Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-06-20 · Civilinė byla Nr. 2A-970-125/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-20
Bylos Nr.
2A-970-125/2013
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00825-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Bronius Valius (pirm.), Almantas Padvelskis, Audrius Saulėnas
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
S. S.
Trečiasis asmuo
UAB „Ūkio banko lizingas“, AB DnB NORD bankas, Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-970-125/2013Teisėja Mantas Ūsas (Proceso Nr. 2-24-3-00825-2011-0)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 75.8; 121.14; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Audriaus Saulėno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-02-19 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui S. S. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, tretieji asmenys UAB „Ūkio banko lizingas“, AB DnB NORD bankas, Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras Edgaras Sutkus, Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarė I. M., institucija išvadai pateikti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pareiškė reikalavimus: 1) tarp šalių įregistruotą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. balandžio mėnesio – 3600,00 Lt; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokamą po 400,00 Lt kas mėnesį; 5) pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teise žemės sklypus: 1) 0,5885 ha žemės sklypas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 6700,00 Lt vertės; 2) 0,30 ha žemės sklypas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 8800,00 Lt vertės; 3) 0,22 ha žemės sklypas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 6700,00 Lt vertės; 4) 1,95 ha žemės sklypas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 50100,00 Lt vertės; 5) 0,43 ha žemės sklypas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)rajone 12200,00 Lt vertės; 6) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Daihatsu Applause“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui priteisti asmeninės nuosavybės teise automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 6) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas kreditoriui AB DnB NORD bankas už prievolės įvykdymą atsako asmeniškai; 7) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovė kreditoriui UAB „Ūkio banko lizingas“ už prievolės įvykdymą atsako asmeniškai; 8) po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimus: 1) nutraukti tarp šalių įregistruotą santuoką dėl ieškovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; 3) po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus R. S. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokamą po 300,00 Lt kas mėnesį; 5) prašo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šiuos žemės sklypus - 1) 0,5885 ha žemės sklypas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 6700,00 Lt vertės 2) 0,30 ha žemės sklypas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 8800,00 Lt vertės; 3) 0,22 ha žemės sklypas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 6700,00 Lt vertės; 4) 1,95 ha žemės sklypas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 50100,00 Lt vertės; 5) 0,43 ha žemės sklypas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)12200,00 Lt vertės. Po santuokos nutraukimo šiuos žemės sklypus padalinti taip: šalims asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½ dalį 1,95 ha žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypus: 0,30 ha žemės sklypą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,43 ha žemės sklypą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos žemės sklypus: 0,5885 ha žemės sklypą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini); 0,22 ha žemės sklypą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 6-8); 6) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Daihatsu Applause“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Lt vertės; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Lt vertės; 7) pripažinti, kad po santuokos nutraukimo šalys pagal kreditavimo sutartį kreditoriui AB DnB NORD lieka kaip solidarūs skolininkai; pripažinti, kad po santuokos nutraukimo ieškovės prievolė kreditoriui UAB „Ūkio banko lizingas“ lieka asmeninė. .

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-02-19 sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, įregistruotą 1987-07-04 Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1102) dėl atsakovo S. S. kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes. Nepilnamečio R. S. gyvenamąją vietą nustatė su jo motina J. S.. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. S. mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo dienos – 2011-05-03 iki sūnaus pilnametystės. Priteisė iš atsakovo 3600,00 Lt išlaikymo nepilnamečiui sūnui R. S. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. balandžio mėnesio. Nepilnamečio išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę J. S.. Po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė šį turtą: 0,4300 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė 2000,00 Lt; 0,2200 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė 1000,00 Lt; 0,3000 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė 1000,00 Lt; 0,5885 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė 2000,00 Lt, viso turto už 6000,00 Lt. Po santuokos nutraukimo atsakovui S. S. asmeninės nuosavybės teise priteisė šį turtą: 1,9500 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė 6000,00 Lt; automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 1000,00 Lt, viso turto už 7000,00 Lt. Po santuokos nutraukimo prievolę, atsiradusią pagal 2008-10-21 tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovės J. S. sudarytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. 810819590 ir jos pagrindu 2010-10-22 ieškovės pasirašytą paprastąjį vekselį 2805,68 Lt sumai, pripažino asmenine ieškovės J. S. prievole. Po santuokos nutraukimo prievolę, atsiradusią pagal 2008-08-12 tarp AB DnB NORD banko ir ieškovės bei atsakovo sudarytą kreditavimo sutartį 2301-2008-49931, pripažino ieškovės ir atsakovo solidariąja prievole. Nustatė atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisto nekilnojamojo turto - 1,9500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priverstinį įkeitimą (hipoteką), užtikrinant šiuo teismo sprendimu priteistą išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiui vaikui R. S. bei priteistą įsiskolinimo už sūnaus išlaikymą, įvykdymą. Kitose dalyse ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo 252,00 Lt žyminio mokesčio, 250,00 Lt žyminio mokesčio, 86,00 Lt už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso 588,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteisė iš atsakovo 1000,00 Lt išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei. Priteisė iš ieškovės 86,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Panaikino 2011-05-17 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. S. nuo šio sprendimo paskelbimo dienos.

Dėl santuokos nutraukimo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovas prieš ją naudojo fizinį smurtą ir vartojo narkotikus. Atsakovas neįrodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Teismas preziumavo, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio paliko šeimą, nuo to laiko visiškai nesirūpino savo nepilnamečiu sūnumi, neteikė sūnui jokio išlaikymo, nebendravo su sūnumi, neprisidėjo prie sūnaus auklėjimo. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ginčo nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su mama (ieškove). Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas sutiko su ieškovės prašomu išlaikymo dydžiu – 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovas visiškai neteikė išlaikymo nepilnamečiui sūnui nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio, tai už šį laikotarpį iš atsakovo priteisiamas išlaikymo 3600,00 Lt įsiskolinimas.

Dėl turto padalinimo pirmosios instancijos teismas pripažino nedalintinu nekilnojamąjį turtą įregistruotą ieškovės vardu pagal 2004-03-30 paveldėjimo liudijimą. Ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto, įgyto pagal 2004-02-05 mainų sutartį ir 2008-02-13 pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė prašė šį turtą pripažinti asmenine nuosavybe, nes sklypai (duomenys neskelbtini)buvo gauti mainant ieškovės tėvo butą į namų valdą kartu su žemės ūkio paskirties žeme, o žemės sklypas (duomenys neskelbtini)yra ieškovės mamos paveldėjimo dalis, gauta iš mamos brolio. Teismas pateiktų duomenų apie žemės sklypo kilmę netyrė ir nevertino, kadangi pirkimo-pardavimo sutartis yra nenuginčyta, galiojanti, jos sudarymo metu tiek pardavėjas, tiek pirkėja išreiškė savo tikrąją valią, sutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl turtas pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl nekilnojamojo turto įgyto pagal mainų sutartį teismas nustatė, kad atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypai yra mainų sutarties pagrindu įgyti santuokos metu išmainant bendrąja jungtine sutuoktinių teise priklausantį automobilį, sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti, sutarties sudarymo metu išreikšta šalių tikroji valia, šalims buvo išaiškintos ir suprantamos sutarties sudarymo sąlygos ir jos pasekmės, sudarydamos sutartį šalys jų siekė, pripažintina, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini) sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir nėra pagrindo juos pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe. Teismas pažymi, kad nekilnojamasis turtas dalintinas lygiomis dalimis, o atsižvelgiant į tai, kad yra galimybė žemės sklypus padalinti natūra ir siekiant, kad ateityje nekiltų ginčų tarp šalių dėl žemės sklypo naudojimo ir atidalijimo, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė keturis mažesnius žemės sklypus, kurių bendra rinkos vertė yra 6000,00 Lt, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė vieną didžiausią – 1,9500 ha ploto žemės sklypą, kurio rinkos vertė yra 6000,00 Lt. Dėl automobilio „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padalinimo ginčo nebuvo, todėl teismas priteisė automobilį atsakovui. Automobiliai „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgyti po 2010 m. rugpjūčio mėnesio pripažintini kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe ir jie nedalintini.

Dėl prievolių kreditoriams padalinimo teismas nustatė, kad prievolė AB DnB NORD bankui, atsiradusi 2008-08-12 kreditavimo sutarties pagrindu, po santuokos nutraukimo pripažintina ieškovės ir atsakovo solidariąja prievole. Prievolė, atsiradusi pagal 2008-10-21 tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovės sudarytą išperkamosios nuomos sutartį, po to kai sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai, pripažintina asmenine ieškovės prievole. Dėl priverstinė hipotekos, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas šiuo metu oficialiai nedirba, išlaikymo nepilnamečiui sūnui neteikia nuo 2010 metų rugpjūčio mėnesio, siekiant užtikrinti iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui vykdymą, bei priteisto įsiskolinimo už vaiko išlaikymą įvykdymą nustatė, kad yra pagrindas taikyti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisto 1,9500 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini)priverstinę hipoteką .

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuriuo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistas 1,9500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei sprendimo dalį, kuria šiam žemės sklypui nustatytas priverstinis įkeitimas; panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 0,5885 ha žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2000 Lt, 0,3 ha žemės sklypo, kurio vertė 1000,00 Lt, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,22 ha žemės sklypo, kurio vertė 1000,00 Lt, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1,95 ha žemės sklypo, kurio vertė 6000,00 Lt, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,43 ha žemės sklypo, kurio vertė 2000,00 Lt, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe ir pripažinti šiuos sklypus ieškovė asmenine nuosavybe; panaikinti sprendimo dalį dėl valstybės naudai priteistų 86,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, atmesdamas jos reikalavimą dėl 0,5885 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo jos asmenine nuosavybe ir nevertindamas duomenų apie žemės sklypo kilmę, neįvertino aplinkybių, kad tikroji pirkimo-pardavimo sutarties šalių valia buvo sudaryti dovanojimo sutartį, neatlygintinai ieškovei perleidžiant žemės sklypą. Nurodo, jog 2008-02-13 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir J. K. A., yra apsimestinė, o pagal CK 1.87 str. 1 d., jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Atitinkamai, turėjo būti taikomos dovanojimo sutartims taikomos taisyklės. Teigia, kad teismas neteisingai nurodo į pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimą, be to teismas sprendime pasisako dėl sutarties negaliojimo pagrindų nebuvimo ir taip peržengė ieškinio ribas ir užkerta kelią tolimesniam kreipimuisi į teismą dėl sutarties negaliojimo. Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini)ieškovė nurodo, kad teismas neteisingai vertino, jog mainų sutartimi buvo mainomas bendros jungtinė nuosavybės automobilis ir šiuo pagrindu sklypai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Mainų sutartimi šalių automobilis buvo nurodytas fiktyviai, nes jis liko sutuoktinių nuosavybe, o žemės sklypai ieškovei, kaip tėvo įpėdinei, turėjo pereiti asmeninės nuosavybės teise, kaip sklypų pardavėja R. V. buvo įsipareigojusi ieškovės tėvui. Ieškovė ginčija nuosavybės bendrumo prezumpcija, todėl teismo nuoroda ginčyti pačią sutartį nepagrįsta, nes taikant restituciją šis turtas nebūtų dalinamas santuokos nutraukimo byloje. Atsisakydamas tirti ir vertinti ieškovės įrodymus, teismas pažeidė procesinės teisės normas ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Ieškovė taip pat nurodo, jog teismas negalėjo priteisti iš ieškovės išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi nuo šių išlaidų ieškovė yra atleista, kadangi ji gauna antrinę teisinę pagalbą (CPK 88 str. 3 d., VGTPĮ 20 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, jog ieškovė leistinais įrodymais nepaneigė santuokoje įgyto turto prezumpcijos. Nurodo, kad žemės sklypų įsigijimas buvo susijęs su šeimos poreikių tenkinimu, kadangi sklypuose auginama produkcija buvo naudojama šeimos narių maitinimui, t.y. žemės sklypų įsigijimas yra nukreiptas išimtinai šeimos narių interesų tenkinimui, kas patvirtina, jog sklypai įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų apie R. V. ir A. J. susitarimus, o kad sandoris buvo fiktyvus ieškovė nurodo tik po 8 metų. Tokie ieškovės argumentai ir teiginiai pažeidžia atsakovo teises.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Ieškovė apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas padalino nekilnojamąjį turtą. Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu sutuoktiniai įgijo šį nekilnojamąjį turtą: 0,5885 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2008-02-13 pirkimo-pardavimo sutartį, šis žemės sklypas įregistruotas ieškovės ir atsakovo vardu; 1,9500 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), 0,4300 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,2200 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), 0,3000 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotus ieškovės vardu pagal 2004-02-05 mainų sutartį (1 t., b. l. 18-22). Tiek ieškovė, tiek atsakovas reikšdami reikalavimus žemės sklypų vertės neginčijo.

Aiškindamas ir taikydamas CK normas dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-422/2008). Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik turto išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas tyrė tiek 2008-12-13 pirkimo-pardavimo sutarties, tiek ir 2004-02-05 mainų sutarties sudarymo aplinkybes, analizavo šalių valią šių sandorių sudarymo metu. Ieškovė, sudarydama 2008-12-13 0,5885 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sprendimą dėl šios sutarties sudarymo priėmė savarankiškai, suprasdama šios sutarties esmę. Ieškovei, sudarant sutartį, notarės buvo išaiškinta ir pačioje sutartyje išryškintu šriftu nurodyta, jog šį žemės sklypą ieškovė įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovė nurodo, jog ši žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra apsimestinė ir šiai sutarčiai turėtų būti taikomos dovanojimo sutarčiai taikomos taisyklės (CK 1.87 str. 1 d.), tačiau pačiame ieškinyje nėra pareikštas reikalavimas pripažinti šią sutartį negaliojančia. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 1.87 straipsnio taikymo ir aiškinimo nurodoma, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Mikutavičienė ir kt. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-288/2009; ir kt.). Vertinant bylos aplinkybes, minėtos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties negalima laikyti apsimestine sutartimi ir negalima šio sandorio laikyti niekiniu ir negaliojančiu. Šioje byloje ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti minėtos pirkimo-pardavimo sutarties negaliojančia, tačiau savo asmeninės nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą grindžia šios sutarties šalių tikra valia. Kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nagrinėjant tikruosius sutarties šalių ketinimus ir tikslus, jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju, ieškovė pasirašydama pirkimo-pardavimo sutartį aiškiai suprato, jog minėtas turtas įgyjamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir sudarymo metu nereiškė reikalavimo minėtą turtą registruoti asmeninės nuosavybės teise, be to ieškovė neginčijo šios sutarties galiojimo ir turto nuosavybės teisės iki paduodama ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo.

Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria 2004-02-05 mainų sutarties pagrindu, keturi žemės sklypai (duomenys neskelbtini)pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė nurodo, jog ši sutartis buvo fiktyvi, kadangi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis automobilis iš tiesų net nebuvo perleistas R. V. nuosavybėn, o minėti sklypai turėjo būti perduoti ieškovei nuosavybės teise pagal ieškovės tėvo ir R. V. žodinį susitarimą. Mainų sutarties esmė yra ta, jog vietoje perleidžiamos daikto dalies vertės pinigais turto perleidėjas įgyja nuosavybėn konkretų individualiais požymiais apibrėžtą daiktą. Prielaida mainų sutarčiai sudaryti – sutarties šalių ketinimų perleisti vieną turimą konkretų daiktą ir įsigyti kitą, kurį turi kita sutarties šalis, sutapimas. Pažymėtina, kad mainų sutarčiai taikomos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (CK 6.432 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas minėtų sklypų nuosavybės pagrįstumą, vertino 2004-02-05 mainų sutarties šalių valią, sutarties sudarymo aplinkybes, jog šalims notaro buvo išaiškinta, kad minėti žemės sklypai yra įgyjami bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Darytina išvada, kad tikroji šalių valia buvo išreikšta pasirašius minėtą mainų sutartį ir ieškovei įsigijus keturis žemės sklypus (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Ieškovė apeliaciniu skundu nurodo, jog byloje pateikti įrodymai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimą priteisti ginčo turtą jos asmeninės nuosavybės teise, pirmosios instancijos teismo nebuvo tirti ir vertinti. Atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tiek pateiktus ieškovės, tiek atsakovo, pasisakė dėl įrodymų tinkamumo bei įrodomosios galios ir dėl šiais įrodymais patvirtinamų aplinkybių įrodytumo. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus. Įrodymų tyrimas – kiekvieno byloje esančio įrodymo ištyrimas dėl konkretaus įrodymo sąsajumo, leistinumo, patikimumo ir nustatymas, kaip konkrečiu atveju įrodymas yra susijęs (o gal visiškai nesusijęs) su įrodinėjimo dalyku. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tai, kad apskųstame teismo sprendime tiesiogiai nepasisakyta dėl kurio nors įrodymo vertinimo, neteikia pagrindo pripažinti, jog įrodymai liko neįvertinti, jei visa bylos medžiaga ir apskųsto teismo procesinio sprendimo turinys leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė apskųstą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje K. T. v. V. Š., J. Š., bylos Nr. 3K-3-103/2012). Ieškovė apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimą priteisti ginčo turtą jos asmeninės nuosavybės teise, kuriems teismas teikė mažesnę įrodomąją reikšmę, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, kad buvo pažeistos įrodinėjimo procesą nustatančios teisės normos.

Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė nepagrindė savo teiginių, jog sutartis pasirašė turėdama tikslą įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise, šito sutartyse konkrečiai nenurodė (CPK 178 straipsnis). Ši išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sutartis, tiek pirkimo-pardavimo sutartį, tiek mainų sutartį, pasirašė laisva valia, jos parašai sutartyse patvirtinti notaro, sutarties sudarymo pasekmės šalims buvo išaiškintos, 2008-12-13 pirkimo – pardavimo sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad ginčo turtas, 0,5885 ha žemės sklypas, įgyjamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, tokios sutarties padariniai negalėjo būti jai nesuprantami. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 0,5885 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu 2008-12-13 pirkimo-pardavimo sutartimi ir nekilnojamasis turtas: 1,9500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,4300 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,2200 ha žemės sklypas, 0,3000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgyti santuokos metu 2004-02-05 mainų sutarties pagrindu, šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl šis turtas dalintinas sutuoktiniams.

Ieškovė taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi nuo šių išlaidų ieškovė yra atleista kaip gaunanti antrinę teisinę pagalbą. Byloje nustatyta, kad J. S. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (b. t. 1, b. l. 31, b. t. 2, b. l. 31, b. t. 3, b. l. 106). Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 str. 2 d. numato, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas, t. y. bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, ir 20 str. 1 d. numato, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys nagrinėjant civilines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6–8 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Pagal LR CPK 88 str. 1 d. 3 p. prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė yra atleista nuo šių išlaidų mokėjimo pagal įstatymą ir šios išlaidos iš jos negali būti priteistos.

Pagal CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas iš esmės atmetamas, o išlaidos, susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimu, ieškovei nepriteistinos.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (CPK 329 str. 1 d.), panaikinant jo dalį, kuria iš ieškovės J. S. priteista 86,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės J. S. priteista 86 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Bronius ValiusKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisAudrius Saulėnas