Vilniaus apygardos teismo nutartis

jos atstovui advokatui Remigijui Merkeviciui.

viešame teismo posedyje išnagrinejus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2008 m. rugsejo 23 d. nutarties, kuria buvo patenkintas A. Š. skundas ir panaikintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjucio 12 d. nutarimas del atsisakymo pradeti ikiteismini tyrima, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Generalineje prokuraturoje 2008 m. kovo 20 d. buvo gautas A. Š. prašymas, kuriame pareiškeja nurode, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes R. C. , teiseju R. A. ir K. D. , išnagrinejo baudžiamaja byla Nr. 1-42-81/2008, kurioje pareiškeja buvo pripažinta kalta padariusi dvi nuskalstamas veikas - piktnaudžiavusi tarnyba ir suklastojusi oficialu dokumenta, o baudžiamasis procesas prieš ja nutrauktas, nes suejo patraukimo baudžiamojon atsakomyben senaties terminai. A. Š. praše pradeti ikiteismini tyrima ir nustatyti, ar Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejos R. C. veiksmuose nera nusikalstamu veiku, numatytu Lietuvos Respublikos BK 228 str., 229 str., 300 str. ar kituose BK straipsniuose, sudeciu. Savo prašyma pareiškeja grinde tuo, kad nagrinejant baudžiamaja byla, teiseja samoningai dare BPK pažeidimus.

Generalines prokuraturos organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Plioplys, vadovaudamasis BPK 168 str., 2008 m. balandžio 9 d. prieme nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima.

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejas 2008 m. gegužes 8 d. nutartimi panaikino prokuroro 2008 m. balandžio 9 d. nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima.

Generalines prokuraturos ONKT departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Antanas Stepucinskas, pakartotinai išnagrinejes pareiškejos prašyma, vadovaudamasis BPK 168 str., 3 str. l d., 2008 m. birželio 4 d. prieme nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima.

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejas 2008 m. liepos 8 d. prieme nutarti, kuria panaikino Generalines prokuraturos ONKT departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008 m. birželio 4 d. nutarima.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, pakartotinai išnagrinejes pareiškejos prašyma, vadovaudamasis BPK 168 str., 3 str. l d. l p., 2008 m. rugpjucio 12 d. prieme nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima.

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teiseja 2008 m. rugsejo 23 d. nutartimi panaikino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjucio 12 d. nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima. Savo sprendima teiseja motyvavo tuo, kad Generalinis prokuroras netinkamai motyvavo savo sprendima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, neivertino visu pareiškejos prašyme nurodytu aplinkybiu.

Skunde nurodoma, kad BPK normos išsamiai reglamentuoja teisiamojo posedžio protokolo turini - BPK 261 str. l d. yra pateiktas išsamus sarašas duomenu, kurie turi buti nurodyti protokole. Šie duomenys ir yra juridine reikšme turinti informacija, kuri lemia posedžio protokolo pripažinima dokumentu - BK 300 str. numatyto nusikaltimo dalyku. BPK 261 str. l d. išvardintu duomenu irašymas protokole itvirtina proceso dalyviams ir kitiems asmenims svarbias, teisine reikšme turincias aplinkybes ir faktus, butent šie duomenys yra teisiu, pareigu, teisiniu santykiu atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo irodymu, juridiniu faktu ar turinciu juridine reikšme aplinkybiu irodymu. Prokuroro nuomone, kitiems, BPK 261 str. l d. neišvardintiems, duomenims, kurie tam tikrais atvejais taip pat irašomi i teisiamojo posedžio protokola, negalima suteikti tokios pacios reikšmes, jei jie neitvirtina juridine reikšme turincios informacijos. Skunde pažymima, jog nei viena BPK norma imperatyviai nenurodo, kas konkreciai iš teismo sudeties privalo pranešti apie tai, kad teisiamasis posedis atidedamas. Pagal susiklosciusia teismu praktika tai turetu daryti pirmininkaujantysis teismo posedžiui. Tokios praktikos nesilaikymas yra vertintinas kaip procesines tvarkos nesilaikymas, taciau ne kaip nusikalstama veika. Skunde pažymima, jog BPK 261 str. 1 d. nera numatyta, jog protokole reikia nurodyti, kuris teismo sudeties narys praneše apie tai, kad posedis atidedamas.

Generalinis prokuroras teigia, kad subjekto pranešusio apie posedžio atidejima ivardijimas, negali buti laikomas juridine reikšme turincia informacija, kadangi juridines pasekmes baudžiamojo proceso eigai, procese dalyvaujanciu asmenu teisinei padeciai, turi pats sprendimas atideti teisiamaji posedi, o ne tai, kas paskelbe ši sprendima. Atkreipiamas demesys, kad protokole aptarta juridiškai reikšminga informacija - irašas, kad posedis atidedamas, yra teisinga, o tikroves neatitinka formali ir jokios juridines reikšmes neturinti informacija - informacija paskelbusio subjekto ivardijimas. Prokuroras yra isitikines, jokios teisines reikšmes nei proceso eigai, nei proceso dalyviams neturincios informacijos, kad ir formaliai neatitinkancios tikroves, itvirtinimas oficialiame dokumente nepadare jokios žalos dokumentu teisines apyvartos funkcionalumui ir patikimumui ir negali buti vertinamas kaip dokumentu klastojimas.

Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo teisejas priimdamas sprendima, neatskyre nusikalstamos veikos nuo procesinio pažeidimo, todel padare neteisingas išvadas, o tai nuleme neteisingo sprendimo priemima.

Generaliniam prokurorui yra akivaizdu, jog 2008 m. sausio 31 d. teisiamojo posedžio protokole teisine reikšme proceso dalyviams turejo informacija apie tai, kad teisiamasis posedis atidedamas. Protokole irašyta informacija apie tai, kas paskelbe sprendima atideti posedi, jokiu teisiniu pasekmiu proceso dalyviams nesukele ir negalejo sukelti, kadangi tai jokiu budu neitakoja proceso subjektu teisiu, pareigu, teisiniu santykiu atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Kadangi netinkamas paskelbimo apie posedžio atidejima budas teisiniu pasekmiu proceso dalyviams nesukele, šis procesinis pažeidimas negalejo padaryti ir kokios nors žalos dokumentu teisines apyvartos funkcionalumui ir patikimumui.

Skunde teigiama, jog nepagrista teisejo išvada, kad prokuroro išvados del BK 300 straipsnyje itvirtinto nusikaltimo subjektyviosios puses - tycios nebuvimo yra nesavalaikes, kadangi jos buvo padarytos nepradejus ikiteisminio tyrimo.

Nepagristi ir ikiteisminio tyrimo teisejo teiginiai del to, kad nebuvo priimtas sprendimas del galimai padarytu nusikalstamu veiku, numatytu BK 228, 229 str. str. Prokuroras nurodo, jog del šiu argumentu buvo pasisakyta ankstesniame prokuroro nutarime atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima. Nors ankstesnis nutarimas ir buvo panaikintas, taciau iš Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. gegužes 8 d. nutarties turinio matyti, jog ikiteisminio tyrimo teisejas laike, kad prokuroro nutarimas buvo nepagristas tik dalyje del ikiteisminio tyrimo pradejimo pagal BK 300 str. Tai leidžia teigti, jog del kitu veiku Generalinis prokuroras 2008 m. rugpjucio 12 d. nutarime neprivalejo pasisakyti. Prokuroro nuomone, skundžiama nutartimi teisejas nepagristai prieštarauja ankstesnei, jau isiteisejusiai, nutarciai.

Asmuo, prašantis pradeti ikiteismini tyrima, A. Š. ir jos atstovas prašo skunda atmesti ir palikti galioti ikiteisminio tyrimo teisejos nutarti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos BPK 261 str. 1 d. išsamiai nurodoma, kokie duomenys turi buti užfiksuoti teisiamojo posedžio protokole. Skunda nagrinejancio teismo nuomone, pagristas prokuroro skundo teiginys, kad BPK 261 str. 1 d. neišvardintiems duomenims, kurie tam tikrais atvejais taip pat irašomi i teisiamojo posedžio protokola, negalima suteikti tokios pacios reikšmes, jei jie neitvirtina juridine reikšme turincios informacijos. Kita vertus, netikslios ar dviprasmiškos informacijos užfiksavimas gali sukelti tam tikru teisiniu pasekmiu, t. y. nustacius netinkama duomenu fiksavima ar kitoki galima procesini pažeidima, turejusi itakos teisingam sprendimui baudžiamojoje byloje priimti, sprendimas gali buti panaikintas ar pakeistas aukštesnes instancijos teismo. Tokiu pažeidimu nustatymas ir vertinimas yra išimtinai aukštesnes kompetencijos teismo prerogatyva (apeliacinio ar kasacinio nagrinejimo dalykas).

Skunde teisingai nurodoma, kad BPK imperatyviai nenustatyta, kas turi paskelbti, jog teisiamasis posedis atidedamas. Sistemiškai analizuojant Baudžiamojo proceso kodekso normas, darytina išvada, jog apie teisiamojo posedžio atidejima (nagrinejamu atveju - apie nuosprendžio paskelbimo atidejima) turi pranešti teisiamajam posedžiui pirmininkaujantis teisejas. Tokia išvada patvirtina ir susiklosciusi teismu praktika. Taciau visiškai pagristas prokuroro teiginys, kad tokios tvarkos nesilaikymas negali buti laikomas nusikaltimu ir užtraukti baudžiamaja atsakomybe. Priešingu atveju, bet koks baudžiamojo proceso reikalavimu pažeidimas galetu užtraukti baudžiamaja atsakomybe toki pažeidima padariusiam asmeniui. Atkreiptinas demesys, kad skunda nagrinejantis teismas nera igaliotas vertinti ar Kauno apygardos teismo baudžiamuju bylu teiseju kolegija, nagrinejusi baudžiamaja byla del A. Š. galimai padarytu nusikalstamu veiku, tokiu budu atidedama nuosprendžio paskelbima, pažeide BPK reikalavimus, kadangi toki vertinima atlieka nuosprendi apeliacine ar kasacine tvarka nagrinejantys teismai.

Prokuroras nera visiškai teisus nurodydamas, kad subjekto, pranešusio apie posedžio atidejima ivardijimas, negali buti laikomas juridine reikšme turincia informacija. Kaip jau mineta, baudžiamojo proceso reikalavimu nesilaikymas gali buti pagrindas panaikinti ar pakeisti teismo sprendima, o tuo paciu nulemti ir teisiniu santykiu pasikeitima ar net pasibaigima.

Teismas sutinka su prokuroro teiginiu, kad galimai netinkamas paskelbimo apie posedžio atidejima budas teisiniu pasekmiu proceso dalyviams nesukele, šis procesinis galimas pažeidimas negalejo padaryti ir kokios nors žalos dokumentu teisines apyvartos funkcionalumui bei patikimumui. Nagrinejamu atveju nekyla gincas del to, ar baudžiamaja byla nagrinejusios kolegijos nariai dalyvavo, pranešant apie nuosprendžio skelbimo atidejima. Teismo turimi duomenys leidžia teigti, kad nei vienas iš baudžiamaja byla nagrinejusiu teiseju kolegijos nariu nedalyvavo sprendimo paskelbime. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK nuostatomis aišku, kad posedžio sekretore negali priimti sprendimo atideti nuosprendžio paskelbima, tokio sprendimo priemimas priklauso išimtinai teismo kompetencijai. Gi, šiuo atveju, teismui nekyla abejoniu, kad sprendima atideti nuosprendžio paskelbima prieme teismas, o butent pirmininkaujanti teiseja. Tokia išvada patvirtina tai, kad nuosprendis A. Š. atžvilgiu buvo paskelbtas 2008 m. vasario 7 d., o ne 2008 m. sausio 31 d. Taigi, 2008 m. sausio 31 d. protokole yra surašyti tikrove atitinkantys duomenys, t. y. iš tikruju teismas nutare atideti nuosprendžio paskelbima. Nagrinejamu atveju sprendimas atideti nuosprendžio paskelbima buvo praneštas ne tiesiogiai sprendima priemusio teisejo, o posedžio sekretores, kuri, kaip matyti iš visu duomenu, veike teisejos nurodymu. Šia išvada patvirtina paties protokolo turinys, kuriame nurodytos nuosprendžio skelbimo atidejimo priežastys. Taigi akivaizdu, jog nera jokio pagrindo teigti, kad netiksliai, dviprasmiškai nurodant sprendima paskelbusi asmeni, buvo padarytas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Pažymetina, kad byloje yra Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 27 d. nutartis, kuria buvo išspresti klausimai del A. Š. pastabu, pateiktu del teisiamojo posedžio protokolo. Iš šios nutarties turinio matyti, jog kolegija nelaike, kad 2008 m. sausio 31 d. vyko teisiamasis posedis. Tokie teismo argumentai leidžia pagristai teigti, kad butent del šios priežasties apie sprendima atideti nuosprendžio paskelbima praneše posedžio sekretore, o patys teisejai nedalyvavo posedyje. Aptarta aplinkybe parodo ir tycios suklastoti dokumenta nebuvima.

Teismui pateiktoje medžiagoje yra Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. gegužes 8 d. ikiteisminio tyrimo teisejo nutartis, kuria buvo panaikintas Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Plioplio 2008 m. balandžio 9 d. nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima. Nors aptariama 2008 m. gegužes 8 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo teisejas panaikino prokuroro nutarima, taciau pažymetina, jog ši nutartis yra vientisas teises taikymo aktas, teisine reikšme turi ne tik rezoliucineje dalyje išdestytas sprendimas, bet ir sprendimo priemimo motyvai. Ivertinus nutartyje išdestytus motyvus, darytina išvada, jog prokuroro nutarimas panaikintas, nes nutarime nebuvo išsamiai pasisakyta del galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. Del kitu A. Š. pareiškime išdestytu aplinkybiu prokuroras buvo pasisakes išsamiai. Tokia išvada patvirtina ir Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2008 m. liepos 8 d. nutartis, kuria buvo panaikintas Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Antano Stepucinsko 2008 m. birželio 4 d. nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima. 2008 m. liepos 8 d. nutartyje išimtinai kalbama apie galimybe atlikti ikiteismini tyrima del galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. Taigi, prokuroras yra visiškai teisus, kad nutarime jis neprivalejo pasisakyti del aplinkybiu, susijusiu su ikiteisminio tyrimo atlikimu del galimai padarytu nusikalstamu veiku, numatytu Lietuvos Respublikos BK 228, 229 str. str.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas, gaves skunda, pareiškima ar pranešima, o reikiamais atvejais - ir ju patikslinima, atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjucio 11 d. isakymu Nr. I-110 patvirtintu rekomendaciju del ikiteisminio tyrimo pradžios ir registravimo tvarkos 5 punkte yra nurodyta patikslinimo savoka. Patikslinimas yra prokuroro, jo pavedimu prokuroro padejejo ar ikiteisminio tyrimo pareiguno gautas rašytinis pareiškejo ar nukentejusio nuo nusikalstamos veikos asmens papildomas paaiškinimas ar pareiškimas, kuriuo detalizuojami ar papildomi skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika, ir (ar) istatymu nustatyta tvarka iš ju arba valstybes ar savivaldybes istaigu gauti dokumentai ir (ar) duomenys, turintys reikšmes gautam skundui, pareiškimui ar pranešimui nagrineti. Lietuvos Respublikos prokuraturos istatymo 16 str. 2 d. nurodyta, kad prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigunams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teises norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžiu vykdymo kontroles praktika, yra privalomi. Mineta generalinio prokuroro rekomendacija yra galiojanti ir visais atvejais privaloma tiek ikiteisminio tyrimo pareigunams, tiek visiems be išimties prokurorams. Taigi, priešingai nei teigia ikiteisminio tyrimo teiseja, prokuroras turi teise rinkti papildomus duomenis pas treciuosius asmenis, tuo labiau, kad beveik visi surinkti dokumentai yra priimti ir viešai paskelbti teismu.

Esant aptartoms aplinkybems, Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2008 m. rugsejo 23 d. nutartis naikintina ir del skundo priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejos 2008 m. rugsejo 23 d. nutarti ir palikti galioti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjucio 12 d. nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima.

Nutartis galutine ir neskundžiama.