Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1326-369/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-03
Bylos Nr.
1-1326-369/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
R. M., V. E.
Nukentėjusysis
S. K.
Advokatai
Anatolijus Svila, Liudmila Karvelienė
Kategorijos
  • 1.2.4.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamosios bylos Nr. 1-1326-369/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28227-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,

dalyvaujant prokurorei Marinai Ridikienei (nuotoliniu vaizdo ir garso konferencijos būdu, naudojant „Zoom“ programą),

kaltinamajam R. M., jo gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei (nuotoliniu vaizdo ir garso konferencijos būdu, naudojant „Zoom“ programą),

kaltinamajam V. E. (nuotoliniu vaizdo ir garso konferencijos būdu naudojant „Zoom“ programą), jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai (nuotoliniu vaizdo ir garso konferencijos būdu naudojant „Zoom“ programą),

nukentėjusiajam S. K. (S. K.),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo centre, teistas:

1) 2010 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, 237 straipsnio 1 dalį šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. 2010 m. birželio 2 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu apygardos teismo nuosprendis pakeistas -taikant BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2) 2015 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį – 30 parų arešto bausme ir 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda. Arešto bausmė atlikta;

3) 2016 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesiams laisvės apribojimo;

4) 2018 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį 50 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus vairuoti transporto priemones bei vadovaujantis BK 67 straipsniu konfiskuota transporto priemonės vertę atitinkanti suma – 630 eurų. Arešto bausmė atlikta;

ir

V. E., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis, teistas:

1) 2017 m. balandžio 11 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį keturiems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

2) 2020 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį, aštuoniems mėnesiams laisvės apribojimo;

kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. ir V. E. 2020 m. liepos 14 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdami S. K. (S. K.) priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio žodiniam konfliktui R. M. tyčia sudavė S. K. ne mažiau trijų smūgių rankomis jam į veidą, o V. E. tyčia sudavė S. K. rankomis ne mažiau dviejų smūgių į veidą bei vieną kartą spyrė S. K. į nugaros sritį, tokiais veiksmais sukeldami S. K. fizinį skausmą bei padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, kairiame skruoste, dešinio smilkinio sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu. Taip R. M. ir V. E. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Jis parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį ir nagrinėjamo įvykio metu nuomojo pas jį vieną kambarį, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno su drauge L. S.. 2020 m. liepos 14 dieną, kartu su S. K., V. E., L. S., kaimyne kurios vardas J., nukentėjusiojo bute vartojo alkoholinius gėrimus. Vienu metu jo draugė L. neberado kačiuko. Į butą atvestas kaimynės J. šuo nebegyvą kačiuką sudaro prispaustą po nukentėjusiojo lova. Dėl tokio įvykio jis labai susinervino ir kadangi buvo neblaivus 3-4 kartus smogė ranka S. K. į veidą ir privertė jį užkasti nugaišusį kačiuką. Po to kartu su V. E. ir nukentėjusiuoju S. K. jie toliau girtuokliavo. Jis daugiau S. K. nemušė ir jo nespardė. Kokius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko V. E. nematė, nes tuo metu iš kambario buvo išėjęs. Kartu su V. E. Vilniaus teritorinei ligonių kasai jie atlygino S. K. gydymo išlaidas. Dabar nukentėjusiojo bute negyvena. Nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį dėl moralinės žalos sutiko atlyginti iš dalies. Šiuo metu oficialiai nedirba, yra registruotas užimtumo centre ir verčiasi atsitiktiniais darbais.

Kaltinamasis V. E. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir davė analogiškus parodymus kaip kaltinamasis R. M.. Jis patvirtino, kad pažįsta S. K. ir nagrinėjamo įvykio metu, kartu su R. M., nukentėjusiuoju ir kitais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus nukentėjusiojo bute. Po nukentėjusiojo lova suradus negyvą kačiuką, kurį augino R. M. draugė jis susinervino ir kelis kartus smogė ranka S. K. į veidą bei vieną kartą spyrė jam į nugarą. Pataikė tarp klubo ir šonkaulių. Daugiau nukentėjusiojo nemušė. Nukentėjusiajam užkasus negyvą kačiuką jie toliau visi girtuokliavo. Po įvykio kartu su R. M. atlygino nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos sutiko atlyginti iš dalies. Šiuo metu niekur nedirba ir ilgai bus nedarbingas, nes nelaimingo įvykio metu susilaužė abi kojas ir vieną ranką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. M. parodė, kad šiuo metu gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso S. K.. Šiame bute nuo 2020 metų kovo mėnesio vidurio gyvena kartu su sugyventine L. S. – Č.. Jie nuomojasi vieną kambarį. Jis neoficialiai dirba statybų objektuose. 2020 m. liepos 14 d. ryte jis, jo sugyventinė L., jo bendradarbis V. E., buto savininkas S. K., jo kaimynė J. (pavardės nežino) ir jo draugė N. (pavardės nežino), šiame bute pradėjo vartoti alų (kurį gėrė jau antrą dieną). Apie 16.00 val. iki 17.00 val. buto savininkas S. K. kartu su N. nuėjo į jo kambarį miegoti, nes abu buvo stipriai apgirtę nuo alaus. Tuo metu jo sugyventinė L. negalėjo bute surasti savo kačiuko. Jie paprašė, kad J. atsivestų į butą šunį ir padėtų surasti kačiuką. Jai atsivedus į butą šunį, šis surado nugaišusį kačiuką po S. K. lova. Galimai jis su drauge prispaudė kačiuką, nes lova buvo nestabili ir svyravo. Jo sugyventinė L. labai susijaudino, pradėjo verkti. Dėl to susinervinęs kumščiu du kartus sudavė S. K. į veidą ir rankos delnu dar sudavė jam per kairį skruostą. Po to nuėjo raminti savo draugės L., o V. E. liko kambaryje, kur galėjo atlikti smurtinius veiksmus S. K. atžvilgiu, bet šito jis nematė. Jis liepė S. kieme užkasti kačiuko gaišeną ir visi išėjo į kiemą. Jis neprisimena, kad tuo momentu kas nors būtų smurtavęs S. atžvilgiu. Vėliau (dvi dienas) visi, išskyrus N., jie gėrė alų S. K. bute. Tuo laikotarpiu S. niekas nemušė ir jam fiziniu susidorojimu negrasino. 2020 m. liepos 16 d. apie 20.00 val. į S. K. butą atvyko jo giminaitis, kuris pamatė sumuštą S. veidą iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Į įvykio vietą buvo atvykę medikai (t.1, b.l. 123, 135, 147).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis V. E. parodė, kad nukentėjusįjį S. K. pažįsta apie 3 mėnesius. Juos supažindino R. M.. Apie 2020 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini), įvykusį įvykį gali paaiškinti, kad dieną prieš įvykį, 2020 m. liepos 13 d. S. K. į namus sugrįžo visas ištinęs ir sumuštas. 2020 m. liepos 14 d. apie 10.00 val. jis atvyko adresu (duomenys neskelbtini), pas draugą R. M. ir jo sugyventinę L. padėti ieškoti pradingusio kačiuko. Kartu su R., jo sugyventine L. S., S. K., jo drauge N. ir kaimyne J., šuns pagalba, po lova rado nudvėsusį kačiuką. Dėl to jis su R. M. labai supyko. Jie buvo streso būsenoje ir su S. K. pradėjo žodinį konfliktą, kad šis su lova sutraiškė katiną. Konflikto metu ranka sudavė S. K. antausius ir vieną kartą trenkė jam atbula koja. Visko tiksliai neprisimena, nes praėjo daug laiko. Dėl įvykio labai gailisi. Praėjus dviem mėnesiams po įvykio jie su S. K. susitaikė ir vienas kito atsiprašė (t. 2, b.l. 10-11).

2020 m. liepos 17 d. apklaustas liudytoju S. K. nurodė, kad gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su juo gyvena iš matymo pažįstamas R., pavardės bei kitų duomenų nežino, ir jo sugyventinė L.. R. ir L. turėjo kačiuką, kurį 2020 m. liepos 14 d. jis netyčia prispaudė ir uždusino. Ta pačią dieną, apie tai sužinojęs R. pas jį atėjo su iš matymo jam pažįstamu V., kurio pavardės nežino ir pradėjo reikšti pretenzijas dėl kačiuko. Atėję asmenys pradėjo jį mušti, suduodami smūgius kumščiais į įvairias jo kūno vietas. Jis užsidengė veidą rankomis ir bandė uždengti galvą. Jį pargriovė ant grindų ir spardė. Kas iš jų ir kaip mušė, tiksliai pasakyti negali, nes buvo užsidengęs veidą ir nieko nematė. Suduotų smūgių skaičiaus pasakyti negali, bet jų buvo labai daug. Nustoję mušti liepė jam paimti negyvą kačiuką ir grasindami, kad muš dar daugiau, jį užkasti. Bijodamas jų priešiško nusiteikimo bei, kad gali vėl būti mušamas, paėmė kačiuką ir jį palaidojo. Palaidojus kačiuką, jam būnant kieme R. ir V. dar sudavė jam smūgius į įvairias kūno vietas. Jis negalėjo nieko padaryti, nes jų bijojo. Jie visą laiką žodžiais grasino su juo susidoroti. Grįžę į butą, jie dar kartą jį sumušė. Dėl jų naudojamų veiksmų pajuto stiprų fizinį skausmą. Periodiškai būdamas mušamas išėjo iš namų ir dvi dienas bijojo sugrįžti, nes R. jam grasino, kad vis tiek su juo susidoros. Vieną dieną jis nakvojo pas draugą, o kitą lauke. Jis bijojo pranešti policijai apie panaudotą smurtą. Bijodamas sugrįžti į namus, 2020 m. liepos 16 d. paskambino giminaičiui A. R., pasakė, kad negali sugrįžti namo ir paprašė pagalbos. Atvykęs A. R. ir pamatęs jo sumuštą veidą, iš karto pranešė policijai. Atvykę pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri nuvežė į ligoninę. Šiuo metu negali sugrįžti namo, nes bijo, kad R. ir toliau prieš jį naudos smurtą. V. kartu su jais name negyvena ir ateina pas juos į svečius. Jį mušdami R. ir V. buvo apsvaigę nuo alkoholio. Jis irgi buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, bet stipriai apsvaigęs nebuvo. Prašo R. ir V. dėl panaudoto fizinio bei psichologinio smurto prieš jį nubausti įstatymo nustatyta tvarka (t.1b.l. 14).

2021 m. sausio 7 d. apklaustas papildomai S. K. nurodė, kad 2020 m. liepos 14 d, adresu (duomenys neskelbtini), įvykio metu pas jį svečiavosi jo draugė N. L.. Ji matė įvykio pradžią, tačiau išsigando ir vėliau iš buto pasišalino. Jis nori pareikšti civilinį ieškinį ir prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu dėl jam padarytos moralinės ir fizinės žalos (t 1, b.l. 17).

Specialisto išvadoje Nr. G 2520/2020 (01) nurodyta, kad S. K. nustatyta poodinės kraujosruvos akių vokuose, kairiame skruoste, dešinio smilkinio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l. 61-62).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. S. parodė, kad apie 2020 m. liepos 14 d., (duomenys neskelbtini) įvykusį įvykį gali parodyti, kad kartu su sugyventiniu R. M. buvo svečiuose ir gėrė alų. Kai apie 16.00 val. jie sugrįžo į jų nuomojamą butą ((duomenys neskelbtini)), tuo metu šiame bute S. K. su drauge N. gėrė alkoholinius gėrimus. Išeidama į svečius ji prašė S. prižiūrėti jos kačiuką ir jis sutiko. Sugrįžusi paklausė S. K., kur jos kačiukas, tačiau jis nieko neatsakė. Tada ji paskambino kaimynei J. ir paprašė, kad ji su savo šunimi padėtų jai ieškoti dingusio kačiuko. Atėjus kaimynei, jos šuo surado nudvėsusį kačiuką po S. K. lova. Jos sugyventinis R. M. buvo neblaivus ir susinervinęs, kad ji verkia, labai supyko ant S. K.. Tarp R. ir S. prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jos sugyventinis sudavė S. porą kartų į įvairias kūno vietas. Tą vakarą V. E. buvo atėjęs pas juos į svečius, nes turėjo jai paskolinti mobilųjį telefoną. Kiek kartų ir kada tiksliai V. E. sudavė S. K., nurodyti negali, nes nematė ir tiksliai neprisimena, nes buvo labai išsigandusi ir verkė. 2020 m. liepos 16 d., tuo pačiu adresu pas juos į svečius atėjo R. M. draugai N. ir G.. Jie visi kartu gėrė alų. Kadangi N. sugyventinis G. nemažai išgėrė, ji su R. pasiūlė jiems pernakvoti, nes nebuvo buto šeimininko S. K.. Kol N. ir G. miegojo, atvyko policijos pareigūnai su buto šeimininku S. K.. Pareigūnai N. su G. paleido, o jos sugyventinį išvežė į areštinę. Dėl ant S. K. veido rastų smurto žymių - mėlynių, nori parodyti, kad jos galėtų atsirasti laikotarpyje nuo 2020 m. liepos 14 d. – iki 2020 m. liepos 16 d. nes jis dažnai vartoja alkoholinius gėrimus ir į namus sugrįždavo su smurto žymėmis (t.1, b.l. 37).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas policijos pareigūnas liudytojas A. B. parodė, kad 2020 m. liepos 16 d. apie 23.57 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad nepažįstami asmenys atėjo į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), sumušė buto savininką S. K. ir nenori pasišalinti iš buto. Jiems atvykus į vietą, laiptinėje, prie (duomenys neskelbtini) buto pastebėjo ant laiptų sėdintį S. K., kurio veidas buvo ištinęs su kraujosruvomis. Šalia stovėjo A. R. (kaip vėliau paaiškėjo - pranešėjas), kuris nurodė, kad (duomenys neskelbtini) bute uždarė prieš S. K. smurtavusį asmenį. S. K. jiems paaiškino kad 2020 m. liepos 14 d. apie 12.00 val. - 13.00 val. minėtame bute ir namo kieme jį sumušė jo sugėrovai R.. ir V., nes jis su lova prispaudė kačiuką ir turėjo jo gaišeną užkasti namo kieme. Užėjus į butą adresu (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas R. M.. Minėtame bute taip pat buvo N. M., S. L., L. S. – Č., kuriems S. K. pretenzijų neturėjo. Į įvykio vietą buvo atvykusi VGMPS 0822 brigada, kurios medikai apžiūrėjo S. K. ir jį nuvežė į RVUL (t.1, b.l. 34).

Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamieji R. M. ir V. E. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo prieš nukentėjusįjį S. K. ir jį sužalojo. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamieji jį apkaltino dėl kačiuko žūties ir dviese jį sumušė bei suspardė. Kokius tiksliai smūgius kiekvienas iš kaltinamųjų jam sudavė paaiškinti negalėjo. Įvykio metu buvo neblaivus. Kaltinamieji neneigė, kad būdami neblaivūs ir susinervinę dėl rasto negyvo kačiuko kiekvienas iš jų sudavė 2-4 smūgius nukentėjusiajam į veidą bei po vieną kartą jam įspyrė. Dėl savo apsvaigimo nuo alkoholio detaliai įvykio aplinkybių neprisiminė, nes visi, tame tarpe ir nukentėjusysis girtuokliavo kelias dienas iš eilės. Tai, kad nukentėjusysis buvo sumuštas, patvirtina specialisto išvada, liudytojų L. S., policijos pareigūno A. B. parodymai. Taigi, kaltinamųjų R. M. ir V. E. įvykdyti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jie tyčia sukėlė S. K. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Ištyręs byloje surinktus įrodymus teismas tikslina R. M. ir V. E. pateiktą kaltinimą.

Kaltinime nurodyta, kad R. M. ir V. E. sudavė (kiekvienas iš jų) ne mažiau kaip du smūgius S. K. į galvą bei nenustatytą smūgių skaičių į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. K. negalėjo įvardinti jam suduotų smūgių skaičiaus, jų lokalizacijos. Jis negalėjo nurodyti kokius smūgius (rankomis ar kojomis), kiek iš jų iš viso sudavė kiekvienas iš kaltinamųjų. Apklausti ikiteisminio tyrimo metu R. M. pripažino, kad S. K. sudavė kumščiu į veidą, vieną kartą jam sudavė delnu į veidą. Kojomis jo nespardė. Apklaustas teisme R. M. nurodė, kad nukentėjusiajam sudavė 3-4 smūgius į veidą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. E. pripažino, kad S. K. sudavė per veidą „antausius“ ir vieną kartą spyrė „atbula koja“. Apklaustas teisme V. E. pripažino, kad nukentėjusiajam sudavė porą kartų per veidą ir spyrė jam į nugarą tarp klubo ir šonkaulių. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam konstatuoti veido sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes teismas tikslina R. M. ir V. E. pateiktą kaltinimą, iš jo šalina tiksliai nenustatytų smūgių kiekio sudavimą S. K.. Teismas kaltinime nurodo, kad R. M. tyčia sudavė S. K. ne mažiau trijų smūgių rankomis į veidą, o V. E. tyčia sudavė S. K. rankomis ne mažiau dviejų smūgių į veidą bei vieną kartą spyrė S. K. į nugaros sritį, tokiais veiksmais sukeldami S. K. fizinį skausmą bei padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, kairiame skruoste, dešinio smilkinio sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. R. M. ir V. E. pateikto kaltinimo tikslinimas nekeičia jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Skirdamas R. M. ir V. E. bausmes, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio nuostatas, ir įvertina tai, kad kaltinamieji padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai asmeninio konflikto metu.

R. M. nedirba, registruotas užimtumo centre, anksčiau keturis kartus teistas, iš jų tris kartus už nusikaltimus asmens sveikatai, baustas administracine tvarka. R. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei pašalino padarytą žalą, atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai nukentėjusiojo S. K. gydymo išlaidas (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo tarpu R. M. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

V. E. šiuo metu nedirba ir po patirtos traumos (abiejų kojų ir rankos lūžio) ilgai bus nedarbingas. Anksčiau jis teistas du kartus už nusikaltimus asmens sveikatai, baustas administracine tvarka. Naują nusikalstamą veiką padarė pilnai neatlikęs 2020 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės. V. E. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei pašalino padarytą žalą, atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai nukentėjusiojo S. K. gydymo išlaidas (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo tarpu V. E. atsakomybe sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamųjų praeityje įvykdytos smurtinės nusikalstamos veikos patvirtina jų pavojingumą ir nenorą laikytis teisės aktų reikalavimų. Ankstesni kaltinamųjų teistumai patvirtina aplinkybę, jog R. M. ir V. E. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė ir smurtines priešingas teisei veikas jie daro sistemingai. Manytina, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais kaltinamiesiems skiriamos laisvės apribojimo bausmės teigiamo poveikio nepadarė, nes jie toliau naudoja fizinį smurtą ir vykdo nusikalstamas veikas. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti R. M. ir V. E. paskiriant BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis turėtų būti artimas šios bausmės sankcijos minimumui. Kaltinamųjų atžvilgiu teismas taiko BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, nes byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Į kaltinamajam R. M. paskirtos bausmės laiką teismas įskaito jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. liepos 17 d. 00.45 val. iki 2020 m. liepos 17 d. 14.06 val. – vieną parą (t.1 b.l. 86, 117, 153).

Kaltinamųjų R. M. ir V. E. atžvilgiu teismas taiko BK 75 straipsnį ir atideda jiems paskirtos bausmės vykdymą. Taikydamas kaltinamųjų atžvilgiu BK 75 straipsnį teismas įvertina nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, yra ne vien tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neišvengiamumu. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes bei nuteistųjų elgesį prižiūrinčių institucijų galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, kaltinamiesiems suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamieji bus kontroliuojami bei prižiūrimi kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu jie nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šių asmenų priežiūrą vykdanti institucija teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama nuteistajam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir jį pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas, kaltinamųjų atžvilgiu taikydamas BK 75 straipsnį, jiems paskiria įpareigojimus. Paskirdamas V. E. bausmę teismas šią bausmę vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu b) papunkčiu bendrina su 2020 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo teismas palieka kaltinamiesiems R. M. ir V. E. jiems paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju S. K..

Šalies argumentai

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktą civilinį ieškinį 109,07 eurų sumai dėl nukentėjusiojo S. K. gydymo išlaidų ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji atlygino (t.1 b.l. 89-91-98,99) ir civilinis ieškovas atsisakė nuo civilinio ieškinio. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis BPK 112 straipsnio 3 dalimi, 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, civilinio ieškinio atsisakymas priimtinas, o procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio atlyginti nutrauktinas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. K. pateikė 1 000 Eur civilinį ieškinį už jam padarytos neturtinės – moralinės žalos atlyginimą (t.12 b.l.20). Dalyvaudamas teismo posėdyje nukentėjusysis smulkiau nedetalizavo reiškiamo reikalavimo, tačiau nuo jo neatsisakė ir prašė šią sumą priteisti iš kaltinamųjų. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią teisės normą nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas S. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl nesunkaus sveikatos sužalojimo, kuris sukėlė tam tikras pasekmes – kraujosruvas, veido minkštųjų audinių patinimą, S. K. jautė skausmą, diskomfortą ir nepatogumus. Kaltinamieji S. K. sukėlė ne tik nesunkų sveikatos sužalojimą, tačiau ir moralinius išgyvenimus. Nukentėjusiojo reikalavimas iš kaltinamųjų priteisti piniginę išmoką neturtinei žalai atlyginti teismui yra suprantamas ir pateisinamas, tačiau jo reikalaujama 1 000 Eur suma šioje situacijoje akivaizdžiai neadekvati padarytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms, todėl teismas ją mažina iki 500 Eur dydžio ir šią sumą priteisia iš kaltinamųjų. Sumažindamas civilinį ieškinį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kilusias pasekmes. Atsižvelgtina ir į tai, kad bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis pats vartojo alkoholį su kaltinamaisiais, nes atvykusiam policijos pareigūnui A. B. prisipažino, kad jį sumušė sugėrovai. Teismas neturi duomenų, kad S. K. patirtos traumos sukėlė tam tikras ilgai išliekančias pasekmes ar pablogino jo sveikatos būklę. Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi protingumo ir teisingumo principais bei teismų praktika tokios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Perduodamas bylą į teisiamąjį posėdį teismas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi kreipėsi į Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad R. M. būtų paskirtas gynėjas. Šios tarnybos sprendimu kaltinamojo R. M. gynėju buvo parinkta advokatė Liudmila Karvelienė. 2021 m. gegužės 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodė, kad advokatės L. Karvelienės teiktos antrinės teisinės pagalbos R. M. išlaidos sudaro 72 Eur ir prašė jas priteisti iš kaltinamųjų.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Pažymėtina, kad kaltinamajam R. M. advokatas buvo skirtas teismo iniciatyva, įvertinus BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą sąlygą, kai teismas turi teisė pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas. Kaltinamasis R. M. niekur nedirba ir registruojasi užimtumo centre. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš R. M. netenkintinas.

Byloje esantis vokas su CD laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką R. M. įskaityti jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. liepos 17 d. 00.45 val. iki 2020 m. liepos 17 d. 14.06 val. – vieną parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, R. M. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba toliau registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju S. K., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. E. skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu b) papunkčiu, V. E. paskirą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2020 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme ir V. E. paskirti galutinę bausmę 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, V. E. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju S. K., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuketėjusiojo S. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Iš R. M. ir V. E. solidariai S. K. priteisti 500 eurų jam padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priimti Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl jų pareikšto civilinio ieškinio nuraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš R. M. netenkinti.

Byloje esančią CD laikmeną nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas