- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-25
- Bylos Nr.
- e2S-530-569/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Suinteresuotas asmuo
- O. T.
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens O. T. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų motinos išdavimo, suinteresuotas asmuo O. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga (duomenys neskelbtini) apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia (duomenys neskelbtini) apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
2. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tarnyba, Skyrius) kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus M. T., A. T., R. T., B. T. ir A. T. iš motinos O. T..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. (duomenys neskelbtini) nutartimi prašymą tenkino – leido paimti nepilnamečius vaikus M. T., A. T., R. T., B. T. ir A. T. iš motinos O. T..
4. Teismas pozityviai vertino aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo pradėjo mokytis pagal (duomenys neskelbtini) mokymo programą, siekdama įgyti (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, įsidarbinti ir užtikrinti būtiniausius vaikų poreikius bei interesus. Kita vertus, vien ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vaikų motina jau šiuo metu yra pajėgi užtikrinti pagrindinius vaikų poreikius ir interesus.
5. Teismas darė išvadą, kad vertinant nepilnamečių vaikų M. T., A. T., R. T., B. T. ir A. T. situaciją buvo pagrįstai nustatytas vaikų apsaugos poreikis. Nors suinteresuotas asmuo neigia didžiąją dalį aplinkybių, kurių pagrindu buvo inicijuota civilinė byla dėl teismo leidimo paimti vaikus išdavimo, teismas neturi pagrindo abejoti Tarnybos dokumentuose ir kituose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotomis aplinkybėmis, kurias, be kita ko, patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojais apklausti specialistai, tiesiogiai susidūrę ir bendravę su suinteresuotu asmeniu ir jos nepilnamečiais vaikais.
6. Teismas vertino, kad suinteresuotas asmuo savo nepilnamečiais vaikais, jų gyvenama aplinka ir sąlygomis rūpinosi akivaizdžiai nepakankamai. Dažnu atveju motina visą atsakomybę perkeldavo patiems nepilnamečiams vaikams, ypač vyriausiajai dukrai M. (vaikai patys gaminosi valgyti, tvarkėsi kambarį, skalbė rūbus, rūpinosi vieni kitais). Nors suinteresuotas asmuo oficialiai niekur nedirbo, į krizių centrą grįždavo vėlai, vaikams savo laiko ir dėmesio skyrė nedaug.
7. Teismas konstatavo, kad suinteresuotas asmuo beveik nesidomi vaikų ugdymo procesu, neskyrė pakankamai dėmesio nepilnamečių vaikų sveikatos priežiūrai. Taip pat nustatyta, kad vaikų motina nėra linkusi bendrauti ir bendradarbiauti su vaiko teisių specialistais ir kitais socialiniais darbuotojais. Vaikų motinai būdinga didelė emocijų kaita, polinkis keisti nuomones, galimai ir meluoti.
8. Teismas pažymėjo, jog byloje yra duomenų apie teigiamus suinteresuoto asmens elgesio pokyčius – teismo posėdžio metu apklaustas atvejo vadybininkas V. J. patvirtino, kad po Mobiliosios komandos darbo suinteresuotas asmuo sutiko bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais ir bendradarbiavimas tęsiasi iki šiol. Nors šiuos pokyčius teismas vienareikšmiškai vertino teigiamai, kartu nurodė, jog šis laikotarpis yra pernelyg trumpas, kad būtų galima objektyviai įvertinti motinos motyvacijos stiprumą ir realų pasiryžimą ilgalaikiams elgesio pokyčiams.
9. Teismas pažymėjo, kad viena iš priežasčių, lėmusių vaikų paėmimą iš motinos ir jų apgyvendinimą krizių centre, buvo suinteresuoto asmens pareiškimas dėl vaikų atsisakymo, motyvuojant tuo, kad ji nesusitvarko. Nors suinteresuotas asmuo vėliau pakeitė savo nuomonę. Teismas vertino, jog toks motinos elgesys byloje nustatytų aplinkybių kontekste laikytinas ne tik keliančiu grėsmę vaikų emociniam saugumui, bet ir parodo, jog šiuo metu vaikų motina nėra pajėgi vykdyti savo, kaip motinos, pareigų penkių nepilnamečių vaikų atžvilgiu, užtikrinti jiems saugios, stabilios ir jų poreikius atitinkančios aplinkos bei atliepti vaikų fizinių, emocinių, psichologinių ir saugumo poreikių.