- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-20
- Bylos Nr.
- I-3371-629/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01533-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- R. D.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl turtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 1–9, 31–36, 70–80), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Vilniaus PN) 552,94 Eur (1 909,20 Lt) žalą dėl 2003 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 13 d. laikotarpiu neišduotų tarnybinės uniformos dalių.
Pareiškėjas nurodė, kad dirbo Vilniaus PN ir laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 13 d. jam nebuvo išduotos priklausančios tarnybinės uniformos dalys, todėl, pareiškėjo manymu, už neišduotas dalis jam turėtų būti priteistas žalos atlyginimas, kurios dydis yra 30 procentų neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertės. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN neįgyvendinus savo pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti naujomis tarnybinės uniformos dalimis, jis buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę. Pažymėjo, jog dėl to patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti. Turėjo nešioti nuo skalbimo ir nešiojimo išblukusią tarnybinę uniformą, praktiškai nuolat tarnyboje nešiojo savo lėšomis įsigytus žieminius, demisezoninius batus, batelius, savo šaliką, pirštines, marškinius ir pan. Pažymėjo, kad Vilniaus PN pažymose pateikta informacija nėra tiksli ir pareiškėjo paskaičiavimais ginčo laikotarpiu jam buvo neišduotos 8 vasarinės kepurės, 3 vasarinės striukės, 2 žieminės striukės, 3 žieminės kepurės, 3 kelnės, 4 megztiniai, 19 marškinių ilgomis rankovėmis, 8 marškiniai trumpomis rankovėmis, 9 poros batų, 5 poros žieminių batų, 5 poros demisezoninių batų, 6 poros pirštinių, 1 diržas, 2 šalikai, 2 golfai, 5,5 kostiumai, o laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė – 552,94 Eur (1 909,20 Lt), todėl mano, jog turi teisę į 30 procentų atitinkamų tarnybinės uniformos dalių ekonominės vertės dydžio žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Vilniaus PN atsiliepimuose (b. l. 19–21, 44–46, 94) prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir teismo sprendimo įvykdymą atidėti bent 6 mėnesiams.
Vilniaus PN nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1 p. Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 proc. priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės. Tvarkos 2 ir 3 p. reglamentuota piniginės kompensacijos mokėjimo tvarka ir sąlygos. Vilniaus PN atkreipė dėmesį, kad 2003–2013 m. pareiškėjas nesivadovavo ankščiau minėta tvarka ir atitinkamai nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Pabrėžė, jog Tvarkoje yra aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kokį pats pareiškėjas nurodė savo prašyme. Pasak atsakovės, pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija yra mokoma įstaigos iniciatyva, nėra.
Atkreipė dėmesį, kad 2013 m. lapkričio–gruodžio mėn. Vilniaus PN pareigūnams buvo išduodamos naujos naujo tipo tarnybinės uniformos dalys, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Pažymėjo, kad Vilniaus PN patvirtintame biudžete kompensacijų dėl neišduotų uniformos dalių išmokėjimui lėšos nenumatytos ir neskirtos. Reikiama papildoma asignavimų suma turėtų būti pateikta Vilniaus PN asignavimų valdytojui, planuojant sekančių metų įstaigos biudžetą. Pabrėžė, jog pareiškėjui kompensacijos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis išmokėti nėra pagrindo, nes pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva, nėra.
Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovų atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 92 ,93).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo R. D. žalos, patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimo.
Nagrinėjamu atveju ginčo santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 str., kurio 1 d. nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 d. pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 d. nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.
Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai. Minėtu teisingumo ministro įsakymu patvirtinta ir Tvarka, kurios 1 p. nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 p. nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 p., Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 p. nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.
Byloje esantys duomenys patvirtina ir Vilniaus PN neginčija fakto, kad pareiškėjui nuo 2003 m. nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus nustatytam pareiškėjo turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis.
Pažymėtina, kad nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota, jog imperatyvu įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (LVAT 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, kt.).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgdamas į tai, kad LVAT praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, kt.), daro išvadą, kad pareiškėjas prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjo išlaidomis, jam savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo vietoj neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti.
Teismo vertinimu, dėl Vilniaus PN veiksmų, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjui neišdavimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais 2003–2013 m. laikotarpiu, pareiškėjas patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias dėvėjo vietoj neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisydamas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Taigi, atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 str. 1 d., konstatuotina, jog pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).
Pažymėtina, kad pareiškėjas patirtos žalos dydį apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis.
Pagal CK 6.249 str. 1 d., jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismo vertinimu, Tvarkos 1 p. įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka LVAT praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 p. numatytai kompensacijai (LVAT 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-²⁶¹-1032/2014, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013).
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas kyla ir dėl neišduotų uniformos dalių skaičiaus. Šiuo atveju ginčo nėra tik dėl vasarinių striukių, megztinių ir kaklaraiščių skaičiaus, todėl teismas dėl šių uniformos dalių skaičiaus detaliau nepasisako.
Taip pat pažymėtina, kad nors Vilniaus PN teigia, jog 2013 m. Vilniaus PN pareigūnams buvo išduotos naujos tarnybinės uniformos, tačiau tokių duomenų nesant pareiškėjo asmens kortelėse, šis teiginys laikytinas neįrodytu.
Pareiškėjo asmens kortelės duomenimis, vasarinė kepurė pareiškėjui buvo išduota 2002 ir 2008 m. Atžvelgiant į tai, kad pagal Tvarkoje nustatytas normas vasarinė kepurė turėjo būti išduodama kiekvienais metais, o nuo 2009 m. birželio 10 d. kas antrus metus, taigi darytina išvada, kad vasarinės kepurės pareiškėjui turėjo būti išduotos 2003, 2004, 2005, 2006, 2007, 2009, 2011, 2013 m., todėl žala priteistina už 8 neišduotas vasarines kepures.
Pareiškėjo asmens kortelės duomenimis, žieminės striukė pareiškėjui buvo išduota 2002 ir 2008 m. Pagal Tvarkoje nustatytas normas žieminė striukė išduodama 4 metams, taigi žieminės striukė turėjo būti išduota 2006 m. ir 2012 m., todėl žala priteistina už 2 neišduotas žieminės striukes.
Žieminė kepurė pareiškėjui išduota 2002 ir 2011 m. Pagal Tvarkoje nustatytas normas žieminė kepurė turėjo būti išduodama 5 metams, o nuo 2009 m. birželio 10 d. kas du metus, taigi darytina išvada, kad žieminės kepurės pareiškėjui turėjo būti išduotos 2007 m. ir 2013 m., todėl žala priteistina už 2 neišduotas žiemines kepures.
Pažymėtina, kad kostiumą sudaro švarkas ir kelnės. Iš pareiškėjo asmens kortelės matyti, kad kelnės su švarku pareiškėjui išduoti 2002, 2004, 2007, 2009 m., o 2011 m. išduotos tik kelnės Pagal Tvarkoje nustatytas normas kelnės ir švarkas (kostiumas) turėjo būti išduodami kiekvienais, taigi darytina išvada, kad kelnės pareiškėjui taip pat turėjo būti išduotos 2003, 2005, 2006, 2008, 2010, 2012, 2013 m., todėl žala priteistina už 7 neišduotas kelnes. Tuo tarpu švarkas turėjo būti išduotas 2003, 2005, 2006, 2008, 2010, 2011, 2012, 2013 m., todėl žala priteistina už 8 neišduotus švarkus.
Marškiniai ilgomis rankovėmis pareiškėjui išduoti 2002 m. (2 vnt.), 2004 m. (1 vnt.), 2006 m. (1 vnt.), 2008 m. (2 vnt.), 2009 m. (2 vnt.), 2011 m. (1 vnt.). Pagal Tvarkoje nustatytas normas dveji marškiniai ilgomis rankovėmis turėjo būti išduodami kiekvienais, taigi darytina išvada, kad marškiniai ilgomis rankovėmis pareiškėjui taip pat turėjo būti išduoti: po 2 vnt. 2003, 2005, 2007, 2010, 2012, 2013 m., ir po 1 vnt. 2004, 2006, 2011 m., todėl žala priteistina už 15 neišduotų marškinių ilgomis rankovėmis.
Marškiniai trumpomis rankovėmis pareiškėjui išduoti 2002 m. (1 vnt.), 2004 m. (2 vnt.), 2008 m. (2 vnt.). Pagal Tvarkoje nustatytas normas dveji marškiniai trumpomis rankovėmis turėjo būti išduodami 2 metams, taigi darytina išvada, kad marškiniai trumpomis rankovėmis pareiškėjui taip pat turėjo būti išduoti: po 2 vnt. 2006, 2010, 2012, 2014 m., ir 1 vnt. 2002 m., todėl žala priteistina už 9 neišduotų marškinių trumpomis rankovėmis.
Bateliai pareiškėjui išduoti 2002, 2003, 2007, 2009 m. Pagal Tvarkoje nustatytas normas 1 pora batelių išduodama kiekvienais metais, taigi darytina išvada, kad bateliai pareiškėjui taip pat turėjo būti išduoti 2004, 2005, 2006, 2008, 2010, 2011, 2012, 2013 ir 2014 m., todėl žala priteistina už 9 poras batelių.
Žieminiai batai pareiškėjui išduoti 2002 ir 2008 m. Pagal Tvarkoje nustatytas normas 1 pora žieminių batų išduodama 2 metams, taigi darytina išvada, kad žieminiai batai pareiškėjui taip pat turėjo būti išduoti 2004, 2006, 2010, 2012 ir 2014 m., todėl žala priteistina už 5 poras žieminių batų.
Demisezoniniai batai pareiškėjui išduoti 2002 ir 2008 m. Pagal Tvarkoje nustatytas normas 1 pora demisezoninių batų išduodama 2 metams, taigi darytina išvada, kad demisezoniniai batai pareiškėjui taip pat turėjo būti išduoti 2004, 2006, 2010, 2012 ir 2014 m., todėl žala priteistina už 5 poras demisezoninių batų.
Pareiškėjo asmens kortelės duomenimis, pareiškėjui nebuvo išduotos nei odinės nei megztos pirštinės. Pagal iki 2009 m. birželio 10 d. galiojusias Tvarkoje nustatytas normas 1 pora odinių pirštinių išduodama 4 metams, o nuo 2009 m. birželio 10 d. – 1 pora pirštinių išduodama 1 metams, taigi darytina išvada, kad odinės pirštinės pareiškėjui turėjo būti išduotos 2003, 2007 m., o megztos pirštinės 2009, 2010, 2011, 2012, 2013 ir 2014 m., todėl žala priteistina už 8 poras pirštinių.
Diržas kelnėms pareiškėjui išduotas 2002 ir 2008 m. Pagal iki 2009 m. birželio 10 d. galiojusias Tvarkoje nustatytas normas odinis diržas išduodamas 7 metams, o nuo 2009 m. birželio 10 d. – 6 metams., taigi darytina išvada, kad diržų išduota tiek, kiek priklauso, kadangi 2008 m. išduoto diržo dėvėjimo laikotarpis buvo 7 metai.
Šalikas pareiškėjui išduotas 2002 ir 2008 m. Pagal Tvarkoje nustatytas normas šalikas išduodamas 4 metams, taigi darytina išvada, kad šalikas pareiškėjui taip pat turėjo būti išduotas 2006, 2012 m., todėl žala priteistina už 2 šalikus.
Nors pareiškėjas nurodo, kad jam buvo neišduoti 2 golfai 2012 ir 2014 m. atkreiptinas dėmesys, jog golfas kaip tarnybinės uniformos dalis įtvirtintas tik 2012 m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-199 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su pareigūnų tarnybinių rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių patvirtinimo“, kurio 3 p. nustatyta, kad iki nustatyta tvarka bus išduota šiuo įsakymu patvirtinta tarnybinė uniforma, pareigūnai dėvi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 174 patvirtintą uniformą. Kadangi pareiškėjui nebuvo išduotos naujo pavyzdžio uniformos dalys, todėl darytina išvada, kad jis turėjo dėvėti seno pavyzdžio uniformą, kurios sudėtyje golfo nebuvo, todėl žala už neišduotus golfus nepriteistina.
Pagal Vilniaus PN pateiktus duomenis 1 vasarinės kepurė vertė 30 Lt, žieminės kepurės – 5,98 Lt, kelnių – 80 Lt, megztinio – 96,76 Lt, marškinių ilgomis rankovėmis – 48,50 Lt, marškinių trumpomis rankovėmis – 43,70 Lt, kaklaraiščio – 11 Lt, batelių – 108,08 Lt, žieminių batų – 147 Lt, demisezoninių batų – 120 Lt, odinių pirštinių – 20 Lt, megztų pirštinių – 7 Lt, vasarinės striukės 106,90 Lt, žieminės striukės – 255 Lt, šaliko – 11,68 Lt. pažymėtina, kad Vilniaus PN nepateikė duomenų, kokia buvo vieno švarko vertė, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad megztinis gali būti dėvimas vietoj švarko, švarko verte laiko megztinio vertę, t. y. 96,76 Lt. Taigi visų pareiškėjui laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė 5 861,14 Lt.
Kaip minėta, Tvarkos 1 p. įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo atlyginti, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 509,25 Eur (5 861,14 Lt x 30 proc.) turtinės žalos.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014 pažymėjo, kad tokio pobūdžio administracinis ginčas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo požiūriu laikytinas tarnybiniu ginču (ABTĮ 2 str. 19 d.) ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę, todėl laikė, kad tinkamu atsakovu pareiškėjų patirtai turtinei žalai atlyginti laikytinas pareiškėjų darbdavys, taigi nagrinėjamu atveju 509,25 Eur turtinė žala pareiškėjui priteistina iš Vilniaus PN.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo prašymo atidėti sprendimo vykdymą bent 6 mėnesiams tenkinti nėra pagrindo, kadangi prašoma priteisti suma nėra labai didelė, be to, pareiškėjo teisių pažeidimas tęsiasi jau gana ilgą laikotarpį, todėl toks sprendimo vykdymo atidėjimas neatitiktų interesų pusiausvyros principo.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti 3 m. ieškinio senaties terminą, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas žalą patyrė dėl atsakovo Vilniaus PN neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo, kuris laikytinas tęstiniu pažeidimu. Atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (CK 1.127 str.), todėl laikytina, kad pareiškėjo reikalavimas teisme yra pareikštas nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje A552-1838/2013, 2014 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1013/2014 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. D. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. D. iš Vilniaus pataisos namų 509,25 Eur (penkis šimtus devynis eurus ir dvidešimt penkis euro centus) turtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.