- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- AN2-226-354/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Pažeidėjas
- V. B.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutarimo, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi ir 423 straipsnio 4 dalimi, paskirta administracinė nuobauda – 1300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. B. nubaustas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 1 d., apie 2 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų atsargumo priemonių, saugaus atstumo, atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį (nustatytas 1,66 prom. girtumas). Įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti automobiliai. Padaryta žala neviršija 15 bazinių nuobaudų dydžio.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu V. B. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti; išreikalauti telefono pokalbių išklotinę iš E. T. už 2018 m. rugsėjo 1 d.; atlikti eismo įvykio ekspertizę, siekiant nustatyti, ar jo (V. B.) vairuojamas automobilis įvažiavo į automobilį „Toyota Corolla“ ir suskaldė bamperį, ar ant automobilio „Toyota Corolla“ bamperio matomos kažkokios dėmės yra rūdys, jei rūdys, ar jos yra nuo jo automobilio kablio.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad administracinėje byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo vairuojamas automobilis įvažiavo į automobilį „Toyota Corolla“ ir kabliu suskaldė šio automobilio bamperį. Teigia, jog byloje kaip įrodymas buvo pateiktos fotonuotraukos, kurios negali būti pripažintos kaip įrodymas, nes iš pateiktų nuotraukų matyti, kad yra įsikilęs bamperis, bet nuotraukos neįrodo, kad būtent jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į automobilio „Toyota Corolla“ bamperį ir jį suskaldė. Pažymi, jog iš pateiktų nuotraukų matyti, kad dalyje bamperio, prie pat lempos, matosi gan didelė skylė, kuri negalėjo atsirasti kitam automobiliui kabliu atsitrenkus į bamperį. Atkreipia dėmesį, jog aplinkybę, kad automobilio „Toyota Corolla“ bamperį suskaldė jo (V. B.) vairuojamo automobilio kablys, nustatė ne ekspertai, o į eismo įvykio atvykę policininkai A. S. bei L. S., kurie vadovavosi juos pasitikusių asmenų, tai yra L. P., E. T., D. P., tai yra suinteresuotų asmenų šioje byloje, paaiškinimais. Pažymi, jog šioje administracinėje byloje nebuvo atlikta eismo įvykio ekspertizė, kurios buvo prašoma, bet teismas nemotyvuotai tokį prašymą atmetė, todėl tai laikytina šiurkščiu procesinių teisių pažeidimų, be to, teismas privalo padėti administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui rinkti įrodymus, kas šiuo atveju nebuvo daroma.
2.2. Be to, skunde V. B. nurodo, jog iš jo kiemo ryte priverstinai buvo išgabentas jo automobilis „Škoda Oktavia“, motyvuojant tuo, kad būtina atlikti eismo įvykio ekspertizę, siekiant nustatyti, ar tai jo vairuojamo automobilio kablys sulaužė automobilio „Toyota Corolla“ bamperį, tačiau ekspertizė nebuvo atlikta, o teismo posėdžio metu policininkai aiškino, kad nuo kablio buvo nuvalytos rūdys. Teigia, jog rūdžių ant mašinos kablio apskritai nebuvo, nes tokių nėra matęs, be to, automobilis buvo tempiamas naudojant trosą, kuris buvo užkabintas už kablio, todėl rūdys, jei ir buvo, galėjo būti nuvalytos būtent priverstinai nuvežant automobilį.
2.3. Pažymima, jog policininkai nėra eismo įvykio ekspertai ir negali vien tik iš akies nustatyti, kokia medžiaga palikta ant automobilio ir nuo kokio daikto medžiaga yra palikta. Mano, jog kyla abejonių ir dėl bamperių aukščio atliktų matavimų tikslumo, nes matuoti reikėjo pristumiant automobilius vieną prie kito, toje pačioje vietoje, kur ir įvyko eismo įvykis, o ne mechaniškai išmatavus automobilių bamperio ir kablio aukščius skirtingose vietose. Teigia, jog teismui pateikė paaiškinimus, kad nei jis (V. B.), nei su juo tuo metu automobilyje buvę asmenys nepajuto jokio kontakto su kitu daiktu, nes, jei būtų tai pajutęs, tai būtų užpildęs eismo įvykio deklaraciją, nes tą vakarą alkoholio nevartojo, alkoholį vartojo (kelias taures vyno) tik grįžęs namo, nes nesijautė padaręs eismo įvykį. Pažymi, jog apie eismo įvykį sužinojo tik po to, kai paskambino E. T..
2.4. Apeliantas nurodo, jog eismo įvykis negalėjo įvykti 2.30 val., nes, pasak apelianto, jis namuose buvo apie 1.00 val. ir tuo metu jam skambino E. T., todėl teismo ir buvo prašoma užklausti E. T. telefono išklotinę, iš kurios būtų matyti, kada jam buvo skambinama. Nurodo, jog tikslus įvykio laikas yra labai svarbus, nes apeliantui išvykus namo, toje vietoje buvo palikę dar trys automobiliai, kurie priklausė D. P., E. T. ir M. B., kurie taip pat turėjo kablius, bet nė vienas iš tų automobilių policininkų nebuvo apžiūrėtas siekiant nustatyti, ar kuris iš jų neįvažiavo į automobilį „Toyota Corolla“. Apeliantas mano, jog įrodymais negali būti laikomi administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio schema. Teigia, jog buvo pažeista jo (apelianto) teisė būti išklausytam.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas prašo palikti galioti Telšių apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarimą ir netenkinti V. B. apeliacinio skundo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų teisiniu vertinimu ir išvadomis dėl jo kaltės padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.
5.1. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
5.2. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuris paremtas tik pareigūnų nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei suinteresuotų liudytojų parodymais, teigia, kad byloje apskritai nėra įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius minėtus administracinius nusižengimus.
5.3. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nutarimo motyvus ir konstatuoja, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių apeliantą padarius jo ginčijamus administracinius nusižengimus, kuriais abejoti nėra pagrindo, o paties pažeidėjo kaltės neigimas ir šią gynybinę versiją neva patvirtinančių aplinkybių pateikimas teismui vertintina kaip siekimas išvengti atsakomybės.
5.4. V. B. kaltė padarius administracinius nusižengimus įrodyta 2018 m. rugsėjo 1 d. administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 2–3), Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 4–6, 7–9), eismo įvykio vietos schema ir byloje esančiomis foto nuotraukomis (b. l. 10, 25–34, 70), alkotesterio parodymais (b. l. 13), liudytojų E. T., D. P., L. P. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, bei jų pirminiais paaiškinimais (b. l. 16, 17, 18), iš dalies paties V. B. ir R. B. paaiškinimais (b. l. 14, 15) bei parodymais apylinkės teisme, policijos pareigūnų – A. S. ir L. S. duotais parodymais apylinkės teisme. Nors apeliantas teigia, jog liudytojai E. T., D. P., L. P. yra suinteresuoti šioje byloje, todėl gali nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Pažymėtina, jog apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad minėti liudytojai yra suinteresuoti. Skunde nėra pateikiama jokių pagrįstų argumentų, keliančių abejonių dėl liudytojų duotų parodymų patikimumo, byloje tai pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad minėti liudytojai galėtų apkalbėti apeliantą, be to, E. T., D. P., L. P. parodymai yra nuoseklūs, iš esmės sutampantys ir neprieštaraujantys kitiems bylos duomenims, todėl pagrindo nesivadovauti minėtų liudytojų parodymais nėra. Visiškai nepagrįsti V. B. argumentai, jog apylinkės teismas pažeidė jo teisę būti išklausytam, nes iš bylos medžiagos matyti, jog V. B. davė parodymus apie įvykio aplinkybes, jį teisme atstovavo advokatas M. M., todėl V. B. teisė būti išklausytam ir gintis buvo užtikrinta.
5.5. Pažymėtina, kad ANK 569 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nagrinėjamu atveju V. B. teigia, jog ne jis įvažiavo į L. P. automobilį, tačiau ši versija yra paneigta byloje esančių įrodymų visuma. Pažymėtina, jog liudytojas D. P. apylinkės teisme patvirtino, jog B. susiruošus važiuoti namo (vairavo V. B.), būtent jis juos palydėjo ir atsisveikino su jais, o grįždamas atgal išgirdo barkštelėjimą. Duodamas pirminius paaiškinimus D. P. nurodė, jog atsisveikinus su B., jis, būdamas netoli kieme sustatytų automobilių, išgirdo trenksmą, o atsisukęs pastebėjo, kad jo pažįstamas, t. y. V. B., vairuodamas „Škoda“ automobilį apsisukinėja, o apsisukęs išvažiavo iš kiemo, iš automobilio V. B. nebuvo išlipęs, tada jis (liudytojas D. P.) apžiūrėjo visus automobilius ir pamatė, jog yra apgadintas vienas iš automobilių, t. y. L. P. priklausančio automobilio „Toyota Corolla“ priekinis bamperis (b. l. 17). Taigi, iš šių liudytojo paaiškinimų matyti, jog niekas kitas į L. P. mašiną atsitrenkti negalėjo, nes kieme vienintelis asmuo, kuris tuo metu vairavo automobilį, buvo būtent V. B.. L. P. iš esmės patvirtino D. P. nurodytas aplinkybes, nes teisme paaiškino, kad B. iš vakarėlio palydėjo D. P. ir būtent D. P., grįžęs palydėjęs B. jam (L. P.) nurodė, kad girdėjo nemažą garsą, tada jis, apžiūrėjęs savo mašiną, pamatė, jog buvo apgadintas bamperis. Iš esmės analogiškas aplinkybes L. P. nurodė ir pirminiame paaiškinime (b. l. 18). Liudytojas E. T. tiek apylinkės teisme, tiek pirminiame savo paaiškinime nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, kurios sutampa su liudytojo D. P. ir nukentėjusiojo L. P. nurodytomis aplinkybėmis. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog E. T. pirminiame paaiškinime nurodė, jog paskambinus V. B. ir jam pasakius, jog jis apgadino L. P. priklausantį automobilį, V. B. nurodęs, kad „kas čia ne bėda, užpildysime deklaraciją“ (b. l. 16). Tai, jog buvo apgadintas L. P. automobilis, patvirtina byloje esanti eismo įvykio schema ir byloje esančios fotonuotraukos, be to, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog ant automobilio „Toyota Corolla“ priekinio bamperio esantys apgadinimai yra panašiame lygyje/aukštyje kaip ir V. B. automobilio kablys (b. l. 10, 25–34, 70), tai taip pat patvirtina, jog būtent V. B., vairuodamas automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su šio automobilio kabliu kliudė nukentėjusiajam priklausančio automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinę dalį. Pažymėtina, jog apeliantas neteisus teigdamas, jog kablio ir mašinos apgadinimo aukščius reikėjo matuoti būtinai pristumiant automobilius vieną prie kito vietoje, kur ir įvyko eismo įvykis, o ne pasinaudojant matavimo prietaisu. Apygardos teismo vertinimu, iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad pagrindo abejoti atliktu matavimo rezultatu nėra, nes tiek apgadinimo, tiek kablio aukštis yra panašiame lygyje, pasinaudojimas matavimo prietaisu leidžia daryti objektyvias išvadas, todėl mašinų pristūmimas viena prie kitos, kaip šiuo atveju nurodo apeliantas, būtų perteklinis veiksmas. Taigi, apygardos teismo nuomone, šių nurodytų duomenų pakanka V. B. kaltei pagrįsti dėl to, kad jis sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Esant šioms aplinkybėms nėra jokios protingos būtinybės atlikti skunde prašomą eismo įvykio ekspertizę, kuri šiuo atveju galimai būtų nerezultatyvi, nes, kaip ir pats V. B. skunde nurodo, nuo jo mašinos kablio rūdys jau yra nuvalytos, be to, nuo įvykio praėjo ilgas laiko tarpas, nukentėjusiojo mašinos apgadinimai jau yra sutvarkyti (b. l. 66–68). Darant tokią išvadą atsižvelgtina ir į tai, jog, kaip ir minėta, byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina V. B. kaltę padarius jam inkriminuotus pažeidimus.
5.6. Apeliantas mano, jog byloje yra netinkamai nurodytas įvykio laikas, nes jis namuose jau buvo 1.00 val., todėl jis negalėjo padaryti pažeidimo apie 2.30 val. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu. Iš byloje esančių pirminių L. P., E. T., D. P. paaiškinimų, duotų tuoj pat po įvykio, t. y. 2018 m. rugsėjo 1 d., matyti, jog jie visi įvykio laiką įvardijo 2.30 val. (b. l. 16, 17, 18), 2018 m. rugsėjo 1 d. policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog jie apie minėtą įvykį buvo informuoti apie 2.43 val. (b. l. 4–6, 7–9). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paties V. B. žmona, duodama pirminius paaiškinus 2018 m. rugsėjo 1 d., taip pat nurodė, jog iš dėdės gimtadienio ji kartu su savo mama ir vyru išvažiavo apie 2. 30 val. (b. l. 15). Taigi, esant šioms aplinkybėms, apygardos teismui nekyla abejonių, jog įvykis buvo 2018 m. rugsėjo 1 d., apie 2.30 val., o apelianto keliama versija, jog jis buvo namuose jau 1.00 val. laikytina tik siekiu išvengti atsakomybės. Tuo pačiu darytina išvada, jog nekylant abejonių dėl tikslaus įvykio laiko, nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo išreikalauti E. T. telefono pokalbių išklotinę už 2018 m. rugsėjo 1 d.
5.7. Apeliantas savo nuomonę ir skundžiamo nutarimo nepagrįstumą argumentuoja ir tuo, kad, jei būtų vairuodamas jutęs smūgį į kitą daiktą (šiuo atveju mašiną), tai nebūtų nuvažiavęs. Aukštesnės instancijos teismas tokius apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš byloje esančių nukentėjusiojo L. P. parodymų matyti, jog jo mašinos priekinis bamperis buvo ne tik įskeltas, bet nuo smūgio ir atsikabinęs, o iš fotonuotraukų yra akivaizdžiai matomi L. P. automobilio priekinio bamperio apgadinimai (b. l. 25–34, 70), todėl, apygardos teismo vertinimu, V. B. negalėjo nesuvokti, jog apgadino kito asmens automobilį. Pažymėtina, kad nors smūgio stiprumo suvokimas nagrinėjamu atveju yra vertinamasis kriterijus, tačiau, kaip ir minėta, iš byloje esančių automobilių apgadinimų nuotraukų matyti, kad smūgis buvo pakankamas, jog jį galėjo pajusti V. B.. Be to, nukentėjusysis patirtino, jog nuo smūgio jo mašinos priekinis bamperis buvo atsikabinęs, pats V. B. apylinkės teisme pateikė kitokią versiją, nei nurodo apeliaciniame skunde, neva jis buvo išlipęs iš mašinos ir kartu su E. T. apžiūrėjo mašiną ir jokių apgadinimų nepastebėjo, tačiau apylinkės teisme liudytojas E. T. minėtos V. B. versijos nepatvirtino, todėl esant prieštaringoms V. B. įvykio versijoms, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys, apygardos teismas sprendžia, jog V. B. suvokė jog atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino ir, kaip nustatyta alkotesterio rodmenimis (b. l. 13), paties V. B. ir jo žmonos parodymais ir paaiškinimais, policijos pareigūnų parodymais apylinkės teisme, po įvykio vartojo alkoholį. Pritartina apylinkės teismo argumentams, kad šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis ir R. B. parodymais, duotais teisme, dėl L. P. mašinos apgadinimo aplinkybių ir smūgio jutimo, nes R. B. yra V. B. žmona, ji savo pirminius parodymus teisme pakeitė, byloje esantys duomenys pakeistų R. B. parodymų nepatvirtina, todėl manytina, kad R. B. yra suinteresuota palankia bylos baigtimi savo vyrui ir jos parodymai, duoti apylinkės teisme, dėl minėtų aplinkybių nėra patikimi.
5.8. Atsakant į skundo argumentus, susijusius su tuo, ką administraciniame procese galima laikyti įrodymais, pažymėtina, jog ANK 569 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodoma, kad įrodymais administracinio nusižengimo byloje yra pripažįstami: administracinio nusižengimo protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pranešimai, aktai ar kiti dokumentai, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai ir paaiškinimai, ekspertizės aktas, specialisto išvada, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolai ir kitokie dokumentai. Taigi, priešingai nei mano apeliantas, apylinkės teismas pagrįstai įrodymais pripažino administracinio nusižengimo protokolą, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, eismo įvykio schemą.
5.9. Aukštesnysis teismas, be kita ko, pažymi, kad vien tai, jog V. B. nuosekliai laikosi savo versijos, jog yra nekaltas dėl jam inkriminuotų pažeidimų, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina V. B. kaltę padarius kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl tai, kad teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Remiantis išdėstytais argumentais, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog V. B. padarė administracinius nusižengimus, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutarimą nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.