Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-21 · Administracinė byla Nr. eI-7426-811/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-21
Bylos Nr.
eI-7426-811/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02007-2016-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
G. G.
Atsakovas
Vaikų išlaikymo fondo administracijai
Kategorijos
  • 1.6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-7426-811/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02007-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 1.6.8; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

dalyvaujant atsakovės atstovei Ramintai Juzėnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. G. skundą atsakovei Vaikų išlaikymo fondo administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir termino paduoti skundą atnaujinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja G. G. 2016-05-16 kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2016-06-01, prašydama: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti; 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016-05-02 sprendimą „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“ Nr. 2R-133(4R-284) (toliau – ir Sprendimas); 3) panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VIFA) direktoriaus 2015-02-15 sprendimą „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“ Nr. V3-1752 (toliau – ir Sprendimas Nr. V3-1752); 4) įpareigoti VIFA atšaukti 2016-02-15 raštą „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo“ Nr. (VI-182/2014)D2-3557.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-06-10 nutartimi priimta nagrinėti pareiškėjos G. G. patikslinto skundo dalis, kuria prašoma: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti, 2) panaikinti Komisijos Sprendimą.

Šalies argumentai

Pareiškėja paaiškino, kad VIFA direktorius Sprendimu Nr. V2-1752 nusprendė pareiškėjos dukrai E. G., g. 2012-01-30, nuo 2015-01-30 nutraukti išmokų iš vaikų išlaikymo fondo (toliau – ir Fondas) mokėjimą (toliau – ir Sprendimas Nr. V2-1752). Pareiškėja 2016 m. kovo mėn. gavo VIFA 2015-02-15 raštą Nr. (VI-182/2014)D2-3557, iš kurio sužinojo, kad VIFA gavo iš Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-01-22 nutartį Nr. D1-1105 ir tuo pagrindu VIFA direktorius priėmė Sprendimą Nr. V2-1752. Minėtame rašte taip pat buvo nurodyta, kad susidariusią 573,68 Eur dydžio permoką už laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn., vadovaujantis Išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-12-11 įsakymu Nr. A1-356, (toliau – ir Aprašas), 10 p. pareiškėja privalo grąžinti Fondui. VIFA Sprendimas Nr. V2-1752 yra neteisėtas ir nepagrįstas, atsakovė taip pat nepagrįstai reikalauja, kad pareiškėja grąžintų 573,68 Eur permoką. Nesutikdama su VIFA Sprendimu Nr. V2-1752, pareiškėja su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri Sprendimu nustatė, kad skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą, todėl nepriimtas nagrinėti. Komisijos Spendimas taip pat nepagrįstas, nes Komisija, atsisakydama priimti skundą nagrinėti kaip nežinybingą, netinkamai aiškino ir taikė įstatymą. Pareiškėja nurodo, kad ji praleido terminą VIFA Sprendimui Nr. V2-1752 apskųsti ir tuo pagrindu teikia teismui prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, nes 2016 m. kovo mėn. gavusi iš VIFA Sprendimą Nr. V2-1752 ir kitus dokumentus pareiškėja labai pasimetė, nežinojo, ką daryti ir kur kreiptis. Pamąsčiusi pareiškėja kreipėsi pagalbos pas advokatę, kuri patarė pareiškėjai kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) dėl nemokamos teisinės pagalbos gavimo. 2016 m. kovo mėn. pabaigoje pareiškėja pateikė Tarnybai dokumentus dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo ir dėl šio prašymo Tarnyba 2016-04-07 priėmė sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-l6-T-l039-5351, kurį pareiškėja gavo apie 2016 m. balandžio 10­-12 d. Tada pareiškėja susisiekė su jai paskirta advokate ir pateikė gautus iš atsakovės dokumentus. Pareiškėjos manymu, aukščiau nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, objektyviomis, pagrįstomis ir sudaro pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Atsiliepimas

Atsakovė VIFA atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad teisinio pagrindo atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą skundui paduoti nėra. Administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjas visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis, priešingu atveju susidarytų galimybė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, t. y. teismui neturint objektyvių duomenų apie tai, kokiu pagrindu buvo praleistas skundo padavimo terminas, proceso dalyvis galėtų nurodyti abstrakčias, jokiais duomenimis nepagrįstas aplinkybes. Taip būtų pažeidžiamas teisinio saugumo principas bei teisės stabilumas, kurį inter alia suponuoja procesinių terminų reglamentavimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011). Pareiškėja neįrodė, kad terminą skundui paduoti ji praleido dėl išskirtinių, objektyvių ir nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, t. y. neįrodė aplinkybių, leidžiančių atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad VIFA direktorius 2016-02-13 sprendimu „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“ Nr. V2-1752 nusprendė E. G., g. 2012-01-30, nuo 2015-01-30 nutraukti išmokų mokėjimą. VIFA 2015-02-15 raštu „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo“ Nr. (VI-182/2014)D2-3557 pranešė pareiškėjai apie VIFA 2016-02-13 Sprendimo priėmimą ir nurodė, kad susidariusią 573,68 Eur dydžio išmokų iš Fondo permoką už laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn., vadovaujantis Aprašo 10 p. pareiškėja privalo grąžinti Fondui.

Pareiškėja, nesutikdama su VIFA Sprendimu Nr. V2-1752 ir įpareigojimu grąžinti 73,68 Eur dydžio išmokų iš Fondo permoką, 2016-04-25 skundu kreipėsi į Komisiją (skundas Komisijoje gautas 2016-05-02, reg. Nr. 4R-284), prašydama panaikinti VIFA Sprendimą Nr. V2-1752 ir atnaujinti terminą skundui paduoti (Komisijos byla Nr. 2R-133(4R-284), b. l. 1-2). Skunde pareiškėja nurodė, kad VIFA Sprendimas Nr. V2-1752 ir reikalavimas grąžinti Fondo permoką yra neteisėti ir nepagrįsti, nes nėra pareiškėjos kaltės dėl susidariusios Fondo permokos. Prašymą atnaujinti terminą skundui dėl VIFA Sprendimo Nr. V2-1752 paduoti pareiškėja grindė tuo, kad skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Nurodė, kad gavusi iš VIFA Sprendimą Nr. V2-1752 ir kitus dokumentus, labai pasimetė, nežinojo, ką daryti ir kur kreiptis. Pamąsčiusi kreipėsi pagalbos pas advokatę, kuri patarė kreiptis į Tarnybą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo. 2016 m. kovo mėn. pabaigoje pareiškėja pateikė Tarnybai dokumentus dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo ir Tarnyba 2016-04-07 priėmė sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-l6-T-l039-5351, kurį pareiškėja gavo apie 2016 m. balandžio 10­-12 d., pareiškėja susisiekė su jai paskirta advokate ir pateikė gautus iš atsakovės dokumentus. Pareiškėjos manymu, aukščiau nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, objektyviomis, pagrįstomis ir sudaro pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Komisija 2016-05-02 sprendime „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“ Nr. 2R-133(4R-284) nustatė, kad pareiškėja skundą Komisijai padavė praleidusi skundo padavimo terminą ir tuo pagrindu atsisakė priimti pareiškėjos skundą nagrinėti kaip nežinybingą (Komisijos byla Nr. 2R-133(4R-284), b. l. 10).

Šioje byloje ginčas kilo Komisijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą nagrinėti, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti pagrįstumo.

Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2014-01-01) 7 str. 1 d. nustatyta, kad Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus sprendimą atsisakyti mokėti Fondo išmokas, sustabdyti arba nutraukti Fondo išmokų mokėjimą pareiškėjas gali apskųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai per 20 darbo dienų nuo Fondo administratoriaus sprendimo gavimo. Skundo padavimas nesustabdo Fondo administratoriaus sprendimo vykdymo. Pagal minėto straipsnio 2 d., Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą pareiškėjas gali skųsti teismui teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2011-07-13 iki 2016-06-30) 2 str. 2 d. nustatyta, kad Komisija ikiteismine tvarka nagrinėja skundus (prašymus) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje. Minėto įstatymo 9 str. 1 – 2 d. nustato, kad Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau nesprendžia: 1) ABTĮ 16 straipsnyje, 18 straipsnyje, 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokesčių bylų; 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai numato kitokią tvarką.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (nauja redakcija nuo 2012-12-16) (LRV nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2012-12-16 iki 2016-08-17) (toliau – ir Nuostatai) 12 p. nustatyta, kad Komisijai paduodamas skundas (prašymas) turi atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Užregistruotas skundas perduodamas Komisijos pirmininkui, kuris, be kita ko, įvertina skundo padavimo termino atitiktį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio reikalavimams (Nuostatų 16.2 p.). Įvertinęs Nuostatų 16 punkte nurodytus skundo (prašymo) priimtinumo klausimus, Komisijos pirmininkas nusprendžia: 1) priimti skundą (prašymą) nagrinėti; 2) atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti; 3) nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą ištaisyti skundo (prašymo) trūkumus; 4) neištaisius per nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, atsisakyti jį priimti ir grąžinti skundą (prašymą) padavusiam asmeniui (Nuostatų 18.1-18.4 p.).

Pažymėtina, kad aukščiau paminėtų Komisijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos nesuteikia Komisijai teisės atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Tokią teisę turi administracinis teismas, kuris, vadovaudamasis ABTĮ 34 str. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) nuostatomis, pareiškėjo prašymu gali atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose (ABTĮ 34 str. 1 d.). Minėto straipsnio 2 d. nustatyta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas). Pagal ABTĮ 34 str. 4 d. atnaujinęs skundo (prašymo) padavimo terminą, administracinis teismas išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą ir šio įstatymo nustatyta tvarka sprendžia bylą iš esmės (ABTĮ 34 str. 4 d.). Taigi, ABTĮ nuostatos suteikia pareiškėjui galimybę pateikti teismui prašymą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo, nurodant svarbias priežastis, dėl kurių toks terminas buvo praleistas. Tuomet teismas, vadovaudamasis jam suteikta diskrecija ir atsižvelgdamas į faktines konkrečios bylos aplinkybes, sprendžia dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis ir praleisto termino atnaujinimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Komisija Sprendimu, vadovaudamasi Nuostatų 18.2 p. atsisakė priimti pareiškėjos skundą nagrinėti nustačiusi, kad skundas Komisijai paduotas praleidus skundo Komisijai padavimo terminą.

Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos turinio nėra galimybės nustatyti, kada ir kokiu būdu pareiškėjai buvo įteiktas VIFA Sprendimas Nr. V2-1752. Komisija, priimdama Sprendimą, minėtų aplinkybių taip pat nenustatė. Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad VIFA Sprendimą Nr. V2-1752 gavo 2016 m. kovo mėnesį. Tikslios VIFA Sprendimo Nr. V2-1752 gavimo dienos pareiškėja nenurodė. Iš Tarnybos 2016-04-07 sprendimo „Dėl antrinės teisinės pagalbos terikimo“ Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-1039-5351 turinio matyti, kad pareiškėja su prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ginčijant VIFA Sprendimo Nr. V2-1752 teisėtumą į Tarnybą kreipėsi 2015-03-17 (Komisijos byla Nr. 2R-133(4R-284), b. l. 8). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neginčija pareiškėjos nurodytos VIFA Sprendimo Nr. V2-1752 gavimo datos (2016 m. kovo mėn.), taip pat į tai, kad atsakovė nenurodė, kada ir kokiu būdu (registruota / neregistruota pašto siunta) pareiškėjai buvo išsiųstas / siunčiamas VIFA Sprendimas Nr. V2-1752, laikytina, kad pareiškėja VIFA Sprendimą Nr. V2-1752 vėliausiai gavo 2016-03-17, t. y. prašymo Tarnybai pateikimo dieną. Skundą dėl VIFA Sprendimo Nr. V2-1752 teisėtumo pareiškėja išsiuntė Komisijai 2016-04-29 (Komisijos sprendimas, Komisijos byla Nr. 2R-133(4R-284), b. l. 10). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja skundą Komisijai padavė praleidusi Įstatymo 7 str. 1 d. nustatytą 20 darbo dienų nuo VIFA Sprendimo Nr. V2-1752 gavimo dienos skundo Komisijai padavimo terminą, todėl Komisija Sprendimu pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą.

Teismas pažymi, kad Komisija, priimdama Sprendimą, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas. Komisijos Sprendimas grindžiamas tuo, jog pareiškėja, paduodama Komisijai skundą, praleido ABTĮ 30 str. 1 d. nustatytą skundo padavimo terminą. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju nustatant skundo Komisijai pateikimo terminą taikytinos ne bendrosios ABTĮ 30 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) nuostatos, nustatančios, kad skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos, tačiau specialiosios Įstatymo 7 str. 1 d. nuostatos, nustatančios, kad VIFA sprendimą nutraukti Fondo išmokų mokėjimą galima apskųsti Komisijai per 20 darbo dienų nuo VIFA sprendimo gavimo. Atsisakydama priimti nagrinėti pareiškėjos skundą „kaip nežinybingą“, Komisija taip pat netinkamai taikė Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 2 str. 2 d., 9 str. 1, 2 d., Įstatymo 7 str. 1 d. nuostatas, nes skundo dėl VIFA sprendimo nutraukti fondo išmokamų mokėjimą teisėtumo nagrinėjimas priskirtinas būtent Komisijos kompetencijai. Be to, priimdama Sprendimą, Komisija nenustatė visų Sprendimui priimti reikšmingų faktinių aplinkybių (nenustatė, kada ir kokiu būdu pareiškėjai buvo įteiktas VIFA Sprendimas Nr. V2-1752). Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, kad Komisija, priimdama Sprendimą, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir nenustatė visų Sprendimui priimti reikšmingų faktinių aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nekyla ginčas dėl termino skundui paduoti praleidimo, nagrinėjamu atveju nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti Komisijos Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, tačiau neabejotinai pažeidžia gero viešojo administravimo principą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą nesant teisinio pagrindo naikinti Komisijos Sprendimą.

Minėta, kad vadovaujantis ABTĮ 34 str. nuostatomis (analogiškos minėtosioms nuostatos nustatytos nuo 2016-07-01 galiojančios ABTĮ redakcijos 30 str. 1, 2 d.) teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pareiškėjas turi nurodyti svarbias praleidimo priežastis ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad termino atnaujinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, kurios aplinkybės yra laikytinos svarbiomis, todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-06-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-553/2010). Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (LVAT 2012-05-21 nutartis adm. b. Nr. A525-1644/2012). Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (LVAT 2008-05-20 nutartis adm. b. Nr. A438-798/2008 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (LVAT 2006-06-15 nutartis adm. b. Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Tuo tarpu, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p. pagrindu (LVAT 2012-03-16 nutartis adm. b. Nr. AS858-187/2012 ir kt.). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgtina į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę.

Prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėja grindžia tuo, kad 2016 m. kovo mėn. gavusi VIFA Sprendimą Nr. V2-1752 ji pasimetė ir nežinojo, ką daryti. Po kiek laiko pareiškėja kreipėsi pagalbos pas advokatę, kuri patarė jai kreiptis į Tarnybą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo. Pareiškėja Tarnybai pateikė dokumentus dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo ir tuo pagrindu Tarnyba 2016-04-07 priėmė sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-l6-T-1039-5351, kurį pareiškėja gavo apie 2016 m. balandžio 10­-12 d. Gavusi Tarnybos sprendimą pareiškėja susisiekė su jai Tarnybos paskirta advokate, kuriai pateikė iš VIFA gautus dokumentus. Pareiškėjos manymu, aukščiau nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, objektyviomis, pagrįstomis ir sudaro pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Vertinant pareiškėjos pateikto prašymo atnaujinti skundo pateikimo terminą pagrįstumą, pažymėtina, jog VIFA Sprendime Nr. V2-1752 buvo aiškiai nurodyta tokio sprendimo apskundimo tvarka, o pareiškėja, paduodama skundą Komisijai, pati pripažino, kad ji praleido terminą VIFA Sprendimui Nr. V2-1752 apskųsti (Komisijos byla Nr. 2R-133(4R-284), b. l. 1-2, 3). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai VIFA Sprendimas Nr. V2-1752 vėliausiai buvo įteiktas 2016-03-17, o skundą Komisijai dėl šio sprendimo teisėtumo pareiškėja pateikė 2016-04-29, t. y. 12 dienų praleidusi skundo pateikimo Komisijai terminą (laikant, kad VIFA Sprendimas Nr. V2-1752 pareiškėjai įteiktas 2016-03-17, 20 darbo dienų skundo Komisijai pateikimo termino pabaiga - 2016-04-17). Aplinkybės, kad pareiškėja, gavusi VIFA Sprendimą Nr. V2-1752, nežinojo, ką daryti ir kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo į advokatę, kurios patarimu vėliau kreipėsi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ginčijant Komisijai VIFA Sprendimo Nr. V2-1752 teisėtumą, nepripažintinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių praleistas skundo Komisijai pateikimo terminas. Minėtos aplinkybės tik apibūdina tam tikrą laisva valia pareiškėjos pasirinktą elgesio savo pažeistų teisių gynimo procese modelį, tačiau pačios savaime nepatvirtina, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja nenurodė nei vieno objektyvaus argumento apie tai, kas sutrukdė jai laiku, t. y. iki 2016-04-17, pateikti Komisijai skundą dėl VIFA Sprendimo Nr. V2-1752. Jokių kitų svarbių termino skundui paduoti priežasčių pareiškėja nenurodė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad pareiškėjos nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, todėl negali būti pripažįstamos pateisinančiomis termino skundui paduoti praleidimą.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti skundo pateikimo terminą yra nepagrįstas, todėl netenkintinas (ABTĮ 30 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjos G. G. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Iveta PelienėVioleta PetkevičienėErnestas Spruogis