pakėlęs sūnų nuo grindų metė jį ant lovos. M. išsigando ir pradėjo verkti. Matydama, kad pati nesudrausmins sugyventinio, iškvietė policiją. M. po įvykio skundėsi, kad jam skauda rankas. Mano, kad skausmą sukėlė R. K. veiksmai, kuomet sūnų M. trenkė į grindis. 2015 m. nuteistas sugyventinis už smurto naudojimą prieš ją. Prieš vaikus R. nėra smurtavęs, tai pirmas kartas, kai prieš sūnų smurtavo. Jis vaikus myli, rūpinasi jais. Mano, kad kaltas alkoholis, blaivus sugyventinis taip nesielgia. O išgėręs tampa agresyvus (b. l. 30-31, 34-35).

Mažamečio nukentėjusiojo M. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kad 2019-11-11 naktį namuose įvyko konfliktas tarp jo motinos ir patėvio. Išgirdęs triukšmą atėjo į tėvų kambarį ir matė, kad patėvis suėmęs motinai už rankos ir jie pykstasi. Jis liepė liautis patėviui bei pastarasis tada jį sugriebė už drabužių ir pakėlęs numetė ant grindų, o po to dar kartą sugriebė ir pakėlęs numetė ant lovos. Jautė fizinį skausmą, kai buvo numestas ant grindų (b. l. 59-61).

2019-11-11 N. V. pareiškimu, kuriame ji prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos mažamečiui sūnui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), sukelto fizinio skausmo (b. l. 14).

Specialisto išvada Nr. G 605/2019(09), kurioje pateikta, jog M. V. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Jis galėjo jausti fizinį skausmą, jeigu buvo sugriebtas už drabužių ir numestas ant grindų (b. l. 99).

Teismas sprendžia, jog kaltinamojo veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes neabejotinai įrodyta, kad R. K. 2019 m. lapkričio 11 d., apie 00.10 val., gyvenamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2.25 promilės girtumas), konflikto metu, tyčia sugriebęs sugyventinės sūnui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), už drabužių krūtinės srityje, trenkė jį į grindis, po to pakėlęs nuo grindų, metė jį ant lovos ir taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui M. V..

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 170-172).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, tai, jog nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, įvertinęs minėtus duomenis, sutinka su prokuroro kaltinamajam siūloma bausmės rūšimi-areštu ir jos dydžiu, kadangi siūloma bausmė atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus baudžiamajame įstatyme.

Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl taikomas BK 64¹ straipsnis – šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-11-11, 00 val. 45 min. iki 2019-11-11, 15 val. 52 min. Viena arešto para prilyginama vienai kardomojo kalinimo dienai (BK 66 str.)

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nekeistina, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina (BPK 119 str., 139 str.).

Proceso išlaidų ir daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant Marijampolės pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-11-11, 00 val. 45 min. iki 2019-11-11, 15 val. 52 min, vieną arešto parą prilyginat vienai kardomojo kalinimo dienai.

Išaiškinti, jog nuteistasis per 7 dienas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti Marijampolės pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti- panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.