- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-27
- Bylos Nr.
- 2S-415-492/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Marijonas Greičius, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- Ž. M., Ž. M. Č.
- Atsakovas
- G. Č., AB bankui „Swedbank“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Valakampių vystymo grupė“
- Kategorijos
- 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Marijono Greičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Ž. M. – Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17188-294/09 pagal ieškovės Ž. M. Č. ieškinį atsakovams G. Č. , AB bankui „Swedbank“, dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo UAB „Valakampių vystymo grupė“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Ž. M. Č. prašė pripažinti negaliojančia 2007-04-16 laidavimo sutartį Nr. 07-030678-IN-LA1, sudarytą tarp atsakovų AB banko „Swedbank“ ir G. Č. Nurodė kad pagal LR CK 3.92 str. 4 d. sandorius, susijusius su bendrąja sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai. Atsakovai G. Č. ir AB bankas „Swedbank“ be ieškovės sutikimo sudarė sandorį – laidavimo sutartį, kuri susijusi su ieškovei ir atsakovui G. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto suvaržymu. Bankas, sudarydamas laidavimo sutartį, žinojo atsakovo G. Č. šeiminę padėtį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisės normas, laidavimo sutartis pripažintina negaliojančia.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės Ž. M. Č. ieškinį atsakovui G. Č., AB bankui Swedbank dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Nurodė, kad ginčas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia yra turtinis ginčas, jo vertė daugiau nei 100 000 Lt, o ieškinius, kurių suma didesnė nei 100 000 Lt, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo, pagal CPK 137 str., nagrinėja apygardų teismai kaip pirmosios instancijos teismai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė Ž. M. Č. prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Nurodė, kad teismo išvada, jog ieškinio suma nustatoma pagal ginčijamos sutarties vertę, neteisėta. Remiantis CPK 85 straipsniu, ieškinio suma nustatoma pagal pareikštą reikalavimą ir jo pobūdį. Reikalavimu pripažinti laidavimo sutartį, kurią, pažeisdami LR CK 3.92 str. nuostatas, sudarė atsakovai, negaliojančia neprašoma išreikalauti turto ar pinigų, neprašoma nustatyti daiktines teises į turtą, todėl nėra pagrindo šį reikalavimą laikyti turtiniu. Ieškinio reikalavimo esmė – panaikinti neteisėtą daiktinių teisių suvaržymą, kuris atsirado atsakovams sudarius laidavimo sutartį, pažeidžiant bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimo ir disponavimo taisykles. Prašomas pripažinti negaliojančiu sandoris nėra įvykdytas, neprašoma išreikalauti turtą iš svetimo valdymo, nereikia taikyti restitucijos. Šiuo ieškiniu prašoma apginti nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Ieškinys reiškiamas dėl naudojimosi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu taisyklių pažeidimo, todėl ieškinys pagal jo turinio pobūdį negali būti įkainotas. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ieškinį reiškia sutarties nesudaręs asmuo, ieškovė šia sutartimi nėra prisiėmusi jokių turtinių įsipareigojimų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės Ž. M. Č. atskirasis skundas netenkintinas.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. LR CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. LR CPK 26 straipsnyje nustatyta rūšinio teismingumo taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio kodekso 27, 28 straipsniuose. LR CPK 27 straipsnio 1 punktas nustato, kad civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo, nagrinėja apygardos teismai. Nustatant ieškinio sumą vadovaujamasi CPK 85 straipsniu, kuris konkretaus būdo, kaip įvertinti laidavimo sutartį, nenustato.
Laidavimo sutartimi ieškovės sutuoktinis G. Č. įsipareigojo solidariai atsakyti kreditoriui AB bankui „Hansabankas“ pagal 2007-04-16 kredito sutartį Nr. 07-030678-IN, kuria kredito gavėjui UAB „Valakampių vystymo grupė“ buvo suteiktas 5 806 224 Lt kreditas. Taigi laidavimo sutarties dalykas – laiduotojo piniginė prievolė, kuri yra tokio paties dydžio, kaip ir pagrindinio kreditoriaus. Laiduotojo sutuoktinė reiškiamu ieškiniu siekia pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia, t.y. nuginčyti savo, o tuo pačiu ir sutuoktinio pareigą atsakyti kreditoriui. Pagal aukščiau minėtą kredito sutartį bankas turi teisę išsiieškoti tiek iš pagrindinio skolininko kredito gavėjo, tiek iš solidaraus skolininko – laiduotojo kredito sutartyje numatytą sumą, ieškovė savo ruožtu siekia nuginčyti tokios pačios apimties savo pareigą sumokėti kreditoriui pagal laidavimo sutartį, t.y. reiškiamu ieškiniu siekia apibrėžtų materialinių teisinių pasekmių, kurios įvertintinos pagal pinigų sumą, kuri galėtų būti išieškoma laidavimo sutarties pagrindu – 5 806 224 Lt. Tokiu atveju ieškinio suma nustatytina pagal CPK 85 str. 1 d. 1 p. numatytą taisyklę.
Ieškovės argumentas, kad ieškinio esmė – panaikinti neteisėtą daiktinių teisių suvaržymą, ieškinys reiškiamas dėl naudojimosi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu taisyklių pažeidimo, todėl ieškinys pagal jo turinio pobūdį negali būti įkainotas, vertintinas kaip nepagrįstas. Laidavimo sutarties dalykas yra prievolė sumokėti kreditoriui sutartyje apibrėžtą pinigų sumą, pareikštas ieškinys yra ne dėl daiktinių teisių į turtą, bet dėl sutartinių prievolių nuginčijimo, todėl jo suma nustatytina pagal įsipareigojimų, kuriuos turi vykdyti laiduotojas, dydį. Ieškinyje nėra duomenų, kokio dydžio laiduotojo įsipareigojimai bankui yra šiuo metu, sprendžiant pagal laidavimo sutartyje nurodytą sumą ir ieškovės turto arešto mastą, akivaizdu, kad jie didesni negu 100 000 Lt, taigi apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad ši bylą nėra jam teisminga (CPK 27 str. 1 d. 1 p.).
Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia kaip turtinio reikalavimo yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 15 d. nutartyje civ. b. 3K-3-443/2009. Jis nurodė, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnis). Taigi iš laidavimo sutarties sampratos akivaizdu, kad laiduotojas prisiima turtinius įsipareigojimus prieš kito asmens kreditorių (kreditorius), jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės.
Pirmos instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, nustatydamas ieškovės Ž. M. Č. ieškinio dėl sutarties pripažinimo negaliojančia teismingumą ir ieškinio sumą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį naikinti ar keisti.
Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 2,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi atskirasis skundas netenkintas, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės Ž. M. Č. 2,80 Lt dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą.