Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-22 · Byla Nr. ATP-548-195/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-22
Bylos Nr.
ATP-548-195/2013
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01298-2013-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Šumskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-548-195/2013Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01298-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U TARTIS2013 m. gegužės 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. A. (I. A.) advokato L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarimo, kuriuo I. A., už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, nubaustas 100 Lt (šimto) litų bauda, už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, nubaustas 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis jam paskirta subendrinta galutinė nuobauda – 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoto transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. A. pripažintas kaltu už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 21 d. apie 21.41 val. Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Jetta III“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė greta važiuojantį automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) reikalavimus. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 p., 232 p., ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Apeliaciniu I. A. advokatas L. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą I. A. atžvilgiu nutraukti.

Šalies argumentai

Apeliantas kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kadangi ji neatitinka faktinių autoįvykio aplinkybių bei nubraižytos autoįvykio schemos ir yra pagrįsta tik nukentėjusiojo parodymais. Apeliantas savo skunde teigia, kad autoįvykio schemoje aiškiai matyti, jog nukentėjusiojo automobilis Audi A4 stovi siaurėjančioje eismo juostoje. Nurodo, kad nukentėjusysis turėjo iš susiaurėjusios eismo juostos persirikiuoti į artimiausią eismo juostą, kad galėtų toliau judėti. Taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad ankščiau paminėtoje schemoje nukentėjusiojo automobilis stovi ne tiesiai, o 90 centimetrų pasislinkęs link juostos, kuria judėjo I. A.. Apelianto manymu, šios aplinkybės patvirtina faktą, kad I. A. judėjo tiesiai savo eismo juosta, o nukentėjusysis tuo metu persirikiavo.

Apelianto nuomone, nukentėjusysis iš karto po įvykio savo paaiškinime nurodė, kad kontaktas įvyko judant jo automobiliui, o tai akivaizdžiai prieštarauja jo paties bylos nagrinėjimo metu duotiems parodymams. Pažymi, jog nukentėjusysis davė melagingus parodymus apie tai, kad nubaustasis rikiuodamasis į pirmą eismo juostą kliudė jo automobilį, kadangi rikiuotis į siaurėjančią eismo juostą nėra tikslo. Apelianto nuomone, nukentėjusysis bandydamas persirikiuoti iš susiaurėjančios eismo juostos, neįsitikino, jog tai daryti saugu, tokiu būdu nedavė kelio pagrindine eismo juosta judančiam I. A., tokiais savo veiksmais nukentėjusysis V. B. pažeidė KET 106, 132 punktus.

Apelianto manymu, nuodugniai įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad dėl eismo įvykio yra kaltas pats nukentėjusysis V. B., o ne I. A..

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad tiek policijoje, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu I. A. nurodė, kad po eismo įvykio jis judėjo vien dėl to, jog dėl menko kontakto nenorėjo tapti dar didesne kliūtimi eismo judėjimui, kuris tuo metu buvo labai intensyvus. Atkreipia teismo dėmesį, kad I. A. pateikta versija, kad jis sustojo autobusų stotelėje, nepaneigta ir patvirtinta abiejų eismo įvykio dalyvių. Pažymi, kad I. A. automobilis yra su išskirtinėmis reklamomis Fit Life, be to, jį buvo pasivijęs nukentėjusysis, todėl sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos kai buvo žinomi jo automobilio valstybiniai numeriai I. A. buvo nenaudinga. Apeliantas savo skunde taip pat nurodo, kad I. A. nevengė atvykti pas pareigūnus, eismo įvykio metu turėjo civilinės atsakomybės draudimą, jo automobilis techniškai tvarkingas, todėl jis neturėjo priežasčių pasišalinti iš įvykio vietos.

Apelianto teigimu, šioje byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad I. A. vengė administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neigė savo kaltę ir pan. Nurodo, jog I. A. iš eismo įvykio pasitraukė ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepimu į I. A. advokato L. S. apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje surinkta medžiaga įrodyta, kad I. A. padarė administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje esanti medžiaga:

1) eismo įvykio vietos schema iš kurios matyti, kad nukentėjusiojo V. B. automobilis „Audi A4“ po eismo įvykio stovėjo siaurėjančioje juostoje, t.y. toje pačioje, kurioje važiavo prieš įvykstant autoįvykiui (b.l.5);

2) 2012 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio patrulio M. J. tarnybinis pranešimas bei bylos nagrinėjimo teisme duoti parodymai, kad atvykus į eismo įvykio vietą, V. B. automobilis „Audi A4“ stovėjo toje vietoje, kur įvyko susidūrimas, t.y. tunelyje. V. B. automobilis stovėjo toje vietoje, kaip nurodyta eismo įvykio schemoje. Pareigūnas nurodė, jog automobilis stovėjo truputį nelygiai savo eismo juostoje, apie 35 metrus nuo tunelio pradžios. Taip pat parodė, jog toje vietoje, kur vyko eismo įvykis visos juostos ėjo lygiai, dar buvo galima važiuoti tiesiai. Pareigūnas nustatė, kad įvykis buvo pačiame tunelyje, automobilio ‚Audi A4“ vairuotojas iš karto sustojo. Nurodė, jog buvo apgadinta priekinė automobilio dalis, truputį įlenktas priekinis sparnas (b.l.4, 29-30);

3) 2012 m. gruodžio 21 d. liudytojo V. B. paaiškinimas bei bylos nagrinėjimo teisme duoti parodymai, kad buvo didelė automobilių spūstis, jis įvažiavo į tunelį pirma eismo juosta, kurioje važiavę automobiliai sustojo dėl spūsties, o antros juostos automobiliai pradėjo judėti. Liudytojas parodė, kad pajuto kaip kažkas laužo jo automobilio veidrodėlį, tuomet jis pradėjo signalizuoti garsiniu signalu, rodyti, jog vairuotojas sustotų. Sėdėdamas savo automobilyje V. B. išgirdo, kaip automobilis kontaktuoja su jo automobilio sparnu ir priekine dalimi. Liudytojas parodė, jog iš eismo įvykio vietos nepajudėjo nei centimetro, išjungė variklį, įjungė avarinį. Nurodė, kad jis išlipo iš savo automobilio, pabėgo kelis metrus, pasivijo automobilį „Volkswagen Jetta III“, pabarbeno jam į stogą, kad sustotų, tačiau šis numojo ranka ir nuvažiavo. Tuomet nukentėjęs užsirašė jo numerį, paskambino 112 ir laukė pareigūnų, kurie atvažiavo po valandos. Liudytojas taip pat nurodė, kad automobilis „Volkswagen Jetta III“ kliudė jo automobilį galine dalimi (b.l.6, 31);

4) 2013 m. sausio 16 d. I. A. paaiškinimas bei bylos nagrinėjimo teisme duoti parodymai, kad jis nepastebėjo kito automobilio ir pajuto nestiprų stumtelėjimą į automobilio galinio vaizdo veidrodėlį, kuris nuo smūgio užsilenkė, po kelių metrų, išgirdo garsinį signalą, kad jis sustotų (b.l.11, 22).

5) fotonuotraukos, kuriose matyti automobilio „Volkswagen Jetta III“ ir automobilio „Audi A4“ apgadinimai (b.l.13-17);

Įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo abejoti dėl I. A. kaltės, padarius ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog nubaustasis, inkriminuotu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „Volkswagen Jetta III“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį važiuojantį automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, konstatuotina, jog I. A. pažeidė KET 132 punktą, kuriame nustatyta, jog „vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus“. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklaustas I. A. iš esmės neneigė aplinkybės, jog jis kliudė kito automobilio galinio vaizdo veidrodėlį, kadangi tiesiog nepastebėjo kito automobilio (b.l.22).

Nors apeliantas savo skunde nurodo, jog dėl eismo įvykio kaltas pats liudytojas V. B., kadangi jis turėjo iš susiaurėjusios eismo juostos persirikiuoti į pagrindinę eismo juostą, kuria tuo metu savo automobiliu judėjo I. A., tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos aiškiai matyti, jog liudytojo V. B. automobilis „Audi A4“ po eismo įvykio stovėjo siaurėjančioje juostoje, t.y. toje pačioje, kurioje judėjo pieš įvykstant autoįvykiui ir nors ankščiau minėtas automobilis užfiksuotas stovintis ne tiesiai, o 90 cm pasislinkęs link eismo juostos, kuria važiavo I. A., tačiau automobilis „Audi A4“ iš siaurėjančios juostos į šalia esančią pagrindinę eismo juostą išvažiavęs nebuvo. Be to, liudytojas V. B. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad eismo įvykio metu jo eismo juosta judėję automobiliai sustojo dėl spūsties, kai tuo tarpu antra eismo juosta automobiliai pradėjo judėti ir tuomet nukentėjusysis pajuto automobilių kontaktą. Tokiu būdu patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad liudytojas V. B., priešingai nei teigia apeliantas savo skunde KET 106 punkto, kuriame nurodyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi <...>, reikalavimų nepažeidė.

Nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog liudytojo V. B. parodymai yra prieštaringi, kad jo paaiškinime nurodytos aplinkybės skiriasi nuo bylos nagrinėjimo metu šio liudytojo duotų parodymų. Patikrinus byloje esančią medžiagą esminių prieštaravimų nenustatyta, tai, kad liudytojo paaiškinime nurodyta, jog jis važiavo Geležinio Vilko gatve ir jį kliudė pravažiuojantis automobilis, o bylos nagrinėjimo metu pastarais liudytojas nurodė, kad eismo įvykio metu jo automobilis stovėjo, buvo patikrinti ir įvertinti bylos nagrinėjimo teisme metu. V. B. prieš duodamas parodymus, buvo supažindintas su ATPK 187² str. įtvirtinta administracine atsakomybe už melagingus parodymus, nurodė, jog kontakto metu jo vairuojamas automobilis „Audi A4“, stovėjo, o automobilis „Volkswagen Jetta III“ važiavo. „Audi A4“ veidrodėlio apgadinimai (galinio vaizdo veidrodėlis nulenktas į priešingą pusę) patvirtina V. B. duotus parodymus, kad susidūrimo metu judėjo „Volkswagen Jetta III“, o ne jo vairuojamas ‚Audi A4“ automobilis, todėl laikytina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pašinti prieštaravimai esantys liudytojo V. B. parodymuose.

Dėl apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad I. A. iš eismo įvykio pasitraukė ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, atmestinas kaip nepagrįstas.

KET 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia; sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Šiuo konkrečiu atveju, nėra abejonių, kad asmuo suprato, jog sukėlė eismo įvykį iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Tai, kad nubaustasis suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje patvirtina jo elgesys po eismo įvykio. Kaip nurodo pats pažeidėjas po automobilių kontakto jis sustojo tik autobusų stotelėje dėl to, kad nenorėjo trikdyti ir taip labai intensyvaus automobilių eismo gatvėje. Tačiau nubaustojo iškelta versija, jog jis pastatęs savo automobilį nuėjo į įvykio vietą ir ten nerado automobilio su įjungtom avarinėm šviesom vertintina kritiškai kaip galimas siekis išvengti administracinės atsakomybės. Tai, kad liudytojas V. B. su apgadintu automobiliu stovėjo laukdamas policijos pareigūnų daugiau kaip valandą patvirtina byloje esantys V. B. bei policijos pareigūno M. J. parodymai, todėl neįtikėtina, kad šio automobilio pažeidėjas nepastebėjo. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad apelianto iškelta versija, jog jis nepadarė ATPK 130 str. 1 d. nustatyto pažeidimo, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Pagal I. A. bylos nagrinėjimo teisme metu duotus parodymus, jis susidūrimą jautė ir matė, todėl vadovaujantis KET 231-234 punktų reikalavimais, asmuo privalėjo nedelsdamas sustoti, įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba kviesti į eismo įvykio vietą policiją. Šių veiksmų I. A. neatliko ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atgal į eismo įvykio vietą nubaustasis negrįžo, to nepatvirtino liudytojas V. B., todėl laikytina, kad I. A. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad liudytojui V. B. pačiam iškvietus policijos pareigūnus, nebuvo tikslo išvažiuoti iš eismo įvykio vietos, nes jis negalėjo žinoti, kada atvažiuos policijos pareigūnai.

Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad šioje byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad I. A. vengė administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam. Šioje byloje apylinkės teismas nustatė, kad I. A. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas (apgadintas) kitam asmeniui priklausantis turtas. Be to, liudytojas V. B. nurodė, kad automobilio „Volkswagen Jetta III“ vairuotojas jam pareikalavus sustoti tik numojo ranka ir nuvažiavo. Teismas I. A. paaiškinimus, kad jis sustojo kiek toliau nuo eismo įvykio, kad jis sugrįžo, bet nerado automobilio su kuriuo įvyko kontaktas, motyvuotai vertino kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus, I. A. veikoje teisingai nustatė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyvųjį požymį – tyčią, ir ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo objektyvųjį požymį – žalą. Dėl to laikytina, kad apylinkės teismo priimtas nutarimas teisingas, dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų jo keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

I. A. advokato L. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras ŠumskasNuorašas tikras: Artūras ŠumskasTeisėjas