Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-22 · Administracinė byla Nr. I-5161-484/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-03-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-02-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-22
Bylos Nr.
I-5161-484/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05909-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Bronius Januška, Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
A. K. Č.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-5161-484/2016Proceso Nr. 3-61-3-05909-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 1.6.3.1;3.21(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Violetos Petkevičienės,viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. Č. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. K. Č. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) 2015-12-03 sprendimą Nr. (10.10)I-7784 ir įpareigoti Fondo valdybą iš naujo išnagrinėti jo 2015-11-19 prašymą dėl draudžiamųjų pajamų tikslinimo ir pensijos perskaičiavimo.

Skunde nurodė, kad jo buvęs darbdavys UAB “Čeltaura” (toliau – Bendrovė) 2006-01-13 Fondo valdybos Tauragės skyriui pateikė duomenis apie 2005 metų IV ketvirtį bendrovės darbuotojų turėtas draudžiamąsias pajamas, pagal kuriuos jam nurodytu laikotarpiu buvo išmokėta 100 000 Lt. Bendrovei 2006-02-27 buvo paskelbtas bankrotas, 2006-04-25 patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, tarp kurių įtrauktas ir 2005 metų IV ketvirtį jam neišmokėtas darbo užmokestis. Akcentavo, kad bankroto eigoje kreditoriniai reikalavimai buvo tvirtinami net 12 kartų, tačiau dėl 2005 metų IV ketvirčio pajamų nebuvo jokių klausimų. Teismo 2013-04-09 sprendimu civilinėje byloje Nr.B2-5-479/2013 užbaigta UAB „Čeltraura“ bankroto procedūra, bendrovė likviduota, patvirtinti nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai: jam, kaip I-os eilės kreditoriui, Bendrovė liko skolinga 21 512 Lt. Į šią sumą buvo įtrauktas ir Š. Č. neišmokėtas atlyginimas, kurio reikalavimo teisę šis asmuo perdavė jam bankroto bylos procese.

Taip pat nurodė, kad BUAB „Čeltaura” bankroto administratorius 2010-07-15 Fondo valdybos Tauragės skyriui pateikė prašymą dėl draudžiamųjų pajamų tikslinimo, sumažinant draudžiamąsias pajamas už 2005 metų IV ketvirtį UAB „Čeltaura” darbuotojams A. K. Č. – 100 000Lt ir Š. Č. - 15 000 Lt suma, kadangi teismas nustatė, jog 2005 metais šie asmenys padarė žalą bendrovei.Fondo valdybos Tauragės skyriaus 2010-07-15 sprendimu Nr.(7.1)(SP2)-184 draudžiamosios pajamos, turėtos 2005 metų IV ketvirtį, buvo sumažintos prašoma suma. Pažymėjo, kad akcininkai A.K. Č. ir Š. Č. padarytą (tariamą) žalą bendrovei atlygino 2012-08-03 ir bendrovė jokių priekaištų dėl šio įvykio neturėjo. Pasibaigus bankrotui ir 2013-05-09 įsigaliojus Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-09 sprendimui civilinėje byloje Nr.B2-5-479/2013 dėl įmonės likvidavimo ir patvirtinus kreditorinius reikalavimus, tapo aišku, kad darbdavio UAB „Čeltaura“ jam priskaičiuotas atlyginimas – 100 000 Lt už 2005 metų gruodžio mėnesį yra teisėtas ir pagrįstas. Atkreipė dėmesį, kad BUAB „Čeltaura“ bankroto administratorius, nuo 2006-02-27 iki 2013-04-09 būdamas atsakingu už bendrovę, nepateikė jokių duomenų, kad jo atlyginimas už 2005 metų IV ketvirtį būtų keičiamas, neužskaitytas ar panašiai.

Pareiškėjas 2013-06-28 kreipėsi į Fondo valdybą dėl draudžiamųjų pajamų tikslinimo, prašė panaikinti Fondo valdybos Tauragės skyriaus 2010-07-23 sprendimą Nr. IP-27/10 ir atstatyti neteisėtai padarytus išskaitymus dėl neteisingai įvertintų draudžiamųjų pajamų už 2005 metų gruodžio mėnesį. Fondo valdyba 2013-07-26 sprendimu Nr.(6.5)I-5010) atsisakė spręsti problemą, pasiūlė kreiptis į teismą, nustatydama 20 dienų terminą. Į teismą nesikreipė, nes nesurinko įrodymų. Pažymėjo, kad Fondo valdybos Tauragės skyrius atsisakė teikti bent kokią informaciją. 2015-11-19 pakartotinai kreipėsi į Fondo valdybą, tačiau 2015-12-03 gavo atsakymą Nr.( 10.10)I-7784, kuriuo atsakovas atsisakė spręsti ginčą, tuo atimdamas teisę pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (b. l. 10-11).

Atsakovas Fondo valdyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 42-46) paaiškino, kad Fondo valdybos Tauragės skyrius, atsižvelgdamas į likviduojamos UAB „Čeltaura“ bankroto administratoriaus prašymą dėl duomenų tikslinimo, 2010-07-15 sprendimu Nr. (7.1)(SP2)-184 nusprendė tikslinti Registro duomenis už 2005 m. IV ketvirtį apdraustiesiems A. K. Č. ir Š. Č., t. y. tikslinti draudžiamųjų pajamų ir socialinio draudimo įmokų dydžius. Fondo valdybos Tauragės skyriaus 2007-01-31 sprendimu Nr. KPS-775 pareiškėjui nuo 2007-01-13 paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – senatvės pensija). Fondo valdybos Tauragės skyrius, remdamasis patikslintais Registro duomenimis apie A. K. Č. 2005 m. IV ketvirčio draudžiamąsias pajamas, priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo senatvės pensija nuo 2007-01-13 buvo apskaičiuota pagal patikslintus Registro duomenis. Kadangi pagal patikslintus Registro duomenis teisingai apskaičiuota senatvės pensija buvo mažesnė už jam mokėtą, Tauragės skyrius 2010-07-23 priėmė keturis sprendimus Nr. IP-27/10 „Dėl A. K. Č. senatvės pensijos permokos nustatymo“ ir keturis sprendimus Nr. IP-27/10 „Dėl A. K. Č. senatvės pensijos permokos išieškojimo“. Pareiškėjas, prašydamas sustabdyti Tauragės skyriaus 2010-07-15 sprendimą Nr. (7.1)(SP2)-184 bei aukščiau paminėtus Fondo valdybos Tauragės skyriaus 2010-07-23 sprendimus dėl senatvės pensijos permokos nustatymo ir jos išieškojimo, 2010-07-28 prašymu pirmą kartą kreipėsi į Fondo valdybą. Fondo valdyba 2010-08-30 sprendimu Nr. (10.10) I-5089 atsisakė sustabdyti skundžiamų Tauragės skyriaus 2010-07-15 ir 2010-07-23 sprendimų bei žalos Fondo biudžetui atlyginimo vykdymą. Fondo valdyba kartu informavo pareiškėją, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo. Šis Fondo valdybos sprendimas apskųstas nebuvo.

Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas dar kartą kreipėsi į Fondo valdybą 2013-06-28, prašydamas panaikinti Fondo valdybos Tauragės skyriaus 2010-07-23 sprendimus dėl senatvės pensijos permokos nustatymo ir išieškojimo, atstatyti neteisėtai padarytus išskaitymus dėl neteisingai įvertintų draudžiamųjų pajamų bendrovės darbuotojams A.K. Č. ir Š. Č. už 2005 metų gruodžio mėnesį bei nurodydamas, kad Tauragės skyriaus 2010-07-15 sprendimu Nr. (7.1)(SP2)-184 buvo sumažintos draudžiamosios pajamos A.K. Č. 100 000 Lt ir Š. Č. 15 000 Lt. Fondo valdyba, nustatė, kad pareiškėjo 2013-06-28 skunde keliami tie patys reikalavimai, dėl kurių Fondo valdyba yra priėmusi 2010-08-30 sprendimą Nr. (10.10) I-5089 ir šis sprendimas nebuvo nuginčytas nustatyta tvarka ir terminais. Kadangi pareiškėjas 2013-06-28 skunde nepateikė naujų įrodymų, kad šis Fondo valdybos sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas ir, kad iš pareiškėjo senatvės pensijos padaryti išskaitymai yra neteisėti, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 (toliau – Taisyklės), 31 punktu, 2013-07-26 sprendimu Nr. (6.5)I-5110 pareiškėjo 2013-06-28 skundo dalį, kurioje pareiškėjas prašė nutraukti permokų išieškojimą pagal Tauragės skyriaus 2010-07-23 sprendimus, atsisakė nagrinėti. Pažymėjo, kad šiame Fondo valdybos sprendime taip pat buvo išsamiai paaiškinta, kokiais teisės aktais bei dokumentais remiantis buvo patikslinti Registro duomenys, kad Tauragės skyrius, remdamasis Registro duomenimis, privalėjo perskaičiuoti pareiškėjo pensijos dydį ir išieškoti Fondo biudžetui padarytą žalą. Sprendime taip pat buvo nurodyta jo apskundimo teismui galimybė ir tvarka, tačiau šis Fondo valdybos sprendimas nustatyta tvarka ir terminu nebuvo apskųstas.

Paaiškino, kad šioje byloje skundžiamas ir prašomas panaikinti Fondo valdybos 2015-12-03 sprendimas Nr. (10.10) I-7784 priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2015-11-19 prašymą „Dėl draudžiamųjų pajamų tikslinimo ir pensijos perskaičiavimo“, kuriame jis prašė vadovaujantis galiojančiais norminiais aktais išspręsti jo senatvės pensijos klausimus, nes neįskaičiuotas 100 000 Lt atlyginimas už 2005 metų gruodžio mėnesį. Atsakovas akcentavo, kad prašyme pareiškėjas trečią kartą Fondo valdybai ginčijo Tauragės skyriaus 2010-07-15 sprendimą Nr. (7.1)(SP2)-184. Pareiškėjas prie skundo Fondo valdybai pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. B2-5-4-479/2013 (šį teismo sprendimą pareiškėjas buvo pateikęs ir prie 2013-06-28 skundo), ir teigė, kad draudžiamųjų pajamų tikslinimo pagrindas yra šis įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuris, neva, įtvirtino 2005 metų IV ketvirčio draudžiamąsias pajamas A.K. Č. 101 100 Lt ir Š. Č. – 15 275,82 Lt. Pareiškėjas nesutinka su Fondo valdybos Tauragės skyriaus 2010-07-15 sprendimu Nr. (7.1)(SP2)-184, kuriuo sumažintos draudžiamosios pajamos už 2005 metų IV ketvirtį apdraustiesiems A. K. Č. (<...>) - 100 000 Lt ir Š. Č. (<...>) - 15000 Lt Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje. Atsakovas įvertinęs, kad pareiškėjas reikalavimą dėl draudžiamųjų pajamų tikslinimo ir senatvės pensijos perskaičiavimo Fondo valdybai buvo pateikęs 2013-06-28 skunde, kurį išnagrinėjusi Fondo valdyba priėmė 2013-07-26 sprendimą Nr. (6.5)I-5110, o pareiškėjo prašymas dėl duomenų Registre tikslinimo, senatvės pensijos permokos nustatymo ir išieškojimo bei žalos fondo biudžetui atlyginimo išnagrinėtas Fondo valdybos 2010-08-30 sprendimu Nr. (10.10)I-5089 pagal pareiškėjo 2010-07-28 prašymą‚ kad šie Fondo valdybos sprendimai teismine tvarka nėra nuginčyti, padarė išvadą, kad pareiškėjo 2015-11-19 prašymo reikalavimai yra kartotiniai. Kadangi pareiškėjas skunde nenurodė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnių Fondo valdybos sprendimų pagrįstumu, 2015-12-03 sprendimu Nr. (10.10) I-7784, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies bei Taisyklių 30 punkto nuostatomis, Fondo valdyba pareiškėjo 2015-11-19 prašymą atsisakė nagrinėti. Dėl šių aplinkybių atsakovas mano, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Fondo valdybos sprendimą Nr. (10.10)I-7784 ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015-11-19 prašymą dėl draudžiamųjų pajamų tikslinimo ir pensijos perskaičiavimo.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė tenkinti skundą, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko, iš esmės nurodydama tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į skundą.

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Fondo valdybos2015-12-03 sprendimo Nr. (10.10)I-7784, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2015-11-19 prašymą dėl draudžiamųjų pajamų tikslinimo ir pensijos perskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 4, 60).

Iš pareiškėjo skundžiamo Fondo valdybos 2015-12-03 sprendimo Nr. (6.5) I-3097 turinio matyti, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37straipsnis) šį sprendimą priėmė vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymuNr. V-131 (su atitinkamais pakeitimais) 30 punktu.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundų nagrinėjimo tvarką Fondo valdyboje nustato Fondo valdybos direktorius. Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklės patvirtintos Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymuNr. V-131 (bylai aktuali 2013 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. V-28 redakcija). Šių Taisyklių 30 punkte nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu Fondo valdyba arba teismas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir pareiškėjas nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti anksčiau priimtą sprendimą. Apie sprendimą nenagrinėti skundo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo/sužinojimo apie priimtą teismo sprendimą pranešama pareiškėjui. Į Taisyklių 30 punktą iš esmės perkelta Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta skundų nagrinėjimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

Minėtų Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies, o tuo pačiu ir Taisyklių 30 punkto, taikymas galimas esant šių sąlygų visumai: 1) Fondo valdyba arba teismas yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu; 2) pareiškėjas nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti anksčiau priimtą sprendimą.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2006-02-27 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Čeltaura“. UAB „Čeltaura“ 2005-12-31 visuotinio akcininkų susirinkimo metu A. K. Č. ir Š. Č. nutarimu nusprendė išmokėti bendrovės darbuotojams 162 000 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-11-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009 pripažino, kad UAB „Čeltaura“ akcininkai A. K. Č. ir Š. Č., priimdami sprendimą išmokėti sau bei kitiems įmonės darbuotojams tame sprendime nurodytas įmonės veiklos rezultatų neatitinkančias išmokas - 162 000 Lt, elgėsi nesąžiningai, taip vengdami prievolių įmonės kreditoriams įvykdymo bei sumažindami įmonės mokumą, todėl paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2009-05-28 nutartį, pagal kurią UAB „Čeltaura“ naudai buvo priteista iš A. K. Č. 100 000 Lt ir Š. Č. – 15 000 Lt, išmokėtų dėl nesąžiningų pastarųjų asmenų veiksmų (b. l. 51). Remdamasis šiuo teismo sprendimu, likviduojamos UAB „Čeltaura“ 2009-12-08 kreditorių susirinkimas nutarimu įpareigojo bendrovės bankroto administratorių pateikti Fondo valdybos Tauragės skyriui (toliau – Tauragės skyrius) patikslintus socialinio draudimo pranešimus apie A. K. Č. ir Š. Č. 2005 metų IV ketvirtį priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas. Fondo valdybos Tauragės skyrius, nesutikdamas su 2009-12-08 kreditorių susirinkimo nutarimu, kuriuo nutarta patikslinti tik A. K. Č. ir Š. Č. draudžiamąsias pajamas bei įmokas, nors neteisėtai iš įmonės premijas 2005 metų IV ketvirtį gavo ir kiti įmonės darbuotojai, jį apskundė Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. B2-19-479/2010. Klaipėdos apygardos teismas 2010-01-19 nutartimi Fondo valdybos teritorinio skyriaus skundo netenkino. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2010-04-22, Lietuvo apeliaciname teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2-537/2010 (b. l. 61-64).

Įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-22 nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-537/2010, UAB „Čeltaura“ bankroto administratorius Fondo valdybos Tauragės skyriui pateikė prašymą dėl Registro duomenų tikslinimo. Fondo valdybos teritorinis skyrius, išnagrinėjęs šį prašymą 2010-07-15 sprendimu Nr. (7.1)(SP2)-184 „Dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo pagal UAB „Čeltaura“ pateiktą prašymą“ nusprendė tikslinti Registro duomenis už 2005 m. IV ketvirtį apdraustiesiems A. K. Č. ir Š. Č., t. y. tikslinti draudžiamųjų pajamų ir socialinio draudimo įmokų dydžius (b. l. 72-76).

Fondo valdybos Tauragės skyriaus 2007-01-31 sprendimu Nr. KPS-775 nuo 2007-01-13 pareiškėjui paskyrė senatvės pensiją. Remdamasis patikslintais Registro duomenimis apie A. K. Č. 2005 m. IV ketvirčio draudžiamąsias pajamas, Fondo valdybos teritorinis skyrius priėmė sprendimą, kuriuo jo senatvės pensija nuo 2007-01-13 buvo apskaičiuota pagal patikslintus Registro duomenis. Kadangi pagal patikslintus Registro duomenis teisingai apskaičiuota senatvės pensija buvo mažesnė už jam mokėtą, Tauragės skyrius 2010-07-23 priėmė keturis sprendimus Nr. IP-27/10 „Dėl A. K. Č. senatvės pensijos permokos nustatymo“ ir keturis sprendimus Nr. IP-27/10 „Dėl A. K. Č. senatvės pensijos permokos išieškojimo“(b. l. 86-93).

Nesutikdamas su nurodytais Fondo valdybos Trauragės skyriaus sprendimais, pareiškėjas 2010-07-28 kreipėsi į Fondo valdybą, prašydamas sustabdyti 2010-07-15 Nr. (7.1)(SP2)-184 „Dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo pagal UAB „Čeltaura“ pateiktą prašymą“ bei Tauragės skyriaus 2010-07-23 sprendimus Nr. IP-27/10 dėl senatvės pensijos permokos nustatymo ir 2010-07-23 sprendimus Nr. IP-27/10 dėl senatvės pensijos permokos išieškojimo.

Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2010-07-28 prašymą, teritorinio skyriaus pateiktus dokumentus, 2010-08-30 sprendimu Nr. (10.10) I-5089 „Dėl 2010 m. liepos 28 d. A. K. Č. prašymo sustabdyti sprendimų vykdymą“ atsisakė sustabdyti skundžiamų sprendimų bei žalos Fondo biudžetui atlyginimo vykdymą (b. l. 96-97). Šiame sprendime pareiškėjui buvo išaiškinta teisė skųsti šį Fondo valdybos sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo. Bylos duomenimis, pareiškėjas šio sprendimo teismui neskundė.

Pareiškėjas 2013-06-28 dar kartą kreipėsi į Fondo valdybą, prašydamas panaikinti Fondo valdybos Tauragės skyriaus 2010-07-23 sprendimus Nr. IP-27/10 dėl senatvės pensijos permokos nustatymo ir 2010-07-23 sprendimus Nr. IP-27/10 dėl senatvės pensijos permokos išieškojimo ir atstatyti neteisėtai padarytus išskaitymus dėl neteisingai įvertintų draudžiamųjų pajamų bendrovės darbuotojams A. K. Č. ir Š. Č. už 2005 metų gruodžio mėnesį. Pareiškėjas šiame skundė nurodė, kad Fondo valdybos Tauragės skyriaus 2010-07-15 sprendimu Nr. (7.1)(SP2)-184 „Dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo pagal UAB „Čeltaura“ pateiktą prašymą“ buvo sumažintos draudžiamosios pajamos A. K. Č. 100 000 Lt ir Š. Č. 15 000 Lt. Skundui pagrįsti pareiškėjas, be kita ko, pridėjo Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. B2-5-4-479/2013, Klaipėdos apygardos teismo 2010-01-19 nutartį byloje Nr. B2-19-479/2010 (b. l. 47-50).

Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2013-06-28 skundą, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, 2013-07-26 sprendimu Nr. (6.5)I-5110 pareiškėjo 2013-06-28 skundo dalį, kurioje buvo prašoma nutraukti permokų išieškojimą pagal Fondo valdybos Tauragės skyriaus 2010-07-23 sprendimus, atsisakė nagrinėti (b. l. 67-68). Šį sprendimą Fondo valdyba motyvavo tuo, kad skunde keliami tie patys reikalavimai, dėl kurių Fondo valdyba yra priėmusi 2010-08-30 sprendimą Nr. (10.10) I-5089 ir šis Fondo valdybos sprendimas nustatyta tvarka ir terminais nebuvo nuginčytas teismine tvarka, t.y. nėra pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu. Be to, pareiškėjas 2013-06-28 skunde nepateikė naujų įrodymų, kad šis Fondo valdybos sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, ir kad iš jo senatvės pensijos padaryti išskaitymai yra neteisėti. Pareiškėjui šiame Fondo valdybos sprendime taip pat buvo išsamiai paaiškinti pensijos perskaičiavimo ir žalos išieškojimo į Fondo biudžetą teisiniai ir faktiniai pagrindai. Šiame Fondo valdybos sprendime pareiškėjui taip pat buvo nurodyta apskundimo tvarka ir terminai. Pareiškėjas skunde nurodė, kad šio sprendimo teismui neskundė.

Pareiškėjas Fondo valdybai 2015-11-19 pateikė dar vieną skundą, kuriame prašė vadovaujantis galiojančiais norminiais aktais išspręsti jo senatvės pensijos klausimus, kadangi nėra įskaičiuotas atlyginimas už 2005 metų gruodžio mėnesį - 100 000 Lt (b. l. 69-71). Tai, kad jis 2005 metų gruodžio mėnesįturėjo draudžiamųjų pajamų, pareiškėjo teigimu, patvirtina įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-09 sprendimas Nr. B2-5-4-479/2013, kurį, be kita ko, pridėjo prie skundo (b. l. 79-80).

Teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, 2010-07-28, 2013-06-28 ir 2015-11-19 pareiškėjo skundų Fondo valdybai, Fondo valdybos sprendimų, priimtų išnagrinėjus šiuos skundus, turinį ir reiškiamus reikalavimus, daro išvadą, kad Fondo valdyba 2015-12-03 sprendimu Nr. (10.10) I-7784 atsisakydama nagrinėti pareiškėjo 2015-11-19 skundą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Iš Fondo valdybos 2015-12-03sprendimoNr. (10.10) I-7784matyti, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija šį sprendimą priėmė nustačiusi abi aukščiau minėtas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 30 punkto taikymo sąlygas.

Nustatyta, kad gavusi pareiškėjo 2015-11-19 skundą, kuriame prašoma išspręsti pensijos klausimą, įtraukiant į draudžiamąsias pajamas 2005 m. gruodžio mėn. gautą darbo užmokestį remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-09 sprendimu, Fondo valdyba pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, nepateikdamas naujų faktinių duomenų, 2015-11-19 skunde pakartotinai kelią tą patį klausimą dėl Fondo valdybos 2010-07-15 ir 2010-07-23 sprendimų, kuriais patikslintos jo 2005 m. IV ketvirčio draudžiamosiosios pajamos, nustatyta senatvės pensijos permoka ir nuspręsta ją išieškoti, teisėtumo ir pagrįstumo, į kurį Fondo valdyba, išnagrinėjusi ankstesnius pareiškėjo skundus atsakė 2010-08-30 sprendimu Nr. (10.10) I-5089 ir 2013-07-26 sprendimu Nr. (6.5)I-5110. Pareiškėjas naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu, nenurodė. Kaip matyti, šiuose sprendimuose Fondo valdyba pasisakė dėl pareiškėjo draudžiamųjų pajamų tikslinimo, permokos susidarymo ir žalos Fondo biudžetui išieškojimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal pirmiau aptartą įstatymu nustatytą privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarką, kurios nuostatos nuo 2010 iki 2015 iš esmės nepakito, nesutikdamas su minėtais Fondo valdybos sprendimais, kuriais pareiškėjo skundai nebuvo patenkinti, tačiau priimant sprendimus buvo iš esmės išnagrinėti pensijos perskaičiavimo, permokos grąžinimo klausimai, pareiškėjas turėjo teisę per įstatymo nustatytą terminą paduoti skundus administraciniam teismui, kad būtų patikrintas minėtų Fondo valdybos sprendimų bei tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukeliančių atitinkamų Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimų ar veiksmų (neveikimo) pagrįstumas bei teisėtumas. Be to, jau 2013-07-26 sprendime Fondo valdyba atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį, kurioje buvo prašoma nutraukti permokų išieškojimą pagal Fondo valdybos Tauragės skyriaus 2010-07-23 sprendimus, nustačiusi, kad šis pareiškėjo prašymas yra kartotinis, į jį buvo atsakyta Fondo valdybos 2010-08-30 sprendimu, o naujų duomenų, kurie būtų pagrindu pripažinti ankstenį sprendimą nepagrįstu, nepateikė.

Pažymėtina ir tai, kad iš Fondo valdybos 2010-08-30 sprendimo Nr. (10.10) I-5089 ir 2013-07-26 sprendimo Nr. (6.5)I-5110 turinio nustatyta, kad juos priėmusi institucija išaiškino pareiškėjui, kad jei jis nesutinka su šiais sprendimais ir atitinkamais Fondo valdybos teritoriniais sprendimais, per 20 dienų nuo šių sprendimų gavimo dienos juos galėjo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas šia teise nepasinaudojo ir 2015-11-19 iš naujo kreipėsi į Fondo valdybą dėl draudžiamųjų pajamų tikslinimo ir Fondo valdybos teritorinio skyriaus galimai neteisėtų sprendimų dėl permokos išskaitymų iš senatvės pensijos, nepateikdamas naujų dokumentų apie draudžiamąsias pajamas, siekdamas pensijos perskaičiavimo tų pačių pensijos byloje esančių dokumentų pagrindu, kuriuos teritorinis skyrius buvo įvertinęs priimdamas atitinkamus sprendimus, o teritorinio skyriaus priimtus sprendimus buvo patikrinusi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, priimdama 2010-08-30 sprendimą Nr. (10.10) I-5089 ir 2013-07-26 sprendimą Nr. (6.5)I-5110. Esant šioms aplinkybėms Fondo valdyba tinkamai taikydama Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies ir Taisyklių 30 punkto nuostatas, pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2015-11-9 skundą. Taigi, Fondo valdyba, atlikdama įstatymų leidėjo jai pavestą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka funkciją, tinkamai taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti Fondo valdybos 2015-12-03 sprendimą Nr. (10.10) I-7784 nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu., 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo A. K. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėBronius JanuškaVioleta Petkevičienė