Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos J. B. prašymą dėl išieškomos sumos išdėstymo ir delspinigių dydžio sumažinimo, suinteresuoti asmenys A. K., antstolis Giedrius Jonauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

antstolis Giedrius Jonauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2013-02-20 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 246,94 Eur ir 11,72 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną išieškojimo iš skolininkės J. B. individualios įmonės išieškotojos A. K. naudai.

2017-09-20 teisme gautas pareiškėjos J. B. prašymas sumažinti J. B. individualios įmonės mokėtiną sumą A. K. iki 1 481,64 Eur, atsižvelgiant į pareiškėjos sunkią finansinę padėtį bei suinteresuoto asmens neaktyvumą, išdėstyti nurodytos sumos mokėjimą 12 mėnesių, pradedant nuo 2017-10-31, teismui atmetus šį prašymą, priteistą sumą išdėstyti 30 mėnesių laikotarpiui, atsižvelgiant į pareiškėjos sunkią finansinę padėtį. Nurodo, kad pareiškėja gavo iš antstolio Giedriaus Jonausko patvarkymą, kuriuo reikalauja sumokėti skolą A. K. pagal 2013-02-30 Darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta išieškoti iš J. B. individualios įmonės 852 Lt nesumokėtą vidutinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), 40,48 Lt vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atsiskaitymo. Pareiškėja teigia, kad apie sprendimo reikalavimų mastą iš dalies buvo informuota tik 2017 metais, gavusi iš antstolio raginimą bei patvarkymą. A. K. sąmoningai nesikreipė nei į pareiškėją, nei į antstolį 4 metus siekdama padidinti išieškomą sumą, o dabar antstolis atsiuntė reikalavimą 246,94 Eur darbo užmokesčiui, 11,72 Eur delspinigiams už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną bei 1 088,62 Eur preliminaraus užmokesčio antstoliui išieškojimui. Mano, kad reikalaujama suma nepagrįstai didelė ir turi būti sumažinta. Teigia, kad nei dabar reikalaujama suma, nei ją sumažinus, skola negali būti sumokėta iškart. Be šio skolinio įsipareigojimo J. B. individuali įmonė vykdo ir kitus įsipareigojimus. Teigia, kad siekia atsiskaityti su visais kreditoriais, išsaugoti įmonę, atkurti mokumą. Įmonė už 2016 metus gavo 80 426 Eur pajamų – įplaukų už prekes, neatskaičius mokesčių. Pagal 2017 metų pusmečio įmonės kasos knygos išrašus matyti, kad sausio mėnesį pajamų buvo 3 023 Eur, vasario mėnesį – 2 797,09 Eur, kovo mėnesį – 4 647,97 Eur, kovo mėnesį - 4 647,97 Eur, balandžio mėnesį – 2 976,62 Eur. Jeigu bus tenkinami vien A. K. interesai, įmonė nebegalės veikti ir vis tiek bus nepajėgi atsiskaityti su pareiškėja, o tuo pačiu ir su kitais kreditoriais.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė prašė tenkinti prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatyta, kad antstolis Giedrius Jonauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2013-02-20 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 246,94 Eur ir 11,72 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (2017-06-30 dienai sudaro 11 947,10 Eur) išieškojimo iš skolininkės J. B. individualios įmonės išieškotojos A. K. naudai. Pareiškėja prašo sumažinti J. B. individualios įmonės mokėtiną sumą A. K. iki 1 481,64 Eur, atsižvelgiant į pareiškėjos sunkią finansinę padėtį bei suinteresuoto asmens neaktyvumą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (šiuo atveju, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimas) įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Darbo ginčų komisijai priėmus 2013-02-20 sprendimą, kuriuo buvo priteistos iš pareiškėjos 11,72 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną delspinigiai. Pareiškėja neskundė tokio sprendimo, minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl vykdytinas. Teisinio ir faktinio pagrindo sumažinti priteistų ir išieškotinų delspinigių dydį nėra, todėl pareiškėjos prašymas sumažinti delspinigių dydį netenkintinas. Šiuo atveju, svarstytinas klausimas dėl išieškomos sumos išdėstymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Baudos išdėstymą mokėti dalimis pareiškėja grindžia sunkia turtine padėtimi. Teigia, kad siekia atsiskaityti su visais kreditoriais, išsaugoti įmonę, atkurti mokumą. Įmonė už 2016 metus gavo 80 426 Eur pajamų – įplaukų už prekes, neatskaičius mokesčių. Pagal 2017 metų pusmečio įmonės kasos knygos išrašus matyti, kad sausio mėnesį pajamų buvo 3 023 Eur, vasario mėnesį – 2 797,09 Eur, kovo mėnesį – 4 647,97 Eur, kovo mėnesį - 4 647,97 Eur, balandžio mėnesį – 2 976,62 Eur. Pagal pridedamą banko išrašą matyti, kad rezervuota 15 289,02 Eur suma: antstolis G. Jonauskas išieško 12 324,08 Eur, VSDFV – 1 027,91 Eur, antstolė L. Pužienė – 312,08 Eur, Valstybinė mokesčių inspekcija – 166,70 Eur, antstolė Viktorija Vėliuvienė – 193,80 Eur, antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė – 37,34 Eur, VĮ Registrų centrui PLAIS mokestis – 28,35 Eur. Pažymėtina, kad Darbo ginčų komisijos 2013-02-20 priimtame sprendime nurodyta, kad atsakovė J. B. individuali įmonė atsiliepime į prašymą nurodė, kad įmonėje yra sudėtinga finansinė situacija, ši situacija buvo žinoma Darbo ginčų komisijai priimant sprendimą. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad jos įmonės turtinė padėtis pasikeitė nuo 2013-02-20 Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo. Atsakovė į Komisijos posėdį neatvyko, apie komisijos posėdžio datą, vieta ir laiką jai pranešta tinkamai. Pareiškėja nurodė, kad ji tik 2017 metais buvo informuota apie sprendimo reikalavimų mastą. Iš to darytina išvada, kad pati pareiškėja nesidomėjo Darbo ginčų komisijos nagrinėjama byla. Taipogi pareiškėja turėjo teisę ginčyti Darbo ginčų komisijos sprendimu iš jos priteistų delspinigių dydį, tačiau nepasinaudojo šia savo teise, todėl prašymas sumažinti delspinigių dydį atmestinas.

Pareiškėja taip pat teigia, kad A. K. sąmoningai nesikreipė nei į pareiškėją, nei į antstolį 4 metus siekdama padidinti išieškomą sumą. Pažymėtina, kad išieškotoja nepraleido termino kreiptis į antstolį dėl priteisto darbo užmokesčio ir delspinigių išieškojimo, antstolis nenustatė jokių kliūčių priimti vykdyti Darbo ginčų komisijos sprendimą (CPK 606 straipsnis). Šiuo atveju, pati išieškotoja turėjo teisę nuspręsti, kada jai kreiptis į antstolį.

Be to, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į Darbo ginčų komisijos sprendimo neįvykdymo laikotarpį ir neigiamas išieškotojai A. K. sukeliamas sprendimo nevykdymo pasekmes. Nagrinėjamu atveju sprendimo vykdymo išdėstymas neužtikrintų spartesnio sprendimo įvykdymo, pareiškėja daugiau kaip per keturis metus neišmokėjo A. K. jai neišmokėto darbo užmokesčio. Šiuo atveju pažymėtina ir ta aplinkybė, kad teismo posėdyje pareiškėjos atstovė nurodė, kad pareiškėja suinteresuotam asmeniui nėra sumokėjusi jokios priteistos pinigų sumos dalies. Buvusio darbdavio interesai nagrinėjamu atveju negali būti iškeliami aukščiau už buvusio darbuotojo interesus tokioje situacijoje.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nėra duomenų suteikiančių pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti Darbo ginčų komisijos sprendimo vykdymą, todėl pareiškėjos prašymas yra atmestinas (CPK 284 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti prašymą dėl išieškomos sumos išdėstymo ir delspinigių dydžio sumažinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.