- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-05-22
- Bylos Nr.
- e1-2386-1129/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36229-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis
- Kaltinamasis
- A. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 2.1.16.1.10Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Genovaitės Ročienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. gyvenanti (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje (2 veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. laikotarpyje nuo 2024 m. birželio 29 d. iki 2024 m. liepos 3 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, namuose adresu (duomenys neskelbtini) tyčia panaudojo fizinį smurtą savo mažametės dukters E. G. S., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu sužalojo veido dešinį skruostą, dėl to ant E. G. S. veido dešinio skruosto atsirado mėlynė, tokiu smurtiniu elgesiu sukėlė nukentėjusiajai E. G. S. fizinį skausmą.
Be to ji, 2024 m. lapkričio 19 d., apie 07.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini) tyčia panaudojo fizinį smurtą savo mažametės dukters E. G. S., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, ne mažiau kaip du kartus tyčia įdrėskė į dešinį skruostą, taip nubrozdino odą dešinio žando-pažandės srityje, kas nukentėjusiajai E. G. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji A. S. kalta prisipažino visiškai ir apklausiama įtariamąja parodė, kad 2024 m. lapkričio 19 d. ryte namuose (duomenys neskelbtini) įdrėskė du kartus į dešinį skruostą savo dukrai E. G. S.. Kiek pamena, kad ji ir dukra tą dieną atsikėlė per vėlai, apie 07.15 val. Ji labai skubėjo aprengti dukrą. Dukra nesikėlė. Ji dukrai lovoje vilko pėdkelnes. Klausė, ką ji rengsis. Tuo metu ir pati ruošėsi greitai. Jos jau vėlavo. Dukra savo kuprinę tempė iš kambario į koridorių. Nenešė, o tempė per grindis. Ji peržiūrėjo dukters kuprinę. Matė, kad dukra prisidėjusi knygų, kurių nereikia. Iš vieno elementoriaus iškrito du lapai. Ten buvo skaitymo pratimas. Reikėjo atsakyti į klausimus. Matė, kad namų darbai neparuošti, nors E. prieš tai dieną nereikėjo eiti į pamokas. E. pasakė, kad ji neis į mokyklą. Paklausus, kodėl, pasakė, kad nepadarė namų darbų, teisinosi, kad nėra parkerio. Ji rado kuprinėje dukters parkerį. Dukra sakė, kad jis nerašo. Ji spustelėjo kapsulę ir apsitaškė rašalu tie du lapai. Tada E. pradėjo verkti. Ji skambino mokytojai. Mokytoja nekėlė ragelio. Skambino socialinei darbuotojai. Rankose telefono neturėjo, buvo įjungusi garsiakalbį. Telefonas buvo ant lovos. Tuo metu E. šukavo, rišo plaukus, suko sraigytę. E. rankoje laikė pieštukinę. Ji pati tuo metu rankose turėjo švelnų silikoninį šepetį. Kai suko E. plaukuose sraigytę, E. stovėjo ir suklupo. Tuo metu ji savo rankomis suėmė E. už veido. Turbūt per stipriai. Tikėtina, tada savo nagais įdrėskė E. į veidą. E. sakė, kad jos nekenčia. Verkė. Nieko nesakė, nekalbėjo su ja. Ji uždėjo E. kepurę-šalmuką, kuris dengia didelę dalį veido. Todėl neatkreipė dėmesio, galėjo nematyti ant E. veido savo rankomis padarytų įdrėskimų ant veido. Tą dieną E. nuvyko į mokyklą „taxi“. Jai dar E. tą dieną apie 13.00 val. skambino, sakė, kad ji po pamokų važiuos į ,,Dienos centrą“. Apie 17.00 val. paskambino iš policijos tyrėja, pasakė, kad E. negrįš namo, nes ji E. apdraskė. Tada ji jau suprato, kad galėjo apdraskyti E. veidą savo rankomis. Šiuo metu E. yra pas laikinus globėjus, jos kartu negyvena. Kalta prisipažįsta dėl to, kad savo rankomis įdrėskė E. veidą. Dėl to nuoširdžiai gailisi. Viskas įvyko dėl skubėjimo. Papildomai parodė, kad tiksliai nepamena laiko, bet buvo namuose E. G. S. ir mažesnis sūnus M. K., kuriam buvo trys metai. Būdama kitame kambaryje, išgirdo, kad vaikai šokinėja ant lovos. Ji žodžiu sudrausmino E. G. S., kad baigtų šokinėti ant lovos. E. neklausė, toliau šokinėjo. Tada ji supyko dėl to, suėmė E. už rankos, ranką patraukė. E. priešinosi, krisdama atsitrenkė veidu į medžiaginį pakankamai kietą lovos kraštą ir užsigavo veidą. Ji iš karto šaldė užgautą veidą, skruostą. Kurios pusės skruostą, neatsimena. E. jai pasakė, ką padarei, tačiau neverkė. Skruostas iš pradžių buvo paraudęs, vėliau matėsi nedidelė mėlynė. Kiek atsimena, paskui kitą dieną E. ėjo į ,,Dienos centrą“. Labai gailisi dėl to. Viskas taip gavosi, nes per daug stipriai E. suėmė už rankos ir ją stūmė. Dėl įvykdyto fizinio smurto prieš E. G. S., įdrėskimo, veido sužalojimo kalta prisipažino visiškai. Nurodė, jog lieka prie savo 2025 m. sausio 21 d. duotų parodymų, labai gailisi dėl tokio savo elgesio. Šukas, pieštukinę ir piešinius pateikė tyrimo metu tyrėjai, nes ji pati jos paprašė pateikti tuos daiktus. Įvykio metu E. šiuos daiktus turėjo su savimi, laikė rankose (2 t., b. l. 164 – 165).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios parodymų ir prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos metu mažametės E. G. S. duotais parodymais apie tai, kad dabar ji gyvena su globėjais L. ir M.. Anksčiau gyveno pas mamą su dideliu broliu. Ji lėtai rašė nuo pratybų. Tada mama sudraskė čia (parodė ausį). Nežino, ką darė. Mama nieko prieš tai nesakė. Draskė su nagais. Jai labai skaudėjo. Labai seniai buvo. Neprisimena, kada. Dar vieną kartą sudraskė prie nosies, va taip, giliai, su ranka ir taip stipriai su nagais jai padarė, ir jai, tada labai skaudėjo. Niekas nematė, kai jai taip darė, kambaryje su mama jos buvo dviese. Nežino, ar buvo dar kada nors tokių įvykių. Ji verkė, nes jai skaudėjo žandą. Kai ji padaro ką nors, kai mamai kas nors nepatinka, mama jai sako „nieko nedaryk“. Mama keikiasi, kai supyksta, jeigu ji ką nors padaro, kas mamai nepatinka, tai, tada jai nepatinka. Tai pirmą kartą mama taip darė. Anksčiau ji jai nėra taip dariusi. Su jos mažuoju broliuku kaip elgiasi? Jis pas tėtį dabar yra. Pas mamą gyvena brolis didelis. Jis žiūri per kompiuterį visą naktį, dvyliktą valandą eina miegoti, ryte nemėgsta eiti į mokyklą. Jai geriau gyventi pas globėjus, nes ten labai gražu yra. Globėjai elgiasi kitaip. Būna, kad jie susipyksta, bet ji neatsimena, ką jie sako. Jai mama draskė abiem rankomis ir buvo likę nagai – žymės, bet jau užgijo. Jos brolis didelis prie telefono sėdėjo. Jis buvo savo kambaryje kitame ir daugiau nieko tame kambaryje nebuvo. Kur buvo ji su mama, nebuvo nieko. Brolis nematė sužalojimų. Jų niekas nematė. Mokykloje matė mokytoja, nes buvo fizinis, ir tada taip, prieš pamokas nupirko jai kibiną, ji ėjo pas seselę, ir ji pasakė, kad ją sudraskė mama. Taip vieną kartą mama ją taip sudraskė. Jos mamos vardas A. S.. Ji nieko nesakė mamai, kai mama jai taip darė. Ji iš dienos centro buvo „Pastogėje“. Mama jos nieko neprašė. Mama taip jai darė tyčia. Ji tuo momentu sėdėjo ir darė pamokas. Ji stovėjo. Mama sėdėjo prie lovos. Ji darė lovoje pratybas. Ji stovėjo prie lovos, mama sėdėjo prie lovos. Prieš tai jai mama nieko nesakė. Mama jai draskė abiem rankomis. Čia ir dar biški čia (parodė į ausį). Mama jai dar įkando į ranką. Dėl ko įkando, ką ji žino. Ji neleido kitam broliukui žiūrėti kitos serijos filmuko. Mama jai įkando į ranką. Tada buvo žaizdos. Žaizdų niekas nematė. Naktį brolis prie kompiuterio sėdėjo. Jai tada skaudėjo vieną valandą, biški, „gal 5 balai iš dešimties jai skaudėjo“. Seniai taip buvo. Daugiau tai nieko mama jai nedarė. Pirmiau jai mama įkando todėl, kad ji broliui neleido kitos serijos filmuko žiūrėti. Kitą kartą jai mama drėskė, kai ji rašė lėtai pratybas. Daugiau jai ant veido nebuvo sužalojimų. Sakė, kad jai mama įkando. Čia iš vaikystės, kai ji augo, tai labai seniai tai buvo. Ji buvo pas močiutę Kaune. Nėra jai nieko pasakojusi. Labai seniai matė M.. Nelabai atsimena, nieko jau neatsimena. Ji labai seniai jai nieko nesakė. Mama yra susipykusi su močiute. Mama jai skambina, o baba sako „aš nenoriu su tavimi kalbėti“. Nežino, kodėl jos pykstasi. Pas globėjus jai yra saugiau. Ten jai labai gera. Jai skaudėjo, kai įkando. Ji nubėgo į virtuvę. Tada jai skaudėjo 9 valandas. Kai įdrėskė, jai skaudėjo, nežino. Kai nuvažiavo į „Pastogę“, jai jau neskaudėjo, bet skaudėjo (parodė į dešinį skruostikaulį) (1 t., b. l. 46 – 50).
Liudytojos R. Y. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji (duomenys neskelbtini) vadovė ir, kad nuo 2023 m. rugsėjo mėn. centrą lanko E. G. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenanti su mama A. S. ir vyresniuoju broliu T. V.. E. G. S. lankant dienos centrą, kartas nuo karto ji pastebėdavo mėlynes, įkandimus, kai kada pati G. parodydavo nežymius sužalojimus. Iš kur ant kūno pas G. nežymūs sužalojimai, ji neatviravo. Kai bandydavo paklausti, iš kur šios žymės, E. G. S. bandydavo išsisukti nuo atsakymo, sakydavo, kad neprisimena, keisdavo pokalbio temą, bandydavo atsakymo išvengti. 2024 m. liepos 3 d. E. G. S. atėjus į ,,Dienos centrą“, su socialine darbuotoja D. D. ir individualios priežiūros darbuotoja J. R. jos pastebėjo ant E. G. S. dešinio skruosto ryškią mėlynę. Paklausus, kas nutiko, ji iš pradžių vengė atsakyti. Ji pradėjo ją labiau kalbinti, kad ji galėtų labiau pasitikėti ir pasisakytų, kas atsitiko. E. G. S. pasakė, kad iš vakaro susipyko su mama ir pradėjo šaukti ant mamos. Daugiau nieko nepasakė, jokių detalių neįvardijo. Dėl galimo smurto prieš vaiką buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) administraciją, ir įstaiga pranešė policijai. Iki šiol E. G. S. lanko dienos centrą. Ji yra kelis kartus pastebėjusi dar po to nežymių mėlynių ant rankos ir įbrėžimą ant skuosto. Kas nutiko, pasakyti negali, E. nepasakojo. E. pasidariusi dar labiau uždaresnė. E. mama A. vengia bendravimo su ja (liudytoja), kadangi ji per daug domisi, kaip sekasi E.. Anksčiau yra bendravusi su A. per „Messenger“ programėlę, tačiau dabar A. kategoriškai atsisakė su ja bendrauti (1 t., b. l. 73 – 76).
Liudytojos J. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji (duomenys neskelbtini) užimtumo specialistė ir centre ji dirbti pradėjo nuo 2024 m. liepos 1 d. Tikslios datos nepamena, bet 2024 m. liepos pradžioje, į ,,Dienos centrą“ atėjo mergaitė E. G., pavardės nepamena. Ant E. dešinio skruosto buvo mėlynė. Su darbuotojomis D. D. ir R. Y. pradėjo kalbinti mergaitę, kuri visaip bandė išvengti atsakymo. Iš pradžių sakė, kad neatsimena, po to, kad užsigavo, paskui, kad brolis didesnis užgavo. Galiausiai po įkalbinėjimų pasisakyti, kas nutiko, pasakė, kad susipyko su mama. Kokiomis aplinkybėmis ir ką tuo metu mergaitė sakė, nepamena. Iki šiol E. G. lanko dienos centrą. E. dažnai ateina į dienos centrą alkana ir neprižiūrėta. Prieš kokį mėnesį ant E. rankos ji pastebėjo ant piršto žymę, panašiai kaip įdrėksta, suspausta. Kas nutiko konkrečiai, nepasakė, lyg mama įkando, paskui pati užsigavo. Ant mergaitės rankų dažnai matosi mėlynių. Ar tie nežymūs sužalojimai būna smurtinio pobūdžio, ar būna užsigavusi, sunku pasakyti, kadangi mergaitė konkrečiai neįvardija (1 t., b. l. 79 – 81).
Liudytojos D. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji (duomenys neskelbtini), jos darbas yra užimti vaikus įvairia veikla. 2024 m. liepos 3 d. ji dirbo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną į vaikų dienos centrą atėjo E. G. S., kuriai žaidžiant su kitais vaikais, ji pastebėjo, kad E. ant veido skruosto turi mėlynę. Ji E. paklausė, kas atsitiko. E. atsakė, kad nieko neatsitiko, pati užsigavo. Daugiau apie mėlynę ji E. nieko neklausė. E. G. S. vaikų dienos centre yra savarankiška, draugiška, bendraujanti. Mergaitė vaikų dienos centre jokių patyčių nepatiria ir sužalojimų dienos centre patirti negalėjo. Mergaitė gyvena su mama A.. E. šeimoje kas savaitę lankosi socialinė darbuotoja, dėl kokių priežasčių, pasakyti negali. Ar mergaitė sužalojimus galėjo patirti namuose, negali pasakyti. Kad mergaitė sužalota taip pat matė dienos centro vadovė R. Y. ir socialinio darbuotojo padėjėja J. (1 t., b. l. 63 – 66).
Liudytojos J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji (duomenys neskelbtini). Su E. G. S. ir jos šeima ji dirba apie du metus. Šeimai buvo paskirta atvejo vadyba. Šeima prieš tai gyveno ne Kaune mieste. Grįžus šeimai į Kauną, paslaugos toliau buvo tęsiamos. Ji kiekvieną savaitę, reguliariai vieną ar du kartus lankydavosi šeimoje. A. S. yra E. G. S. mama, nebendradarbiavo su ja. Būdavo atvejų, kai neatsiliepdavo į skambučius, neatsakydavo į trumpąsias žinutes. Tada ji vykdavo į namus ieškoti A. S. ir nepilnamečių vaikų. Su A. S. gyveno E. G. ir T. V.. Apsilankymo tikslas buvo prižiūrėti, ar yra užtikrinamas vaikų ugdymosi procesas, nes vaikai dažnai nelankydavo pamokų. Tų vizitų metu ji užtrukdavo apie 40 minučių. Mama pateisindavo vaikų nebuvimą mokykloje vienokiom ar kitokiom ligomis, tačiau, bendraujant su vaikais, nebuvo pastebėta, kad jie blogai jaustųsi ar sirgtų. Vadinasi, mama neteikdavo visos informacijos. Nežino, dėl kokių priežasčių tai darydavo A.. Pastebėjo, kad mama neleido jai užmegzti artimesnio kontakto su E. G., visą laiką sakydama, kad E. G. blogai jaučiasi ir serga, nors matėsi, kad ji vizualiai sveika. Kadangi E. G. matydavo labai trumpai ir dažnai apsirengusią rūbais, tai asmeniškai pati vizitų metu nėra pastebėjusi jokių sužalojimų matomose kūno vietose. Su T. bendravo susitikimo metu betarpiškai. T. kalbėdavo apie mamą atvirai, sakė, kad pyksta ant mamos, nes ji per daug vadovauja, liepia eiti į mokyklą, neleidžia žaisti su telefonu, kontroliuoja jį. Ji matė pati ir girdėjo, kad T. nemandagiai bendrauja su mama, liepia išeiti iš kambario, nesiskaito su ja. 2024 m. liepos 3 d., antroje dienos pusėje, jai paskambino iš (duomenys neskelbtini) darbuotoja ir pasakė, kad pastebėjo ant E. veido matomus sužalojimus. Ji bendradarbiavo su šiuo centru tikslu sužinoti, ar E. G. S. lanko popamokinį užimtumą, nes žino, kad E. labai patiko būti šiame centre dėl užimtumo, veiklos, ekskursijų. Jai kilo įtarimą, kodėl ,,Dienos centras“ nepranešė iš karto policijai, o skambino jai, jos paraginimu ir buvo pranešta apie šį įvykį policijai. To pačio pokalbio metu darbuotoja pasakė jai, kad ant E. kūno ne pirmą kartą pastebi, kažkokius sužalojimus, nors pati E. sakydavo, kad ji pati susižalojo. Ji pati nekalbėjo su E. dėl šio įvykio ir pati nematė E. tuo metu, nes nebuvo suteikta galimybė, neleido motina A. pamatyti E.. Atsimena, kurį laiką prieš 2024 m. liepos 3 d. buvo suretėjęs bendravimas su A. šeima, moteris teigė, kad dirba arba serga. Kiek atsimena, tai gal nebendravo visiškai apie pusantros savaitės. Todėl nuotraukų ar kokių nors įrodymų apie E. sužalojimus 2024 m. liepos 3 d. ji neturi. E. nėra, jos pastebėjimu, tokia išsiblaškiusi, neatsargi, kad, kažkur pati save užgautų taip stipriai, nes ant žando mėlynė šiaip sau negali atsirasti. Be to, 2024 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos nepasakys, bet ji vėl sulaukė skambučio iš ,,Dienos centro“, kad ant E. veido ryškiai matomas įbrėžimas, nago. Mergaitė pati įvardino garsiai darbuotojai, kad mama jai subraižė veidą ryte, jai išvykstant į pamokas. Mergaitė minėjo, kad vyko konfliktas dėl pamokų ruošos, nespėjo atlikti namų darbų iš vakaro. Pokalbio metu ji pasakė darbuotojai kviesti policiją, tą ir padarė darbuotoja R.. Dėl šito atvejo ir buvo atimta E. iš šeimos ir perduota globėjams. E. gyvena globėjų šeimoje. Ji bendrauja betarpiškai su E., turi susitikimus bendrus su E. mama ir E. kas antrą savaitę. Pirmą kartą susitikimas vyko po mėnesio laiko, mama buvo nemačius E.. Susitikimo metu mama buvo pikta, ne nuotaikoje, garsiai kritikavo globėjus, kad E. netinkamai aprengta. E. naujoje globėjų šeimoje yra prižiūrėta, aprengta tvarkingai, atrodė laiminga. E. G., gyvenančią motinos namuose, ji matė mažai kalbančią, tylią, neišlaikančią akių kontakto, motinai kalbant, susigūžusią. Kuomet atsirado E. pas globėjus, rišliai dėlioja sakinius, išsamesnis žodynas, ji besišypsanti, ko nematė namuose, noriai bendrauja su ja, skirtingai nei namuose, noriai pasakoja apie savo užsiėmimus, veiklą ir apie save. Mergaitė yra švelni, dabartinius globėjus vadina tėčiu ir mama. T. V., jam yra penkiolika metų, gali apibūdinti kaip bendraujantį, kalbantį jam patinkančiomis temomis: apie sporto klubą, apie išėjimą į lauką su draugais. Apie mamą jis daug nekalba. Niekada nėra išreiškęs ar pasisakęs, kad namuose mama smurtauja prieš E. ar prieš jį. Su mama kartais bendrauja nemandagiau, nevengia keiksmažodžių mamos atžvilgiu. A. gali apibūdinti, kaip palaikančią tvarką namuose, tačiau mažai laiko leidžiančią su vaikais, meluojančią, kad dirba, nors, jos žiniomis, nieko nedirba, gyvena iš pašalpų arba dirba pavienius darbus. Finansinė padėtis šeimoje iš trijų asmenų nestabili. Šeimoje vyro nėra, bent jau ji niekada nerado apsilankymo metu. Su vaikais bendrauja A. paviršutiniškai, T. nėra mama autoritetas, o E. mamos prisibijo. Kada mama būna ne nuotaikoje, kalba pikčiau, mergaitė susigūžia ir nuleidžia akis į žemę (1 t., b. l. 91 – 93).
Liudytojos M. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad A. S. – jos mama. Ji iki 7 metų augo ir gyveno su mama ir dar dviem broliais ir viena seserimi. Kiek pamena, nuo mažens mama A. prieš ją naudojo fizinį smurtą, mušdavo ją šluotos kotu, laidais, metaliniu diržu. Maždaug 7 metų ji sužinojo, kad turi tėtį ir nuo to laiko gyveno su tėčiu M. N.. Bendravo labai retai su savo mama ir likusiais broliais ir seserimi, nuo 17 m. visiškai su mama nebendrauja. Mano, mama muša savo vaikus. Taip ji supranta auklėjimą. Alkoholiu nepiktnaudžiauja, tačiau yra neprognozuojamo elgesio (1 t., b. l. 83 – 85).
Liudytojos I. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymai apie tai, kad nuo 2022 m. birželio 5 d. su dukra įvykusio incidento visiškai su ja nebendrauja. A. anksčiau palikdavo savo vaikus jai prižiūrėti, išeidavo kelioms valandoms, o pasiimti savo vaikus ateidavo tik po savaitės. E. G. S. dažnai būdavo su mėlynėmis, dažniausiai ant veido, rankų. Klausdavo E. G., kas ją sužalojo, mergytė sakydavo, kad pati, nors ant veido tokių sužalojimų pati negalėjo pasidaryti. Mergaitė bijojo mamos, todėl niekam nesakydavo, kad ją sužalojo mama, ji tą suprasdavo. Tiksliai pasakyti, kada matė ant anūkės E. G. S. veido ir rankų sužalojimus ji negali pasakyti, neatsimena, nes praėjo du metai, bet dažnai anksčiau matydavo ant jos veido ir rankų mėlynes. Žinojo, kad tai jos dukters darbas, nes dukra yra agresyvi, ne kartą gydėsi psichiatrinėse ligoninėse (1 t., b. l. 8 – 89).
(duomenys neskelbtini) skyriaus pranešimu, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) lanko E.-G. S., gim. (duomenys neskelbtini) Vaikų dienos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ vedamo lankomumo žurnalo išraše už 2024 m. birželio ir liepos mėn., matyti, kad E-G. S. birželio mėn., nuo 2024 m. birželio 3 d. iki 2024 m. birželio 7 d. sirgo, nuo 2024 m. birželio 10 d. iki 2024 m. birželio 13 d. buvo dienos centre, 14 d. sirgo, nuo 2024 m. birželio 17 d. iki 2024 m. birželio 21 d. buvo dienos centre. 2024 m. liepos 1 d., 2024 m. liepos 2 d. nebuvo ,,Dienos centre“. 2024 m. liepos 3 d.-2024 m. liepos 4 d. buvo ,,Dienos centre“. 2024 m. liepos 4 d. nebuvo ,,Dienos centre“. Nuo 2024 m/ liepos 8 d. iki 2024 m. liepos 19 d. buvo ,,Dienos centre“. Nuo 2024 m. liepos 22 d. iki 2024 m. liepos 31 d. nebuvo ,,Dienos centre“ (1 t., b. l. 105 – 107).
Nukentėjusiosios E. G. S. situacijos vertinimo anketa, iš kurios matyti, kad 2024 m. lapkričio 19 d., 14.41 val., (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) susitikimo su vaiko teisių apsaugos specialiste metu E. G. S. papasakojo, kad ryte mama pakėlė, sakė rengtis, nusiprausti, pasižiūrėjo į kuprinę, rado kažkokį pasaulio pažinimo lapelį, pamatė, kad nieko neparašyta. Ji pradėjo atlikinėti tą lapą, labai lėtai rašyti. Mama susinervino ir draskė ją nagais per veidą (parodė žymes ant žandų), jai labai skaudėjo, ji verkė. Paklausus, ar dar buvo kada, kad mama būtų nuskriaudus, mergaitė nurodė, kad buvo sukandusi rankytę „su savo aštriais dantim“ (parodė ranką). Kiek kartų taip buvo atsitikę, E. G. teigė, kad neatsimena. Daugiau įvykių, kai mama galėjo nuskriausti, mergaitė teigė neatsimenanti. Nurodė, kad pykstasi su mama dėl pamokų ruošos. Su T. mama susipyko užvakar, T. keikėsi ant mamos, sakė, kad mama išeitų iš kambario. Ji nurodė, kad į mokyklą eina. Nėjo pirmadienį, nes buvo namuose. Dar mergaitė nurodė, kad negyvendama namuose pasiilgsta mažojo brolio, taip pat nurodė, kad mažasis brolis nekenčia savo tėčio. Su E. G. S. bendrauta atskirai, pokalbio metu ji buvo gerai nusiteikusi, drąsiai bendravo (1 t., b. l. 152).
(duomenys neskelbtini) skyriaus 2024 m. liepos 4 d. pranešimu Nr. KT2024-07-04/01 apie tai, kad (duomenys neskelbtini) vaikų dienos centras „(duomenys neskelbtini)“ teikia vaikų dienos socialinės priežiūros paslaugas adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. centrą lanko E.-G. S., gim. (duomenys neskelbtini). Atėjusi 2024 m. liepos 3 d. E., vaikų dienos centro darbuotojai pamatė, kad pas mergaitę ant dešinio skruosto matosi mėlynė. Iš pradžių E. ignoravo ir nepasakojo, kas atsitiko. Vėliau prisipažino, kad buvo susipykusi su mama. Tai jau ne pirmas atvejis, kada darbuotojai pastebi pas E. įkandimo žymes, žaizdeles ant rankų (1 t., b. l. 34).
(duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu pateiktomis dviem fotonuotraukomis, kiekvienoje iš jų užfiksuota mažametės E. G. S. veido dešinė pusė, ties skruostikauliu, nosies lygyje, užfiksuota tamsesnės nei odos spalva dėmė (1 t., b. l. 37 – 39).
Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu (ID 95467017657), kuriame užfiksuotas pokalbis tarp BPC operatorės ir D. D., kurio metu D. D. prašo, kad atvyktų policija į ,,Dienos centrą“, adresu (duomenys neskelbtini), nes į centrą po mokyklos atvyko mergaitė E. G. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, jog „šiandien ryte“ mama ją apdraskė, ji dar nuvyko į mokyklą, jai buvo teikiama medicininė pagalba mokykloje. D. D. nurodė, jog medikų pagalba nereikalinga. BPC skambučio pradžia 2024-11-19, 13:41:39 val. Skambučio trukmė 02.03 min. (1 t., b. l. 194).
Pareigūnų kūno kameromis įrašyti vaizdo ir garso įrašais: įraše PSS-20241119-141053UTC+0200, kurio trukmė – 14.18 min., užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta į ,,Dienos centrą“, juos pasitinka centro darbuotoja; pareigūnas pasisveikina su E. G. S., sako, ,,labas, duok penkis“; mergaitė sako, ,,labas“; pareigūnas sako, ,,koks stiprus ,,pitakėlis“ (mergaitė juokiasi), klausia, ,,nu kaip tau sekasi“; mergaitė sako, ,,gerai“; Pareigūnas sako, ,,papasakok, ką mes turim žinoti“, klausia ,,kas čia per situacija“, kreipiasi į ,,Dienos centro“ darbuotoją, gal jūs papasakokite kaip suaugę žmonės“; ,,Dienos centro“ darbuotoja, tai E. atėjo iš mokyklos šiandien pas mus į ,,Dienos centrą“, pastebėjome, kad ji su sudraskytu veiduku; kita dienos centro darbuotoja sako, ji pati pasikvietė, sako, žiūrėkit, kaip mane sudraskė mama; pareigūnas klausia. čia jinai kiekvieną dieną ateina į ,,Dienos centrą“; ,,Dienos centro“ darbuotoja sako, nu, kada gali, kada nori, pareigūnas klausia, o šiaip, kokie čia vaikai renkasi į tą dienos centrą; ,,Dienos centro“ darbuotoja sako, visokie; mergaitė sako, dideli; pareigūnas klausia, nu į kelintą klasę tu eini; mergaitė sako, į (duomenys neskelbtini) A; pareigūnas klausia, kokią mokyklą; mergaitė sako, į šitą (mažametė rodo į savo megztinį, kuriame yra užrašas ,, (duomenys neskelbtini)“); pareigūnas klausia, kur ji čia randasi, toli kažkur; mergaitė sako, (duomenys neskelbtini).; pareigūnas klausia, turi brolių, sesių; mergaitė sako, turiu tris brolius ir tris seses; pareigūnas sako, tai jūs septyni esat; mergaitė patvirtina; pareigūnas sako, eik tu sau; klausia, tai kur jūs čia taip sutelpat, žaislais pasidalinat; mergaitė sako, mano didelis brolis, tai gyvena su manim, mama ir mano kitas didelis brolis su drauge K. gyvena ir mano mažas brolis gyvena pas tėtį (duomenys neskelbtini); pareigūnas klausia, tai tu su mama, broliais ir sesėm gyveni, jo; mergaitė sako, aš su mama ir broliu gyvenu; pareigūnas klausia, o, kokiu adresu; mergaitė sako, (duomenys neskelbtini) ir pirma laiptinė, kodą aš turiu; pareigūnas sako, supratau, o dabar kas čia per situacija dėl to sudraskymo, tu man papasakok, kaip čia taip atsitiko, sakyk, kaip yra, tiesiai šviesiai, klausia, čia pirmą kartą, tokie dalykai ant tavo veido ir mėlynė ar čia tu pasidažius; mergaitė sako, ne (mergaitė supasi ant kėdės, nuleidžia veidą žemyn); pareigūnas klausia, na, tai čia pirmą kartą ar ne; mergaitė sako, pirmą kartą; pareigūnas klausia, mama specialiai apdraskė veidą; mergaitė sako, specialiai, neklausiau jos; pareigūnas klausia, neklausei, o ką darei, mergaitė sako, nu pamokų; pareigūnas klausia, pamokų nedarei; mergaitė sako, jo...; pareigūnas klausia, dabar čia, vakar; mergaitė sako, šiandien, ryte; pareigūnas klausia, šiandien ryte nedarei pamokų, sako, tai man atrodo, pamokas reikėjo iš vakaro padaryti; mergaitė sako. nu jinai pamatė senus lapus, pamokas; pareigūnas klausia, kad nepadaryta; mergaitė sako, jo; pareigūnas klausia, ir ką tada darė; mergaitė sako, ir jinai sakė, prašė man, kaip rašyti ir užvedžiojo, pareigūnas klausia, tai jinai parašė, ką tu turi užrašyti ar, kaip parašyti, jo; mergaitė sako, taip; pareigūnas klausia, nu ir tada tu nepadarei, taip; mergaitė purto galvą, sako, nu aš rašiau; pareigūnas klausia, o tau nesigavo, klausia, buvo pikta; mergaitė sako, buvo, ir ji apdraskė; pareigūnas sako, o tai ji taip draskė ar trenkė; mergaitė sako, draskė, čia (rodo savo dešine ranka, kokiu būdu buvo apdraskyta); pareigūnas klausia, kiek kartų čia ji tau; mergaitė sako, nežinau; pareigūnas klausia, skaudėjo; mergaitė palinksi galvą; pareigūnas klausia, o anksčiau yra tokių panašių dalykų buvę; mergaitė sako, nežinau; pareigūnas klausia, nu anksčiau yra tau trenkus ar dar kažką; mergaitė sako, aš daug mėlynių turiu; pareigūnas klausia, iš kur; mergaitė sako, nes aš maža irgi neklausiau ir muša; pareigūnas klausia, kas; mergaitė sako, mama ir tada aš netyčia nukrentu, daug mėlynių gavau; pareigūnas sako, supratau, klausia, o, kur šiuo metu mama yra, mergaitė sako, namuose, nu jos darbas arti namų, (duomenys neskelbtini).; pareigūnas sako, ai, tai ji būna namuose ar darbe, kai dirba; mergaitė sako, biški būna namuose, kartais ir nueina žaisti; ,,Dienos centro“ darbuotoja sako, dar pasakysim tokį dalyką: ją ryte paleido vieną, davė jai 10 eurų, ir jinai važiavo į mokyklą, vėlavo į mokyklą, vieną paleido su ,,taxi“ važiuoti, čia ne pirmas kartas, buvo iš mūsų parašytas raštas dėl smurto, dėl to paties, ant skruosto buvo mėlynės; pareigūnas klausia, o kas su tuo įvykiu daryta, ,,Dienos centro“ darbuotoja sako, tai, žinokit, mes pateikėm, mus apklausė, ir daugiau negavom atsakymo, liepos 3 d., ir lankosi socialinė darbuotoja šeimoje, atvejo vadyba taikoma; įraše ,,PSS-20241119-145611UTC+0200“, kurio trukmė - 04.56 min., užfiksuota, kaip pareigūnas klausia ar ant kūnelio nėra kokių nors mėlynių; mergaitė sako, aš čia suknelę turiu; pareigūnas sako, tai čia bus sudėtinga, mes norim pasižiūrėti, ar nesi dar kur nors nuskriausta, pradžiai, nusiimk tą megztuką, aš tave nufotografuosiu, dabar veiduką noriu nufotografuoti; pareigūnai atlieka procesinius veiksmus, apžiūri mergaitę; įraše ,,PSS-20241119-153529UTC+0200“, kurio trukmė – 05.33 min., užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta A. S. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), minėto buto duris atidaro A. S. sūnus T. V. (toliau – T. V.); pareigūnas sako, laba diena, ieškom tavo mamos; T. V. sako, nežinau, klausia, kas yra; pareigūnas klausia, kur ji yra; T. V. sako, aš nežinau; pareigūnas sako, tai gerai, norim biški su tavim pabendrauti, klausia, ryte namuose buvai; T. V. klausia, ryte, o kas yra; pareigūnas klausia, tai kas čia per situacija su tavo mama ir dukra buvo; T. V. sako, nieko, nežinau; pareigūnas sako, tai, kad tavo sesei veidas sudraskytas; T. V. sako, nes ji buvo melavus; pareigūnas sako, nu taip, klausia, tai buvai ryte namuose; T. V. sako, nu jo; pareigūnas klausia, girdėjai kažką, kad skriaustų tavo sesę; T. V. sako, nelabai, bet žinau, kad verkė; pareigūnas klausia, tai kurioje čia vietoje ji tas pamokas darė, man reikia nusifotografuoti įvykio vietą, klausia, tai nieko negirdėjai, girdėjai tik, kad verkia; T. V. sako, jo, nes nenorėjo namų darbų ruošti; pareigūnas klausia, o tai kelintą valandą čia ją pažadino maždaug; T. V. sako, septintą valandą, manęs prašė, kad ,,Boltą“ iškviesčiau, nes vėlavo; pareigūnas klausia, o Jūs į skirtingas mokyklas einat; T. V. sako, į tą pačią; pareigūnas klausia, tai ne kartu einat į mokyklą; T. V. sako, kartu, bet aš šiandien nėjau į mokyklą (1 t., b. l. 196 – 200).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m/ lapkričio 19 d., 15.35 – 15.45 val., kurios metu nustatyta, kad butas dviejų kambarių; jame tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nerasta, nieko nepaimta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 131 – 138).
E. G. S. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vaikų ,,Dienos centre“ „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio 19 d., 14.55 – 15.05 val., kurios metu nustatyta E. G. S. ūgis apie 130 cm, kūno sudėjimas, smulkus, plaukai šviesios spalvos, vidutinio ilgio; ant dešinio skruosto ir smakro, kairio skruosto – įdrėskimai, ant dešinės rankos nykščio, ties riešu, - paraudimas. Apžiūra atlikta, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistei I. P. (1 t., b. l. 185 – 189).
VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2493/2024(02), kurioje nurodyta, kad E. G. S. teismo medicinos specialisto buvo apžiūrėta 2024 m. lapkričio 20 d., 14.15 val. Jai konstatuota 0,3x0,1 cm, 1x0,2 cm, 0,5x0,2 cm, 1,5x0,2 cm, 0,2x0,2 cm rausvos spalvos apdžiūvę aplinkinės odos lygyje odos nubrozdinimai dešinio žando-pažandės srityje, kairio skruosto srityje įstrižas 2x0,1 cm rausvos spalvos apdžiūvęs aplinkinės odos lygyje odos nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti atsikišusiais bukabriauniais daiktais, galimai apdraskant nagais. Sužalojimai griuvimui nebūdingi, padaryti ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais. Galėjo būti padaryti 2024-11-19 įdreskiant. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (2 t., b. l. 20 – 21).
Kauno (duomenys neskelbtini) pranešimu, kuriame nurodyta, jog 2024 m. lapkričio 19 d. mokinė E. G. S. į pirmą pamoką atėjo pavėlavusi 20 minučių. Pasak mergaitės, mama ją pažadino per vėlai, todėl ji nesuspėjo atvykti. Į pamokos pabaigą mokytoja pastebėjo, kad mergaitės veidas apdraskytas. Paklausus, kas nutiko, mergaitė teigė, kad ryte mama supyko už netinkamą elgesį ir nagais apdraskė veidą. Taip pat mergaitė pasisakė, kad jai silpna, o, paklausus, ar ji šiandien pusryčiavusi, atsakė „ne“ (1 t., b. l. 169).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji A. S. smurtavo savo laikotarpyje nuo 2024 m. birželio 29 d. iki 2024 m. liepos 3 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, namuose adresu (duomenys neskelbtini) tyčia panaudojo fizinį smurtą savo mažametės dukters E. G. S., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu sužalojo veido dešinį skruostą, dėl to ant E. G. S. veido dešinio skruosto atsirado mėlynė, tokiu smurtiniu elgesiu sukėlė nukentėjusiajai E. G. S. fizinį skausmą bei 2024 m. lapkričio 19 d., apie 07.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini) tyčia panaudojo fizinį smurtą savo mažametės dukters E. G. S., gim. (duomenys neskelbtini). atžvilgiu, ne mažiau kaip du kartus tyčia įdrėskė į dešinį skruostą, taip nubrozdino odą dešinio žando-pažandės srityje, kas nukentėjusiajai E. G. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šios aplinkybės nustatytos remiantis ne tik kaltinamosios A. S. parodymais, nukentėjusiosios E. G. S. parodymais, liudytojų parodymais, Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, nukentėjusiosios situacijos vertinimo anketa, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis bei kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Kaltinamoji A. S. smurtinius veiksmus savo mažametės dukros atžvilgiu atliko veikdama tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai pasirinko smurtinio pobūdžio tarpusavio konflikto sprendimo būdą ir tokiu būdu išreiškė nepasitenkinimą dėl mažametės nukentėjusiosios elgesio. Nukentėjusiajai pirmą kartą sužalojo veido dešinį skruostą, dėl to ant E. G. S. veido dešinio skruosto atsirado mėlynė, tokiu smurtiniu elgesiu sukėlė nukentėjusiajai E. G. S. fizinį skausmą bei antrą kartą 2024 m. lapkričio 19 d., apie 07.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini) tyčia panaudojo fizinį smurtą savo mažametės dukters E. G. S., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, ne mažiau kaip du kartus tyčia įdrėskė į dešinį skruostą, taip nubrozdino odą dešinio žando-pažandės srityje, kas nukentėjusiajai E. G. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, kaltinamoji A. S. neabejotinai suvokė, kad gali sukelti mažametei nukentėjusiajai fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekė. Atsižvelgdamas į visas aukščiau nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamosios A. S. veikos teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), todėl kaltinamoji baustina.
Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamoji A. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su prokurorės siūloma bausme – laisvės apribojimu, jo trukme bei įpareigojimais.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Kaltinamoji A. S. padarė vieną tyčinį baigta nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat įvertinama ir kaltinamosios A. S. asmenybė, o būtent tai, kad ji praeityje neteista, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka nebausta. VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi, ambulatoriškai nuo 2025 m. sausio 3 d. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio sektoriaus įskaitoje neregistruota. Iš VVTAĮT prie SADM Kauno miesto VTAS 2024 m. lapkričio 19 d. pranešimo Nr. 2SD-8607 matyti, kad skyriui A. S. šeima, kurioje auga nepilnamečiai E. G. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir T. V., gim. (duomenys neskelbtini) yra žinoma nuo 2007 m. balandžio 6 d., kuomet buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros. Nuo 2018 m. liepos 20 d. šeimai nuolatinai taikoma atvejo vadyba. Skyriaus duomenimis šiuo laikotarpiu skyriuje gauta 24 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus šeimoje, 5 kartus nustatytas galimas smurtas prieš vaikus, 21 kartą nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. E. G. S. ir T. V. nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d. buvo nustatyta laikinoji globa dėl to, kad motina dėl sveikatos būklės laikinai negalėjo pasirūpinti vaikais. Nepilnametis A. S. sūnus M. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvena su tėvu (duomenys neskelbtini). Skyrius apie įvykį 2024 m. liepos mėn., kada vaikų ,,Dienos centro“ darbuotojai pamatė ant E. G. S. skruosto mėlynę sužino, tik gavus 2024 m. lapkričio 11 d. pranešimą iš policijos (1 t., b. l. 99). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos mažametės E. G. S. 2024 m. atliktoje situacijos vertinimo pažymoje nurodyta, kad E. G. S. ir T. V. atžvilgiu laikotarpyje nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2024 m. spalio 13 d. nustatyta 20 galimo smurto ir nesmurtinio pobūdžio pažeidimų (2 t., b. l. 22 – 117). Kaltinamoji A. S. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai A. S. skirtina BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšys – laisvės apribojimas. Skiriant už dvi veikas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimo bausmes be intensyvios priežiūros, vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajai skirtini įpareigojimai tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įpareigojant neatlygintinai išdirbti per teismo nustatytą laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi bausmės bendrintinos iš dalies sudedant, kai prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų iš dalies pridedama švelnesnė bausmė ir skirtina subendrinta bausmė.
Kaltinamoji A. S. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kartu su bausme taip pat yra pagrindas kaltinamajai A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Kaltinamajai A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas pagal BK 140 straipsnio 3 dalyje (2 veikos) ir paskirti jai bausmes:
- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąją A. S. tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; įpareigojant neatlygintinai per 6 (šešis) mėnesius išdirbti 45 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąją A. S. tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės iš dalies pridėti švelnesnės 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį, ir skirti subendrintą 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąją A. S. tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajai A. S. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąją A. S. tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti kaltinamajai A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.
Išaiškinti, kad A. S. nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs ją kaltą, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.