Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-05-30 · Civilinė byla Nr. 2YT-5208-1079/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-30
Bylos Nr.
2YT-5208-1079/2019
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00271-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Pareiškėjas
G. T.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei Turto bankui
Advokatai
Valdas Falkauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-5208-1079/2019Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00271-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.8; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 30 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant pareiškėjui G. T., jo atstovui advokatui Valdui Falkauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. T. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas Z. T. po savo sutuoktinės V. T. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydamas nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina V. T.. Jo tėvas Z. T. kartu su jo motina V. T. iki pastarosios mirties kartu gyveno nuosavoje sodyboje adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisę į šį turtą jie įgijo būdami santuokoje 1975 metais, kai dirbo tuometiniame (duomenys neskelbtini). Turtas įregistruotas Z. T. vardu, tačiau šis turtas visada turėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą. Po motinos mirties nei jis, nei seserys nesikreipė į notarą dėl motinos palikimo priėmimo, nes nemanė turį moralinę teisę pretenduoti į tėvų turtą. Tėvas po mamos mirties pasiliko gyventi tuose pačiuose namuose ir tvarkėsi juose kaip pilnateisis savininkas: naudojo ir valdė visą turtą, mokėjo atitinkamus mokesčius ir rinkliavas. Pareiškėjas nuo vaikystės gyveno kartu su tėvais, tuo pačiu adresu tebegyvena ir iki šiol. 2018 m. spalio 11 d. mirus tėvui, pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į notarų biurą ir pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimą sudaro nurodytas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais bei po jais esantis 0,200 ha ploto žemės sklypas, valdomas patikėjimo teise, esantys (duomenys neskelbtini), bei tame pačiame kaime esantys žemės sklypai, valdyti pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis. Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas gali būti išduotas tik į tėvui priklausančio turto dalį, nes jis po sutuoktinės mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Seserys notarams pateikė pareiškimus, kad jos nepriėmė mamos palikimo, taip pat, jog atsisako tėvo palikimo, todėl pareiškėjas yra vienintelis pretendentas paveldėti tėvų turėtą nekilnojamąjį turtą. Palikimo priėmimo faktas nustatytinas, kad pareiškėjas galėtų disponuoti po tėvų mirties likusiu turtu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas savo pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad mama mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties į notarą dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė. Po tėvo mirties jis paveldėjo tėvo turto dalį, tačiau motinos dalis yra likusi nepaveldėta. Jis turi keturias seseris, kurios po tėvų mirties likusio palikimo atsisakė. Nuo vaikystės jis gyveno su tėvais jiems priklausiusiame name, motinai mirus, gyveno su tėvu, pastarajam mirus, gyvena vienas. Po mamos mirties namu rūpinosi tėvas, savo vardu mokėjo komunalinius mokesčius, jis padėjo tėvui tvarkytis. Komunalinių mokesčių skolų po tėvo mirties nebuvo, šiuo metu jis pats moka mokesčius. Tėvas buvo sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį iki 2033 m., šią žemę jie dirba. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tėvas po motinos mirties priėmė jos palikimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas advokatas Valdas Falkauskas paaiškino, kad pareiškėjo tėvai 1975 metais pasistatė namą (duomenys neskelbtini), ir nuo tų metų jame gyveno. Viešame registre namas su priklausiniais įregistruotas Z. T. vardu, bet turtas priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise abiems pareiškėjo tėvams. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo motinai V. T., po jos mirties Z. T. bei jo vaikai į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Z. T. toliau kartu su savo sūnumi pareiškėju G. T. liko gyventi sodyboje, ją prižiūrėjo, tvarkė, saugojo ir atliko visas savininkui priklausančias pareigas. Po Z. T. mirties (duomenys neskelbtini) nuvykus į notarų biurą, paaiškėjo, kad tik į tėvo turto dalį, t. y. 1/2 turto gali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nes po pareiškėjo motinos V. T. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir jos turto dalis yra nepriimta. Z. T. po savo sutuoktinės mirties likusį turtą pradėdamas valdyti, priėmė palikimą faktiniu valdymu, aktualiu laikotarpiu reikšmingų dokumentų apie mokesčių mokėjimą nėra išlikę. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. T. po savo sutuoktinės V. T. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydamas nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą. Juridinį faktą reikalinga nustatyti, kad pareiškėjas galėtų visa apimtimi paveldėti po tėvų mirties likusį turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs bylą, įsitikins pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (b. l. 37).

Liudytoja I. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra pareiškėjo kaimynė, nuo 1974 m. gyvena (duomenys neskelbtini). Jai atvykus gyventi pareiškėjo tėvas Z. T. jau gyveno tame kaime su savo šeima. Mirus V. T., šeimos name liko gyventi pareiškėjas ir jo tėvas Z. T.. Sodyba rūpinosi Z. T., kuriam padėjo pareiškėjas.

Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra pareiškėjo kaimynas, pažįstami su pareiškėju nuo vaikystės, visada šalia gyveno. Nurodė, kad po pareiškėjo mamos mirties name liko gyventi Z. T. ir jo sūnus G. T.. Paskutiniais metais prieš tėvo mirtį pareiškėjas tėvui padėjo rūpintis turtu, iki tol turtu rūpinosi pareiškėjo tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas G. T. yra V. T. ir Z. T. sūnus (b. l. 3); byloje esantis (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas, įrašo Nr. 15, patvirtina, kad V. T., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4); iš 2019 m. balandžio 4 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad V. T. mirė santuokoje, santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis – Z. T., gimęs (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai be pareiškėjo turėjo dar keturis vaikus: I. R., gimusią (duomenys neskelbtini), V. T., gimusią (duomenys neskelbtini), S. P., gimusią (duomenys neskelbtini), R. S., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 36); iš 2019 m. kovo 15 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad pareiškėjo tėvas Z. T. nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 14); (duomenys neskelbtini) medicininiame mirties liudijime nurodyta, kad pareiškėjo tėvas Z. T. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6); iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjo tėvo Z. T. vardu registruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Aktas (b. l. 8-10); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad 2008 m. sausio 25 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimis Nr. N47/2008-0055, N47/2008-0056, N47/2008-0057 pareiškėjo tėvui Z. T. nuo 2008 m. sausio 25 d. iki 2033 m. sausio 25 d. išnuomoti valstybinės žemės sklypai: 0,63 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,53 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,84 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-13); iš byloje esančių sąskaitų, pinigų priėmimo kvitų, žemės nuomos mokesčio deklaracijų, atsiskaitymo knygelėje esančių sąskaitų kopijų matyti, kad 1993 m., 2001 m., 2005-2008 m., 2017-2018 m. Z. T. vardu buvo mokamos sąskaitos už telefoną, elektrą, valstybinės žemės nuomą (b. l. 15-25); Joniškio rajono notarų biuro notarė Loreta Stankevičienė 2019 m. sausio 29 d. išduotame liudijime paliudijo, kad mirus V. T. į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruotų V. T. palikimo priėmimo faktų (b. l. 5); Joniškio rajono notarų biuro notarė Loreta Stankevičienė 2018 m. spalio 29 d. išduotame liudijime paliudijo, kad (duomenys neskelbtini) mirus Z. T. palikimą priėmė jo sūnus G. T. (b. l. 7); 2019 m. kovo 13 d. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Rita Reistaitienė patvirtino pareiškėjo sesers S. P. pareiškimą dėl palikimo nepriėmimo, kuriame S. P. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus jos tėvui Z. T. per nustatytą trijų mėnesių laikotarpį palikimo nepriėmė ir jokių pretenzijų į jį neturi, (duomenys neskelbtini) mirus motinai V. T. per nustatytą šešių mėnesių laikotarpį palikimo nepriėmė ir jokių pretenzijų neturi (b. l. 26); Joniškio rajono notarų biuro notarė Gražina Butienė 2019 m. kovo 4 d. patvirtino R. S., I. R., V. T. pareiškimus, kuriuose minėtos pareiškėjo seserys nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus tėvui Z. T. per tris mėnesius palikimo nepriėmė ir jokių pretenzijų į jį neturi, (duomenys neskelbtini) mirus motinai V. T. per šešis mėnesius palikimo nepriėmė ir jokių pretenzijų neturi (b. l. 27-29).

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (CK įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), nes V. T. mirė (duomenys neskelbtini), tai juridiniam faktui nustatyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį vienas iš būdų priimti palikimą – tai faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti. Šis veiksmas turi būti atliktas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis), ir jo teisinė reikšmė yra ta, kad jį atlikęs įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis, 568 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Minėta, kad faktiškai priėmęs palikimą įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti įforminti vėliau. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje bylose dėl paveldėjimo, Nr. AC-47-1, nurodyta, jog bylose dėl juridinio fakto – palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti – nustatymo faktinės aplinkybės vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. iki mirties momento, jog teisės į turtą, turtinės teisės nebuvo prarastos, kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksmus, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas G. T. kaip pirmos eilės įstatyminis įpėdinis paveldėjo po savo tėvo mirties likusį mirusiojo Z. T. palikimą. Jo seserys S. P., R. S., I. R., V. T. į savo tėvo Z. T. palikimą nepretendavo ir jo atsisakė, po motinos mirties per šešių mėnesių laikotarpį palikimo nepriėmė ir jokių pretenzijų į jį neturi.

Byloje pateikti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai, pareiškėjo, jo atstovo ir liudytojų parodymai patvirtina, jog pareiškėjo tėvai Z. ir V. T., gyvendami santuokoje, nuosavybės teise įgijo namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), kuris registruotas pareiškėjo tėvo Z. T. vardu. Po sutuoktinės V. T. mirties pareiškėjo tėvas kartu su pareiškėju toliau liko gyventi jam ir jo sutuoktinei (pareiškėjo motinai) priklausiusiame name, naudojosi juo iki savo mirties dar 19 metų, rūpinosi visu priklausiusiu turtu kaip savo, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo. Šios aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėjo tėvas Z. T. faktiškai valdė likusį palikimą, pradėjęs juo disponuoti iš karto po palikėjos mirties, kas patvirtina palikimo priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu, todėl, įvertinus pateiktų įrodymų visetą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo tėvas Z. T., faktiškai pradėdamas valdyti yra priėmęs mirusios savo sutuoktinės V. T. palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo G. T. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo tėvas Z. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės V. T., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti viešajame registre nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Sigita Rozgaitė