Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui A. P., trečiajam asmeniui Z. P. dėl išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė I. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo A. P. 7 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidarė dar iki jos pilnametystės, bei priteisti jai išlaikymą iš atsakovo po 700 Lt kiekvieną mėnesį nuo jos pilnametystės, iki ji baigs studijas Klaipėdos Universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakultete. Nurodė, kad atsakovas neteikia jai jokio išlaikymo jau nuo dešimtos klasės, nors tuo metu visa šeima dar gyveno kartu. Iki vidurinės mokyklos baigimo, ieškovė patvirtino, gavo dovanų iš atsakovo aštuoniolikos metų proga, 1000 Lt vidurinės mokyklos baigimo proga, taip pat patvirtino, kad gaudavo iš atsakovo pinigų smulkioms išlaidoms, jei paprašydavo. Po vidurinės mokyklos baigimo atsakovas jai visiškai nepadeda, ją visiškai išlaiko mama Z. P., kuri duoda jai 50 Lt išlaidoms per savaitę, maistą bei nuperka įvairių būtiniausių daiktų. Dirbti ieškovė neturinti galimybės, nes studijos yra sudėtingos, du kartus per savaitę mokymosi tikslais tenka važiuoti į Šilutę ar Tauragę savo lėšomis. Mokymuisi reikia pirkti knygas, be to, turėjo problemų dėl sveikatos (patyrė kojos traumą).

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-04-11 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. P. ieškovei I. P. išlaikymo įsiskolinimą – 7 000 Lt – už laikotarpį nuo 2006-09-01 iki 2009-07-31. Priteisė iš atsakovo A. P. ieškovei I. P. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo 2010-03-01, iki mokysis Klaipėdos Universiteto Gamtos ir matematikos fakultete, bet ne ilgiau, iki jai sueis 24 metų amžiaus. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad Z. P. buvo nurodžiusi, kad iki ieškinio padavimo dienos A. P. neteikė dukrai išlaikymo apie trejus metus ir prašė priteisti skolą, skaičiuojant po 200 Lt per mėnesį. Toks mėnesio išmokos dydis, apskaičiuojant atsakovo skolą, yra optimalus, vertinant ekonominę šalies padėtį, poreikius ir atsakovo bei trečiojo asmens galimybes. Iš atsakovo ieškovės naudai priteisė išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2006-09-01 (dešimtos klasės mokslų metų pradžios) iki 2009-07-31, tai yra to mėnesio, kai ieškovė įgijo vidurinį išsilavinimą (35 mėnesius) – 7 000 Lt, kadangi tuo laikotarpiu I. P. buvo nepilnametė, neturinti jokio išsilavinimo, visiškai priklausoma nuo savo tėvų. Taip pat nurodė, kad ieškovė siekia pirmojo savo aukštojo išsilavinimo, studijuoja arčiausiai nuo jos gyvenamosios vietos esančiame universitete, kuriame mokslas jai yra nemokamas. Parama iš tėvų ieškovei yra reikalinga pragyvenimui, kuris, įskaitant bendrabutį, keliones, maistą, knygas ir kitus būtiniausius pragyventi ir mokytis reikalingus dalykus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad paramą turėtų teikti abu tėvai, ir iš atsakovo priteisė išlaikymą ieškovei nuo to mėnesio, kai ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, o ne nuo ieškovės pilnametystės, kaip nurodyta ieškinyje, ir nustatė periodinės išmokos dydį – 200 Lt per mėnesį, atsižvelgiant į I. P. amžių, poreikius, aukštojo mokslo ir pragyvenimo lygį Lietuvos Respublikoje, jos galimybes, mokantis dieniniame skyriuje, įsidarbinti, jos sveikatos būklę, jos turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, atsakovo ir trečiojo asmens sveikatos būklę ir turtinę padėtį bei gaunamas pajamas.

Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-04-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės I. P. ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas šioje byloje priėmė sprendimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už trejus metus, kuris nepagrįstas įrodymais, t. y. byloje nėra surinkta įrodymų, kad ieškovei nebuvo teikiamas išlaikymas ir kad ji nebuvo išlaikoma laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2009-07-31. Be to, ieškovė yra gimusi 1990-12-22, t. y. pilnametystės ji sulaukė 2008-12-22, tačiau išlaikymo įsiskolinimas yra priteistas iki 2009-07-31. Taip pat santuokos nutraukimo byla prasidėjo jau sutuoktiniams gyvenant skyrium, t. y. po 2009 metų liepos mėnesio, tuo tarpu išlaikymo įsiskolinimas buvo nepagrįstai priteistas už laikotarpį nuo 2006-09-01 iki 2009-07-22, t. y. už tą laikotarpį, kai dar šios bylos šalys gyveno šeimoje, atsakovas su trečiuoju asmeniu vedė bendrą ūkį ir pan. Atsakovas, gyvendamas šeimoje, pagal savo galimybes prisidėjo prie šeimos materialinio aprūpinimo ir ieškovės išlaikymo, todėl vykdė pareigą išlaikyti dukrą. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad sutuoktiniai turi ir sūnų, kuriam ir šiuo metu atsakovas padeda. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji negali gauti kredito mokslams, priešingai, bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad jai kreditas studijų baigimui nėra reikalingas, ir tai paneigia ieškovės teiginius apie jos sunkią turtinę padėtį.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą, trečiasis asmuo Z. P. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-04-11 sprendimą dėl išlaikymo priteisimo palikti nepakeistą. Nurodo, kad tik po to, kai daug metų bendras gyvenimas su atsakovu buvo visiškai iširęs, ji kreipėsi į teismą su ieškiniu. Ieškinys pateiktas 2008-12-09, o prie ieškinio pridėta 2006-10-27 atstovavimo sutartis, 2006-09-14 gyvenamosios vietos deklaravimo pažyma rodo, kad į advokatą dėl ieškinio parengimo kreipėsi dar 2006 m. spalio mėn., ir jau tuomet visi šeiminiai santykiai tarp jos ir atsakovo buvo tikrai nutrūkę. Paduodama ieškinį dėl ištuokos, turto padalijimo ir išlaikymo priteisimo, Z. P. ieškinyje nurodė, kad atsakovas neišlaiko šeimos, visiškai neskiria išlaikymo dukrai, ja nesirūpina, todėl prašė priteisti išlaikymą. Pateikdamas atsiliepimą į ieškinį atsakovas sutiko su tokiu ieškiniu, jokių prieštaravimų dėl išlaikymo priteisimo atsakovas neteikė ir savo 2009-07-01 priešieškinyje. Tiek nagrinėjant ištuokos bylą, tiek šioje išlaikymo priteisimo byloje atsakovas neneigė neduodavęs lėšų dukros maistui ar rūbams, tačiau nurodė davęs 1000 Lt dukrai baigus mokyklą. Dukra tą aplinkybę pripažįsta, tačiau toks atsakovo dosnumo atvejis buvo vienintelis ir jis nelygiavertis tam išlaikymui, kurį sistemingai diena iš dienos dukrai teikė Z. P.. Atsakovas teigia, kad jo turtinė padėtis bloga, tačiau jis turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir Z. P., vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2010-12-09 nutartį, mokėjo atsakovui kompensaciją.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė I. P. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-04-11 sprendimą dėl išlaikymo priteisimo palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apelianto nuomone, kad teismas ieškinį patenkino nesant pakankamai įrodymų, kadangi tiksliai gali nurodyti, kad maždaug nuo tada, kai pradėjo lankyti mokyklos dešimtąją klasę 2006 m. rugsėjo 1 d. tėvas visiškai nebeduodavo pinigų nei jos išlaikymui, nei jokioms kitoms šeimos reikmėms. Pripažįsta, kad be 1000 Lt dovanos mokyklos baigimo proga yra gavusi 100 Lt dovaną 19-ojo gimtadienio proga, taip pat prieš keletą metų gal du kartus po 10 Lt savaitgaliui, tačiau keletas tokių dovanų per keleto metų laikotarpį tikrai nesudaro net menkos dalies tos sumos, kuri buvo reikalinga kasdieniam pragyvenimui visus tuos metus. Atsakovas teigia, jog ji galinti pasiimti mokslams paskolą, tačiau akivaizdu, kad vien paskolos niekaip negali pakakti su pragyvenimu ir mokslu susijusioms išlaidoms padengti, ir todėl reikalinga tėvų parama.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylas neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau neatsižvelgdamas į skundo ribas teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Byloje nustatyta, kad ieškovės I. P. tėvai yra A. P. ir Z. P. (t. 1, b. l. 6). Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-11-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-260-729/2009 (t. 1, b. l. 167–174) nutraukė A. P. ir Z. P. santuoką dėl abiejų kaltės ir padalijo jų santuokoje įgytą turtą. I. P. mokėsi Gargždų „Kranto“ vidurinėje mokykloje iki 2009-07-10 (civ.b. Nr. 2-90-586/2011, b. l. 7). 2009 metais ji pradėjo mokytis Klaipėdos Universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakultete pagal nuolatinių studijų dieninio mokymo skyriaus pirmosios pakopos Hidrologijos ir okeanografijos studijų programą (civ. b. Nr. 2-90-586/2011, b. l. 8).

Dėl išlaikymo vaikui iki kol jis baigs vidurinę mokyklą, priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; kt.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Taigi, jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, kuris ir turi būti priteisiamas. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes kolegija vadovaujasi ir kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 800 Lt. Pažymėtina, kad aiškinant ir taikant šeimos teisės normas, susijusias su išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymu, atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi (CK 3.192 str. 1-2 d.). Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovei I. P. išlaikymo įsiskolinimą – 7 000 Lt – už laikotarpį nuo 2006-09-01 iki 2009-07-31, t. y. skaičiuojant po 200 Lt kas mėnesį. Byloje nustatyta, kad A. P. iki dukters pilnametystės 2008-12-22 ir iki I. P. baigė vidurinę mokyklą 2009 liepos mėnesį gyveno su šeima ir pagrindinį dėmesį skyrė šeimos turto (gyvenamojo namo) gerinimui, tačiau jo prisidėjimas prie šeimos ir nepilnametės I. P. pragyvenimo buvo minimalus ir nepastovus, teisme tuo metu jau buvo nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo. Apeliantas teigė, kad duodavo dukros išlaikymui pinigų, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tėvų tarpusavio turtiniai santykiai negali būti siejami su vaiko teise gauti kasdienį išlaikymą iš abiejų tėvų, t. y. tai, kad atsakovas gerino sutuoktinių nuosavybę, negali būti vertinama kaip prisidėjimas prie dukros išlaikymo. Taip pat, net ir pripažinus faktą, kad A. P. duodavo savo moksleivei dukrai smulkioms išlaidoms pinigų, atsižvelgiant į I. P. amžių, poreikius mokymuisi, pragyvenimui, negalima daryti išvados, kad A. P. teiktas išlaikymas dukrai buvo pakankamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgusi į tai, kad iki ieškinio padavimo dienos A. P. neteikė dukrai išlaikymo apie trejus metus ir ieškovė prašė priteisti skolą, skaičiuojant po 200 Lt per mėnesį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašoma priteisti suma yra pagrįsta ir nėra per didelė. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, nes įsiskolinimas priteistas ir už laikotarpį nuo 2008-12-22, t. y. kai ieškovė sulaukė pilnametystės, iki 2009-07-31. Byloje nustatyta, kad ieškovė pilnametystės sulaukė 2008-12-22, tačiau tuo metu ir iki 2009 m. liepos mėnesio mokėsi vidurinėje mokykloje, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė, esant Civilinio kodekso 3.194 str. 3 d. numatytoms sąlygoms, turėjo teisę gauti iš tėvų išlaikymą ir būdama pilnametė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės teisę į išlaikymą tuo laikotarpiu. Net ir būdama pilnametė, tačiau besimokydama paskutinėje vidurinės mokyklos klasėje, ieškovė neturėjo galimybės užsidirbti ar gauti kitokių pajamų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti priteistą išlaikymo įsiskolinimo dydį ar šią ieškinio dalį atmesti (CPK 178 str., 185 str.).

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ir ieškovei iš atsakovo išlaikymą, kol ji mokosi aukštojoje mokykloje ir yra ne vyresnė nei 24 metų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą nurodytos teisės normos taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo priėmimo, jame pripažinta, kad CK 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (arba vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui. Atsižvelgdamas į nurodytame Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytus išaiškinimus, kasacinis teismas savo praktikoje pripažįsta, kad, įstatymų leidėjui išreiškus valią dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji. Remiantis Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu ir kasacinio teismo išaiškinimais galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.19 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Taip pat pažymėtina, kad paramos dydis negali būti susietas su tais pačiais kriterijais, taikomais sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, nes šiuo atveju, taikant CK 3.194 straipsnio 3 dalį (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija, Nr. IX-2571), sprendžiama ne dėl išlaikymo, o dėl paramos teikimo. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus apie atsakovo pajamas bei turtą, nusprendė, jog atsakovas gali teikti paramą pilnametei dukrai po 200 Lt per mėnesį. Byloje nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 70000 Lt vertės 1,50 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 70000 Lt vertės 3,4 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 20000 Lt vertės namas su ūkiniais pastatais tuo pačiu adresu (civ. b. Nr. N2-260-729/2009,b. 1. 75–81), 13000 Lt vertės 1,11 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (civ. bylos Nr. N2-260-729/2009, t. 2, b. l. 87–89). Taip pat po trečiojo asmens Z. P. ir atsakovo A. P. skyrybų atsakovui atiteko visi turėti automobiliai, žemės ūkio technika. Vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2010-12-09 nutartį ištuokos byloje, Z. P. sumokėjo atsakovui 23950 Lt kompensacijos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovo turtinės padėties negalima vertinti kaip sunkios (CPK 178 str., 185 str.).

Kaip minėta, ieškovė gali reikalauti išlaikymo, kol ji mokosi aukštojoje mokykloje ir yra ne vyresnė nei 24 metų, jei mokosi gerai, pati negali užsidirbti, neturi kitų pajamų, o atsakovas gali teikti išlaikymą. Nustatyta, kad ieškovė mokosi Klaipėdos Universiteto dieniniame skyriuje, jokio turto neturi, jos pajamas sudaro 50 Lt kas mėnesį gaunama stipendija, įsidarbinti taip pat neturi galimybės, nes paskaitos arba praktiniai užsiėmimai vyksta kiekvieną darbo dieną, o jiems pasibaigus, tenka mokytis ir savarankiškai. Yra pažangi studentė ir jau dvejus studijų metus jai netenka mokėti už studijas, ieškovei studijuojant reikalingas bendrabutis. Todėl nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovei išlaikymo nereikia ir atsakovas tokio išlaikymo teikti negali. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino pateiktus įrodymus bei tinkamai taikė LR CK 3.194 str. 3 d. nuostatas, o priteista 200 Lt per mėnesį nėra per didelė (CPK 178 str., 185 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.