- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-26
- Bylos Nr.
- 2A-99-260/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Izolda Nėnienė, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- T. T., E. T.
- Atsakovas
- AB LESTO
- Trečiasis asmuo
- A. T.
- Advokatai
- Dominykas Varnas, Dalius Baranauskas
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui T. T., ieškovų ir trečiojo asmens atstovui advokatui Dominykui Varnui, atsakovo atstovui advokatui Daliui Baranauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. T. ir T. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1525-521/2010 pagal ieškovų E. T. ir T. T. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovui AB LESTO (iki reorganizacijos buvusi AB „VST“), trečiasis asmuo A. T., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai E. T. ir T. T. ieškiniu, patikslintu ieškiniu (b.l.2-4, 87) prašė priteisti solidariai ieškovams iš atsakovo 10.264,67 Lt turtinės žalos ir 850 Lt neturtinės žalos, viso 11.114,67 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2000 05 11 ieškovas E. T. ir AB „Lietuvos energija“ pasirašė Elektros energijos pardavimo (tiekimo)-pirkimo(vartojimo) buities vartotojui (gyventojui) sutartį Nr.(duomenys neskelbtini). 2008 09 22 dėl nudegusio nulinio laido sugedo elektros prietaisai: šaldytuvas 1 vnt., televizorius 1 vnt., garų surinkėjas 1 vnt., skaitmeninis TV imtuvas 1 vnt., mikrobanginė krosnelė 1 vnt., kompiuteris 1 vnt., monitorius 1 vnt., telefonų buitiniai įkrovikliai 2 vnt., buitinis elektros srovės keitiklis iš 220 V į 12 V 1 vnt.. 2008 09 23 ieškovai raštu kreipėsi į AB „VST“ Kauno miesto skyriaus viršininką ir prašė atlyginti susidariusius nuostolius. AB „VST“ Kauno regiono Kauno miesto skyrius atliko tyrimą ir surašė 2008 09 22 (duomenys neskelbtini) įvykio tyrimo aktą, kuriame konstatavo, kad elektros energijos tiekimas E. T. sutriko dėl jam nuosavybės teise priklausančių įrenginių susidėvėjimo, taip pat dėl įrenginių konstravimo defektų ir kitų trūkumų E. T. priklausančiame vidaus tinkle. Ieškovai, nesutikdami su akte nurodytomis aplinkybėmis, pakartotinai kreipėsi dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakymo negavo.
Atsakovas nesutiko su ieškiniu, nurodė, kad AB „VST“ Kauno regiono Kauno miesto skyriaus 2008 09 22 (duomenys neskelbtini) įvykio tyrimo aktu buvo konstatuota, kad elektros energijos tiekimas E. T. sutriko dėl jam nuosavybės teise priklausančių įrenginių susidėvėjimo, taip pat dėl minėtų įrenginių konstravimo defektų ir kitų trūkumų E. T. priklausančiame vidaus tinkle, t.y. elektros energijos tiekimas sutriko dėl nukentėjusioje veiksmų ar neveikimo (elektros energijos vartotojas nesilaikė teisės aktuose nustatytų elektros įrenginių eksploatavimo reikalavimų bei neužtikrino tinkamos jam priklausančių įrenginių priežiūros). Minėtu aktu E. T. taip pat buvo rekomenduota jam nuosavybės teise priklausančiame įvadiniame apskaitos skyde atlikti darbus, kurių metu užtikrinti įvadinio nulinio laido ir laidininko iki elektros energijos apskaitos prietaiso iš kurio laidininkas nueina į vartotojo vidaus elektros tinklus vientisumą ir privalomai įžeminti nulinį laidą, t.y. įvadiniame apskaitos skyde nulinius laidininkus sujungti varžtais su įžeminimo laidininku, kurio įžeminimo varža turi būti ne didesnė kaip 10 omų. Atsižvelgiant į tai, kad E. T. nuostolius patyrė dėl savo veikos, AB „VST“ atsisakė atlyginti jo patirtus nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 17 d. sprendimu (b.l. 142-148) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų T. T. ir E. T. atsakovui AB „VST“ po 1.134,38 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovų valstybės naudai po 13,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, padarė išvadą, jog atsakovas neturi atsakyti už galimus nuostolius, kuriuos ieškovai galėjo patirti dėl to, kad E. T. savarankiškai darė poveikį elektros prietaisams. Teismas rėmėsi AB „VST“ Kauno regiono Kauno miesto skyriaus 2008 09 22 (duomenys neskelbtini) įvykio tyrimo aktu, kuriame konstatuota, kad elektros energijos tiekimas E. T. sutriko dėl E. T. nuosavybės teise priklausančių įrenginių susidėvėjimo, taip pat dėl minėtų įrenginių konstravimo defektų ir kitų trūkumų E. T. priklausančiame vidaus tinkle, t.y. elektros energijos tiekimas sutriko dėl nukentėjusioje veiksmų ar neveikimo (elektros energijos vartotojas nesilaikė teisės aktuose nustatytų elektros įrenginių eksploatavimo reikalavimų bei neužtikrino tinkamos jam priklausančių įrenginių priežiūros). Kad ieškovas E. T. jau nuo 1996 m. darė poveikį jam nuosavybės teise priklausančiai įvadinei elektros apskaitos spintai (skydeliui) ir įvadiniam kabeliui, patvirtina ieškovui E. T. 1996 m. gruodžio 21 d. surašytas Elektros energijos vartojimo taisyklių pažeidimo aktas Nr. 082249 (b.l.45), 2006 m. gruodžio 27 d. neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 06 000286 (civilinė byla Nr. 2-9969-528/2008, b.l.9). Be to teismas, remdamasis AB „VST“ ir ieškovų T. T. bei E. T. pasirašytu 2008 m. spalio 2 d. apžiūros aktu, nustatė, kad apskaitos skydas ir įvadinis kabelis į elektros oro liniją yra vartotojo E. T. nuosavybė, t.y. vartotojo, tarpusavio sutartis ieškovui priklausančius elektros tinklo įrenginius perduoti eksploatuoti operatoriui (atsakovui) nesudaryta, todėl atsakovas nėra atsakingas už galimus nuostolius. Netenkinus reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo, teismas netenkino ir ieškovų reikalavimo dėl 850 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 150-152) ieškovai E. T. ir T. T. prašo panaikinti 2010 m. gegužės 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantų nuomone, Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl sekančių argumentų:
1. Ginčo esmė ir atsakovo keliamo nesutikimo su ieškiniu argumentas - ar elektros linijos atvadas priklauso ieškovui, ar atsakovui. Nuo atsakymo priklauso ir kitų ieškinio argumentų bei reikalavimų dėl atsakomybės, žalos dydžio ir pobūdžio vertinimas bei tenkinimas, kadangi Abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą (CK 6.386 str. 3 d., 6.387 str. 2 d.).
2. Byloje nustatyta, kad elektros linijos gedimas, dėl kurio sugedo iš viso 10 ieškovų elektros prietaisų, įvyko šios elektros tinklo atvade nuo oro linijos, apie 40 centimetrų atstumu iki oro linijos, esančios maždaug 8 metrų aukštyje. Ieškovas E. T. nėra ir nebuvo šios linijos ir/ar atvado savininkas, be to, joks nuosavybės ar atsakomybės ribų aktas tarp šalių nėra ir nebuvo sudarytas.
3. Pagal 2008 09 22 įvykio metu galiojusias Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles, elektros tinklo nuosavybės riba tarp operatoriaus ir vartotojo nustatoma pagal tinklų turtinį priklausymą ir nurodoma elektros tinklų nuosavybės ribų akte arba sudarytoje sutartyje (19 p.) Jokio „Elektros tinklų nuosavybės ribų" akto nėra, jis nebuvo pasirašytas dėl atsakovo aplaidumo. 2000 05 22 Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje minėto elektros tinklo nuosavybės riba taip pat nenustatyta, nors jos 3.2 punkte nurodoma, kad šalių „atsakomybės ribos vieta nurodyta objekto elektros tinklų nuosavybės ir eksploatacijos atsakomybės ribų akte". Tokio akto taip pat nėra.
4. Jokių aprašyto (linijos, atvado) gedimo šalinimo išlaidų atsakovas iki šiol per 1,5 metų nėra pareikalavęs atlyginti, gedimą pašalino pats, savo lėšomis ir darbo jėga. Tą patvirtina tiek atsakovo darbuotojų įvykio dieną surašyti rašytiniai paaiškinimai, tiek ir atsakovo 2008 09 22
(duomenys neskelbtini) įvykio tyrimo aktas (b.l. 31-34).
5. Teismas ir atsakovas rėmėsi vėliau, t.y. po įvykio sudarytu 2008 10 02 elektros energijos imtuvų/prietaisų Apžiūros aktu, kuriame neaiškiomis aplinkybėmis atsirado papildomas įrašas „Apskaitos skydas ir įvadinis kabelis - vartotojo nuosavybė“. Prietaisų apžiūros metu buvo apžiūrimi elektros energijos prietaisai ir imtuvai, bet ne nustatinėjama elektros tinklo nuosavybės riba. Ieškovų parašai yra po žodžiais „Apžiūroje dalyvavo:", o ne po „su nuosavybės riba sutinku“ ar pan. Teismas padarė išvadą, kad Aktas yra prilygintinas aukščiau minėtiems reikalaujamiems sudaryti elektros tinklų nuosavybės ribų aktui ar objekto elektros tinklų nuosavybės ir eksploatacijos atsakomybės ribų aktui, suteikė jam susitarimo (sandorio) dėl nuosavybės teisės nustatymo galią, tačiau tai prieštarauja CK 1.63 str. 1 d., 1.64 str. ir 1.71 str. 2 d. nuostatoms. Net jei šį 2008 10 02 prietaisų Apžiūros aktą ir būtų galima laikyti „nuosavybės ribų (nustatymo) aktu“, jis pasirašytas praėjus 10 dienų po įvykio ir neturi jokios įtakos iki žalos 2009 09 22 padarymo egzistavusiems teisiniams santykiams. Teismas ir atsakovas nepagrįstai nurodė, kad ieškovui reiktų ginčyti minėtą Aktą, tačiau jis neturi jokios valios išraiškos, nesukuria jokių teisinių pasekmių nuosavybės ribų klausimu, nepakeičia ir kitaip neįtakoja 2008 09 22 buvusių aplinkybių. Aktas sudarytas tik vienu egzemplioriumi, ieškovams jis įteiktas nebuvo, dėl to atsakovas turėjo visas galimybes tiek suformuoti patį akto šabloną, tiek jame prirašyti atitinkamas pastabas, nesupažindindamas su jomis ieškovų.
6. 2000 05 11 tarp ieškovo E. T. ir AB „Lietuvos energija“ sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis. Pagal CK 6.350 str. 2 d., Vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyse negali būti sąlygų, pasunkinančių vartotojo (pirkėjo) padėtį arba panaikinančių ar suvaržančių vartotojo (pirkėjo) teisę pareikšti ieškinį pardavėjui dėl sutarties sąlygų pažeidimo. Ši norma aiškintina atsakovo nenaudai, t.y. dėl Sutarties priedo - Elektros tinklų nuosavybės ribų akto - nebuvimo negali pasunkėti pirkėjo padėtis, o ir šios sutarties spragos negali būti vienašališkai aiškinamos pardavėjo naudai.
7. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklių), patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 10 07 įsakymu Nr.4-350, 21 punktas nustatė 7 pagrindinius principus (21.1-21.7), kurie taikomi Nustatant elektros tinklų nuosavybės ribas, jeigu išduotose projektavimo techninėse sąlygose ir (ar) sutartyje nėra nustatyta kitaip. Atsakovas jokių projektavimo techninių sąlygų į bylą nepateikė, jų nėra. 21.7 punktas skelbė, jog jei atvadas į įvadinę elektros apskaitos spintą (skydelį) yra operatoriaus nuosavybė, o įvadinė elektros apskaitos spinta (skydelis) - vartotojo nuosavybė, nuosavybės riba nustatoma ant atvado prijungimo gnybtų įvadinėje elektros apskaitos spintoje (skydelyje). Sutarties sudarymo metu 1999-2001 m. galiojusių analogiškų Taisyklių 12 p. nustatė, kad Elektros tinklo eksploatavimo riba tarp Tiekėjo ir Vartotojo nustatoma elektros tinklo nuosavybės ribų akte, atsižvelgiant į elektros tiekimo schemas; 12.7 jei Vartotojas prijungiamas prie žemosios įtampos orinės elektros linijos, kuri yra Tiekėjo nuosavybė, eksploatavimo riba nustatoma taip: kai atvadas įrengtas požeminiu ar oriniu kabeliu - ant kabelio prijungimo gnybtų įvadinėje apskaitos spintoje (skydelyje), o kai atvadas įrengtas izoliuotu laidu - laidų prijungimo vietoje ant izoliatorių, kurie yra ant Vartotojo pastato sienos arba ant atvado metalinio vamzdžio. Nėra ginčo dėl to, kad atvadas (orinis kabelis) nudegė/nutrūko virš apskaitos skydelio, maždaug 7,5 metrų aukštyje prie atsakovo žemosios įtampos orinės elektros linijos. Tiek 1999 m., tiek 2005 m. Taisyklėse aptariami gnybtai yra apskaitos skydelyje, tarp kurio ir ieškovo namo joks gedimas neįvyko. Laidas nutrūko kitoje tinklo dalyje, einančioje nuo skydelio iki orinės linijos, taigi, nepriklausančioje ir nepriklausiusioje vartotojui E. T..
8. Jei 2000 05 11 Sutarties pasirašymo metu atsakovas ir būtų pasiūlęs pasirašyti jo priedą dėl abiejų šalių nuosavybės ir eksploatavimo ribų nustatymo, jis būtų buvęs sudarytas toks, kokį numatė 1999 m. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 12.7 punktas, t.y. orinės linijos atvadą priskiriant atsakovo nuosavybei. Atitinkamai, įsigaliojus 2005 m. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėms, jų 21.7 punktas aiškintinas kaip aptariantis būtent atsakovo, o ne ieškovo E. T. nuosavybės teises į „atvadą į įvadinę elektros apskaitos spintą“.
9. Teismo išvados, kad dalis prietaisų ieškovams buvo suremontuoti nemokamai, nepanaikina atsakovo pareigos atlyginti visą žalą ir prieštarauja visiško žalos atlyginimo principui, įtvirtintam CK 6.251 str. 1 d. Elektros prietaisai buvo sugadinti, ieškovai turi teisę reikalauti atlyginti sugadintų prietaisų vertę ir perduoti juos atsakovui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 157-161) atsakovas AB „VST“ prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Jis nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių 20 p. kiekviena iš elektros energijos tiekimo ar pirkimo-pardavimo sutarties šalių, laikydamasi aplinkos apsaugos reikalavimų, atsako už savo tinklo elektros įrenginių priežiūrą, eksploatavimą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. Kadangi apskaitos skydas ir įvadinis kabelis į elektros oro liniją yra vartotojo E. T. nuosavybė, AB „VST“ nėra atsakinga už galimus nuostolius, kurie galėjo atsirasti dėl to, kad E. T. netinkamai eksploatavo jam nuosavybės teise priklausančius elektros įrenginius. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas, spręsdamas šį ginčą, privalėjo vadovautis CK 6.193 str. 4 d. Minėta įstatymo norma turi būti taikoma tada, kai kyla ginčas dėl sutarties aiškinimo. Šiuo konkrečiu atveju ginčo dėl 2000 05 22 Elektros energijos pardavimo (tiekimo) - pirkimo (vartojimo) buities vartotojui (gyventojui) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) aiškinimo neturėtų būti, nes joje nėra nurodyta nei AB „VST“, nei E. T. elektros įrenginių nuosavybės ir atsakomybės ribos. Faktines aplinkybes dėl elektros įrenginių nuosavybės ir atsakomybės ribų patvirtina E. T. ir AB „VST“ pasirašytas 2008 m. spalio 21 d. Apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad apskaitos skydas ir įvadinis kabelis į elektros oro liniją yra vartotojo E. T. nuosavybė. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas, spręsdamas šį ginčą, privalėjo vadovautis Taisyklių 21.7 p., nes minėta norma turi būti taikoma tik tokiu atveju, kai atvadas į įvadinę elektros apskaitos spintą (skydelį) yra operatoriaus nuosavybė, o įvadinė elektros apskaitos spinta (skydelis) yra vartotojo nuosavybė. Šioje konkrečioje situacijoje ne tik įvadinė elektros apskaitos spinta (skydelis), bet ir atvadas į ją priklauso apeliantui E. T., todėl apeliantų argumentai yra atmestini. Remiantis Taisyklių 25 punktu AB „VST“ galėtų eksploatuoti E. T. priklausantį atvadą į jam priklausančią įvadinę apskaitos spintą (skydelį) tik esant tarpusavio susitarimui. Atsakovas su apeliantu T. T. nėra sudaręs jokių sutarčių, jis nėra elektros energijos vartotojas, todėl AB „VST“ neturi atlyginti jokių T. T. nuostolių, kurie atsirado dėl kitam apeliantui – E. T. priklausančių elektros įrenginių, bei į bylos nagrinėjimą neįtraukto trečiojo asmens A. T. priklausančių elektros įrenginių susidėvėjimo. Atsakovo nuomone, apeliantai nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde neįrodė patirtų nuostolių dydžio ir AB „VST“ kaltės dėl galimų nuostolių. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, nes neturinė žala dėl netinkamo paslaugų suteikimo nėra atlyginama, išskyrus jei ji atsirado dėl gyvybės atėmimo ar sveikatos sužalojimo (CK 6.299 str. 1 d. 1p.).
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas T. T. ir ieškovų bei trečiojo asmens atstovas prašė apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti ieškovams iš atsakovo 9946,67 Lt žalos atlyginimą bei palūkanas. Jie paaiškino, kad paskaičiuojant žalos dydį nepagrįstai nurodė 549 Lt už buitinį įkroviklį ir 619 Lt už mobilų telefoną. Atsakovo atstovas apeliacinį skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog atsakovas neturi atsakyti už galimus nuostolius, kuriuos ieškovai galėjo patirti dėl to, kad E. T. savarankiškai darė poveikį elektros prietaisams, kad elektros energijos tiekimas E. T. sutriko dėl E. T. nuosavybės teise priklausančių įrenginių susidėvėjimo, taip pat dėl minėtų įrenginių konstravimo defektų ir kitų trūkumų E. T. priklausančiame vidaus tinkle, t.y. elektros energijos tiekimas sutriko dėl nukentėjusioje veiksmų ar neveikimo (elektros energijos vartotojas nesilaikė teisės aktuose nustatytų elektros įrenginių eksploatavimo reikalavimų bei neužtikrino tinkamos jam priklausančių įrenginių priežiūros). Pirmiausia, teisėjų kolegijos nuomone, negalima pripažinti įrodytu, kad 2008 09 22 elektros prietaisai (duomenys neskelbtini) name Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, į kurį elektros energija tiekė atsakovas, buvo sugadinti dėl to, kad pats elektros energijos vartotojas nesilaikė teisės aktuose nustatytų elektros įrenginių eksploatavimo reikalavimų, taip pat pats neužtikrino jam priklausančių įrenginių priežiūros. Byloje nepateikta įrodymų apie priežastinį ryšį tarp 1996 12 21 užfiksuoto Elektros vartojimo taisyklių pažeidimo fakto ir 2008 09 22 įvykio. Be konkrečių įrodymų negalima pripažinti, kad prieš daugiau kaip 10 metų padaryti pažeidimai būtų sąlygoję 2008 09 22 elektros tiekimo sutrikimus. Be to, pirmosios instancijos teismas be pagrindo sutiko su atsakovo nurodyta aplinkybe, jog elektros energijos tiekimas konkrečiu atveju sutriko dėl defektų ir trūkumų E. T. priklausančiame vidaus tinkle.
Byloje nustatyta, kad elektros linijos gedimas, dėl kurio, kaip nurodo ieškovai, sugedo iš viso 10 ieškovų elektros prietaisų, įvyko elektros tinklo atvade nuo oro linijos, apie 40 centimetrų atstumu iki oro linijos, esančios maždaug 8 metrų aukštyje. Sutikti su atsakovo teiginiais, kad šio atvado savininkas yra ieškovas E. T., negalima. Ieškovas nėra ir nebuvo šio atvado savininkas, nes su juo nebuvo sudarytas elektros tinklo nuosavybės ribų aktas, patvirtinantis, kad atvadas yra vartotojo nuosavybė. Toks aktas privalėjo būti sudarytas, sudarant su vartotoju E. T. Elektros energijos pardavimo (tiekimo) – pirkimo(vartojimo) buities vartotojui (gyventojui) sutartį 2000 05 22 (b.l.7), nes to reikalavo Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Ūkio ministro 1999 09 22 įsakymo Nr. 319 11 punktas. Atsakovui nesudarius paminėto akto, teismas vertina, kad pagal sutarties sudarymo metu tomis pačiomis taisyklėmis nustatytus nuosavybės ribų nustatymo pricipus, įtvirtintus taisyklių 12.7 punkte, vartotojo nuosavybės ribos yra nuo kabelio, ateinančio nuo orinės elektros linijos, prijungimo gnybtų įvadinėje apskaitos spintoje (skydelyje). Nors atsakovas, nustatydamas vartotojo nuosavybės ribas, ir rėmėsi 2008 10 02 Apžiūros aktu (b.l. 38), tačiau tai darė nepagrįstai. Šiuo aktu, kaip leidžia vertinti pats parengtas akto blankas, buvo konstatuota, kokie prietaisai sugadinti. Nuosavybės ribų įrašymas tokiame akte negali pakeisti elektros energijos tiekimo sutarties priedo –nuosavybės ribų akto. Taip vertindama, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad su fiziniu asmeniu sudaryta energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis (CK 6.383 str. 4 d.), o vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyse negali būti sąlygų pasunkinančių vartotojo padėtį.
Pripažinus, kad atvadas yra tiekėjo nuosavybė, pripažintina, kad atsakovas yra atsakingas už ieškovų nurodytų elektros prietaisų sugadinimą. Sutinkamai su CK 6.386 str. 3 d., 6.387 str. 2 d., abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą.
Apsvarsčiusi ieškovo reikalavimus priteisti jiems žalos, padarytos dėl netinkamo elektros energijos 2008 09 22 tiekimo, atlyginimą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad kartu gyvenantys E. T. ir T. T., yra tinkami ieškovai, kurie turi teisę reikalauti, kad žala jiems būtų atlyginta bendrai, nors pagal sutartį elektros vartotojas yra tik vienas iš ieškovų. Kartu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovai pagrįstai reikalauja atlyginti 1528 Lt dydžio žalą. Tokio dydžio žalą sudaro ieškovų patirti nuostoliai: 420 Lt remontuojant garų surinkėją, 50 Lt remontuojant kompiuterį, 59 Lt remontuojant monitorių, 45 Lt remontuojant buitinį įkroviklį, taip pat 54 Lt nepataisomai sugadinus buitinį elektros srovės keitiklį ir 900 Lt nepataisomai sugadinus monitorių. Tokio dydžio nuostolius patvirtinančius įrodymus ieškovai pateikė byloje (b.l.15, 16, 17, 19) Nors ieškovai ir nepateikė monitoriaus įsigijimo kainą patvirtinančių įrodymų, teisėjų kolegija pripažįsta, kad 900 Lt monitoriaus kaina 2006 metais buvo reali.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškiniu nepagrįstai ieškovai reikalavo kaip žalos atlyginimą priteisti jiems 9586,67 Lt. ( 11114,67 – 1528 = 9586,67 Lt.).
1168 Lt žalos atlyginimo už buitinį įkroviklį ir už mobilų telefoną ieškovai atsisakė nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. 1186,95 Lt už šaldytuvą, 5847,72 Lt už televizorių, 175 Lt už skaitmeninį TV imtuvą, 359 Lt už mikrobanginę krosnelę ieškovai reikalauja nepagrįstai, nes šie prietaisai suremontuoti, tinkami naudoti, taigi atsakovai dėl to nuostolių nepatyrė. 850 Lt neturtinės žalos atlyginimą priteisti nėra pagrindo, nes ieškovai reikalavimą priteisti jiems 850 Lt papildomas išlaidas pakeitę bylos nagrinėjimo metu reikalavimu priteisti jiems 850 Lt neturinę žalą, iš esmės net neįrodinėjo, jog tokio dydžio neturtinė žala jiems buvo padaryta.
Apibendrindama aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, dėl ko teisėjų kolegija naikina Kauno miesto apylinkės teismo 2010 05 17 sprendimą ir priima naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovams 1528 Lt žalos atlyginimą, o likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Bylos nagrinėjimo metu visas ieškovo AB „VST“ teises bei pareigas po reorganizacijos perėmė AB LESTO, Kauno apygardos teismas atsakovą AB „VST“ pakeitė atsakovu UAB LESTO, todėl naują sprendimą teisėjų kolegija priima naujo atsakovo atžvilgiu.
Priimant naują sprendimą ir ieškinį tenkinant iš dalies, naujai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovas T. T. byloje sumokėjo iš viso 667 Lt žyminį mokestį, t.y. 334 Lt paduodamas ieškinį ir 333 Lt paduodamas apeliacinį skundą (b.l. 5 ir 149). Taip pat šis ieškovas sumokėjo 2250 Lt advokato, atstovavusio ieškovus byloje pagalbai apmokėti (b.l. 135). Iš viso jis turėjo sumokėti 666,88 Lt žyminį mokestį, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovas T. T. turėjo 2916,88 Lt pagrįstų bylinėjimosi išlaidų. Dalis šios sumos, proporcinga patenkintų ieškovo reikalavimų daliai (13,75 %), kuri sudaro 401,10 Lt, priteistina jam iš atsakovo (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Atsakovas nagrinėjant bylą turėjo 4839,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Visos šios išlaidos skirtos apmokėti advokato teisinei pagalbai (b.l. 98, 100, 137, 166, 176). Dalis šių išlaidų sumos, proporcinga atmestų ieškovų reikalavimų daliai (86,25 %), kuri sudaro 4174,30 Lt , priteistina jam iš ieškovų, lygiomis dalimis – po 2087,15 Lt – iš kiekvieno (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Ieškinį tenkinant iš dalies, aukščiau nurodytomis proporcijomis iš atsakovo ir ieškovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teisme procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra 27,50 Lt, apeliacinės instancijos teisme 13,50 Lt, todėl 5,30 Lt priteisina iš atsakovo ir 35,70 Lt , lygiomis dalimis (po 17,85 Lt) iš ieškovų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės LESTO (į.k. 302577612; buveinės adresas: Žvejų g. 14,Vilnius) 1528 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt aštuonis litus) ieškovams E. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. T. (a.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės LESTO (į.k. 302577612; buveinės adresas: Žvejų g. 14,Vilnius) 401,10 Lt (keturis šimtus vieną litą ir 10 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui T. T. (a.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo E. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2087,15 Lt (du tūkstančius aštuoniasdešimt septynis litus ir 15 centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui akcinei bendrovei LESTO (į.k. 302577612; buveinės adresas: Žvejų g. 14,Vilnius).
Priteisti iš ieškovo T. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2087,15 Lt (du tūkstančius aštuoniasdešimt septynis litus ir 15 centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui akcinei bendrovei LESTO (į.k. 302577612; buveinės adresas: Žvejų g. 14,Vilnius).
Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės LESTO (į.k. 302577612; buveinės adresas: Žvejų g. 14,Vilnius) 5,30 Lt (penkis litus ir 30 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovo E. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 17,85 Lt (septyniolika litų ir aštuoniasdešimt penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovo T. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 17,85 Lt (septyniolika litų ir 85 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.