- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-09
- Bylos Nr.
- e2YT-9824-528/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04431-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Baškienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. G., E. K.
- Pareiškėjas
- J. B., J. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims J. G. ir E. K. bei suinteresuoto asmens E. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjai J. B. ir J. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad po tėvo H. P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). pareiškėja J. B. priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą (1 t., b. l. 3–7, dok. reg. Nr. CBP-5746).
Suinteresuotas asmuo E. K. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės įteisinimo tikslu, kad po tėvo H. P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo E. K. priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą (6 t., b. l. 63–66, dok. reg. Nr. DOK-46820).
Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuota teismo šaukimu, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, remtis jos procesiniuose dokumentuose pateiktais faktais ir paaiškinimais (6 t., b. l. 82, 85, dok. reg. Nr. DOK-61856).
Pareiškėjos J. B. pareiškimas grindžiamas tuo, kad jos ir suinteresuoto asmens E. K. tėvų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) tačiau santuokoje įgytas turtas – butas (duomenys neskelbtini), liko nepadalintas ir tėvai šį butą valdė bendrai. 2013 m. rugsėjo 14 d. mirė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens E. K. tėvas H. P. K.. Po tėvo mirties niekas nesikreipė į notarų biurą ir nepateikė pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Kadangi minėtas butas buvo įgytas santuokoje, tai palikėjui H. P. K. priklausė ½ dalis minėto buto. Pareiškėja po tėvo mirties palikimą priėmė aktyviais veiksmais – prižiūrėjo butą, mokėjo mokesčius. Pareiškėja nori gauti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji priėmė savo tėvo palikimą faktiniu valdymu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. K. su pareiškėjos pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti ir tenkinti jo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo. Nesutikimas su pareiškėjos pareiškimu ir prašymas tenkinti jo paties pareiškimą grindžiamas tuo, kad jis su savo sutuoktine 20 metų slaugė pasiligojusį tėvą, jį globojo ir kartu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties jis su savo šeima ir toliau liko gyventi tame bute, mokėjo mokesčius. Pareiškėja J. B. su savo šeima visą tą laiką gyveno Vokietijoje, o jo ir pareiškėjos mama – suinteresuotas asmuo J. G. (buvusi (duomenys neskelbtini)) gyveno savo naujojo sutuoktinio namuose Marijampolėje. Tik suinteresuoto asmens E. K. šeima mokėjo buto mokesčius ir tame bute gyveno. Suinteresuotas asmuo E. K. po tėvo mirties į notarą nesikreipė, manydamas, kad visas butas priklauso jo mamai J. G.. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo E. K. pripažino, kad po tėvo H. P. K. mirties buvo susitarta su seserimi J. B. ir mama J. G., kad jis ir toliau gali gyventi su savo šeima jau visame bute bei užimti ir tėvo kambarį, taigi, palikėjui H. P. K. priklausančioje buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje jis gyveno su sesers J. B. sutikimu.
Suinteresuotas asmuo J. G. prašo tenkinti abu pareiškimus. Suinteresuotas asmuo J. G. paaiškino, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo E. K. yra jos ir palikėjo H. P. K. vaikai. Su palikėju H. P. K. ji buvo išsituokusi, tačiau santuokoje įgytas butas buvo nepadalintas. Sudariusi naują santuoką ji gyveno pas savo sutuoktinį. Kadangi buvęs sutuoktinis H. P. K. buvo ligotas, tai ji leido savo buto dalyje gyventi sūnui E. K. su šeima, kurie prižiūrėjo ir globojo H. P. K. iki mirties. Mirus H. P. K. jo palaidojimu rūpinosi su abiem savo vaikais ir visi trys nusprendė, kad bute leidžia gyventi E. K. ir jo šeimai, nes dukra gyveno kitur, vėliau Vokietijoje. Jos nuomone abu jos vaikai – J. B. ir E. K. priėmė savo tėvo palikimą kartu ir vienodai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjos ir suinteresuoto asmens E. K. pareiškimai tenkinami.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos J. B. ir suinteresuoto asmens E. K. tėvas H. P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10, 11, 40–42). Palikėjas H. P. K. mirė ištuokoje, jo santuoka su J. G. (buvusia (duomenys neskelbtini)) buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Palikėjas H. P. K. buvo neįgalus, jam buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (1 t., b. l. 11, 27–37, 39).
Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), yra registruotas nuosavybės teise nuo 1992 m. gegužės 21 d. suinteresuoto asmens J. G. vardu, o duomenų apie palikėjo H. P. K. vardu registruotą turtą nėra.
2006 m. gruodžio 1 d. palikėjas H. P. K. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokoje su J. G. (buvusia (duomenys neskelbtini)) įgyto turto padalinimo, tačiau tą pačią dieną pateikė prašymą ieškinį atsiimti ir 2006 m. gruodžio 7 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-15836-568/2006 jo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas.
VĮ Registrų centro Testamentų registro išraše, suformuotame 2019 m. vasario 22 d. 15.31 val., nurodyta, jog šiame registre nėra įregistruota testatoriaus arba palikėjo, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.
2019 m. kovo 6 d. Kauno miesto 15-tasis notarų biuras pateikė pareiškėjai J. B. informaciją, kad šiame biure nėra užvesta paveldėjimo byla po H. P. K. mirties (duomenys neskelbtini), o jei palikimas būtų priimtas, duomenys apie tai būtų viešame registre – VĮ Registrų centro Testamentų registre.
Byloje pateikti įrodymai, jog buvo mokami buto (duomenys neskelbtini), mokesčiai nuo 2008 m. iki 2019 m. J. G. ((duomenys neskelbtini)), L. K., taip pat Egidijaus ir M. K. vardu (1 t., b. l. 50–200; 2 t., b. l. 3–180; 3 t., b. l. 3–180; 4 t., b. l. 3–180; 5 t., b. l. 3–180; 6 t., b. l. 3–31, dok. reg. Nr. DOK-45359). 2007 m. minėtas butas buvo gerinamas – keičiami langai, už kuriuos mokėjo L. K., taip pat ji draudė šį butą nuo 2010 m. iki 2015 m. (6 t., b. l. 19–40, 52–62). 2019 m. vasario mėnesį pareiškėjos J. B. atstovė siuntė paklausimus komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms, prašydama informuoti apie buto Kaune, Neries krant. 23–30, įsiskolinimus ir gavo atsakymus.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, teismo posėdyje suinteresuotų asmenų teiktų paaiškinimų matyti, jog pareiškėja J. B. ir suinteresuotas asmuo E. K. yra pirmos eilės įpėdiniai, o kitų vaikų ar sutuoktinės palikėjas H. P. K. neturėjo. Suinteresuotas asmuo J. G. ir palikėjas H. P. K. buvo išsituokę, tačiau oficialiai nepasidalinę santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – buto. Ginčų dėl šio turto tarp jų nebuvo, jie pripažino vienas kito teises į butą ir naudojosi juo bendrai. Duomenų apie kitus galimus į bylą neįtrauktus pirmos eilės įpėdinius ar turinčius teisę su jais paveldėti asmenis teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Po palikėjo H. P. K. mirties dėl jo palikimo priėmimo niekas nėra kreipęsis į notarą.
Byloje kilo ginčas tarp pareiškėjos J. B. ir suinteresuoto asmens E. K. – kuris iš jų palikėjo (jų tėvo) H. P. K. palikimą priėmė ar nepriėmė. Iš paaiškinimų ir rašytinių įrodymų matyti, kad iki palikėjo H. P. K. mirties suinteresuotas asmuo E. K. gyveno su savo šeima tėvų bute Kaune, Neries krant. 23–30, suinteresuoto asmens (savo mamos) J. G. dalyje. Po palikėjo H. P. K. mirties dėl tėvo buto dalies sprendė pareiškėja J. B. ir suinteresuotas asmuo E. K. – buvo susitarta, kad visame bute – palikėjo (tėvo) H. P. K. buto dalyje, o suinteresuoto asmens J. G. sutikimu ir kitoje buto dalyje ir toliau leidžiama gyventi suinteresuotam asmeniui E. K. su šeima. Toks susitarimas, kurio faktą patvirtino suinteresuotas asmuo E. K., rodo, kad abu palikėjo H. P. K. vaikai priėmė savo tėvo palikimą, nes jie abu kaip savininkai sprendė kas ir kaip naudosis paveldimu turtu. Tai, kad suinteresuotas asmuo E. K. (jo šeimos nariai) apsigyveno palikėjui H. P. K. priklausančioje buto dalyje, mokėjo mokesčius už butą, nereiškia jog palikimą priėmė vien tik suinteresuotas asmuo E. K., nes įprastai komunalinius mokesčius moka, taip pat remontuoja butą tas, kuris tiesiogiai naudojasi butu ir teikiamomis paslaugomis.
Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų J. G. bei E. K. paaiškinimus, liudytojo M. K. parodymus, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, daroma išvada, jog abu – pareiškėja J. B. ir suinteresuotas asmuo E. K. po savo tėvo palikėjo H. P. K. mirties (duomenys neskelbtini). išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį tėvo palikimą aktyviais veiksmais, nes per palikimui priimti nustatytą terminą pradėjo valdyti po tėvo mirties likusį turtą kaip savininkai, nusprendė kaip su tuo turtu bus elgiamasi: pareiškėja J. B. – leisdama gyventi suinteresuotam asmeniui (savo broliui) E. K. su šeima; suinteresuotas asmuo E. K. – apsigyvendamas palikėjo (tėvo) H. P. K. buto dalyje su pareiškėjos (savo sesers) J. B. leidimu (sutikimu).
Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos J. B. ir suinteresuoto asmens E. K. pareiškimai tenkinami – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po H. P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo abu vaikai – pareiškėja J. B. ir suinteresuotas asmuo E. K. priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimų gavimo tikslu.
Iš pareiškėjos ir suinteresuoto asmens E. K. valstybei lygiomis dalimis priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tai yra iš kiekvieno jų po 4,53 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, 1 t., b. l. 2; 6 t., b. l. 2).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjos ir suinteresuoto asmens E. K. pareiškimus.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo tėvo H. P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuotas asmuo E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo tėvo H. P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimų gavimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjos J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)) 4,53 Eur (keturis eurus 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660). Sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją pateikti teismo raštinei prijungimui prie bylos.
Priteisti iš suinteresuoto asmens E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) 4,53 Eur (keturis eurus 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660). Sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją pateikti teismo raštinei prijungimui prie bylos.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.