Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Daivos Jankauskienės ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – 30 MGL dydžio, t. y. 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 20 MGL dydžio, t. y. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu (patikslintu Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi) paskirta ir neatlikta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, prie šiuo (2018 m. gruodžio 6 d.) nuosprendžiu paskirtos 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudos pridedant Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos 20 MGL (753,20 Eur) baudos dalį bei Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 30 MGL dydžio, t. y. 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, į šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą baudos bausmę įskaitytas D. R. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 15 d. 16.50 val. iki 2018 m. gegužės 16 d.18.55 val., iš viso – dvi paros, vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir baudos bausmės dalį, visiškai ar iš dalies įvykdytą (sumokėtą) pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendį. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu už nusikalstamos veikos numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą taip pat pripažinta kalta ir nuteista L. N., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. R. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą bei nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys), 2 vnt. plastikiniuose užspaudžiamuose maišeliuose, kurių masė yra 1,014 g, o veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose – 17,7 %, kurią neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė prie savęs, bliuzono dešinėje kišenėje, bei gabeno V. S. priklausančiame automobilyje „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. gegužės 15 d. apie 16.45 val. (duomenys neskelbtini)., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kol šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistasis D. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendį pakeisti – sušvelninti paskirtą bausmę, neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės.

Motyvuojamoji dalis

3. Nuteistojo D. R. skundas tenkinamas iš dalies.

5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl nuteistojo D. R. kaltės padarius jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, tačiau skirdamas subendrintą bausmę neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, dėl ko ši nuosprendžio dalis keistina (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, ir apribojant nuteistojo teises ir laisves visuomenės labui ir atimant galimybę nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti kitą nuteistąjį asmenį, kad toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, be to, bausme yra užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymima, kad teisingumo principo realizavimas, skiriant nusikaltusiam asmeniui bausmes, pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka LR BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir LR BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę

8. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas. Pirmosios instancijos teismas už šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą D. R. pripažino kaltu ir jam skyrė 30 MGL, tai yra 1 500 eurų dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę 20 (dvidešimties) MGL, tai yra 1 000 eurų dydžio baudą.

9. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir netinkamai individualizavo bausmę. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – D. R. padarė vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą. Atsižvelgė į nuteistojo asmenybę - praeityje teistas, tame tarpe – ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, nagrinėjamu atveju baudžiamąjį nusižengimą padarė paskutiniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, anksčiau baustas administracine tvarka, gydosi Priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filiale (įrašytas nuo 2017 m. liepos 11 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, žalingo vartojimo), užsiima individualia veikla. Taip pat teismas atsižvelgė ir į D. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad prisipažino kaltu ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą. Teismas įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad D. R. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą turi būti skirtina BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmės rūšis – bauda, šios bausmės dydį nustatant artimą minimaliam (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, kad paskirta bausmės rūšis ir jos dydis yra teisingi.

10. Teisėjų kolegija, konstatuoja tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bendrindamas bausmes D. R.. Byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu D. R. buvo skirta bausmė laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 20 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu teismas paskyrė bausmę-baudą ir prie jos pridėjo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos dalį bei visą laisvės atėmimo bausmę. Teismas nurodė, kad vadovaujasi BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, o ši įstatymo norma numato dalinį bausmių sudėjimo būdą. Be to, BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.“ Taikant BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatą, kai bausmės iš dalies sudedamos ypač svarbu tiksliai nustatyti, kokia yra neatliktos bausmės dalis pagal ankstesnį nuosprendį, ko šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepadarė.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmė (laisvės atėmimas ir bauda) yra didesnė nei 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu skirta bausmė (bauda). Todėl teismas turėjo prie 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės pridėti dalį 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu skirtos bausmės. Sprendžiant iš antstolės S. V. pateiktos informacijos, paminėtu nuosprendžiu (2017 m. gruodžio 11 d.) D. R. paskirtos baudos išieškota 14 Eur, likusi neišieškota suma 739,20 Eur. Tokiu būdu išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną, t. y. 2018 m. gruodžio 6 d. D. R. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir nesumokėtos baudos likutis yra 739,20 Eur. Taip pat neatlikta ir laisvės atėmimo bausmė.

12. Konstatuojama tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 9 dalimi, ir į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą baudos bausmę įskaitė D. R. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 15 d. 16.50 val. iki 2018 m. gegužės 16 d. 18.55 val. iš viso dvi paras ir sumokėtą baudos dalį. Pažymėtina, jog BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos taikomos tik tada kai bausmės skiriamos vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis naikintina ir keistina.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Nuteistojo teigimu jis ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus vykdo, dirba, moka baudą.

13.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskyręs D. R. laisvės atėmimo bausmę, visiškai nepasisakė dėl galimybės jam atidėti bausmės vykdymą remiantis BK 75 straipsniu. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį asmeniui nuteistam ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

13.2. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015).

13.3. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, ir tokį sprendimą privalo motyvuoti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Nagrinėjamoje byloje

13.4. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl D. R. padarytos neteisėtos veikos pavojingumo pobūdžio, turi būti įvertinta tai, jog nuteistasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, jo nusikalstama veika nėra smurtinio pobūdžio, jis kritiškai vertina savo elgesį, kaltę pripažino ir gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, davė nuoseklius ir išsamius parodymus. Nurodė, kad gydosi ir narkotikų nevartoja. Nuosprendyje, vertinant nuteistojo asmenybę, neatsižvelgta į tai, kad D. R. ankstesniu nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus vykdo, dirba užsiimdamas individualia veikla (t. 2 b. l. 17), 2018 m. lapkričio 23 d. yra sudaręs rangos sutartį (t. 2 b. l. 23), moka jam paskirtą baudą, savanoriškai gydosi Priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filiale. Pažymėtina ir tai, jog nors nuteistasis ir yra anksčiau teistas, tačiau jo ankstesnės veikos savo pobūdžiu nebuvo ypatingai pavojingos, tris kartus D. R. buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, du kartus už nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, visų nusikalstamų veikų metu prisipažino visiškai ir atskleidęs visas nusikalstamų veikų detales, nuoširdžiai gailėjosi, be to, ankstesniais nuosprendžiais, nuteistajam paskirtos bausmės nebuvo susijusios su realiu laisvės atėmimu. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad D. R. realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų itin teigiamos įtakos jo elgesiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. R. skyrus atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – jis netektų darbo, būtų apsunkintas jo gydymasis nuo priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms. Kolegija daro išvadą, kad apeliantas nėra pavojingas visuomenei, kad būtų būtinumas jį izoliuoti nuo visuomenės ir skirti atlikti bausmę realiai. Bylos duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

13.5. Taigi įvertinusi duomenis apie veikos pavojingumą, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai D. R. atžvilgiu gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę koreguoti savo buvusį netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje, todėl apeliantui taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Nuteistajam atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skirtinos pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 ir 10 punktuose: pradėti dirbti arba tęsti darbą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nuteistajam skirtinas 1 (vienų) metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis per kurį nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jei D. R. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

14. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo pažeista nuteistojo teisė turėti gynėją, kadangi teismo posėdyje gynėjas nedalyvavo.

14.1. Teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas nesant BPK 51 straipsnyje numatytų pagrindų, kada būtinas gynėjo dalyvavimas, 2018 m. spalio 23 d. nutartimi perduodamas baudžiamąją bylą teisiamajam posėdžiui, pranešė kaltinamajam D. R. apie jo teisę pasirinkti ir pakviesti sau tinkamą gynėją, taip pat teisę kreiptis į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančią tarnybą dėl gynėjo paskyrimo (t. 2 b. l. 3), tačiau šia teise D. R. nepasinaudojo. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje, D. R. pakartotinai buvo išaiškinta BPK 22 straipsnyje numatyta kaltinamojo teisė turėti gynėją ir galimybė kreiptis į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančią tarnybą dėl gynėjo paskyrimo, tačiau D. R. gynėjo atsisakė (t. 2 b. l. 24-25). Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsisakė turėti gynėją bei nesant BPK 51 straipsnyje numatytų pagrindų, kada būtinas gynėjo dalyvavimas, teigti, jog buvo pažeista nuteistojo teisė turėti gynėją, nėra jokio pagrindo.

15. Apibendrinus visa kas išdėstyta ir atsižvelgus į apeliacinės instancijos teismo nurodytus motyvus ir pagrindus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais

nusprendė:

nuteistojo D. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu (patikslintu Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi) paskirta ir neatlikta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, prie šiuo (2018 m. gruodžio 6 d.) nuosprendžiu paskirtos 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudos pridedant Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos 20 MGL (753,20 Eur) baudos dalį bei Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 30 MGL dydžio, t. y. 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, į šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą baudos bausmę įskaitytas D. R. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 15 d. 16.50 val. iki 2018 m. gegužės 16 d.18.55 val., iš viso – dvi paros, vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir baudos bausmės dalį, visiškai ar iš dalies įvykdytą (sumokėtą) pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinti bausmes ir prie Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d nuosprendžiu (patikslintu to paties teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi) paskirtos ir neatliktos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir 739,20 Eur dydžio baudos, iš dalies pridėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu skirtos baudos dalį (10 MGL-500 Eur) ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 1239,20 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt devynių eurų ir 20 centų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant D. R. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį – pradėti dirbti arba tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos-2019 m. gegužės 24 d.

Įpareigoti D. R. baudą sumokėti per 2 (du) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo atveju, jeigu bausmės vykdymo atidėjimas būtų panaikintas ir D. R. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę realiai, įskaityti į bausmę laiką išbūtą sulaikyme nuo 2018-05-15 iki 2018-05-16, tai yra 2 (dvi) dienas.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.